Pranešėja Jolanta Gailevičienė                                             Civilinė byla Nr. 2A-271-777/2014

Teisėja Lina Jociuvienė                                          (Proceso Nr. 2-23-3-01865-2012-6

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                               30.5; 30.9.1; 99.5; 121.14; 121.18;

                               121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-08-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. P. ir V. P. patikslintą ieškinį (toliau – ieškinys) atsakovei J. S., tretieji asmenys I. D. ir B. D., dėl bendraturčių teisių pažeidimo ir įpareigojimo pašalinti tvorą, trukdančią naudotis bendrąja daline nuosavybe,

n u s t a t ė :

ieškovai B. P. ir V. P. 2013-05-24 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl bendraturčių teisių pažeidimo ir įpareigojimo pašalinti tvorą, trukdančią naudotis bendrąja daline nuosavybe. Nurodė, kad gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame suformuoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai – butai (b. l. 16). Šie butai turi atskirus įėjimus ir nuosavybės teise priklauso B. P. (ieškovei), J. S. ir I. D. (trečiajam asmeniui). Ieškovė B. P., atsakovė J. S. ir trečiasis asmuo I. D. yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės (b. l. 8). Ieškovė B. P. 2010-02-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko 5739/7314 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė J. S. 2011-09-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko 1575/7314 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo                I. D. 2010-02-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko 4179/7314 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2008-07-08 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. 998 (b. l. 11) ir jo pagrindu 2008-07-08 parengtu žemės sklypo planu (b. l. 12) yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu po minėtu namu, tvarka. Pagal šią tvarką aplink gyvenamąjį namą yra nustatytas 160 cm pločio bendro naudojimosi takelis. Šis bendro naudojimo objektas yra žemės sklype A (b. l. 12). Atsakovė po žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimo bendro naudojimosi žemės sklype – takelyje aplink namą, įrengė tvoros dalį. Tuo ji ieškovams apribojo galimybę naudotis žemės sklypo A dalimi – bendro naudojimosi takeliu aplink namą, patekti prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu pašalinti tvorą arba įrengti varstomą jos dalį, tačiau atsakovė be pateisinamų priežasčių atsisakė tai padaryti. Ieškovai prašė įpareigoti atsakovę pašalinti tvorą, kurios koordinačių taškai pažymėti UAB „Geoplanai“ 2013-05-20 žemės sklypo plane (b. l. 96) nuo taško Nr. 35 iki taško Nr. 36, ilgis yra 160 cm, trukdančią ieškovams naudotis bendra dalinės nuosavybės teise ieškovei priklausančia žemės sklypo A dalimi, kurios koordinaciniai taškai: 41; 29; 31; 26, ir gyvenamojo namo dalimi, kurios koordinaciniai taškai: 41; 26, bei priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2008-07-08 yra parengta žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), matavimo byla (b. l. 9–18). Su šioje matavimo byloje esančiu 2008-07-08 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. 998 (b. l. 11) ir jo pagrindu 2008-07-08 parengtu žemės sklypo planu (b. l. 12) nustatyta naudojimosi žemės sklypu A tvarka šalys sutiko. Atsakovė šios tvarkos neginčija. Atsakovė jai priklausančios žemės sklypo dalies ribas atsitvėrė tvora 2008 m. rugpjūtį. Pažymėjo, kad ieškovai ir tretieji asmenys taip pat yra atsitvėrę savo sklypo dalių ribas tvoromis. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovai turi realią galimybę patekti prie jiems tenkančios valdos dalies pro atsakovės tvoros nuo pagrindinės gatvės dešinėje pusėje esančius vartelius į kiemą, žemės sklypo plane pažymėtą F/231 (b. l. 43, 29). Šiais varteliais be trukdžių ieškovai naudojasi nuo 2008 metų rugpjūčio. Prašė ieškinį atmesti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-08-02 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nurodė, kad 2008-07-08 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 998, jo pagrindu parengtas 2008-07-08 žemės sklypo planas (b. l. 11–12) patvirtina, kad yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pagal šią tvarką aplink gyvenamąjį namą yra nustatytas 160 cm pločio bendro naudojimosi takelis. Nurodė ir tai, kad atsakovė bendro naudojimosi žemės sklype – takelyje aplink namą, įrengė tvorą. Tuo atsakovė ieškovams apribojo galimybę patekti prie nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies. Atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovai turi realią galimybę patekti prie jiems tenkančios valdos dalies pro atsakovės tvoros nuo pagrindinės gatvės dešinėje pusėje esančius vartelius į kiemą, žemės sklypo plane pažymėtą F/231 (b. l. 43, 29), kaip nepagrįstus. Nurodė, kad ieškovų teisės yra apribotos, nes jie negali prie savo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto sienos patekti tiesiogiai dėl atsakovės ant bendro naudojimosi takelio įrengtos tvoros. Be to, nurodė, kad byloje nėra atsakovės reikalavimų dėl jos teisių pažeidimų. Todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovai ir tretieji asmenys taip pat yra atsitvėrę savo sklypo ribas tvoromis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo                  2013-08-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovų teisės patekti prie nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies nėra apribotos. Ieškovai turi realią galimybę patekti prie nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies pro atsakovės tvoros nuo pagrindinės gatvės dešinėje pusėje esančius vartelius į kiemą, žemės sklypo plane pažymėtą F/231 (b. l. 43, 29). Ieškovai šiais varteliais naudojosi iki 2012-11-19. Teismas neatskleidė šalių nesutarimo priežasčių, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normą (LR CK 4.81 str. 1 d.). Atsakovė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovų pateiktu UAB „Geoplanai“            2013-05-20 žemės sklypo planu (b. l. 96), nes šis planas nėra tinkamas įrodymas. Jis nėra šalių pasirašytas ir patvirtintas atitinkamos institucijos. Nurodė, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus pateikti patikslintą žemės sklypo planą (b. l. 70–71), nes toks planas byloje buvo. Tuo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra pažeidžiamos atsakovės teisės, nes tokių pažeidimų nebuvo. 

Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pagal nustatytą naudojimosi tvarką ieškovai galėjo laisvai patekti prie savo namo dalies ne per atsakovės nurodytus vartelius, o naudodamiesi bendro naudojimosi takeliu aplink namą. Atsakovei bendro naudojimosi takelyje įrengus tvorą, ieškovams apribota galimybė naudotis žemės sklypo A dalimi – bendro naudojimosi takeliu aplink namą, patekti prie nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies. 2013-05-20 žemės sklypo planas yra rašytinis įrodymas, jame matininkas patikslino ginčo tvoros koordinačių taškus ir visos atsakovės tvoros koordinačių taškus. Todėl šis dokumentas yra teisėtas ir įrodomąją galią turintis dokumentas. Šis planas pateiktas, siekiant nurodyti ginčo tvoros bei visos atsakovės tvoros koordinates. Byloje įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai – ji įrengė tvorą bendro naudojimosi takelyje, nesant bendraturčių susitarimo ir sutikimo. Tvora įrengta taip ir tokioje vietoje, kad ieškovams apribota galimybė naudotis žemės sklypo A dalimi – bendro naudojimosi takeliu aplink namą, patekti prie nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies. Ieškovai ne kartą bandė susitarti su atsakove taikiai, neteisminiu keliu išspręsti kilusį ginčą, tačiau atsakovė be pateisinamų priežasčių atsisakė pašalinti tvorą.

Tretieji asmenys atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo, nes prašoma atsakovės pašalinti bendro naudojimosi takelyje įrengtą tvorą. Reikalavimo teisę pagal ieškinį dėl ginčijamos nuosavybės teisės gynimo turi savininkas. Kreipdamasis į teismą asmuo turi įrodyti, kad yra savininkas, bet jo teisės pažeidžiamos jas neigiant. Ši teisė nustatyta CK 4.98 straipsnyje, pagal kurį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Apeliantė skunde nurodė, kad ieškovų teisės patekti prie nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies nėra apribotos. Ieškovai turi realią galimybę patekti prie nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies pro atsakovės tvoros nuo pagrindinės gatvės dešinėje pusėje esančius vartelius į kiemą, žemės sklypo plane pažymėtą F/231 (b. l. 43, 29). Ieškovai šiais varteliais naudojosi iki 2012-11-19. Teismas neatskleidė šalių nesutarimo priežasčių, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normą (LR CK 4.81 str.               1 d.). Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje pripažino, kad bendro naudojimo takelyje yra įrengusi tvorą (b. l. 116). Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovų pateiktos fotonuotraukos (b. l. 27–29), antstolės V. D. 2012-12-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 000/12/F-579 (b. l. 43–44), namo patalpų planas su bendraturčių paaiškinimais dėl faktinės ginčo tvoros vietos (b. l. 68), UAB „Geoplanai“ 2013-05-20 žemės sklypo planas (b. l. 96). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2008-07-08 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 998, jo pagrindu parengtas 2008-07-08 žemės sklypo planas (b. l. 11–12) patvirtina, kad yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pagal šią tvarką aplink gyvenamąjį namą yra nustatytas 160 cm pločio bendro naudojimosi takelis, kuriuo bendraturčiai turi teisę naudotis bendrai. Juolab kad atsakovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde neginčijo nustatytos ir VĮ Registrų centre įregistruotos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad atsakovės argumentai, jog ieškovai turi realią galimybę patekti prie jiems tenkančios valdos dalies pro atsakovės tvoros nuo pagrindinės gatvės dešinėje pusėje esančius vartelius į kiemą, žemės sklypo plane pažymėtą F/231 (b. l. 43, 29), yra nepagrįsti. Pagrįstai nurodė, kad ieškovų teisės yra apribotos, nes jie negali prie savo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto sienos patekti tiesiogiai dėl atsakovės ant bendro naudojimosi takelio įrengtos tvoros. Negali būti pateisinama tokia situacija, kai bendro naudojimosi takelyje vieno bendraturčio sprendimu yra pastatoma tvora. Niekas neturi teisės trukdyti savininkui teisėtai ir savo nuožiūra naudotis savo nuosavybe (CK 4.98 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir nepažeidė procesinių ir materialinių teisės normų.

Pažymėtina, kad šalys nurodė skirtingą ginčo tvoros įrengimo laiką. Ieškovai nurodė, kad tvora įrengta po 2011-09-15, atsakovė teigė, kad tvora įrengta 2008 m. rugpjūtį. Tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga nagrinėjamu atveju, nes ir anksčiausia nurodyta ginčo tvoros pastatymo data patvirtina, kad ji pastatyta po to, kai 2008-07-08 buvo nustatyta anksčiau aptarta naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovų pateiktu UAB „Geoplanai“ 2013-05-20 žemės sklypo planu, nes šis planas (b. l. 96) nėra tinkamas įrodymas. Jis nėra šalių pasirašytas ir patvirtintas atitinkamos institucijos. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (LR CPK 197 str.).                 2013-05-20 žemės sklypo plane matininkas patikslino ginčo tvoros koordinačių taškus ir visos atsakovės tvoros koordinačių taškus. Šis planas nenuginčytas, atsakovė jokių prieštaravimų tarp šio plano bei VĮ Registro centre įregistruoto 2008-07-08 žemės sklypo plano (b. l. 12) nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šį planą rašytiniu įrodymu nagrinėjamoje byloje.

Be to, atsakovė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus pateikti patikslintą žemės sklypo planą (b. l. 70–71), nes toks planas byloje buvo. Tuo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino bylinėjimosi išlaidas. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai su patikslintu ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, t. y. namo patalpų ir žemės sklypo planus (b. l. 68–71), kuriais įrodinėjo aplinkybę, kad ginčo tvora neleidžia ieškovams patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančios namo dalies išorinėje namo pusėje. Šie planai nėra identiški atsakovės nurodytam planui (b. l. 12), nes ieškovų su patikslintu ieškiniu pateiktuose planuose yra pažymėta: kiekvieno bendraturčio buto, esančio bendrame name, ribos; vieta, kurioje yra atsakovės pastatyta ginčo tvora, ir pan. Šalys turi teisę teikti įrodymus (LR CPK 42 str.), o teismo pareiga yra rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (LR CPK                 159 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, vykdydamas anksčiau nurodytą pareigą, procesinių teisės normų pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Apeliacinį skundą atmetus atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK     93 str. 1 d.).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė B. P. turėjo šias išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 600 Lt išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėti. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, nuostatas, ieškovės išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių (8.11 p.). Todėl konstatuotina, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir jų mažinti nėra pagrindo. Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, todėl iš atsakovės ieškovei B. P. priteistina 600 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje (LR CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei B. P. iš atsakovės J. S. 600 Lt (šešių šimtų litų 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė                                                                         Jolanta Gailevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                         Žydrūnas Bertašius

                 Aušra Maškevičienė