Baudžiamoji byla Nr. 1-365-311/2016
Teisminio proceso Nr. 01-1-28110-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija :
2.1.10.1.; 1.2.26.2.1.; 1.1.8.1; 1.1.3.2;
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 25 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,
sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,
dalyvaujant :
prokurorei Editai Sangavičiūtei,
gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,
nukentėjusiajai D. B.,
kaltinamajam M. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2005-04-26 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 str. l d. areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Paskirtos auklėjamojo poveikio priemones. 2006-05-04 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;
- 2006-12-20 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 294 str. l d., 140 str. l d., BK 63 str. - 1 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimo. Taikytas BK 92 str.ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą- įpareigojant nuteistąjį 6 mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 vai. iki 6 vai. ir tęsti mokslą. 2007-08-13 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. 2008-05-06 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 2006-12-20 nuosprendžiu paskirtą bausmę pataisos namuose;
- 2008-12-28 Kauno apygardos teismo pagal BK 181 str. 1d., perkvalifikavus veiką iš BK 181 str. 2d., ir, pritaikius BK 91 str.- 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., paskirtoji bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2006-12-20 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;
- 2013-02-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 3 d., 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė bausmė-16 MGL dydžio, tai yra 2080 Lt bauda;
- 2014-08-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str.1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrinta bausmė-8 mėn. laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. subendrinus su 2013-02-12 nuosprendžiu galutinė bausmė 8 mėn. laisvės atėmimas ir 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę-30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos valstybinėse ir nevalstybinėse organizacijose, šiuos darbus atliekant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2015-04-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas 8 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Nuo 2015-09-22 atlieka bausmę;
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir
n u s t a t ė :
Kaltinamasis M. K. 2015-05-02 apie 18 val. viešoje vietoje- kavinėje ,,Chill&Grill“, esančioje Sukilėlių pr. 61, Kaune, žmonių akivaizdoje, išvadindamas D. B. necenzūriniais žodžiais ,,kurva“, ,,žiurke“, įžūliu elgesiu- apipildamas ją bokalu alaus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-05-02 jis su draugu atėjo į barą, užsisakė alaus. Bare buvo gal 10 žmonių, tarp kurių kilo sąmyšis. Jo draugas nuėjo prie tų žmonių ir su kažkuo kalbėjosi. Tarp jų M. K. pamatė D. B., su kuria prieš 4 ar 5 mėnesius gyveno kartu apie 2,5 metų. Jis 4 mėnesius buvo kalėjime. Stovėdamas prie D. B., jis susijaudino, todėl jam galėjo išsprūsti žodis „žiurkė“. Jie vienas kitą taip vadino, kai kartu gyveno. Necenzūriniais žodžiais jos nevadino. Jis gurkšnojo alų, kažkas iš nugaros jį stumtelėjo ir jis išpylė alų ant D. B.. Alų užpylė ne ant galvos, o ant drabužių. Kažkas pasakė, kad reikia kviesti apsaugą. Tuo metu D. B. pradėjo ant jo „varyti“ ir jis išėjo iš baro. Tai, kad jis sudavė Š. Z. – prasimanymas, tą dieną jis jo net nematė. Vėliau jis atėjo į barą, nes norėjo atsiprašyti D. B.. Jis buvo negėręs. Nežino, kodėl nukentėjusioji jį apkalbėjo. Jie kartu gyveno, buvo paėmę paskolą jos vardu, žadėjo ją sumokėti, bet ji paliko jį. Nukentėjusioji telefoninio pokalbio metu sakė, kad atkeršys jam, norėjo, kad jis kuo ilgiau būtų uždarytas, tada ji turės ramų gyvenimą. Po įvykio jie su nekentėjusiąja pora mėnesių gyveno kartu. Praėjus 2 savaitėms po įvykio jis sužinojo, kad Š. Z. buvo „sumuštas“, jie susitikę iš to juokėsi.
Nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2015-05-02 ji su draugais Š. Z., J. K., A. V. ir kitais buvo picerijoje, sėdėjo prie staliuko. Tuo metu ji draugavo su Š. Z.. Po kiek laiko į kavinę atėjo M. K., su kuriuo anksčiau ji 2-3 metus kartu gyveno. Įvykio metu jie jau 4 mėnesiai nedraugavo. M. K. pasisveikino su visais ir pradėjo ją kolioti ją necenzūriniai žodžiais dėl to, kad pabėgo nuo jo, kad ji buvo su Š. Z.. Po to jis paėmė bokalą alaus, užpylė alų jai ant galvos ir apsisukęs nuėjo. Draugai jo sulaikyti nebandė. Kai ją apipylė alumi, Š. Z. sėdėjo šalia jos, matė, kaip M. K. apipylė ją alumi. Tai negalėjo būti netyčinis veiksmas. Ji nuėjo į tualetą, o barmenas iškvietė apsaugą. Kai atvažiavo apsauga, M. K. jau nebuvo. Apsaugai išvažiavus ji sėdėjo bare ir pamatė atbėgantį M. K.. Ji išsigando ir nuėjo į tualetą, iš kur paskambino policijai ir pasakė, kad buvęs draugas bėga į barą ir gali ją sumušti. Kai ji išėjo iš baro, jos draugai jau buvo išėję, buvo likusios J., A.. Nepamena, ar buvo konfliktas su Š. Z., gal prieš apipilant ją alumi pasakė pora žodžių. Ji buvo išgėrusi, nepamena, kad kalbėjosi su draugais. Ji patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kai buvo tualete, girdėjo, kad kažkas daužosi, krenta. Po įvykio kaltinamasis pasiprašė priimti jį gyventi, nes neturėjo, kur miegoti. Jie 1-2 mėnesius gyveno kartu, tai buvo birželio mėnesio vidury. Jis mokėjo jai pinigus, kad galėtų gyventi. Jai pagailo M. K., nes jis neturėjo kur gyventi. Kai vyko ikiteisminis tyrimas, jie kartu jau negyveno. M. K. prašė atsiimti pareiškimą, bet ji nesutiko. Iš pradžių M. K. priėmė gyventi kaip nuomininką, o paskui gyveno kaip pora. Kaltinamasis jos atsiprašė, tačiau ji jam neatleido. Kaip sumušė Š. Z. ji nematė, tai sužinojo iš draugų. Š. Z. sakė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, nenorėjo rašyti pareiškimo. Apie tai, kad Š. Z. buvo sumuštas, policininkui pasakė ji.
Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jos kaimynai. Ji su draugais A., D. ir Š. 2015-05-02 atėjo į kavinę pavalgyti. Kavinėje jie valgė, gėrė alkoholį, bendravo. Išeidavo parūkyti ir vėl grįždavo. Į barą buvo atėjęs M. K., su kuriuo anksčiau draugavo D. M.. M. K. užsisakinėjo alaus prie baro, šnekėjosi su draugais. Po to priėjo prie jų stalo, pasisveikino ir nuėjo. Lyg pakalbėjo su D. M., bet apie ką kalbėjo, negali pasakyti, tačiau girdėjo, kad jis bendravo negražiai. Po to matė, kad D. vaikščiojo šlapia. Kai M. K. atėjo antrą kartą, ji lauke rūkė. Atrodo, kad D. M. nebuvo priėjusi. J.k. buvo išgėrusi, jautėsi apsvaigusi. Tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jos niekas neprašė keisti parodymų, M. K. ji nebijo, jo draugai jam negrasino.
Liudytojas M. M. parodė, kad jis su kaltinamuoju M. K. mokėsi vienoje mokykloje, nukentėjusiosios nepažįsta. Būnant kavinės sandėliavimo patalpose jis išgirdo šurmulį. Girdėjo keiksmažodžius, panelės ir vaikinų balsus, pasigirdo didesnis triukšmas nei įprasti pasilinksminimo garsai. Jis iškvietė apsaugą. Žmonės iš kavinės pasišalino. Matė, kad panelė valėsi kelnes, nematė, kad jos plaukai būtų šlapi. Jam labiau rūpėjo apsaugoti savo patalpas. Kai atvyko apsauga, visi jau buvo pasišalinę. Po konflikto jis uždarė kavinę. Jau buvo darbo pabaiga, be to, jis nenorėjo, kad vyktų konfliktas. Gal pusvalandį dar būtų veikęs baras. Gali būti, kad buvo kilusi grėsmė jo turtui.
Liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo jo kaimynai, jie gyveno kaip pora. 20105-05-02 jis su J., D., Š. buvo bare, vartojo alkoholinius gėrimus. Atsimena, kad atėjo M. K.. Pokalbio ar konflikto tarp M. K. ir D. M. nematė. Neatsimena, kaip M. K. išvadino D.. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis nuo ryto gėrė. Jei būtų buvę muštynės, būtų prisiminęs.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad 2015-05-02 būnant restorane ,,Chill&Grill“ su J., D. ir Š. matė, kad D. buvo šlapia, bet nežino kodėl, nes nematė. Matė tik tiek, kai M. atėjęs ją visaip išvadino ir išėjo (b.l.20).
Liudytojas Š. Z. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jo pažįstami. 2015-05-02 jis su draugais T. ir T. baliavojo bare. Kartu buvo D. M.. Į barą atėjo M. K.. Pats Š. Z. tuo metu lauke rūkė. Nematė, kad M. K. su kuo nors konfliktuotų. Š. Z. nuomone, incidento nebuvo. Jam M. K. nesudavė, jokio konflikto su juo nebuvo. Kiti asmenys su M. K. taip pat nekonfliktavo. Tuo metu jis ir nukentėjusioji buvo pora, artimesni draugai. Jis žinojo, kad anksčiau D. M. ir M. K. buvo pora. Jo ir M. K. santykiai buvo normalūs. Dabar su nukentėjusiąja nebendrauja. Nukentėjusioji jam nepasakojo, kad kaltinamasis ją visaip išvadino, apipylė alumi.
Liudytojas J. Z. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju. Dispečeris pasakė, kad kavinėje nuspaustas pavojaus mygtukas. Nuvykus kavinėje buvo vienas darbuotojas, sakė, kad visi lankytojai jau išėjo. Kavinės savininkas pasakė, kad pagalbos jau nereikia. Dar kartą tą pačią dieną į kavinę nevyko.
Liudytojas R. B. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad merginą užpuolė buvęs ar esamas draugas. Atvykus į nurodytą kavinę mergina nurodė, kad vaikinas ją apipylė, iškeikė. Neprisimena, ar prieš ją buvo vartotas smurtas. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, kažkuo apipilta. Neatrodė, kaip tinkamai iš kavinės išėjusi. Kaltininkas buvo pasišalinęs automobiliu. Jis bendravo su kitu vaikinu. Jis ar mergina minėjo, kad tas vaikinas buvo sumuštas. Neprisimena, ar ant vaikino matėsi sumušimo žymių. Nukentėjusiosios kalba buvo rišli, ji aiškiai aiškino bylos aplinkybes, neatrodė neblaivi.
Iš 2015-05-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Sukilėlių pr. 61, Kaune (b. l. 9-10).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo M. K. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.
Kaltinamasis M. K. savo kaltės nepripažino, neigė nukentėjusiąją alumi apipylęs tyčia. Teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo M. K. kaltė grindžiama nukentėjusiosios D. B., liudytojų M. M., R. B., J. Z. parodymais. Nukentėjusioji parodė, kad M. K. kavinėje išvadino ją necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais bei apipylė alumi. Kavinės darbuotojas M. M., išgirdęs dėl M. K. neteisėtų veiksmų kavinėje kilusį triukšmą, iškvietė apsaugą, vėliau matė, kaip nukentėjusioji valosi drabužius, buvo šlapia. Be to, nenorėdamas konflikto, uždarė kavinę anksčiau laiko, nes manė, kad kavinės turtui buvo kilusi grėsmė. Liudytojas J. Z. nurodė, kad jis buvo iškviestas į kavinę, nes kavinės darbuotojas paspaudė pavojaus mygtuką. Liudytojas R. B. patvirtino, kad nukentėjusioji po įvykio buvo išsigandusi, kažkuo apipilta. Kiti teisme apklausti liudytojai įvykio aplinkybių tiksliai neprisiminė, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jie buvo nurodę, kad girdėjo, kaip M. K. įžeidžiančiais žodžiais išvadino D. M. ir apipylė ją alumi.
Teismo nuomone, ištirti įrodymai leidžia daryti kategorišką išvadą, jog kaltinamasis M. K. viešoje vietoje- restorane ,,Chill&Grill“, žmonių akivaizdoje išvadindamas D. B. necenzūriniais ir ją įžeidžiančiais žodžiais ,,kurva“, ,,žiurke“, taip pat įžūliu elgesiu- apipildamas ją bokalu alaus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis M. K. kitų asmenų akivaizdoje šiurkščiai pažemino, paniekino nukentėjusiąją ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Be to, teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė, kad M. K. buvo kaltinamas taip pat tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką apie 20 val. sugrįžęs į minėtą barą, suduodamas kumščiu kelis smūgius Š. Z. į galvos sritį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Aplinkybės, kad kaltinamasis M. K. būtų smūgiavęs Š. Z., nepatvirtino nei pati nukentėjusioji D. B., nei liudytojas Š. Z., nei kiti liudytojai, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Kaltinamasis M. K. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Teismas, spręsdamas bausmės kaltinamajam M. K. klausimą, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. K. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltiną, kaltu neprisipažino, anksčiau teistas du kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 56-83), niekur nedirbo, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 84, 85) ir jokių legalių pajamų neturėjo, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 88), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre lankėsi 2005-01-06, diagnozė nepatikslinta (b. l. 90, 91), pagal specialisto išvadą Nr. 93TPK-944, M. K. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 88).
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą M. K. padarė per 2014-08-21 teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės laiką, ankstesniais teismų nuosprendžiais jam paskirtų bausmių vykdymo laikas buvo kelis kartus atidėtas, teismams pasitikinti M. K., tačiau jis šio teismų pasitikėjimo nepateisino, toliau daro nusikalstamas veikas, kas rodo, kad M. K. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariama M. K. nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skirtina vienintelė BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė-terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, M. K. atliekant bausmę pagal 2014-08-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.
Kauno apylinkės teisme 2016-01-08 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatas Vytautas Gineika teikia antrinę pagalbą M. K. baudžiamojoje byloje Nr.1-2560-311/2015, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 165,94 Eur, kurias prašo priteisti valstybės naudai (b.l. 163). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto kaltinamojo, tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Gynėjas buvo paskirtas, kadangi kaltinamasis M. K. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl gynėjo dalyvavimas buvo privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Pažymėtina ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,
n u s p r e n d ž i a :
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmę subendrinti 2014-08-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę –laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bei 16 (šešiolikos) MGL, t.y. 602,56 ? (šešių šimtų dviejų eurų 56 euro centų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti bausmės, atliktos pagal 2014-08-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, laiką.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš M. K. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Rimantas Grigas