Administracinė byla  Nr. I-35-243/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01784-2016-4

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3

(S)

K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O S

A D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė,

sekretoriaujant Vaidai Damašienei,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. D. patikslintą skundą, paduotą teismui 2016 m. spalio 10 d., atsakovei iš Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl 70.000,00 Eur turtinės ir 230.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

pareiškėja G. D. patikslintu skundu, paduotu teismui 2016 m. spalio 10 d., prašo priteisti jai 70.000,00 Eur turtinės ir 230.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Nurodo, jog tarp jos ir Nacionalinės žemės tarnybos nuo 2004 metų vyksta ginčai dėl žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., kuriuos ji paveldėjo po savo tėvų J. V. ir V. V. mirties. Teigia, jog jos tėvui J.V. buvo suprojektuoti 0,30 ha namų valdos ir 3,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypai, o motinai V. V. suprojektuoti 0,61 ha namų valdos ir 2,89 ha žemės sklypai. Pareiškėjos teigimu, dėl Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų, neveikimo, proceso vilkinimo neturi galimybės atkurti nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, įteisinti priimto tėvų palikimo ir dėl nekompetentingumo kiti asmenys, t. y. V. J., valdo jai teisėtai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nurodo, jog dėl atsakovės kaltės patyrė 70.000,00 Eur turtinę žalą kaip prarastas ir negautas pajamas, nes nuo 2003 metų negali naudotis paveldėtais 0,3 ha ir 0,61 ha namų valdos žemės sklypais bei 3,00 ha ir 2,89 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypais ir iš to gauti naudos, negali įteisinti žemės sklypų. Teigia, jog patyrė 230.000,00 Eur neturtinę žalą ne tik dėl to, jog jai neatkuriamos nuosavybės teisės ir ji negali naudotis paveldėtu turtu, jo įteisinti, bet ir dėl to, jog Nacionalinė žemės tarnyba paviešino jos asmens duomenis ir duomenis apie asmeninį gyvenimą V. J.. Nurodo, jog atsakovei elgiantis atidžiai ir rūpestingai jos duomenys nebūtų buvę paviešinti  (t. 2, b. l. 95-132).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog viešajai civilinei atsakomybei kilti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš privalomų sąlygų, todėl valstybės atsakomybei kilti nėra teisinio pagrindo. Nurodo, jog asmeninio ūkio žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Kretingos rajono savivaldybėje pareiškėjai išnuomoti dešimčiai metų, 2015 m. rugpjūčio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 14SNŽ-(14.14.62.)-106 ir Nr. 14SNŽ-(14.14.62.)-105 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, asmeninio ūkio planai, paženklinimo aktai suderinti su pareiškėja, todėl yra galiojantys. Nurodo, kad pareiškėjos nuosavybės teisė į 0,41 ha dalį namų valdos žemės sklypo su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, neįregistruota dėl jos pačios klaidingo valios išreiškimo ir nesupratimo. Teigia, jog buvo pradėtos šio namo valdos sklypo dalies pirkimo procedūros, tam kliūčių iš Nacionalinės žemės tarnybos pusės nėra, tačiau dėl pačios pareiškėjos nesutikimo su pateiktu žemės sklypo planu procedūra liko nebaigta. Nurodo, jog pareiškėjai pasiūlyta teisės aktų nustatyta tvarka atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus, informuota, kad pateikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, pradėtos namų valdos dalies įteisinimo procedūros bus tęsiamos, tačiau pareiškėja kategoriškai nesutinka su tuo, jog dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso V. J. (t. 5, b. l. 102-107).

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovė Dalia Vaičikauskaitė atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjos patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai teisėti, pareiškėja yra įgyvendinusi savo teisę į asmeninio ūkio žemę, t. y. ją nuomoja, nuomos sutartys registruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos teisė išsipirkti namų valdos sklypo dalį yra neįgyvendinta dėl pačios pareiškėjos kategoriško nesutikimo, jog namų valdos sklypas padalintas tarp bendraturčių pagal jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis. Neigia, jog atskleidė kokius nors pareiškėjos asmens duomenis ar duomenis apie jos asmeninį gyvenimą V. J. Pažymi, jog V. J.turi teisę gauti duomenis, kurie yra Nekilnojamojo turto registre, kaip žemės sklypo ir statinių bendraturtė. Nurodo, jog pareiškėja buvo iškėlusi civilinę bylą Kretingos rajono apylinkės teisme Nr. e2-l30-474/2015 atsakovei V. J., todėl ji kaip proceso šalis turėjo teisę susipažinti su pareiškėjos (ieškovės civilinėje byloje) pateiktas duomenimis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjos G. D. reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš  atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pagrįstumo nustatymas.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 16258, Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 4-1718-(1.3), kuriais atkurtos nuosavybės teisės V. J. į buvusio savininko valdytą žemę (duomenys neskelbtini) Kretingos rajone, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui žemės sklypai ir parduodant valstybinės žemės sklypo dalis, ir įpareigojimo atlikti veiksmus - suformuoti pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui namų valdos 0,30 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, 3,00 ha asmeninio ūkio paskirties žemės sklypą, 0,61 ha namų valdos žemės sklypą ir 2,89 ha žemės sklypą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-51-146/2017 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartis palikta nepakeista.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A444-669/2011; Nr. A492-684/2013; Nr. A-1317-822/2017; kt.).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja G. D. pagal 2003 m. rugpjūčio 28 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo miškų ūkio paskirties 3,2800 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Skuodo rajone, ir 2/3 dalis pastatų ir statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Kretingos raj. sav. (t. 5, b. l. 157). Pareiškėjai 2012 m. spalio 31 d. išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas dėl paveldėjimo 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų, kurias jos tėvas J. V. sumokėjo už Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. 168v jam leistą pirkti 0,30 ha namų valdos sklypą, esantį tuo pačiu adresu, kurio pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta  (t. 6, b. l. 59). Pareiškėjai 2014 m. birželio 23 d. išduotas dar vienas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, jog ji paveldėjo motinos V. V. priklausančią teisę į asmeninio ūkio žemę, paveldėtą po J. V. mirties, atsiradusią Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos I-o šaukimo 27 sesijos, įvykusios 1993 m. balandžio 15 d., sprendimo, kuriuo J. V. skirta 3,00 ha žemės ūkio naudmenų asmeniniam ūkiui, pagrindu. 2014 m. birželio 23 d. paveldėjimo teisės liudijime taip pat nurodyta, jog pagal Kretingos rajono Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418, J. V. suprojektuoti ir natūroje paženklinti asmeniniam ūkiui žemės sklypai, esantys Kretingos raj. sav., (duomenys neskelbtini) žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,35 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,46 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos J. V. pageidavo nuomoti iš valstybės (t. 6, b. l. 44). Iš pareiškėjos patikslinto skundo turinio matyti, jog pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos veiksmų neteisėtumą sieja su negalėjimu įteisinti paveldėtos tėvų J. V. ir V. V. turėtos žemės ir paviešinimu kitam asmeniui jos asmens duomenų.

Iš faktinių bylos aplinkybių ir Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys pastatų ir statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini)Kretingos raj. sav., o 1/3 dalis pastatų ir statinių nuosavybės teise priklauso V. J., kuriai taip pat nuosavybės teise priklauso 2000/6100 dalys tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 182-184). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjai priklausančią dalį pastatų ir statinių nuosavybės teise valdė jos tėvas J. V., po kurio mirties turtą paveldėjo pareiškėjos motina V. V., o po jos mirties paveldėjo pareiškėja (t. 5, b. l. 188). Žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-1718-(1.3) ir į 0,20 ha žemės sklypo dalį įregistruotos V. J. nuosavybės teisės. Iš atsiliepimo ir atsakovės atstovės paaiškinimų matyti, jog pareiškėja, proporcingai jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto daliai, turi teisę į 0,41 ha dalį šio žemės sklypo, tačiau kategoriškai nesutinka, kad kita dalis – 0,2 ha – nuosavybės teise priklauso V. J. Pareiškėjos argumentai pripažintini nepagrįstais.

Iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 16258 V. J. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą asmeniniam ūkiui 2,92 ha žemės sklypą (tame skaičiuje ir namų valdos 0,20 ha), esantį (duomenys neskelbtini) Kretingos r. (t. 6, b. l. 71). Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-1718-(1.3) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką), valstybinės žemės sklypų įregistravimo Klaipėdos apskrities viršininko vardu ir valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo Kretingos rajone“ V. J. atkurtos nuosavybės teisės į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui žemės sklypus ir parduota valstybinės žemės sklypo dalis, t. y. namų valdos 0,2 ha žemės sklypo dalis (t. 6, b. l. 22). Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas ir įsakymas yra galiojantys, nenuginčyti. Minėta, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl šių administracinių aktų panaikinimo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad šie duomenys būtų nuginčyti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Iš bylos duomenų matyti, jog proporcingai pareiškėjos ir V. J. turimai nuosavybės teise turto daliai minėtas žemės sklypas yra padalintas, t. y. V. J. nuosavybės teise priklauso 0,2 ha sklypo, o pareiškėja turi teisę į 0,41 ha sklypo. Bylos duomenys patvirtina taip pat ir tokią aplinkybę, jog 2004 m. gruodžio 15 d. pareiškėja su V. J. pasirašė susitarimą dėl žemės klypo pasidalijimo, kuriame nurodyta, jog 0,61 ha žemės sklypo 0,30 ha dalis tenka pareiškėjai, o 0,31 ha sklypo tenka V. J. (t. 5, b. l. 115). Pareiškėjai teigiant, jog dėl Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų ir neveikimo neturi galimybės įteisinti jai tenkančios sklypo dalies, pažymėtina, jog pagal jos 2014 m. liepos 30 d. ir 2014 m. spalio 16 d. prašymus, pateiktus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, buvo pradėta administracinė procedūra dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, t. y. įteisinimo. Kretingos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-2556  pareiškėja informuota, jog dėl 0,41 ha ploto namų valdos dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bus informuota rugsėjo mėnesį. Kretingos skyriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-2863 pareiškėjai išsiųstas pirkimo-pardavimo sutarties projektas suderinimui ir pasirašymui, kurią pareiškėja pasirašė su pastabomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-867 nuspręsta parduoti pareiškėjai 0,41 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį iš bendro 0,61 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)Kretingos r. sav. Iš įsakymo ir bylos duomenų taip pat matyti, jog už sklypo 0,3 ha dalį valstybės vienkartinėmis išmokomis yra sumokėta 16,20 Lt J. V., o už 0,11 ha sklypo dalį nustatyta mokėtina 910,80 Lt kaina. Kretingos skyriaus 2014 m. spalio 23 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-3551 pareiškėja informuota apie mokėjimo tvarką ir rekvizitus (t. 6, b. l. 82-88), tačiau už perkamą sklypą nesumokėjo, todėl sutartis nesudaryta.

Pareiškėja 2015 m. liepos 7 d. prašymu prašė sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 30 arų žemės pirkimo-pardavimo sutartį (siekiant paveldėti tėvo J. V. 1992 m. išpirktą namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis) ir 11 arų namų valdos žemės sklypo daliai sudaryti nuomos sutartį. Skyriaus 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 14SD-2507-(14.14.7.) „Dėl valstybinės žemės nuomos bei pirkimo ir pardavimo sutarčių suderinimo“ pareiškėjai išsiųsti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (0,1100 ha), esančios (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., valstybinės žemės nuomos sutarties projektas ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,30 ha dalies valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties projektas. Pareiškėja nesutiko su pateiktu sklypo planu, kuris yra neatskiriama valstybinės žemės nuomos bei pirkimo - pardavimo sutarties dalis (t. 1, b. l. 186-198), todėl sklypo pirkimo ir nuomos procedūros liko nebaigtos. Kretingos skyrius siūlė pareiškėjai, nesutinkančiai su sklypo planu, pačiai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus ir informavo, kad pateikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, bus tęsiamos pradėtos namų valdos dalies, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., įteisinimo procedūros (t. 1, b. l. 195-198). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų atlikusi matavimus ir pateikusi sklypo planą Nacionalinei žemės tarnybai.

Pareiškėjai keliant ginčą dėl sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydžio, nors tai ir nėra nagrinėjamos bylos dalykas, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos 1 punktą teisę naudotis žeme asmeniniam ūkiui turi kaimo vietovėse gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai, kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai. Kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams, dirbusiems šiose įmonėse iki išėjimo į pensiją, jų pageidavimu suteikiama asmeniniam ūkiui iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir ribos gali būti keičiamos pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir siekiant sukurti racionalių ribų žemės sklypus teritorijoje, kurią apima vietinis (kadastrinės vietovės) žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmeninio ūkio žemės sklypų, kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d., ribos ir vieta rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą gali būti keičiamos toje šių nuolat naudojamų žemės sklypų užimtoje teritorijoje Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, jog Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos I-o šaukimo 27 sesijos, įvykusios 1993 m. balandžio 15 d., sprendimu pareiškėjos tėvui J. V. skirta 3 ha asmeninio ūkio žemės. Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 potvarkiu Nr. 168v J. V. leista nusipirkti privačia namų valda užimtą 3000 kv. m. žemės sklypą, už kurį jis sumokėjo 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų (t. 5, 116-118, 173). J. V., sumokėdamas 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų, neįgijo nuosavybės teisių į skirtą namų valdos žemę, o tapo teisėtas 3000 kv. m. valstybinės žemės naudotojas, t. y. įgijo teisę sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, o sumokėtos 16,20 Lt valstybės vienkartinės išmokos užskaitomos už 3000 kv. m. žemės sklypo kainą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 (galiojusio iki 1999 m. birželio 10 d.), kuriuo patvirtinta Valstybinių žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, 6 punktas nustatė, kad nauji žemės sklypai miesto ir kaimo vietovėse parduodami pagal tvarkos 2 punktą ar išnuomojami pagal tvarkos 3 punktą ne žemės ūkio veiklai, vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtintais detaliaisiais planais arba žemės reformos žemėtvarkos projektais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos projektai“ Tvarkos 1.6 punkto nuostatos reglamentavo, kad žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys institutai patikslina kaimo vietovėje esančios žemės preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose turi būti pažymėtos, gyventojų asmeniniam ūkiui naudojamos arba numatytos naudoti žemės sklypų ribos. Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418 patvirtintas Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir juo suformuotų žemės sklypų ribos. Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 2303 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 418 papildymo ir dalinio pakeitimo Kretingos rajone“ patvirtintas piliečių, kuriems suprojektuoti žemės (miško) sklypai Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, sąrašas, kurio 568 pozicijoje asmeninio ūkio naudotojai – V. V. (kaip J. V. paveldėtojai) suprojektuoti 2,89 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypai ir 0,61 ha namų valdos sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone (t. 2, b. l. 200; t. 3, b. l. 1-3). Tai įrodo, jog namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, suformuota teritorijų planavimo dokumentu, t. y. žemės reformos žemėtvarkiniu projektu, atsižvelgiant į privatizuojamo asmeninio ūkio žemės sklypo plotą kartu su naudojamos namų valdos žemės ūkio naudmenų plotu, kuris negalėjo būti didesnis už piliečiams buvusios apylinkės tarybos sprendimu ar apskrities valdytojo įsakymu suteiktą asmeniniam ūkiui žemės plotą, todėl Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. 168v J. V. leista išsipirkti tik 0,30 ha namų valda užimtą žemės sklypą.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokią sutartį įskaitomos už žemės sklypą sumokėtos įmokos, jeigu kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį jų perleidėjas perleido ir teisę įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas. Jeigu nuosavybės teisė į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, įgyta iki 2010 m. vasario 1 d., sudarant tokią sutartį už žemės sklypą sumokėtos įmokos įskaitomos tuo atveju, jeigu teisę įskaityti sumokėtą sumą žemės sklypo pirkėjui notaro patvirtintu sutikimu perleidžia asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjęs už valstybinės žemės sklypą, ar šio asmens įpėdinis, paveldėjęs sumokėtas įmokas, arba žemės sklypo pirkėjui statinį ar įrenginį perleidęs kitas asmuo, kuriam buvo duotas toks sutikimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.8 punktas numatė, jeigu asmenys yra sumokėję įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis už leistą pirkti žemės ūkio paskirties žemę pagal mokėjimo pranešimus pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, šios sutartys bus sudaromos neperskaičiuojant žemės kainos. J. V. ir V. V. žemės pirkimo sutarties sudarę nebuvo, todėl pareiškėjai, kaip jų paveldėtojai, minėtais Kretingos skyriaus raštais išaiškinta galimybė išsipirkti proporcingai nuosavybės teise turimų statinių ir pastatų daliai tenkančią namų valdos sklypo dalį, t. y. 0,41 ha, už 0,30 ha įskaitant J. V. sumokėtų 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų, o už 0,11 ha siūlant pareiškėjai sumokėti 910,80 Lt. Iš šių duomenų matyti, jog pareiškėjai nėra trukdoma pasinaudoti paveldėtomis J. V. sumokėtomis 16,20 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis įgyjant nuosavybės teisę į 0,41 ha namų valdos dalį, tačiau dėl nuo pačios pareiškėjos veiksmų ir neteisingo situacijos suvokimo priklauso, jog šios namų valdos sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta. Iš 2014 m. birželio 23 d. papildomo paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog pareiškėja paveldėjo ne žemės sklypo dalį, o teisę į asmeninio ūkio žemę,  atsiradusią Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos I-o šaukimo 27 sesijos, įvykusios 1993 m. balandžio 15 d., sprendimo, kuriuo J. V. skirta 3,00 ha žemės ūkio naudmenų asmeniniam ūkiui, pagrindu, ir pareiškėjai nėra trukdoma pasinaudoti šia teise, tačiau ji pati stabdo pirkimo-pardavimo procedūrą, neatlikdama reikiamų veiksmų.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 10 punkte numatyta, jog į sugrąžintinos žemės plotą įskaitomas tokio pat dydžio žemės sklypas, nustatytąja tvarka skirtas piliečio asmeniniam ūkiui. Piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (1997 m. liepos 23 d.) dienos. Į sugrąžinamą žemę įskaitomas žemės sklypas, nustatytąja tvarka skirtas piliečio asmeniniam ūkiui, išskyrus tuos atvejus, kai grąžintina žemė yra toje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra naudojama asmeninio ūkio žemė ir naudojamas namų valdos žemės sklypas. Kai piliečiai, naudojantys asmeninio ūkio žemę, yra susigrąžinę žemę arba turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui suteiktą žemės plotą, tačiau nepageidauja įsigyti nuosavybėn ar yra netekę teisės pirkti naudojamos asmeninio ūkio žemės, jų naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai gali būti išnuomojami nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ (negalioja nuo 1998 m. balandžio 9 d.) reglamentavo, kad žemės pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma tik parengus asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą ir suderinus įsigyjamos žemėnaudos išsidėstymą su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu institutu. Iš atsiliepimo matyti, jog J. V., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui, tačiau šia teise nepasinaudojo, t. y. turėjo pateikti prašymą Kretingos rajono agrarinei tarnybai dėl asmeninio ūkio žemės įskaitymo privatinėn nuosavybėn ir nurodyti kiek turėjo susigrąžintinos žemės, tačiau prašymo nepateikė, todėl prarado teisę pirkti asmeninio ūkio žemę. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles įstatymo nustatyta tvarka piliečiams suteikti ir naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai, kurių šie asmenys neturi teisės pirkti, išnuomojami pagal išlikusį faktinį naudojimą. Jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai. Iš minėto 2014 m. birželio 23 d. papildomo paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog pagal Kretingos rajono Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418, J. V. suprojektuoti ir natūroje paženklinti asmeniniam ūkiui žemės sklypai, esantys Kretingos raj. sav., (duomenys neskelbtini): žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,35 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,46 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos J. V. pageidavo nuomoti iš valstybės (t. 6, b. l. 44). Nurodyti žemės sklypai taip pat nebuvo pareiškėjos tėvo nuosavybė, todėl jų, kaip nekilnojamųjų daiktų, pareiškėja negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo, o paveldėjo tik teisę į juos. Iš bylos duomenų matyti, jog šie žemės sklypai pareiškėjai yra išnuomoti, nuomos sutartys registruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjos teisė į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyvendinta tinkamai (t. 5, b. l. 166-167, 133-140; t. 6, b. l. 1-18). Žemės sklypų ribos paženklintos vietovėje pagal 2004 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktus, kurie atitinka Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 įsakymu Nr. 418, ir kuriuos pasirašė pati pareiškėja, sklypų ribos įbraižytos ir nurodytos abrisuose (t. 5, b. l. 135-138, 145-149, 163-165). Duomenų, kad nuomos sutartys ar kiti aktai būtų panaikinti ar neteisėti, nėra.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjos nurodomų neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos veiksmų ar neveikimo, trukdymo jai įteisinti paveldėtą tėvų turėtą žemę. Pareiškėja klaidingai suvokia teisinę situaciją teigdama, jog paveldėjo tėvų (duomenys neskelbtini), Kretingos raj. sav. valdytus žemės sklypus. Minėta, jog iš faktinių bylos aplinkybių ir paveldėjimo teisės liudijimų matyti, jog pareiškėja paveldėjo ne žemės sklypus, kaip nekilnojamojo turto objektus, bet teisę į asmeninio ūkio žemę. Pareiškėjos teisė į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,35 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,46 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgyvendinta tinkamai – pareiškėjai šie valstybinės žemės sklypai yra išnuomoti, o dėl 0,41 ha namų valdos dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja pati kelia nepagrįstus ginčus, kreipiasi į teisėsaugos institucijas, nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos jai pateiktų pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarčių projektais ir sklypo planais, todėl kliūtys įteisinti šią namų valdos dalį kyla iš pačios pareiškėjos elgesio klaidingai suvokiant situaciją. Konstatuotina, jog nenustatyti institucijos neteisėti veiksmai kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra teisinio pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei. Dėl šios priežasties kitų sąlygų egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Pareiškėja objektyviais duomenimis ir įrodymais nepagrindžia, jos teigimu, jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, dėsto abstrakčius teiginius, jog žemės negali naudoti ir gauti iš to naudos, nors jai  teismo nutartimis buvo siūlyta sukonkretinti šiuos teiginius ir žalos dydį pagrįsti įrodymais.

Pareiškėjai argumentuojant, jog neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad jos asmens duomenys ir duomenys apie jos asmeninį gyvenimą Nacionalinės žemės tarnybos buvo paviešinti kitiems asmenims, o būtent V. J., pažymėtina, jog ji šių teiginių taip pat nepagrindžia. Pareiškėja nekonkretizuoja,  kokius ir kokiu būdu jos asmens duomenis ir duomenis apie asmeninį gyvenimą V. J. atskleidė Nacionalinė žemės tarnyba ir kodėl būtent 230 000 Eur dydžio neturtinę žalą ji dėl to patyrė. Iš atsakovės atstovės paaiškinimų matyti, jog Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomi duomenys apie pareiškėjos asmeninį gyvenimą, o tam tikrus duomenis apie pačią pareiškėją V. J. turi teisę gauti kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkė tiek, kiek tie duomenys yra įregistruoti viešame registre. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pagal pareiškėjos ieškinį Kretingos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-130-474/2015 atsakovams V. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pažeistų savininkės teisių gynimo, todėl V. J., kaip atsakovė šioje byloje, turėjo procesinę teisę susipažinti su ieškovės G. D. pareikštu ieškiniu ir pateiktais duomenimis, tarp jų – ir asmens duomenimis. Konstatuotina, jog nenustatyta neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų atskleidžiant V. J. pareiškėjos asmens duomenis ar duomenis apie jos asmeninį gyvenimą. Nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų egzistavimas plačiau nenagrinėtinas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos patikslintas skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl 70.000,00 Eur turtinės ir 230.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti pareiškėjos G. D. patikslintą skundą, paduotą teismui 2016 m. spalio 10 d., atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl 70.000,00 Eur turtinės ir 230.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                    Vida Stonkuvienė