Skundas Nr. 1S-459-312/2012

    Procesinio sprendimo kategorija:

2.12.3.; 2.12.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Laurai Gruodienei,

teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo I. R. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus m. apylinkės prokuratūros Ketvirtojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroro 2012 m. vasario 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012 m. balandžio 6 d. nutarimų panaikinimo,

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 284 str. 1 d. dėl V. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroro 2012 m. vasario 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas,  nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nukentėjusysis I. R. apskundė jį aukštesniajam prokurorui. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012 m. balandžio 6 d. nutarimu atsisakyta patenkinti nukentėjusiojo I. R. skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2012 m. balandžio 6 d. priimtu prokuroro nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroro 2012 m. vasario 20 d. ir šio skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012 m. balandžio 6 d. nutarimus. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad įtariamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam - pareiškėjui I. R. ne dėl menkavertės ar jokios dingsties, bet siekdamas pašalinti jam pačiam ar kitiems asmenims gresiantį pavojų, kurį galėjo sukelti neblaivaus pareiškėjo (nustatytas girtumas 2,05 promilės (b. l. 24)) vairuojamas automobilis. Be to, negalima daryti išvados, kad įtariamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį būtų buvę nukreipti tyčia, iš chuliganiškų paskatų. Be to, teismas nutartyje nurodė, kad įtariamojo V. G. veika turi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. požymių, tačiau šiuo atveju, ikiteisminis tyrimas neatliekamas (Lietuvos Respublikos BPK 407 str.).

Skundu aukštesnės instancijos teismui pareiškėjas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį, Vilniaus m. apylinkės prokuratūros Ketvirtojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) prokuroro 2012 m. vasario 20 d. nutarimą bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą panaikinti bei priimti naują sprendimą - atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde teigiama, kad automobilio „BMW“ vairuotojas V. G. ir automobilio „Audi 80“ vairuotojas užblokavo pareiškėjo automobiliui kelią tokiu būdu, kad jis negalėjo išvažiuoti. Todėl, pareiškėjo vertinimu, jau nuo to momento buvo pašalintas galimai gresiantis pavojus kitiems asmenims. Pareiškėjo teigimu, po jo automobilio sustojimo vartoti pareiškėjo atžvilgiu fizinę jėgą nebuvo jokio būtinojo reikalingumo. Be to, paimant raktą iš užvedimo spynelės, taip pat nebuvo būtinybės jį mušti.

Pareiškėjo nuomone, teismas, nustatant viešosios tvarkos pažeidimo požymius, turėjo taip pat remtis ir liudytojos T. G. parodymais apie tai, kad būdama 50 metrų atstumu, ji matė, kaip V. G. atidarė pareiškėjo automobilio vairuotojo pusės dureles ir iš karto sudavė jam iki penkių smūgių kumščiu į veidą, po to, kai ji pribėgo, V. G. ištraukė pareiškėją iš automobilio, sudavė kumščiu į veidą, o kai jis nukrito, dar spyrė tris kartus jam į įvairias kūno vietas.

Skunde teigiama, kad V. G. veiksmai, kai jis viešoje vietoje - prie Kirtimų g.- Eišiškių pl. sankryžos, judrioje gatvėje, matant kitiems asmenims, įžūliai elgdamasis sudavė pareiškėjui automobilyje smūgius rankomis bei, tęsdamas jo sumušimą lauke, suduodamas per ilgą laiko tarpą jam smūgius, kaip tik parodo, kad tokiais savo veiksmais V. G. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Tokie V. G. veiksmai turėjo įtakos visuomenės rimčiai ir tvarkai, nes tai buvo viešoji vieta, žmonių akivaizdoje ir tik dėka dviejų priėjusių moterų, kurios juos išskyrė, buvo nutrauktas pareiškėjo sumušimas. Pareiškėjo vertinimu, V. G. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2012 m. vasario 20 d. nutarime ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad V. G. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. - fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, požymiai. Skunde nurodoma, kad V. G. pareiškėjui padarė sveikatos sutrikdymą viešoje vietoje kartu su dar vienu asmeniu, matant pašaliniams asmenims ir jų akivaizdoje. Dėl to, pareiškėjo vertinimu, V. G. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - viešosios tvarkos pažeidimas, požymiai ir dėl jo neteisėtų veiksmų turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas bei surašytas kaltinamasis aktas.

Skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroro 2012 m. vasario 20 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti panaikintas taip pat ir dėl to, kad jame buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 248 str. 1 d., nors faktiškai turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Pareiškėjas ir prokuroras teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjo skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei skundo argumentais, nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) prokuroro 2012 m. vasario 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012 m. balandžio 6 d. nutarimų nutraukti panaikinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pažymėtina, kad taikant Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiamų padarinių, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas paprastai padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, pareiškėjas apklausos protokole nurodė, kad jis 2011 m. gegužės 15 d., apie 19.30 val., automobiliu „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privažiavęs Kirtimų g. - Eišiškių pl. Sankryžą, apsisuko neleistinoje vietoje ir išvažiavo priešais automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užtverdamas jam kelią. Iš automobilio „BMW“ išlipęs vairuotojas V. G. priėjo prie pareiškėjo automobilio, atidarė vairuotojo dureles, ištraukė iš užvedimo spynelės raktą ir jį paėmė. Pareiškėjas bandė sutrukdyti paimti raktą, sugriebė V. G. dešinę ranką, tačiau jo nemušė, o V. G. sudavė pareiškėjui kaire ranka tris - keturis smūgius į veido kairę pusę, kairį skruostą, akies sritį. Iš keleivio pusės prie automobilio priėjo kito automobilio - žydros spalvos „Audi“ vairuotojas, kuris atidarė keleivio pusės dureles, sudavė pareiškėjui gal du smūgius į veido dešinės pusės akies sritį, tiksliai nepamena. Tuomet V. G. jėga ištraukė pareiškėją iš automobilio ir pradėjo spardyti jį kojomis, sudavė gal du smūgius į kairės pusės klubo sritį, po to į galvą. Pribėgus dviems nepažįstamoms moterims ir ėmus šaukti, automobilio „Audi“ vairuotojas sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Vienai iš moterų sugriebus V. G. už rankos, pastarasis liovėsi spardyti pareiškėją. Pareiškėjas neprisimena, kiek smūgių kojomis buvo suduota. Tuomet V. G. ėmė kažkam skambinti, o pareiškėjas atsistojo ir ėmė tartis su V. G., kad šis nekviestų policijos, bet susitarti nepavyko. Atvykus policijos pareigūnams, V. G. atidavė jiems pareiškėjo automobilio raktelius, o pats išvažiavo. Pareigūnai, surašę pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl vairavimo neblaiviam, sulaikė jo automobile ir jis pėsčia išėjo į namus, nes blogai jautėsi. Kitą dieną (pirmadienį) kreipėsi į Centro poliklinikos Lukiškių filialo medikus, kurie dėl patirtų sužalojimų išrašė pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimą. Dar kitą dieną (antradienį) pareiškėjas su pareiškimu dėl sumušimų kreipėsi į Vilniaus miesto 2 PK Panerių policijos nuovadą. Trečiadienį pareiškėjas dėl sumušimų kreipėsi į teismo medikus, kur jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įtariamasis V. G. apklausos metu parodė, kad jis sudavė pareiškėjui iki trijų kartų alkūne, pastarajam sėdint automobilyje, bet tik dėl to, kad pareiškėjas neleido jam ištraukti raktelių iš užvedimo spynelės. Iš kitos pareiškėjo automobilio pusės pribėgo kito vyšninės spalvos „BMW“ markės automobilio, kuris buvo pareiškėjo automobilį užblokavęs iš galo, vairuotojas ir atidaręs pareiškėjo automobilio keleivio dureles spyrė pareiškėjui į veidą vieną - du kartus. Po to jis pareiškėją už kairės rankos jėga traukęs iš automobilio „VW Golf“. Kadangi pareiškėjas nespėjo pastatyti kojos, todėl nugriuvo prie automobilio. Teigia pareiškėjo gulinčio nespardęs ir nemušęs, o nuėjęs prie savo automobilio paimti telefono ir iškvietė policiją.

Įtariamojo nurodytas aplinkybes apie smūgių sudavimą pareiškėjui patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje remiamasi VšĮ Centro poliklinikos Lukiškių filialo asmens sveikatos istorijos 2011 m. gegužės 16 d. įrašu ir nurodyta, kad pareiškėjui padarytos kraujosruvos akių vokuose su galvos smegenų sukrėtimu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-05-15) paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta; sužalojimai galėjo būti padaryti nuo vieno ar dviejų trauminių poveikių, jie nebūdingi griuvimui ir visumoje ar atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklausta kaip liudytoja T. G. parodė, kad 2011 m. maždaug gegužės mėnesį, tikslios datos neatsimena, apie 19.00 val., I. R. ją pavežė iki Baltosios Vokės stotelės. Kai jis ją vežė, iš jo išvaizdos jai atrodė, kad jis yra išgėręs, bet nesmarkiai. Ją išleidęs, jis apsisuko priešais stotelę. Iš priešingos pusės važiavo du automobiliai – tamsios spalvos „Passat“ markės ir raudonos spalvos „Audi“ markės. I. R. apsisukdamas jiems pakirto kelią, nors jai pasirodė, kad jis nesukėlė avarinės situacijos. Kaip visos trys mašinos sustojo, ji nematė. Pamatė tik paskui, kad „Passat“ automobilis stovėjo I. R. automobilio priekyje, o „Audi“ automobilis kitoje kelio pusėje prie kelio krašto. „Passat“ automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir piktas pribėgo prie I. R. automobilio, atidarė vairuotojo dureles, visa tai ji stebėjo maždaug 50 metrų atstumu, ir „Passat“ vairuotojas iš karto I. R. sudavė iki penkių smūgių kumščiu į veidą. Tuo pat metu pribėgo „Audi“ vairuotojas ir, atidaręs I. R. automobilio priekines keleivio dureles, vieną kartą sudavė pastarajam į veidą, tačiau jam buvo nepatogu, todėl jis apėjo jo automobilį iš kitos pusės ir atsidūrė šalia „Passat“ vairuotojo. Tuo metu ji pribėgo prie „Passat“ vairuotojo, kuris paėmęs I. R. už drabužių ties krūtine, ištraukė jį iš automobilio ir vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, po to I. R. nukrito, tada „Passat“ vairuotojas“ dar tris kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas. Po to jis nustojo mušti I. R. ir šio automobilyje įjungė avarinio signalo mygtuką. Tuo metu pastebėjo, kad I. R. automobilio užvedimo spynelėje automobilio raktų nebuvo, kada ir kas juos ištraukė, ji nematė. „Passat“ vairuotojas tuo metu buvo labai įsiutęs, kažką rėkė apie galimą avariją ir apie vaiką automobilyje, nors jo automobilyje vaiko nepastebėjo, jis nuolatos keikė I. R. necenzūriniais žodžiais. Kažkuriuo momentu „Audi“ vairuotojas sėdo į automobilį ir išvažiavo, tačiau kada tas buvo - nepastebėjo, minėto automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo. Tada prie jų priėjo dar viena moteris, kurios ji nepažįsta, ir pradėjo sakyti, kad „Passat“ vairuotojas kviestų policiją, o nesimuštų. Tuomet jis paskambino į policiją. Kadangi „Passat“ vairuotojas jau šiek tiek nusiramino, o I. R. atsigavo, ji paliko I. R. savo telefono numerį tam atvejui, jeigu reikėtų paliudyti ir grįžo į stotelę.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo, liudytojos ir įtariamojo duoti parodymai, specialisto išvada ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad 2011 m. gegužės 15 d., apie 19.30 val., I. R., vairuodamas neblaivus, sukėlęs avarinę situaciją, bandė važiuoti toliau, tačiau V. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pastangomis kelias jo automobiliui buvo užblokuotas. Atidaręs I. R. automobilio duris, V. G. bandė ištraukti automobilio užvedimo raktelius, t. y. siekė atimti galimybę I. R. tęsti eismo dalyviams ir visuomenei pavojų keliančią veiką, tačiau šiam pasipriešinus, sudavė jam į veidą tris kartus, be įtariamojo smurtą I. R. atžvilgiu vartojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad įtariamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam - pareiškėjui I. R. ne dėl menkavertės ar jokios dingsties, bet siekdamas pašalinti jam pačiam ar kitiems asmenims gresiantį pavojų, kurį galėjo sukelti neblaivaus pareiškėjo (2,05 promilės) vairuojamas automobilis. Be to, negalima daryti išvados, kad įtariamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį būtų buvę nukreipti tyčia, iš chuliganiškų paskatų, atvirkščiai, būtent I. R. neteisėti veiksmai, o ne įtariamojo chuliganiškos paskatos, sąlygojo įtariamojo veiksmus, kuriuos jis ir pats pripažįsta, t. y. kad I. R. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį. Pažymėtina, kad šiuo atveju, visuomenės tvarka ar rimtis buvo sutrikdyta paties I. R. veiksmais, t. y. vairavimu esant neblaiviam ir sukeliant avarinę situaciją, kuri būtent dėl pareiškėjo kaltės ir neatsakingo bei pavojingo elgesio galėjo turėti itin skaudžius padarinius ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir įtariamajam bei kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjo cinišką požiūrį į savo paties neteisėtą veiką, kuri Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi buvo įvertinta kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., rodo ir jo bandymas iš karto po įvykio susitarti su V. G., kad jis nekviestų policijos pareigūnų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu bei po jo ir pan. Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, V. G. veiksmuose nėra vieno iš esminių Lietuvos Respublikos BK 284 str.   1 d. sudėties elementų, t. y. įtariamojo V. G. tyčios padaryti viešosios tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, jog tai nereiškia, kad V. G. veiksmuose negali būti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. požymių, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl tokių nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 407 str. nuostatomis nėra atliekamas, o procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka.

Atmestinas I. R. skunde nurodomas motyvas, dėl kurio turi būti naikinamas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroro 2012 m. vasario 20 d. nutarimas, t. y. dėl to, kad nutarimas priimtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 248 str. 1 d. nutraukimo, kai faktiškai turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Kaip matyti iš minimo nutarimo turinio, jo motyvuojamosios dalies, priimdamas nutarimą, prokuroras vertino nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) požymius, o ne aiškino BK 248 straipsnį (sąvokų išaiškinimas), todėl toks prokuroro nutarime nurodyto straipsnio įrašymas yra aiškus rašymo apsirikimas.  

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutrauktas pagrįstai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

pareiškėjo I. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo     2012 m. gegužės 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                              Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė