Civilinė byla Nr. e2-462-476/2022
(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01072-2021-9)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.6.4.4.2; 2.6.5.2.1; 3.1.7.1.5.; 3.2.6.1;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U
2022 m. balandžio 20 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,
sekretoriaujant Linai Indilienei,
dalyvaujant ieškovui E. D., jo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,
atsakovei V. D., jos atstovei advokatei Raimondai Klimienei,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei Rimai Bardauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovei V. D., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje, dėl teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas E. D. pareiškė ieškinį, prašydamas pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 1116-476/2015 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti ieškovui E. D. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra V. D., gimusia (duomenys neskelbtini), sekančiai:
1. Tėvas E. D. turi teisę bendrauti su dukra V. D. ne mažiau nei 4 (keturias) kiekvienos savaitės dienas nuotolinėmis ryšio priemonėmis (įvairiomis mobiliosiomis programėlėmis „Messenger", „Skype", „Viber" ir kt.), netrukdomai mamos V. D.; 2. Dukros vasaros atostogų metu tėvas turi teisę praleisti su dukra laikotarpį nuo liepos mėn. 5 d. iki rugpjūčio mėn. 5 d., dėl motinos veiksmų dukrai nesudarius sąlygų atvykti ir su tėvu išbūti šiame punkte nurodytą laikotarpį, motina moka 50 Eur baudą dukros tėvui už kiekvieną pradelstą ar sutrumpintą dieną; 3. Dukros žiemos atostogų metu dukra bendrauja su tėvu neporiniais metais švenčiant šv. Kūčias ir šv. Kalėdas bei praleidžiant kartu pirmąją atostogų savaitę, poriniais – su motina; 4. Dukros žiemos atostogų metu dukra bendrauja su tėvu poriniais metais sutinkant Naujuosius metus, t.y. nuo gruodžio mėn. 31 d., ir kartu praleidžia antrąją atostogų savaitę, neporiniais metais - su motina; 5. Dukros pavasario atostogų metu, dukra bendrauja su tėvu poriniais metais švenčiant Šv. Velykas bei praleidžiant kartu pirmąją atostogų savaitę, o neporiniais metais - su motina; 6. Dukros pavasario atostogų metu dukra bendrauja su tėvu neporiniais metais, kartu praleidžia antrąją atostogų savaitę, poriniais metais - su mama; 7. Tais atvejais, kai būtina ar yra poreikis nukrypti nuo 2 - 6. punktuose nustatytos bendravimo tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, nedelsiant praneša kitam iš tėvų ryšio priemonėmis ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimus; 8. Dukrai atostogaujant su tėvu, motina tėvui perduoda dukros asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir sveikatos draudimą patvirtinančius dokumentus; 9. Tėvas dukros motinai perduoda dukros asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir sveikatos draudimą patvirtinančius dokumentus paskutinę dukros atostogų dieną. Už šiame punkte numatyto termino nesilaikymą, tėvas dukros motinai moka 50 Eur piniginę baudą už kiekvieną pradelstą dieną; 11. Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo ir gydymo įstaigai ar dukrai susirgus, tėvai privalo per 48 valandas vienas kitą apie tai informuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiunčiant pranešimą. Už šiame punkte numatytos termino nesilaikymą, šalys moka 50 Eur piniginę baudą už kiekvieną pradelstą dieną; 12. Dukros išvykimas į kitą užsienio šalį, nei šiuo metu ji gyvena, turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų rašytiniu susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant dukros interesus atitinkanti sprendimą; 13. Už dukros atvykimą į Lietuvą ir grįžimą į Airiją, kur yra jos gyvenamoji vieta, atsakinga motina, kuri vienašališku sprendimu išsivežė dukrą gyventi į užsienio valstybę. Kelionės bilietus pirmyn ir atgal perka mama; 14. Vienam iš tėvų nesilaikant ar netinkamai laikantis šios bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, dėl to kilę ginčai sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka teisme; priteisti iš atsakovės V. D. ieškovo E. D. naudai visas bylos vedimo, teismo pašto išlaidas ir advokato padėjėjos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su atsakove V. D. turi nepilnametę dukrą V. D., gimusią (duomenys neskelbtini). Jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1476-476/2013. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu, buvo nustatyta jo su dukra bendravimo tvarka. Pradžioje atsakovė teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką vykdė, tačiau 2017 m. atsakovė su dukra išvyko gyventi į Airiją ir bendravimo tvarką vykdyti nustojo. 2019 metais su dukra tiesiogiai matėsi ir bendravo 12 dienų, o 2020 metais - tik 6 dienas. Nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauti atsakovė taip pat trukdo, be jokios aiškios priežasties atjungia internetinį ryšį ir dukra tampa nepasiekiama. Tais atvejais, kai internetą įjungia, vaikštinėja aplink dukrą, klausosi jų pokalbio, į jį įsiterpia, dukra jaučia įtampą ir su ieškovu pokalbį palaiko tik formaliai ir vos keletą minučių. Atsakovė neinformavo ieškovo apie pasikeitusią jų dukros gyvenamąją vietą, taip pat neinformuoja kuomet dukra serga, nepraneša kada planuoja atvykti į Lietuvą, dukrai atostogaujant su juo, atsakovė neperduoda dukros asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, sveikatos draudimą patvirtinančių dokumentų. Vienų atostogų metu dukrai susirgus, be minėtų dokumentų, mergaitei vos gavo skubiai reikalingą medicininę pagalbą.
Siekiant išsaugoti ryšį su savo dukra, siekiant, kad dukra augtų turėdama ne tik motiną, su kuria ji gyvena, bet ir tėvą, kuris ja rūpinasi, ir siekiant, kad atsakovė nesudarytų kliūčių ieškovui bendrauti su dukra, mano, kad būtina nustatyti jo ieškinyje pasiūlytą su nepilnamete dukra V. D. bendravimo tvarką. Nepilnametės apklausos protokole jis mato, kad tiesa yra tik tai, kad V. gyvena Airijoje ir mokosi 6 klasėje. Visi kiti jos pasakyti žodžiai yra mamos įtakoti. Jis turi kitą žmoną ir su ja V. sutaria puikiai. Jie kartu keliauja, pramogauja. Ir tolimesnius bendravimus jis planuoja tokius pat. Jis taip pat norėtų, kad dukra bendrautų su jo mama. Jo mama norėtų anūkei paskambinti, bet nurodytu telefono numeriu neprisiskambina. Ieškovas įsitikinęs, kad tik tinkamai su dukra bendraujant, galės vykdyti šias įstatymo nustatytas pareigas. Jam su atsakove nesutariant dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, teismui pagrįstai teikia šį ieškinį.
Atsakovė V. D. atsiliepime, teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal ieškovo prašymą pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1116-476/2015 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti ieškovui E. D. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra V. D., gimusia (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad dėl tėvo E. D. teisės bendrauti su dukra V. D. ne mažiau nei 4 (keturias) dienas kiekvienos savaitės dienas nuotolinėmis ryšio priemonėmis (įvairiomis mobiliosiomis programėlėmis „Messsenger", „Skype", „Viber" ir kt), netrukdomai mamos V. D., nurodė, kad 2015 m. gruodžio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo 1.10 punkte buvo įpareigota sudaryti sąlyga nepilnametei dukrai V. D. bendrauti su tėvu E. D. komunikacijos priemonėmis: telefonu „Skype" programos pagalba, laiškais, elektroniniu paštu. Dukrai V. D. ir šiuo metu yra sudarytos visos sąlygos telekomunikacinėmis priemonėmis bendrauti su ieškovu E. D., tačiau problema yra ta, kad ji ne visada nori bendrauti su tėvu. Neretai jaučiasi, kad po pokalbių su tėvu, mergaitė būna sudirgusi, atsakovė mato, kad dukra neturi ką papasakoti tėvui, ar jai neįdomus pokalbis ir tai ją slegia. Ieškovas atsakovei yra ne kartą išreiškęs pretenzijas dėl to, kad dukra neatsiliepia į jo skambučius. Tačiau dukra dažnai būna išsijungusi telefono garsą arba telekomunikacinėmis priemonėmis bendrauja su savo draugais ar klausosi muzikos ir ši nemato kada ieškovas jai skambina. E. D. siūlė, kad jeigu nepavyksta prisiskambinti dukrai, jis gali skambinti atsakovei per Whats App programą, o ji perduos savo telefoną dukrai V.. Atsakovei suprantamos LR CK 3.170 straipsnio nuostatos, kad neturi teisės kliudyti dukrai bendrauti su tėvu. Ji neprieštarauja, kad bendravimas tarp tėvo ir dukters vyktų 4 dienas per savaitę, Dukra V. yra pakankamai didelė, ji nesikiša į jos ir ieškovo pokalbius, tačiau neprivalo 4 dienas per savaitę išeiti iš namų, kol tėvas bendraus su dukra.
Dėl to, kad dukros vasaros atostogų metu tėvas turi teisę praleisti su dukra laikotarpį nuo liepos 5 d. iki rugpjūčio 5 d., dėl motinos veiksmų dukrai nesudarius sąlygų atvykti ir su tėvu išbūti šiame punkte nurodytą laikotarpį, motina moka 50 Eurų baudą dukros tėvui už kiekvieną pradelstą ar sutrumpintą dieną paaiškino, kad ir 2015 m. teismo sprendimo 1.4 punkte buvo nurodyta, kad vasaros atostogų metu V. D. ne mažiau kaip 14 dienų praleidžia su tėvu, bei atsižvelgiant į tai, kad mokslo metai užsienio šalyje gyvenančiai dukrai gali nesutapti su Lietuvos Respublikos mokyklose mokslo metų pradžios ir pabaigos terminais, apie planuojamą atvykimo laiką buvo įpareigota informuoti E. D. iki einamųjų metų gegužės 15 d. 1.5 punkte buvo aptartas bendravimas moksleivių papildomų atostogų metu. Atsakovė neprieštarauja, kad dukra V. vasaros atostogų 1 (vieną) mėnesį praleistų su tėvu. Tačiau negali užgarantuoti, kad dukra turės galimybę atvykti būtent liepos 5 d. ir išbūti iki rugpjūčio 5 d. Kadangi su dukra gyvena Airijoje, ji nėra tikra, kad tuo laiku bus skrydis į Lietuvą. Grįžimą į Lietuvą visada planuoja iš anksto, juo labiau, kad tiek anksčiau buvo įpareigota bilietus pirkti pati, tiek šiuo ieškiniu ieškovas prašo įpareigoti ją pasirūpinti bilietais. Atsakovė neslepia, kad tikrai žiūri ir į skrydžių kainas. Įsigijusi bilietus ir žinodama preliminariai skrydžių datas gali informuoti ieškovą apie planuojamą dukros atvykimą, bet užtikrinti, kad tai bus liepos 5 d., tikrai negali. Norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dukra ir šią vasarą svečiuodamasi pas tėvą, prašėsi parvežama į Raseinius, kur atostogavo atsakovė, nes jos santykiai su ieškovo žmona nėra artimi, dukra bijo tėvui išsakyti savo išgyvenimus. Kaip to įrodymą pateikia dukros jai rašytas žinutes. Atsakovei visiškai suprantama, kad tėvas pasiilgsta dukros, ir atostogoms pas tėvą neprieštarauja, tačiau mano, kad ištisas mėnesio atostogų laikotarpis dukrai bus per ilgas. Atsižvelgiant į svarbiausius - dukros - interesus, atostogų metu galėtų padaryti dienos ar kelių dienų pertraukas, kad mergaitė galėtų pakeisti aplinką, pasisvečiuoti pas senelius ir pan. Tai siūlo vien tam, kad ieškovo bendravimas su dukra, jos neatgrasytų nuo kitų atostogų.
Dėl dukros žiemos atostogų metu jos bendravimo su tėvu neporiniais metais švenčiant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, bei praleidžiant kartu pirmąją atostogų savaitę, o poriniais metais - su motina ir dėl dukros žiemos atostogų metu jos bendravimo su tėvu poriniais metais sutinkant Naujuosius metus, t.y. nuo gruodžio 31 d., ir kartu praleidžiant antrąją atostogų savaitę, neporiniais - su motina nurodė, kad dėl šio reikalavimo sutinka. Tačiau visais atvejais turėtų atsižvelgti į objektyvias aplinkybes, dėl kurių bendravimo laikas gali keistis, pvz. 2020 m. žiemą dėl COVID-19 pandemijos negalėjo grįžti į Lietuvą, arba gali būti reikalinga saviizoliacija ar karantinavimasis atitinkamą laiką po skrydžio. Apie įsigytus bilietus ir dukros grįžimo laiką informuos ieškovą po bilietų įsigijimo.
Dėl dukros pavasario atostogų metu bendravimo su tėvu poriniais metais švenčiant Šv. Velykas bei praleidžiant kartu pirmąją atostogų savaitę, neporiniais - su motina ir dėl dukros pavasario atostogų metu bendravimo su tėvu neporiniais metais, kai ji kartu praleidžia antrąją atostogų savaitę, poriniais metais - su mama paaiškino, kad pavasario atostogos paprastai ugdymo įstaigoje trunka vieną savaitę, kartais atostogos suteikiamos iki Šv. Velykų, kartais - po jų. Neprieštaraus, jeigu pusę, ar didesnę pusę, pavasario atostogų dukra praleis su tėvu, kitą dalį - su atsakove. Apie įsigytus bilietus ir dukros grįžimo laiką informuos ieškovą po bilietų įsigijimo.
Tais atvejais, kai būtina ar yra poreikis nukrypti nuo 2 - 6 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokios aplinkybėms nedelsiant praneša kitam iš tėvų ryšio priemonėmis ir tokiu būdu susiderina bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimus. Toks reikalavimas atsakovei visiškai priimtinas, ir pageidautina, kad jis vyktų susirašinėjimo forma, siekiant išvengti bet kokių interpretacijų. Dėl to, kad dukrai atostogaujant su tėvu, motina perduoda dukros asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir sveikatos draudimą patvirtinančius dokumentus; tėvas dukros motinai perduoda dukros asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir sveikatos draudimą patvirtinančius dokumentus paskutinę dukros atostogų dieną. Už šiame punkte numatyto termino nesilaikymą tėvas dukros motinai moka 50 Eurų piniginę baudą už kiekvieną praleistą dieną. Atsakovė nesutinka perduoti dukros asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento ieškovui, nes jis ne kartą yra gąsdinęs, kad atims iš jos dukrą. Reikalui esant įsipareigoja nedelsdama pristatyti dokumentus į atitinkamą įstaigą, nes su dukra kartu grįžta į Lietuvą ir jos vasaros atostogų metu atsakovė būna Lietuvoje. Ieškovas dukters svečiavimosi pas jį laikotarpiu gali siekti paskiepyti dukrą nuo COVID-19. Dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nėra privalomo skiepijimo dukros amžiaus vaikams, gerbiamas kiekvieno žmogaus apsisprendimas. Dukra gali bijoti prieštarauti tėvo siekiui, o pasekmes gali būti sunku kontroliuoti. Lietuvos ir Airijos sveikatos priežiūros įstaigose vykdomo vakcinavimo apskaitos sistema nėra vieninga ir susisiejanti, todėl labai svarbu, kad paslauga nebūtų sudvigubinta. Pageidautų, kad teismas įpareigotų ieškovą be atsakovės rašytinio sutikimo, neskiepyti dukros nuo COVID-19.
Dėl to, kad pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo ir gydymo įstaigai, ar dukrai susirgus, tėvai privalo per 48 val. vienas kitą apie tai informuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiunčiant pranešimą, už šiame punkte numatyto termino nesilaikymą, šalys moka 50 eurų piniginę baudą už kiekvieną praleistą dieną. Atsakovei šis reikalavimas yra priimtinas, tačiau turėtų būti tikslinamas, kad dukrai susirgus ir patekus į gydymo įstaigą, šalys turėtų informuoti viena kitą gal net ne per 48 val., o per 24 val., o dėl menko negalavimo nebūtų įpareigojimo informuoti vienam kitą.
Dėl dukros išvykimo į kitą užsienio šalį, nei šiuo metu ji gyvena, turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų rašytiniu susitarimu, kiekvienu atveju priimant dukros interesus atitinkantį sprendimą, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Europos Sąjungos viduje šiai dienai judėjimas yra laisvas, mano, kad abiejų tėvų rašytinis susitarimas dėl dukros keliavimo, nebūtinas. Mano, kad pakaktų apsiriboti pranešimu apie dukters vykimą į vieną ar kitą šalį, nurodant tą šalį ir kelionės trukmę. Tuo pačiu tėvas su dukra galėtų susiderinti nuotolinio bendravimo galimybes kelionės metu ar iš karto po kelionės, jeigu nebūtų galimybės nuotoliniu būdu bendrauti kelionės metu.
Dėl to, kad už dukros atvykimą į Lietuvą ir grįžimą į Airiją, kur yra jos gyvenamoji vieta, atsakinga motina, kuri vienašališku sprendimu išsivežė gyventi dukrą į užsienio valstybę, o kelionės bilietus pirmyn ir atgal perka mama, paaiškino kad bilietus atsakovė pirko ir šiuo metu, vykdydama 2015 m. teismo sprendimą, nupirks ir dabar. Už dukros grįžimą į Lietuvą atsakomybę prisiima, o dėl grįžimo į Airiją, ieškovas turėtų prisiimti atsakomybę už dukros pristatymą į oro uostą nustatytu laiku, o ji atsakinga už mergaitės grįžimą nuo oro uosto Lietuvoje iki grįžimo į namus Airijoje. Dėl to, kad vienam iš tėvų nesilaikant ar netinkamai laikantis šios bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, ir dėl to kilę ginčai įstatymo nustatyta tvarka sprendžiami teisme, atsakovė mano, kad šis reikalavimas yra labai abstraktus, nes kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo pažeistas teises kreipdamasis į teismą, o šeimos bylose reikalinga ir privalomoji mediacija. Į tai, kad ieškovas ne viename punkte teismo prašo už vienų ar kitų reikalavimų nevykdymą skirti 50 Eurų baudą už kiekvieną praleistą dieną mano, kad bendravimas su vaiku nėra verslo sandoris ir teismas neturėtų sprendimu numatyti baudų už vieno ar kito punkto nevykdymą. Sprendimus tiek piniginio, tiek nepiniginio pobūdžio bylose vykdo antstolis, vadovaudamasis LR CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcija. Atsakovė kaip ir ieškovas naudojasi advokato paslaugomis, todėl prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams.
Be to mano, kad ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad su dukra 2019 m. matėsi 12 dienų. Paaiškino, kad 2019 m. dukra pas ieškovą atostogavo mėnesį. 2020 m. pasaulyje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19, nutraukti skrydžiai. Į Lietuvą atšaukus karantiną buvo grįžusios su dukra 12 dienų laikotarpiui, pusę šio laiko - 6 dienas - mergaitė praleido su tėvu. Tačiau tai laikytina objektyviomis priežastimis, nes tai nepriklausė nuo atsakovės valios. Panaši situacija pasaulyje yra ir šiuo metu. Airijoje sergamumas COVID-19 yra labai išaugęs, rekomenduojama vengti kelionių, skrydžių. Atsakovė norėtų atkreipti teismo dėmesį į tai, kad ieškovas šiuo ieškiniu kreipėsi į teismą dėl to, kad ji išdrįso pateikti ieškinį dėl materialinio išlaikymo dukrai padidinimo. Žinant ieškovo būdą, akivaizdu, kad tai užgavo jo ambicijas, ir tokiu būdu jis nori atkeršyti jai, nors šiuo atveju abu turi prioritetiniais laikyti nepilnametės dukros V. interesus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė Rima Bardauskienė paaiškino, kad tarnyboje nebuvo registruota D. šeimoje vaiko teisių pažeidimų. Ryšium su tuo, kad atsakovė gyvena užsienio valstybėje, nebuvo galimybės patikrinti buities sąlygų. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose, dalyvaujant psichologei I. B. buvo bendrauta su nepilnamete V. D.. V. yra paauglė, turinti savo nuomonę. Ji aiškiai išsakė, kad nustatyta bendravimo tvarka ją tenkina. Be to, ji norėtų asmeninio laiko su tėvu. Su jo žmona norėtų bendrauti tik tiek, kiek būtina. Tėvas į tai turi įsiklausyti ir gerbti dukters nuomonę. Bendravimo tvarkoje reikėtų nustatyti tokias sąlygas, kurios geriausiai atitiktų nepilnametės interesus.
2022-04-14 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose buvo išklausyta nepilnametė V. D.. Ji paaiškino, kad nori asmeninio laiko su tėčiu, pabūti su juo dviese, turėti asmeninių pokalbių ir užsiėmimų. Jai sunku bendrauti su tėčio žmona, todėl norėtų, kad ji kuo mažiau dalyvautų jų susitikimuose. Mama jai netrukdo bendrauti su tėčiu. Ji nori ramybės ir kai neturi tėčiui ką naujo pasakyti, pokalbius atidėlioja. Dėl to gaunasi, kad su juo bendrauja rečiau. Nustatyta bendravimo tvarka yra gera ir nenorėtų, kad ji būtų keičiama.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.
Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai (CPK 380 str. 1 ir 2 d.). Nepilnametė V. D. buvo išklausyta 2022-04-14, išgirsta jos nuomonė. Mergaitė jau paauglė ir aiškiai išreiškė savo norą kaip ir kokiu būdu norėtų bendrauti su tėvu. Ji nenori, kad būtų keičiama nustatyta bendravimo tvarka. Kai ji neturi ką papasakoti tėvui, ji pokalbius atidėlioja. Kai yra naujienų, kurias ji nori aptarti su tėvu, ji noriai bendrauja su juo ir ilgesnį laiką. Patenkinus 1.1. punkto reikalavimus, V. būtų įpareigota mažiau nei keturias kiekvienos savaitės dienas nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauti su tėvu. Bendravimo tvarka nustatyta 2015-12-21 galiojančios tvarkos 1.10. punkte. V. prieš šios tvarkos pripratusi ir ją keisti netikslinga. Be to, V. nepatinka, kad bendravimo su tėvu metu dalyvauja jo žmona. Ji nori daugiau asmeninio laiko tik su tėvu. Tiesiog norėtų pabūti su juo dviese, turėti daugiau asmeninių pokalbių ir bendrų užsiėmimų. Ieškovas E. D. šio dukters noro nenori išgirsti ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad tai mamos įtaka. Visus ateityje planuojamus susitikimus jis planuoja tokius pat, kokie buvo iki šiol – kartu su jo žmona. Teisme mergaitė kalbėjo atvirai, jai tuoj sukaks 13 metų. Jos pokalbyje dalyvavusios psichologė I. B. ir vaiko teisių specialistė Rima Bardauskienė leido jai paaiškinti tokį norą ir mergaitė aiškiai pasakė, kad su tėčio žmona nori bendrauti tiek kiek būtina ir nenori kad ji dalyvautų jos ir tėčio pokalbiuose, išvykose. Bylos medžiagoje yra pateikti mamos susirašinėjimo su dukra įrašai. Jau viešnagės metu pas tėtį, V. labai nori grįžti į Raseinius, bijo miegoti, bijo prašyti tėčio, kad ją parvežtų į Raseinius. Pateiktas susirašinėjimas aiškiai paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad V. puikiai sutaria su jo žmona. Viešnagės pas tėtį metu mergaitė patiria nepatogumus, o tai gali neigiamai atsiliepti jos psichinei sveikatai ir brandai. Ieškovas prašė skirti pinigines baudas atsakovei už bendravimo tvarkos pažeidimus. Toks atsakovo reikalavimas nepriimtinas, nes bendravimas su vaiku nėra verslo sandoris, o nepilnamečio vaiko nenoras bendrauti ar susitikti su tėvu, neturėtų sukelti neigiamų padarinių kitai šaliai. Be to siekiama, kad mergaitė norėtų bendrauti be prievartos, bet kuriuo metu galėtų grįžti pas mamą, brolį. Ieškovo dukters važinėjimas iš jo namų į Raseinius netenkina. Teismas atkreipia dėmesį, kad per prievartą praleistas laikas atgrasys nepilnametę nuo kitų susitikimų. Ji dar labiau užsidarys ir tai neigiamai atsilieps jos būsenai. Nustačius ieškovo 1.2 punkte prašomą fiksuotą laikotarpį nuo liepos 5 d. iki rugpjūčio 5 d. nebus pasiekti geriausi nepilnametės V. bendravimo su tėvu tikslai. Bendravimo tvarka nustatyta 2015-12-21 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1116-476/2015). V. D. su mama išvykus gyventi į užsienį, dalis reikalavimų turėtų būti keistini. Būtina atsižvelgti į tai, kad nepilnametės V. gyvenamojoje vietoje atostogos nesutampa su Lietuvoje besimokančiųjų atostogomis. Dėl asmens dokumentų perdavimo – tarp šalių nuolatinė įtampa ir kivirčai, todėl mergaitės viešnagės metu tėvui perduotinos notariškai patvirtintų dokumentų kopijos. Tai sąlygoja tai, kad šalys skirtingai vertina skiepus nuo Covid-19, mergaitė nenori skiepytis, nes Airijoje skiepai jos amžiaus vaikams nebūtini. Mergaitė apklausos metu nurodė, kad tėtis ją gąsdina, kad paskiepys nuo Covid 19. V. grįžimu į Lietuvą rūpinasi mama, perka bilietus, būna Lietuvoje, todėl turi galimybę iškilus būtinybei, nuvažiuoti iki dukters ir institucijoms pateikti dokumentų originalus. Be to, atsakovė nurodė, kad tėvas grasino iš jos atimti dukrą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje numatyta, kad šeimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Bendravimo tvarkos 1.7. punkte numatyta, kad dukters V. gimimo dieną poriniais metais ji būna su mama, o neporiniais metais su tėvu. Šis punktas pildytinas „jei yra galimybė V. grįžti į Lietuvą“. Tai sąlygoja tai, kad V. su mama gyvena Airijoje, ji mokosi ir grįžti į Lietuvą gali tik per atostogas. Galiojančioje bendravimo tvarkoje 1.1 punktas naikintinas, nes V. išvykus gyventi į užsienį, E. D. su nepilnamete dukra bendrauti kas antrą savaitgalį negali, negali jos paimti iš motinos namų penktadienį 17 val. ir grąžinti į motinos nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15 val. Paliktini galioti 2015 m. gruodžio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1116-476/2015 nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1.2.; 1.3.; 1.4.; 1.5.; 1.6.; 1.8.; 1.9.; 1.10.; punktai. Ieškovo pateiktoje tvarkoje bendravimo esmė tokia pati kaip ir šiuose punktuose, tik kita formuluotė. Tai nesudaro pagrindo naikinti nustatytos ir galiojančios bendravimo tvarkos.
Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies. Paskaičiuoti ieškinio tenkinimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai nėra įmanoma, nes lieka galioti 2015-12-21 sprendimu nustatyta tvarka, naikinant 1.1 punktą ir papildant 1.12; 1.13; 1.14 punktais. Dėl šių priežasčių šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, šalims paliekant jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Palikti galioti 2015 m. gruodžio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1116-476/2015 nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1.2.; 1.3.; 1.4.; 1.5.; 1.6.; 1.8.; 1.9.; 1.10.; punktus.
1.7. punktą papildyti – jei yra galimybė V. grįžti į Lietuvą.
Panaikinti bendravimo tvarkos 1.1 punktą.
Papildyti bendravimo tvarką naujais punktais 1.12. dukrai atostogaujant su tėvu, mama perduoda tėvui notariškai patvirtintas asmens dokumento ir sveikatos draudimo kopijas; 1.13. vienam iš tėvų nesilaikant ar netinkamai laikantis bendravimo su nepilnametes dukra tvarkos, dėl to kilę ginčai sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka VVTAĮT prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje, mediacijos būdu ir vėliau teisme; 1.14. dukrai išvykus į bet kurią užsienio šalį, tėvas informuojamas apie išvykimo šalį, kelionės trukmę. Kelionės į užsienio šalį metu tėvui sudaromos sąlygos nuotoliniam bendravimui su dukra.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Irena Narbutienė