Baudžiamoji byla Nr. 1-296-1069/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42080-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.1.
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 12 d.
Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,
sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, Redai Vingienei,
dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei, prokurorui Robertui Kasnauskui,
kaltinamajam J. R.,
nukentėjusiajai D. M.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (DUOMENYS NESKELBTINI), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė :
1. J. R., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, ir KET 127 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, dėl ko J. R. 2021-12-03, apie 07 val. 15 min., Šilutės rajone, Macikų kaime, Žemaičių Naumiesčio gatvėje, kelyje Šilutė-Žemaičių Naumiestis, vairuodamas P. S. įmonei priklausantį krovininį automobilį „VOLVO FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, siekdamas išvengti susidūrimo su jo važiavimo krypties eismo juostoje sustojusiu automobiliu „OPEL VIVARO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo M. S., kuris sustojo praleisti į kairę pusę sukantį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „OPEL ASTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. M.. Eismo įvykio metu D. M. padaryti galvos, dešinio peties ir žasto, dubens sumušimai, kaklo raiščių patempimas, plėštinė žaizda dešinio kelio srityje girnelės projekcijoje, uždaras skeveldrinis kairio šlaunikaulio kūno lūžis viduriniame trečdalyje, kas sukėlė D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam U. M. padarytas galvos ir kaklo sumušimas su odos nubrozdinimu kaklo kairės pusės užpakalinėje dalyje, galvos smegenų sukrėtimu, kaklo raiščių patempimu, odos nubrozdinimas, juosiančio pobūdžio odos nubrozdinimas dubens srityje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Byloje surinkti duomenys
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. R. savo kaltę pripažino visiškai. 2021-12-03 vairavo automobilį, išvažiavo iš Saugų, turėjo vykti į Jurbarką pasikrauti, kelias buvo slidus, važiavau 70-80 km/h greičiu, privažiavau žiedą, juo važiuodamas pasukau link Ž. Naumiesčio, išsukęs iš žiedo greitį po truputį didino, pamatęs stovinčią mašiną ėmė stabdyti, paspaudė stabdžius, tačiau mašina ėmė čiuožti link stovinčio automobilio, todėl metėsi į šoną, o jo vairuojama mašina susidūrė su nukentėjusiosios automobiliu. Jo stabdymo atstumas buvo 63 metrai, negali paaiškinti, kaip išvažiavęs iš žiedo nepamatė stovinčio automobilio, tačiau darė viską kad sustabdytų vairuojamą mašiną, nes nenorėjau atsitrenkti į kitas mašinas ar kažką sužaloti. Avarijos metu buvo blaivus. Pats įvykio metu nenukentėjo. Jo vairavimo stažas 8 metai, o miškovežį pradėjo vairuoti prieš 5 metus. Taigi praktikos, vairuoti didelius automobiliu. Po įvykio išėjau iš darbo, nes nebenorėjo patirti streso ir vairuoti, šiuo metu dirbu individualioje įmonėje, pjauna mišką, darbo reikalais mašiną vairuoja retai. Įvykio dieną juto, kad kelias slidus, todėl važiavau lėtai apie 70-80 km/h. Negali paaiškinti, kodėl nepamatė stovinčio automobilio, nenorėjau sudaužyti nei vairuojamos mašinos, kuri daug kainuoja, nei nukentėjusiosios mašinos. Miškovežis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu Kasko draudime. Su nukentėjusiąją po įvykio nebuvo susitikęs, todėl neturėjo galimybės atsiprašyti, tačiau atsiprašo nukentėjusiosios teisme, paaiškina nukentėjusiajai, kad gailisi ir, kad nenorėjo, jog taip įvyktų. Administracine tvarka, buvau nubaustas už krovinio gabenimo taisyklių pažeidimą ir greičio viršijimą. Civilinių ieškinių sumos (10 000 Eur neturtinei žalai ir 2 000 Eur turtinei žalai) jam yra labai didelės. Iį esmės su civiliniais ieškiniais sutinka, tačiau galėtų sumokėti iki 5 000Eur. Pakeitęs darbovietę, jo atlyginimas siekia apie 800 Eur („į rankas“), gyvena su tėvais, neturi nepilnamečių vaikų, lizingų taip pat neturi.
3. Kaltinamojo J. R. parodymai iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais (t. 2, b. l. 57-60, 67-69).
4. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. M. paaiškino, kad iš draudimo bendrovės už sūnų gavo 642 Eur neturtinės žalos, o turtinė žala jos sūnui nebuvo atlyginta. Tačiau sūnus patyrė turtinė žalą 142,69 Eur, kadangi gulėjo mokamoje palatoje Klaipėdos ligoninėje apie savaitę laiko. Jos sūnaus neturtinę žalą vertina 2 000 Eur suma (todėl atėmus draudimo bendrovės išmokėtą neturtinę žala, prašo priteisti 1 358 Eur suma). Paaiškino, kad sūnus avarijos metu buvo 6 metų, nors sūnui psichologo pagalbos nereikėjo ir baimė važiuoti automobiliu dėl įvykio nesusiformavo, tačiau jis patyrė labai didelį išgąstį ir stresą, baimę. Pačiai nukentėjusiajai D. M. draudimo bendrovė išmokėjo 754,77 Eur turtinei žalai ir 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (iš viso ji 5 204,77 Eur). Tačiau nukentėjusioji kad patyrė daugiau žalos. Dėl sveikatos būklės ji ir šiuo metu negali nei tūptis, nei klauptis, nei nešti daiktų. Jai reikalingi ramentai. Šiuo metu lūžęs vienas varžtas ir reikia papildomų gydytojų konsultacijų. Dirba (duomenys neskelbtini), vadovas leidžia trumpiau dirbti, darbe padeda kolegos, tačiau po įvykio nedarbinga buvo apie 8 mėnesius. Papildomai prašo priteisti – 31,76 Eur turtinės žalos ir 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (šiuo tikslu patikslino civilinio ieškinio reikalavimus).
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
6. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. M. parodė, kad 2021-12-03, apie 7 val., ji su savo sūnumi (duomenys neskelbtini) iš namų išvažiavo į darželį. Vairavo automobilį „OPEL ASTRA“, valstybinis Nr. JMZ, 608, kuris yra registruotas vyro vardu. Turi vairuotojo pažymėjimą. Važiavo nuo Šilutės r., Ž. Naumiesčio pusės link Šilutės miesto. Ties Armalėnų kaimu matė, kad priekyje nuo Šilutės miesto pusės yra sustojęs automobilis, panašus į autobusiuką, tamsios spalvos, kuris kaip suprato ketino pasukti į dešinę pusę. Priartėjus prie automobilio, pamatė kaip į jos važiuojamosios dalies eismo juostą išvažiuoja miškovežis. Suprato, kad įvyks susidūrimas, nes atstumas nuo miškovežio iki jos vairuojamo automobilio buvo nedidelis. Norėjo automobilį pasukti į dešinę pusę, kad išvengti susidūrimo, tačiau dešinėje pusėje buvo kelio atitvarai, todėl nebuvo vietos, kur galėtų automobilį nusukti. Taip miškovežis trenkėsi į jos automobilio priekį. Po smūgio prarado sąmonę. Atsipeikėjus išgirdo, kad verkia vaikas. Atvykusi greitoji juos abu pristatė į ligoninę (t. 1, b. l. 107-110).
7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad 2021-12-03, apie 7.15 val., jis automobiliu „MERCEDES BENZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Šilutės r., nuo Ž. Naumiesčio link Šilutės miesto. Būdamas Šilutės r., Armalėnų kaime pamatė miškovežį išvažiuojantį į priešpriešinę eismo juostą, kuris priekiu kliudė automobilį „OPEL“. Važiuodamas paskui automobilį „OPEL“ po automobilių susidūrimo bandė savo automobilį stabdyti, tačiau dėl slidžios kelio dangos priekiu atsitrenkė į „OPEL“ markės automobilio vairuotojo dureles ir variklio skyrių. Po susidūrimo automobilis „OPEL“ užslydo ant kelio metalinio atitvaro. Apie eismo įvykį pranešė pagalbos centrui (t. 2, b. l. 1-2).
8. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad 2021-12-03, apie 7.15 val., su mama važiavęs iš Šilutės miesto link Ž. Naumiesčio ir būdami Armalėnų kaimo ribose pamatė priekyje sustojusį automobilį, kuris rodė kairio posūkio signalą. Tuo metu nuo Ž. Naumiesčio pusės link Šilutės miesto vyko automobiliai, dėl ko ir buvo sustojęs priekyje automobilis, kad praleisti pravažiuojančius automobilius. Kelias buvo slidus, todėl savo automobilį pradėjo stabdyti daug ankščiau ir prie priekyje sustojusio automobilio jau buvo sustojęs. Stovėdamas pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Nuo smūgio automobilis buvo pastumtas kelis metrus į priekį. Tuo metu priekyje stovėjęs automobilis jau buvo nuvažiavęs, o pats važiuoti nebespėjo, nes buvo smūgis į automobilį. Po smūgio į automobilį pamatė, kad į priešpriešinę eismo juostą yra išvažiavęs miškovežis, kuris susidūrė su priekyje atvažiuojančiu kitu automobiliu „OPEL“. Nuo smūgio nesusižalojo. Kelias buvo slidus, todėl miškovežio vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko nespėjo automobilio sustabdyti (t. 2, b. l. 3-4, 5-8).
9. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. S. parodė, kad 2021-12-03, apie 7.15 val., kartu su sūnumi M. S., jo vairuojamu automobiliu „OPEL VIVARO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jos vardu, iš Šilutės miesto važiavo link Ž. Naumiesčio. Pati sėdėjo šalia vairuotojo, priekinėje keleivio sėdynėje. Buvo prisisegusi saugos diržą. Lauke tuo metu buvo tamsu. Neatsimena, kad būtų kažkurioje kelio vietoje sustoję. Atsimena smūgį į automobilio galą ir tada pamatė pro automobilio šoną važiuojančią sunkiasvorią transporto priemonę. Nuo smūgio niekur nesusižalojo. Nematė kaip sunkiasvorė transporto priemonė susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Kelias buvo slidus. Tik vėliau pamatė, kad yra kitas sudaužytas automobilis, kuriame buvo sužalota moteris ir vaikas. Vėliau suprato, kad miškovežio vairuotojas, kuris kliudė automobilį, po to atsitrenkė ir į priešais atvažiuojantį automobilį (t. 2, b. l. 20-23).
10. 2021-12-03 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. J. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2021-12-03, apie 8:00 val., iš Tauragės apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad „kelyje nuo Šilutės link Žemaičių Naumiesčio susidūrė trys automobiliai...“. Nuvykus į įvykio vietą Šilutės r., Macikų k., Žemaičių Naumiesčio g., koordinatės 21.52194, 55.34542, rastos penkios apgadintos transporto priemonės. Aiškinantis įvykio situaciją ir apklausus įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojus nustatyta, kad miškovežio „VOLVO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba vairuotojas J. R., gimęs (duomenys neskelbtini)., važiuodamas nuo Šilutės link Ž. Naumiesčio, priekyje pamatė sustojusį sidabrinės spalvos mikroautobusą „OPEL VIVARO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), bandė stabdyti vairuojamą vilkiką-miškovežį, tačiau dėl slidžios kelio dangos to padaryti nepavyko, ko pasakoje bandydamas išvengti susidūrimo, vairą pasuko į kairę pusę ir taip kliudė mikroautobusą „OPEL VIVARO“ galinę kairės pusės dalį. Vilkikas-miškovežis išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su iš priekiu atvažiuojančiu automobiliu „OPEL ASTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. M., gim. (duomenys neskelbtini). Su D. M. kartu vyko jos mažametis sūnus U. M., gim. (duomenys neskelbtini). Už automobilio „OPEL ASTRA“, ta pačia kryptimi važiavęs automobilis „MERSEDES BENZ E320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilio „OPEL ASTRA“ vairuotojo pusės dureles ir variklio skyrių. Automobilio „Opel Astra“ vairuotoja pristatyta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, o kartu su šia vykęs mažametis sūnus pristatytas į Klaipėdos vaikų ligoninę. Automobilio „OPEL ASTRA“ vairuotojai D. M. nenustatytas blaivumas, kadangi dėl sveikatos būklės ji buvo išgabenta į ligoninę. Susisiekus su Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos skyriumi buvo nurodyta, kad iš D. M. paimtų kraują alkoholio kiekiui nustatyti. Patikrinus kitus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojus alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0297, patikros Nr. 1526802, nustatyta, kad vairuotojai buvo blaivūs (t. 1, b. l. 1-2).
11. 2021-12-08 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 10-13) ir jo prieduose - fotolentelėse (1 t., b. l. 14-25) užfiksuota eismo įvykio vieta Šilutės r., Macikų k., Žemaičių Naumiesčio gatvė, kelyje Šilutė-Žemaičių Naumiestis. Įvykio vietos apžiūra fiksuota fotografuojant.
12. 2022-03-08 Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento rašte nurodyta, kad eismo įvykio tyrimo metu nustatyta eismo įvykio priežastis yra slidi kelio danga (plikledis) bei pavėluota krovininio automobilio vairuotojo reakcija į kliūtį kelyje (sustojusį Opel Vivaro automobilį) (t. 1, b. l. 92).
13. Krovininis automobilis „Volvo FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), yra registruotas P. S. įmonės vardu (VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, t. 1, b. l. 102).
14. 2022-02-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 91/2022(03) nurodyta, kad D. M. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos, dešinio peties ir žasto, dubens sumušimai, kaklo raiščių patempimas, plėštinė žaizda dešinio kelio srityje girnelės projekcijoje, uždaras skeveldrinis kairio šlaunikaulio kūno lūžis viduriniame trečdalyje. Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų su uždaru šlaunikaulio kūno lūžiu D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 157-158).
15. 2022-02-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 91/2022(03) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad 2021-12-03 12.06 val. iš D. M. paimtame kraujyje, etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 157-158).
16. 2022-02-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 92/2022(03) nurodyta, kad U. M. nustatyti šie sužalojimai: galvos ir kaklo sumušimas su odos nubrozdinimu kaklo kairės pusės užpakalinėje dalyje, galvos smegenų sukrėtimu, kaklo raiščių patempimu, odos nubrozdinimas, juosiančio pobūdžio odos nubrozdinimas dubens srityje. U. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 181-182).
17. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale pažymėta, kad J. R. 2021-12-03 07.56 val. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (t. 1, b. l. 86-88).
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
18. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Kaip matyti, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).
19. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, pripažindamas ir tai, kad nors niekam nenorėjo padaryti žalos, tačiau eismo įvykis kilo iš esmės dėl jo kaltės (teismui kaltinamasis paaiškino, kad kelias buvo slidus ir nors jis važiavo 70-80 km/h greičiu, išvažiavęs iš žiedo greitį po truputį didino, o pamatęs stovinčią mašiną ėmė stabdyti, nors spaudė stabdžius, mašina ėmė čiuožti link stovinčio automobilio, todėl ir metėsi į šoną, kur jo vairuotas miškovežis susidūrė su priešingoje juostoje buvusiu nukentėjusiosios automobiliu). Šias faktines aplinkybes (dėl miškovežio išvažiavimo į priešingą eismo juostą ir transporto priemonių susidūrimo) patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apsiklaustos nukentėjusiosios parodymai (t. 1, b. l. 107-110), taip pat liudytojų R. M., M. S., J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 1-2, 3-4, 5-8, 20-23) bei kiti byloje esantys duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 10-13, 14-25), raštas, patvirtinantis kelio dangos slidumą (t. 1, b. l. 92). Byloje pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 91/2022(03) ir G 92/2022(03) leidžia įsitikinti, kad eismo įvykio metu D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o U. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 157-158, 181-182). Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
20. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
21. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą padarytas vienas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai galėjosi, savo elgesį vertino kritiškai, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (t. 2, b. l. 32-45) tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus (26 metų), anksčiau neteistas, nors ir yra baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję su šiurkščiu kelių eismo reikalavimų nepaisymu ir (ar) alkoholio vartojimu (t. 2, b. l. 38-44), nusikalstama veika padaryta vykdant darbines funkcijas (vairuojant miškovežį) ir šiuo metu kaltinamasis dirba individualioje įmonėje (t. 2, b. l. 37). Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam skirtina prokuroro pasiūlyta ir sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda.
22. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį. Nuteistajam inkriminuotas neatsargus nusikaltimas (BK 16 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą už neatsargų nusikaltimą skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Teismas, parinkdamas bausmės dydį, taip pat vertina aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamojo asmenybę (tai, kad anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, dirba, neigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nebuvo nustatyta). Taigi įvertinęs aptartas J. R. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai nustačius artimą minimaliam už neatsargius nusikaltimus bausmės dydį (24 MGL), o baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam J. R. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).
23. Teismas taip pat sprendžia, kad savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį, finansines galimybes (jo gaunamą darbo užmokestį) nustatytinas 4 mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
24. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 70-72) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
25. BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Būtent tokia savo teise byloje pasinaudojo nukentėjusieji D. M. ir U. M. pareikšdami civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 121-123), kurio reikalavimus, atsižvelgiant į draudimo bendrovės nukentėjusiesiems išmokėtas sumas, patikslinę bylos nagrinėjimo teisme metu (t 2, b. l. 164-168, 169-172) prašo: nukentėjusiajam U. M., atstovaujamam įstatyminės atstovės D. M. (mamos), priteisti 142,69 Eur turtinės ir 1 358 Eur neturtinės žalos, o nukentėjusiajai D. M. priteisti 31,76 Eur turtinės ir 5 500 Eur neturtinės žalos.
26. Nukentėjusiojo U. M. vardu pareikštame civiliniame ieškinyje yra detalizuojama, kad Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atlygino U. M. 642 Eur neturtinę žalą, tačiau dėl 2021-12-03 įvykusio eismo įvykio U. M. patyrė stiprų išgąstį, neužmigdavo naktimis, arba miegodavo neramiai, nuolat naktį prabusdavo ir verkdavo. Todėl vertintina, kad U. M., kuris eismo įvykio metu buvo tik šešerių metų amžiaus, padaryta neturtinė žala siekia 2 000 Eur, todėl papildomai priteistina neturtinės žalos atlyginimo dalis – 1 358 Eur. Be to, U. M. gulėjimas ligoninėje, mokamoje palatoje, kainavo 142,69 Eur. Tokia palata buvo reikalingas, kadangi berniukas ligoninėje buvo pastoviai mieguistas, nuo galvos sutrenkimo, ir leidžiamų vaistų, jį pykino, jis vėmė nuo sukeltų padarinių eismo įvykio metu. Todėl siekiant ramybės ir tinkamos slaugos nei nuolatinės priežiūros, teko apmokėti už palatą ir maitinimą slaugančiam asmeniui (142,69 Eur) (2022-08-24 procesinis dokumentas Nr. DOK-16667).
27. Nukentėjusioji D. M. pažymėjo, kad jai po eismo įvykio buvo apribotos galimybės turėti pilnavertį gyvenimą. Dėl patirtų sužalojimų jaučia ji patyrė išgąsti, stresą, dvasinį ir emocinį sukrėtimą, dar ir dabar ji negali pati atlikti namų buities darbų (kurie auginant mažametį vaiką yra būtina), ir šiuo metui gali judėti tik ribotai, be kitų asmenų pagalbos negali nuvykti į gydymo įstaigą medikų konsultacijoms, paskirtoms reabilitacijos procedūromis. Ir šiuo metu patiria sunkius išgyvenimus dėl būsimų pasekmių. Todėl patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur, o draudimo bendrovei atlyginus 4 500 Eur neturtinės žalos, prašo priteisti likusią – 5 500 Eur neturtinės žalos. Be to, pirmosiomis dienomis po įvykio, ir kitomis dienomis, kada su sūnum gulėjo ligoninėse, iš savo gyvenamosios vietos, vyras važinėjosi į Klaipėdos vaikų ir Klaipėdos universitetinę ligonines, susidarė kuro sąnaudos – 91,01 Eur, dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo jai buvo reikalinga reabilitacija, kuriai išlaido 218,45 Eur, pirko papildomas procedūras už kurias sumokėjo savo lėšomis – 49,70 Eur, o kuro išlaidos vykstant į tokias procedūras 18,75 Eur, sausio – vasario mėn. buvo kviečiama masažuotoja į namus 6 kartus, kurios paslaugos kainavo 150 Eur, du kartus vyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę konsultacijai (kuro sąnaudos 39,37 Eur), eismo įvykio metu buvo sudaužyti jai skirti regėjimo akiniai, kurie kainavo 218,50 Eur, po atliktos operacijos kojų pėdos buvo patinusios, dėl ko teko pirkti naujus batus, kurių kaina 54,68 Eur, vaistų ir slaugos reikmenų pirkimas kainavo 94,45 Eur, automobilio saugojimas saugojimo aikštelėje po eismo įvykio kainavo 50 Eur. Draudimo bendrovei atlyginus 704,77 Eur turtinę žalą, nukentėjusioji prašo kompensuoti ir neturtinės žalos likutį – 31,76 Eur sumą (2022-08-24 procesinis dokumentas Nr. DOK-16663).
28. Civilinė atsakovė Ergo Insurance SE atsiliepimu prašė civilinio ieškinio reikalavimus atmesti (t. 2, b. l. 141-143). Nurodė, kad D. M. buvo išmokėtos tokios draudimo išmokas – 4 500 Eur neturtinė žalos atlyginimas bei 704,77 Eur turtinės žalos atlyginimas (kurį sudaro: kelionių į gydymo įstaigas išlaidų atlyginimas – 193,79 Eur, išlaidos masažui – 150 Eur, gydymo išlaidos 109,65 Eur (už vaistus, Šilutės ligoninės suteiktas paslaugas), išlaidos už batus 54,68 Eur, atlygintos išlaidos už akinius 196,65 Eur (pritaikytas 10 proc. nusidėvėjimas). Draudimo bendrovė pažymėjo, kad išlaidos už vaistus (Brontex), nesusijusius su traumos gydymu, nekompensuotos, taip pat nekompensuotos mokamos palatos išlaidos, nes nepripažintinos būtinomis ir neišvengiamomis, bei nekompensuotos maitinimosi išlaidos, nes maitinimosi išlaidas asmuo patiria nepriklausomai ar įvyko eismo įvykis. Kitam nukentėjusiajam, U. M., buvo išmokėjo 642 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Draudimo bendrovė neturtinės žalos atlyginimą apskaičiavo remdamasi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K–367 (2022-07-20 procesinis dokumentas Nr. DOK-14288).
29. Visų pirma, įvertintinas civilinių ieškinių pagrįstumas dėl turtinės žalos atlyginimo.
30. Teismas nesutinka su civilinio atsakovo atsiliepimo argumentais, kad 142,69 Eur išlaidos, skirtos apmokėti už U. M. palatą (mokamos palatos išlaidos) yra perteklinės ir (ar) nelaikytinos būtinomis bei neišvengiamomis nukentėjusio asmens išlaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad tos pačios avarijos metu buvo sužalota ir mažamečio nukentėjusiojo U. M. įstatyminė atstovė – mama D. M., kuri patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (šlaunikaulio lūžį ir kt.) dėl ko buvo gydoma kitoje gydymo įstaigoje. Tuo tarpu mažametis (šešerių metų) nukentėjusysis U. M., be kita ko, patyręs ir galvos smegenų sukrėtimą, laikotarpiu nuo 2021-12-03 iki 2021-12-11 buvo gydomas Klaipėdos vaikų ligoninės stacionare. Akivaizdu, kad susiklosčiusi situacija, kai vienas iš įstatyminių mažamečio vaiko atstovų (mama) tuo pačiu laikotarpiu (nuo 2021-12-03 iki 2021-12-18) buvo gydomas kitos gydymo įstaigos stacionare lėmė poreikį naudotis mokamos palatos paslaugomis, užtikrinančiomis mažamečiui atitinkamą slaugos ir priežiūros laipsnį. Bylos svarstymui pateikti mokėjimo kvitai, patvirtinantys, kad VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninei iš viso buvo sumokėta 142,69 Eur suma (mokėjimo kvitai, t. 1, b. l. 125), todėl konstatuotina, kad šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir tenkintinas.
31. Spręsdamas dėl reikalavimo nukentėjusiajai D. M. priteisti draudimo bendrovės nekompensuotą neturtinės žalos dalį – 31,76 Eur, teismas pastebi, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ši suma yra už kurą dėl vykimo į gydymo įstaigas. Nustatyta, kad draudimo bendrovė, iš viso nukentėjusiajai atlyginusi 754,77 Eur turtinę žalą, išskyrė, kad kelionių į gydymo įstaigas kuro išlaidos sudaro – 193,79 Eur sumą. Pagal civilinės ieškovės pateiktus dokumentus (mokėjimo kvitus) (t. 1, b. l. 124-134) teismas nenustatė, kad atitinkama dalis kuro išlaidų liko nekompensuota. Tačiau vertinant visus civilinės ieškovės pateiktus dokumentus (mokėjimo kvitus), susijusius su jos patirta turtine žala, teismas pritaria draudimo bendrovės argumentams, kad dalis išlaidų negali būti vertinama, kaip susijusi su nukentėjusiosios patirta trauma, pavyzdžiui vaistai Brontex (3,43 Eur), o išlaidos įprastiems maisto produktams (Lidl mokėjimo kvitai – 13,64 Eur ir 4,16 Eur; Maxima kvitai – 4,32 Eur, 11,78 Eur) taip pat savaime nėra vertintina kaip žala, atsiradusi dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes D. M. civilinis ieškinys dalyje dėl 31,76 Eur turtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
32. Antra, aptartinas civilinių reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumas, kuriuose nurodoma, kad U. M. patirta neturtinė žala vertintina 2 000 Eur, o D. M. patyrė 11 000 Eur neturtinę žalą.
33. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
34. Byloje nustatyta ir nėra ginčo ir, kad civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajam U. M. sumokėjo eismo įvykio metu padarytai neturtinei žalai atlyginti 642 Eur (t. 2, b. l. 151, 152). Civiliniu ieškiniu iš civilinio atsakovo prašoma papildomai priteisti 1 358 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš byloje esančios specialisto išvados bei medicininių dokumentų matyti, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam U. M. nustatytas galvos ir kaklo sumušimas su odos nubrozdinimu kaklo kairės pusės užpakalinėje dalyje, galvos smegenų sukrėtimas, kaklo raiščių patempimas, odos nubrozdinimas, juosiančio pobūdžio odos nubrozdinimas dubens srityje (t. 1, b. l. 181-182). Civiliniame ieškinyje nurodoma ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė paaiškino, kad atvežtą į vaikų ligoninę (duomenys neskelbtini) pykino, nuo leidžiamų vaistų ir sukeltų padarinių vaikas itin blogai jautėsi, buvo mieguistas, vėmė. Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusysis U. M. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, tačiau byloje nenustatyta, kad jam būtų likę kokie nors išskirtiniai liekamieji reiškiniai, U. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis U. M. buvo mažametis (tik 6 metų amžiaus), todėl sprendžia, kad jam fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai (išgąstis, baimė, stresas) pasireiškė kiek stipriau, nei juos būtų išgyvenęs suaugęs asmuo, be to, dėl jo mamai (D. M.) toje pačioje avarijoje padarytų sužalojimų jis gydymo įstaigoje liko be mamos slaugos ir priežiūros, o tai taip pat, teismo vertinimu, vaikui taip pat kėlė itin stiprias neigiamas emocija bei lėmė kur kas sunkesnius dvasinius išgyvenimus. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog bendra 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma kompensuotų nukentėjusiojo U. M. patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus ir atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kadangi dalis neturtinės žalos sumos (642 Eur Eur) civiliniam ieškovui yra sumokėta, yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir civiliniam ieškovui iš civilinio atsakovo papildomai priteisti 1 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 000 Eur – 642 Eur = 358 Eur).
35. 2022-02-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 91/2022(03) nurodyta, kad D. M. nustatytas galvos, dešinio peties ir žasto, dubens sumušimas, kaklo raiščių patempimas, plėštinė žaizda dešinio kelio srityje girnelės projekcijoje, uždaras skeveldrinis kairio šlaunikaulio kūno lūžis viduriniame trečdalyje, dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų su uždaru šlaunikaulio kūno lūžiu D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 157-158).
36. Byloje pateiktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji D. M. dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė ne tik skausmą ir nepatogumus, bet ir ženklius gyvenimo pakitimus, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą dėl patirtų sužalojimų, teisiamojo posėdžio metu ji paaiškino, kad net ir praėjus ilgam laikui po įvykusios avarijos jai iš esmės nėra galimybių gyvenimą sugrąžinti į iki eismo įvykio buvusią padėtį. Dėl patirtų ir sunkiai gyjančių sužalojimų / besitęsiančio skausmo (kuo leidžia įsitikinti bylos svarstymui pateiktas 2022-08-10 išrašas Nr. LA-A-4267231, t. 2, b. l. 168) jai yra apsunkintos tiek galimybės dirbti, tiek bei be jokių apribojimų užsiimti kasdienine veikla. Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai, teismo nuomone, nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.
37. Teismas, išanalizavęs visas bylos aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 5 000 Eur, iš kurių atimtina 4 500 Eur neturtinės žalos suma, kurią jau yra nukentėjusiajam sumokėjęs draudimo bendrovė, todėl, skaičiuotina, kad nukentėjusiajai papildomai priteistinas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Šis dydis, teismo manymu, atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus bei teisminėje praaktojoje suformuotus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus.
38. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Civilinė atsakomybė turi būti draudžiama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Taigi, kilus eismo įvykiui, priklausomai nuo žalos dydžio, iš esmės yra du asmenys, kuriems gali kilti pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, kadangi nustatyta pastarųjų subsidiarinė atsakomybė. Vadovaujantis CK 6.254 straipsniu, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
39. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018-11-01 yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Vertinant nukentėjusiesiems priteistinų turtinės ir neturtinės žalos sumas, kurios neviršija draudimo sumos ribų, eismo įvykio metu padaryta turtinės ir neturtinė žala priteistina iš ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą.
Dėl proceso išlaidų
40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
41. Byloje yra pateikti duomenys apie nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. M. patyrė 50 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2022-07-25 pinigu paėmimo kvitas Nr. 1139505, t. 2, b. l. 173), kaltinamasis nei pačių išlaidų, nei jų dydžio neginčijo, teisiamojo posėdžio metu sutiko jas atlyginti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 24 MGL (1 200 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R. paskirti 16 MGL (800 Eur) baudą.
J. R. paskirtą baudą privalo sumokėti per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801), o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą pristatyti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei (Lietuvininkų g. 11, Šilutė). Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškota priverstinai.
Civilinio ieškovo U. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. M., civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 142,69 Eur turtinei ir 358 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Civilinės ieškovės D. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti nukentėjusiajai D. M. iš J. R. 50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
J. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.