Civilinė byla Nr. 2-586-407/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01005-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendraatsakovo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už likviduojamos dėl bankroto L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi L. K. individualiai įmonei „Talka“ (toliau – IĮ „Talka“) buvo iškelta bankroto byla, Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo patikslintas.

2.       Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi kreditorius „Swedbank“, AB išbrauktas iš likviduojamos dėl bankroto IĮ „Talka“ kreditorių sąrašo. Bendraatsakovas L. K. 2021 m. kovo 16 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nustatė bendraatsakovui L. K. 7 dienų terminą pašalinti pateikto atskirojo skundo trūkumą, t. y. sumokėti 50 Eur žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas, nustatantis, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Bendraatsakovas L. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      IĮ „Talka“ bankroto byloje buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi teismas, 2021 m. kovo 9 d. priimdamas atsakovės IĮ „Talka“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Stinkoma“, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties, žyminio mokesčio sumokėti neįpareigojo. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi tiek IĮ „Talka“, tiek L. K. buvo patraukti atsakovais, todėl turtėtų būti vertinami vienodai ir turėti tas pačias procesines teises. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, negali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla, kadangi taip nustatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2090/2014.

4.2.                      CPK 3 straipsnio 9 punkte numatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, o tai reiškia, jog ir atsakovo L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje teisės privalo būti vertinamos pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarties priėmimo metu galiojusius įstatymus, taigi turi būti taikoma CPK redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 2 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., ir 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reglamentavimo

5.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6.       Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

7.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad IĮ „Talka“ bankroto byla buvo iškelta 2009 metais, todėl šalių procesinės teisės ir pareigos privalo būti vertinamos pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarties priėmimo metu galiojusius įstatymus, taigi turi būti taikoma CPK redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 2 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

8.       Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, numatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, bankroto teisinius santykius reguliavęs iki 2020 m. sausio 1 d., buvo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o nuo 2020 m. sausio 1 d. bankroto bylos yra nagrinėjamos specialaus JANĮ nustatyta tvarka, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ nuostatoms.

9.       Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. Pažymėtina, kad, nei anksčiau galiojusiame ĮBĮ, nei šiuo metu galiojančiame JANĮ nėra nustatytų išimčių, susijusių žyminio mokesčio mokėjimu, terminų skaičiavimu ir (ar) procesinių dokumentų įteikimu, todėl, sprendžiant, ar yra mokėtinas žyminis mokestis už atskirąjį skundą bankroto byloje, vadovaujamasi CPK teisės normomis.

10.       Apeliantas atskirajame skunde pagrįstai pažymi, kad CPK 3 straipsnio 9 punkte numatyta, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, tačiau neteisingai šią CPK normą aiškina. Kadangi atskirojo skundo padavimas yra atskiras procesinis veiksmas, jį atliekant taikomos jo padavimo metu galiojusios CPK teisės normos. Kadangi apeliantas atskirąjį skundą pateikė 2021 m. kovo 26 d., todėl, sprendžiant klausimą dėl jo priėmimo, taikytina šiuo metu aktuali CPK redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d. 

Dėl ginčo esmės

11.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties, kuria bendraatsakovui L. K. nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už likviduojamos dėl bankroto IĮ „Talka“ bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas, nustatantis, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 buvo apibendrinta ir suvienodinta teismo praktika dėl CPK 83 straipsnio 2 dalies taikymo, taip pat išsamiai pasisakyta ir dėl žyminio mokesčio mokėjimo teikiant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šioje nutartyje teisėjų kolegija be kitų argumentų nurodė, kad įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nepagrįstus skundus, kurie ilgina nemokumo procesus.

13.       Minėtoje teismo nutartyje pažymėta, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.), kt.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, plėtodamas šią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pažymi, kad individuali (personalinė) įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako juridinio asmens dalyvis – įmonės savininkas savo turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalis). Nei ĮBĮ, nei šiuo metu galiojantis JANĮ expressis verbis (tiesiogiai) nenumato, kad individualios įmonės savininkas turi būti patrauktas bendraatsakovu įmonės bankroto byloje, tačiau tokia jo procesinė padėtis išplaukia tiek iš galiojusių ĮBĮ, tiek iš JANĮ teisės normų, pagal kurias neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas per tuos pačius terminus kaip ir juridinis asmuo privalo pateikti administratoriui viso savininko turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas; JANĮ 57 straipsnio 2 dalis); išieškojimas pagal individualios įmonės prievoles gali būti nukreipiamas į neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turtą (ĮBĮ 28 straipsnis, 33 straipsnio 1 dalis; JANĮ 88 straipsnis), o, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, administratoriaus patirtos administravimo išlaidos taip pat apmokamos iš įmonės savininko parduoto turto (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis).

15.       Nors individualios įmonės likvidavimas dėl bankroto nėra prilyginamas įmonės savininko bankrotui ir nereiškia individualios įmonės savininko prievolių dėl bankroto pasibaigimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017 16 punktą), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad negali būti keliama fizinio asmens bankroto byla, jeigu paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas), be to, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto proceso metu betarpiškai sprendžiama dėl juridinio asmens savininko turto realizavimo, reikšmingi tiek neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, tiek neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio kreditorių finansiniai reikalavimai (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 27 straipsnio 3 dalies 1 punktas), laikytina, kad, bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, juridinio asmens savininko procesinė padėtis de facto (faktiškai) yra tokia pati kaip ir paties bankrutuojančio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens.

16.       Todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad abu atsakovai – neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir šio juridinio asmens savininkas – bankroto byloje neturi mokėti žyminio mokesčio už paduodamą atskirąjį skundą, kadangi laikytina, jog atsakovas – neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis – yra atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Priešingas aiškinimas, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis turėtų mokėti žyminį mokestį neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto byloje, būtų nesuderinamas su vienu iš žyminio mokesčio atleidimo tikslų – palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises, asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki.

17.       Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nebeaktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo apmokestinti žyminiu mokesčiu bankroto ir restruktūrizavimo bylose paduodamus atskiruosius skundus nesiejant to su jį paduodančio asmens statusu, taip siekiant užtikrinti bankroto proceso dalyvių lygiateisiškumą, nemokumo procesų veiksmingumą ir operatyvumą, sumažinant nepagrįstą instancinį bylinėjimąsi bankroto ir restruktūrizavimo procesuose bei taip paspartinant bankroto ir restruktūrizavimo bylų nagrinėjimą. Ši Lietuvos apeliacinio teismo praktika buvo pakeista jau anksčiau minėta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, kurioje išsamiai pasisakyta dėl žyminio mokesčio mokėjimo teikiant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose ir inter alia pažymėta, kad, nors pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose turi būti mokamas žyminis mokestis, tačiau nuo jo atleidžiami asmenys, atitinkantys CPK 83 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Dėl procesinės bylos baigties

18.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendraatsakovui L. K. terminą pašalinti pateikto atskirojo skundo trūkumą, t. y. sumokėti 50 Eur žyminį mokestį, neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, kuris yra naikintinas. Kadangi be žyminio mokesčio sumokėjimo pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar atskirasis skundas atitinka kitus bendruosius ir specialiuosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 306, 311, 315, 338 straipsniai), atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir bendraatsakovo L. K. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis