Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

             2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant L. L.,  Astai Zacharevičienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei I. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fire Experts“ atstovui P. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Fire Experts“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas akcinė bendrovė (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Fire Experts“ (toliau – atsakovas), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo J. G. 591,75 Eur turtinės žalos, 33,66 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2019-08-12 d. adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB ,,Fire experts“ vykdant konstrukcijų dažymo darbus, dažais buvo apipurkštas automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu ši transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė pagal remonto sąmatą apskaičiavo, kad transporto priemonės remonto kaina sudaro 591,75 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovė atsakovei siuntė pretenziją, ragindama atlyginti žalą, tačiau žala nebuvo atlyginta.

Atsakovė UAB „Fire Experts“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovei LR CPK 95 straipsnio pagrindu skirti 1500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovė apsiriboja abrstakčiomių aplinkybių aprašytmu, nenurodo, kokiu darbus atsakovė atliko, kokiame objekte, kieno buvo apipurkštas automobilis, nėra duomenų, kokiu pagrindu automobilis ten buvo, kieno darbuotojai jį apgadino. Mano, kad netinkamai nuirodytas atsakovas. Ieškovė nenurodo, kuo pasireiškė neteisėti ieškovės veiksmai, koks priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir žalos. Ieškinys grįstas tik prielaidomis.

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teikia žalos bylos dokumentus, kurie dėl techninių priežasčių nebuvo pateikti su ieškiniu – ieškinio padavimo metu buvo sutrikusi EPP sistemos veikla ir dalis priedų, kaip paaiškėjo vėliau, tiesiog neįsikėlė. Iš spalvotų nuotraukų matyti, kad automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paviršiai yra apipurkšti, todėl nesutinka su atsakovės pozicija, kad nuotraukose nėra galimybės matyti apgadinimų. Ieškovė žalos dydį apskaičiavo pagal gautą sąskaitą-faktūrą už remonto darbus. Nesutiko ir su atsakovės pozicija, kad ieškinyje nėra nurodyta įvykio vieta. Kaip matyti iš ieškinio bei Klaipėdos AVPK rašto, atsakovė darbus vykdė (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nėra pagrįstas. Atsakovei buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, atsakovės prašymu jai buvo išsiųsti žalos bylos dokumentai, tačiau po jų gavimo atsakovė toliau su ieškove nebendradarbiavo – žalos neatlygino, nereiškė jokių prieštaravimų ir pan. Todėl ieškovė apginti pažeistas teises gali tik kreipdamasi į teismą su ieškiniu. Dalies ieškinio priedų nepatekimas į bylą kartu su ieškiniu buvo sąlygotas EPP sistemos sutrikimų, nes, kaip matyti iš pridedamų dokumentų, atsakovei žalos byla buvo siųsta ir tie dokumentai jai žinomi.

Atsakovė UAB „Fire Experts“ pateikė tripliką, kuriuo prašo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovei LR CPK 95 straipsnio pagrindu skirti 1500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad automobilis SUBARU, kuris matomas nuotraukoje, nėra apipurkštas, kitos nuotraukos, kurios pateiktos prie ieškinio, gali būti bet kurio kito automobilio, nėra susietos su automobiliu SUBARU. T. B., kuris ieškovės manymu atstovauja SUNBARU valdytoją, nurodė Klaipėdos m. policijos komisariato išduotoje pažymoje dėl įvykio 0119000443132, kad atsakovė pripažįno savo kaltę, tačiau tėra deklaratyvus pranešimas, nes nėra pagrįstas, todėl T. B. turėtų būti apklaustas kaip liudytojas, kad paaiškintų aplinkybes, lėmusias tokias išvadas. Ieškovės į bylą pateiktoje 2019 m. rugsėjo 17 d. UAB „JMA CENTRAS“ remonto sąmatoje Nr.KL-1654 duomenys skiriasi nuo tų, kuriuos ieškovė pateikia savo ieškinyje: prie darbų pavadinimo nurodoma „valymas poliravimas už 400 Eur kainą“, o ne remontas kaip nurodoma ieškinyje. Ieškinyje remonto kaina sudaro 591,75 Eur, kai tokios sumos sąmatoje nėra, joje nurodoma remonto kaina – 818,87 Eur. Ieįškovė nepateikė sąskaitos-faktūros, pagal kurią apskaičiavo žalos dydį už remonto darbus. 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovės prašyme dėl automobilio nenurodyta nei suma, nei sąskaita už remontą.

Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė palaikė ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, atsakovės UAB „Fire Experts“ atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus.

Liudytojas T. B. parodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ statybos vadovu, viena iš jo pareigų buvo prižiūrėti atsakovo vykdomus darbus. Nėra dirbęs UAB „Fire Experts“, ši įmonė buvo pasamdyta konstrukcijų dažymo darbams kaip rangovas, o UAB „(duomenys neskelbtini) “ suvo generaliniai rangovai toje statybvietėje, toje statybvietėje buvo išskirta parkavimo zona automobiliams, kur buvo statomos transporto priemonės. UAB „Fire Experts“ vykdė konstrukcijų dažymo darbus objekte, nesidangstė, ko buvo iš jų ne kartą reikalauta  ir pakilus stipriam vėjui purškiant dažus  buvo aptaškyti automobiliai ir nudažė asmeniškai liudytojo ir kitų kolegų automobilius. Kadangi automobilis buvo tik kelių mėnesių senumo, tai kreipėsi į draudimą. Automobilis yra lizinginis Swedbank AB lizingas,  tai įmonės automobilis, liudytojo darbinis automobilis. Nuo pastato stovėjo apie 50 metrų atstumu, galbūt ir daugiau. Tai buvo tinkama vieta automobilio stovėjimui, yra statybvietės planas, yra numatyta vieta automobiliams parkuoti. Rangovas (atsakovas) nė kartą buvo įspėtas, kad dangstytų, užsidėtų plėvele darbų zoną, nes ne kartą buvo aptaškę įrangą (pvz.: viduje sienas) neatsakingai žiūrėjo į savo darbus. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ statybos vadovu, viena iš jo pareigų ir buvo prižiūrėti atsakovo vykdomus darbus, ne vieną kartą buvo atkreiptas dėmesys, kad turi apdangstyti pastatą taip, kad dažant purškiami dažai nesklistų aplinkoje, nes nebuvo dallies sienų, langų. Įvykis buvo fiksuotas nuotraukomis, buvo siunčiamos draudimui. Buvo apie įvykį pranešta atsakovo atsakingam asmeniui su foto fiksacija, atsakovo darbų vadovas S. M. pasirašė, ,,užvizavo“, nesiginčijo, kad jie kalti, pasisiūlė patys nuvalyti ir automobilį sutvarkyti, bet mašina buvo nauja, tad sprendė neduoti tvarkyti neaišku kokiu būdu atsakovui. Tvarkymas automobilio po įvykio  susidėjo iš viso automobilio šlifavimo ir poliravimo.

Liudytojas S. M. parodė, kad dirba statybose, yra dirbęs ir UAB „Fire Experts“ darbų vadovu. Yra daug dokumentų pasirašęs, ant 2019 m. rugpjūčio 12 d. akto pasirašė jis pats, spaudas jo, buvo susipažinęs. Ant prie akto pridedamų nuotraukų taip pat padėti jo parašai. Policijos kviesta nebuvo. Nelabai atsimena, kas ten buvo įvykę. Dirbo darbų vadovu pas atsakovu, pagrindiniai rangovai buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “, o atsakovas subrangovas, jis organizavo darbus, kad saugiai viskas vyktų, buvo vykdomi priešgaisrinio dažymo darbai, buvo dažomos pastato konstrukcijos priešgaisrine danga 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Statybvietėje stovėjo daug mašimų. Dirbant buvo nudažytos 4 mašinos, negali atsakyti kodėl tik 4. Dėl šito įvykio tiksliai detalių nepamena. Nepamena, kodėl pasirašė tą aktą, nepamena, kada pasirašė ant nuotraukų. Buvo ir kitų įmonių kurios dirbo šalia. Ne viską gerai prisimena.

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Byloje pateiktas transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. TIA 519111977, iš kurio nustatyta, kad draudėjas UAB Swednak Lizingas apdraudė transporto priemonę Subaru, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Bylos duomenimis, ieškovui pranešta apie draudiminį įvykį ir žalą apdraustam turtui (pranešta el.paštu), t. y. kad stovintį automobile apipurškė dažais, įvykis registruotas Klaipėdos policijoje, sugadinimai : automobilio visi paviršiai apdažyti, ypač stogas, kapotas, vairuotojo pusės šonas.

Iš Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 30 d. pažymos apie įvykį matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas pranešimas, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. adresu (duomenys neskelbtini), įmonei UAB ,,Fire experts“ vykdant konstrukcijų dažymo darbus, buvo nudažyti ir teritorijoje buvę keturi šios įmonės valdomi automobiliai (tarp jų ir transporto priemonė valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie dokumento pridėti keturi lapai su foto nuotraukomis dėl apgadintų automobilių. UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ direktoriaus įgaliojimu T. B. paskirtas atstovauti įmonės interesus Klaipėdos regione, nurodė,  kad įmonė UAB ,,Fire expers“ pripažino savo kaltę.

Iš minėtos 2019 m. rugpjūčio 30 d. pažymos ir teismo išreikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus   2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, – konstatuota, jog automobiliai buvo apgadinti, tačiau ne dėl tyčinės veikos, o dėl neatsargumo, o nesant didelės žalos (250 MGL), konstatuota, kad veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nurodyta, kad dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Teismui pateikta UAB ,,JMA CENTRAS“ Audatex sistema sudaryta remonto sąmata, kurioje nurodyta valymo- poliravimo darbų remonto kaina 818,87 Eur (su PVM). Kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti ginčo transporto priemonės būklė (apgadinimai).

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovė (atsakingas už žalos atlyginimą draudikas) 2020 m. sausio 13 d. žalos administravimo byloje Nr. 2241848 priėmė sprendimą atlyginti 591,75 Eur sumą, pripažinusi įvykį draudžiamuoju (818,87 Eur – 85,00 Eur (išskaita) – 142,12 Eur PVM). 2020 m. sausio 14 d. mokėjimas patvirtina, kad iš ieškovės banko sąskaitos į UAB ,,JMA CENTRAS“ banko sąskaitą (draudėjo nurodymu) buvo pervesta 591,75 Eur (mokėjimo paskirtis –išmoka,  už Subaru , valst. Nr (duomenys neskelbtini) žalos byla Nr. 2241848).

2020 m. sausio 22 d. ieškovas atsakovui išsiuntė pretenziją, nurodydamas, kad ieškovas įstatymo numatyta tvarka turi pagal CK 6.1015 regreso teisę į atsakovą, nes atsakovas atsakingas už žalą. Pareikštoje pretenzijoje buvo prašoma pervesti 591,75  Eur į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovas skolos nesumokėjo.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Šalys ginčijasi iš esmės dėl atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo ir žalos dydžio. Ieškovė įrodinėja, jog už žalą, padarytą 2019 m. rugpjūčio mėn. draudiminio įvykio metu transporto priemonei Subaru, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, adresu (duomenys neskelbtini), atsakingas atsakovas.

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

Atsakovas procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad transporto priemonė Subaru, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo aprdausta (draudimo grupė – sausumos transporto priemonių draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų), draudimo laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovui pranešta apie draudiminį įvykį ir žalą apdraustam turtui, t. y. kad stovintį automobilį apipurškė dažais, įvykis registruotas Klaipėdos policijoje, sugadinimai : automobilio visi paviršiai apdažyti, ypač stogas, kapotas, vairuotojo pusės šonas. Teismui pateikta Klaipėdos apskroties Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 30 d. pažyma apie įvykį, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-56336-19 patvirtina, kad keturi automobiliai, tarp jų ir ginčo Subaru, buvo apgadinti, tačiau ne dėl tyčinės veikos. Teismui pateikta UAB ,,JMA CENTRAS“ Audatex sistema sudaryta remonto sąmata, kurioje nurodyta valymo- poliravimo darbų remonto kaina 818,87 Eur (su PVM). Kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti ginčo transporto priemonės būklė (apgadinimai). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovė (atsakingas už žalos atlyginimą draudikas) 2020 m. sausio 13 d.. žalos administravimo byloje Nr. 2241848 priėmė sprendimą atlyginti 591,75 Eur sumą, pripažinusi įvykį draudžiamuoju (818,87 Eur – 85,00 Eur (išskaita) – 142,12 Eur PVM). 2020 m . sausio 14 d. mokėjimas patvirtina, kad iš ieškovės banko sąskaitos į UAB ,,JMA CENTRAS“ banko sąskaitą (draudėjo nurodymu) buvo pervesta 591,75 Eur (mokėjimo paskirtis –išmoka, už Subaru , valst. Nr (duomenys neskelbtini) žalos byla Nr. 2241848). Kilusią žalą ir jos padarymo mechanizmą patvirtina tiek minėti rašytiniai įrodymai, tiek teismui pateiktos ieškovo fotonuotraukos, liudytojų parodymai.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu dėstė, kad ieškovas tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, įvykio priežastis, neįrodė žalos atsiradimo fakto, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo kaltę iš esmės, kad būtent atsakovas kaltas dėl transporto priemonės aptaškymo(apgadinimo). Teismas su šiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti.

Atsakovas neginčijo faktines aplinkybes, kad jo darbuotojai vykdė statybos darbus rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini), tačiau neigė, jos juos vykdant buvo dažais  aptaškyti automobiliai. Atsakovas, sąžiningai gindamasis nuo jam reiškiamo reikalavimo, buvo laisvas pateikti įrodymus apie faktiškai vykusius statybos darbus objekte ir jų pobūdį, kurie, be kita ko, yra išimtinai atsakovo dispozicijoje, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų (darbų žurnalo ar pan.), jog tą dieną įvykio vietoje dažymo darbai nevyko, gi liudytoju apklaustas atsakovo darbuotojas S. M. neneigė, kad tokie darbai vyko, kad pasirašė 2019 m. rugpjūtį aktą, taip pat patvirtino, kad ant pridedamų nuotraukų taip pat padėtas jo parašas,  apeliavo į ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo įvykio ir daugelio aplinkybių dėl šio akto pasirašymo ir įvykio, kai statybvietėje buvo apdažyti keturi automobiliai,  teigė neprisimenąs. Teismas akcentuoja, kad teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas T. B. , kuris  dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ statybos vadovu (generalinis rangovas objekte), viena iš jo pareigų ir buvo prižiūrėti atsakovo UAB „Fire Experts“ vykdomus darbus, nes ši įmonė buvo pasamdyta konstrukcijų dažymo darbams kaip rangovas. Liudytojo T. B. parodymais , UAB „Fire Experts“ vykdė konstrukcijų dažymo darbus objekte, nesidangstė, ko buvo iš jų ne kartą reikalauta ir pakilus stipriam vėjui, tuo pačiu purškiant dažus, buvo aptaškyti automobiliai ir nudažė asmeniškai liudytojo ir kitų kolegų automobilius, kurie stovėjo pagal statybvietės planą numatytoje automobiliams parkuoti vietoje. Liudytojas teigė, kad rangovas (atsakovas) nė kartą buvo įspėtas, kad dangstytų, užsidėtų plėvele darbų zoną, nes ne kartą buvo aptaškę įrangą (pvz.: viduje sienas), jie  neatsakingai žiūrėjo į savo darbus. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažymi, kad liudytojo T. B. parodymais nustatyta, kad jis iš esmės prižiūrėjo atsakovo (subrangovo ) darbus, buvo nuvykęs į įvykio vietą, bendravo su darbų vadovu liudytoju S. M., rangovo darbų vadovu, kuris, anot liudytoju apklausto T. B., pasisiūlė pats sutvarkyti automobilius, atsakovo kaltės neneigė, liudytojas dare fotofiksacijas, kurios pateiktos į bylą ir patvirtina liudytojo nurodomos aplikybes. Teismas pažymi, kad žalos automobiliui pobūdis (aptaškyta visa mašina, ypač kapotas) atitinka liudytojo T. B. parodymais įrodinėjamą žalos automobiliui padarymo mechanizmą ir teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Byloje nėra pateikta duomenų, jog kiti subjektai aktualiu laikotarpiu greta stovėjusių transporto priemonių būtų vykdę tokio pobūdžio statybos darbus ( dažymo darbus), kurios galėtų sąlygoti žalos ginčo transporto priemonei atsiradimą. Nustačius faktinę aplinkybę, jog atsakovas iš tiesų ginčui aktualiu laikotarpiu 2019 m. rugpjūčio mėnesį vykdė dažymo darbus objekte (duomenys neskelbtini),  teismas atmeta atsakovo argumentus, neigiant savo civilinę atsakomybę.

CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatytų asmens visiško ar iš dalies atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų yra nukentėjusio asmens veiksmai. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad įvykio dieną transporto priemonės valdytojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo išvadai, kad transporto priemonės valdytojo veiksmai, pagal patvirtinatą statybvietės planą statant automobilį numatytoje parkavimo zonoje,   sudarė sąlygas kilti situacijai, kai jo valdomam automobiliui buvo padaryta žala.

Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas atsakingu už tinkiamą statybos darbų organizavimą ir vykdymą, neorganizavo ir nevykdė atitinkamų remonto darbų taip, kad eliminuotų galimybę aikštelėje ar gatvėje stovinčioms  transporto priemonėms žalos padarymo galimybę. Teismas pažymi, kad atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo dėti maksimalias pastangas tokio pobūdžio situacijoms išvengti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

Atsakovas, kaip verslininkas, vykdantis statybos darbus, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai tuo požiūriu, jog dažymo darbai buvo vykdomi neužsidengus plėvele, atsakovas turėjo numatyti, kad turint omenyje dažymo darbų  mechanizmą, esama galimybės (esant žmogiškajai klaidai ar stipresniam vėjo gūsiui) patekti dažams   ant lauke stovinčių transporto priemonių paviršių , ko padarinys konkrečiu atveju tapo atsiradę nuostoliai, žala. Žala yra akivaizdi, buvo aptaškytas automobilis. Atsakovo veika suponuoja kaltės atsiradimą, kadangi atsakovas netinkamai organizavo (vykdė) darbus, atsakovo neteisėta veika pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Konstatuotinas ir priežastinis ryšys – dėl atsakovo netinkamo remonto darbų organizavimo (vykdymo) buvo apgadinta transporto priemonė.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertinant įrodymus, bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.

Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų. Priešingai, ieškovas pateikė fotonuotraukas, policijos pažymą,  įvertino žalą bei kitą informaciją, ieškovas buvo aktyvus ir išsprendė susiklosčiusią situaciją, atlygindamas nukentėjusiam asmeniui žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą pretenzija ir byloje nėra jokio atsakovo atsakymo.

Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu, jo teigimu, ieškovas neįrodė žalos dydžio. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012). Į bylą ieškovas pateikė sąmatą, apskaičiuotą Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti, kurioje detaliai numatytas nuostolių apskaičiavimas. Taigi, pagal į bylą pateiktus duomenis apie padarytą žalą automobiliui, t. y. fotonuotraukos, pranešimas dėl įvykio ir kt., sąmatoje darbai iš esmės atitinka sugadinimų pobūdį. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, neturi pagrindo laikyti, kad ieškovas nepagrindė žalos dydžio.

Atsakovas nepaneigė ieškovo nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovo paskaičiuotą ir atlygintą žalą už automobilio sugadinimą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovo pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir turtinę žalą), todėl ieškinio reikalavimas dėl 591,75 Eur žalos atlyginimo yra tenkintinas kaip pagrįstas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,66 Eur kompensuojamųjų palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai abi šalys verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys,  privalu mokėti 6 proc. dydžio palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovui iš atsakovo priteistinos 33,66  Eur metinės kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos ir  6 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

 Atsakovas procesiniuose dokumentuose už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui prašė  skirti 1500 Eur baudą. Atsakovo nuomone, ieškinys buvo aiškiai nepagrįstas, ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina tai, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, aiškiai nepagrįsto ieškinio, prašymo pareiškimas ar kitokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas nesiekiant pažeistų teisių gynybos, bet turint kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų (sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių). CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju ieškovo ieškinys tenkinamas, nėra pagrindo teigti ieškovą sąmoningai veikus prieš greitą bylos nagrinėjimą, taigi pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas nėra. Todėl teismas atsakovo prašymo paskirti 1500 Eur baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje ieškovė yra pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Patenkinus ieškovės reikalavimus dėl turtinės žalos priteisimo, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (15 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur advokato pagalbai). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 10,75  Eur, priteisiamos iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264- 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

        n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Fire Experts“, juridinio asmens kodas 300622635, 591,75 Eur (penkis šimtus devyniasdešimrt vieną eurą  ir 75 euro centų) išmokėtos draudimo išmokos, 33,66 Eur (trisdešimt tris eurus ir 66 euro centus) palūkanų, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (625,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus ir 08 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Atsakovo UAB „Fire Experts“ prašymo paskirti 1500 Eur baudą ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Fire Experts“, juridinio asmens kodas 300622635, valstybei 10,75  Eur (dešimt eurų ir 75 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Rūta Kazlauskienė