Civilinė byla Nr. e2A-44-392/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20454-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.29.3; 3.3.1.18.3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. C. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 162,15 Eur skolos, 145,93 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. C. 162,15 Eur skolos, 29,25 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 191,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 26 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos) ir atsakovo (nuomininko) buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-021580, kuria nuomotoja perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį telefoną Samsung-Galaxy A40, Mėlyna-1117889176, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 12 mėnesių terminą, mokant kas mėnesį nuomos mokestį. Atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė sutartį vienašališkai nutraukė. Tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieškovės 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2021 m. sausio 20 d. pranešimu.

4.       Teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas su ieškove ar pradine kreditore atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija, konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 162,15 Eur skolos (nesumokėtų nuomos įmokų).

5.       Teismas nustatė, jog šalys sutartyje susitarė, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, o sutartį sudarė prisijungimo būdu, įvertinęs tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais, teismas konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą (nors delspinigių prašoma priteisti tik už 180 dienų, tačiau delspinigių norma sudaro 182,50 proc. per metus, o prašomų priteisti delspinigių suma artima priteistinos skolos dydžiui), todėl netesybas sumažino iki 0,1 proc. dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus ir priteisė 29,25 Eur (162,51 Eur x 0,1 proc. x 180 d.) delspinigių.

6.       Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 191,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 62 proc. ieškinio reikalavimų), - 84,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (136 Eur x 62 proc.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

7.       Ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovo 145,93 Eur delspinigių; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 17 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Apeliantės nuomone, tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu (Telefonas Samsung-Galaxy A40, Mėlyna-1117889176) atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau, apeliantės teigimu, sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos

7.2.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Apeliantės nuomone, teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 145,93 Eur iki 29,25 Eur, sutartines netesybas sumažindamas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

7.3.       Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Pažymėjo, jog atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantas po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

7.4.       Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 136 Eur.

8.       Ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas neprieštaravo ir nepateikė jokių pretenzijų dėl sutartimi susitarto delspinigių dydžio, netgi gavęs ieškinį bei teismui nustačius terminą atsiliepimams pateikti neginčijo nei pačios skolos fakto, nei delspinigių dydžio. Sąlyga dėl delspinigių dydžio sutartyje buvo įtvirtinta aiškiai ir suprantamai. Sutartimi šalys aptaria ir aprašo konkretaus turto perdavimo, naudojimo ir grąžinimo sąlygas, sutartį sudaro apibrėžtam laikotarpiui, po kurio nuomininkui suteikiama galimybė pasirinkti, turtą grąžinti arba įsigyti. Dėl šios priežasties, sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį išpirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. kovo 26 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021580, kuria atsakovui buvo perduotas laikinai valdyti ir naudotis telefonas Samsung-Galaxy A40, Mėlyna-1117889176, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 12 mėnesių terminą, mokant kas mėnesį nuomos mokestį. Atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė sutartį vienašališkai nutraukė. 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-01/01 UAB „Be kredito“ perleido UAB “Legal Balance” reikalavimo teises į atsakovą.

11.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 162,15 Eur skolos, 145,93 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 162,15 Eur skolos, 29,25 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 191,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12.       Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria ieškovės prašomus priteisti delspinigius teismas sumažino nuo 145,93 Eur iki 29,25 Eur ir sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pasak apeliantės, sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) normos.

13.       Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pradinės kreditorės ir atsakovo 2020 m. kovo 26 d. sudarytą sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą (telefoną) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, tame tarpe teismo teisė ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl sutarties sąlygų sąžiningumo pagal CK 6.2284 straipsnio nuostatas, įgyvendinančias 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau - Direktyva 93/13/EEB).

14.       Apeliantė neginčija, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Tačiau atmestinas argumentas, kad sprendžiant dėl priteistino delspinigių dydžio prioritetas turi būti teikiamas ne vartotojo teisių gynybai, o sutarčių laisvės principui. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Tačiau siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Tokiu atveju sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

15.       Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prioritetiniais nagrinėjamoje byloje laikytini vartotojo interesai. Tačiau pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo sutartis yra vartojimo sutartis bei konstatavo, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos nepagrįstai didelės, jas sumažino taikydamas netesybų mažinimo institutą, tačiau iš esmės nevertino tokios ginčo sutarties sąlygos sąžiningumo aspektu kaip to reikalauja CK 6.2284 straipsnio 2 dalis.

16.       Teisėjų kolegija 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi pripažino būtinybę byloje tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. nurodyti konkrečias vartojimo teisiniams santykiams taikytinas teisės normas, taip pat ex officio (pagal pareigas) atlikti šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygas, aktualias ginčui (dėl netesybų), sąžiningumo aspektu (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis) ir sprendė, kad bylą apeliacine tvarka tinkamai išnagrinėti neperžengus apeliacinio skundo ribų nėra galimybės. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas šalys informuotos tinkamai, joms buvo sudaryta galimybė pateikti poziciją šiuo klausimu. Atsakovas šia teise nurodytu terminu nepasinaudojo. Ieškovė teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį išpirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas.

Dėl ginčo vartojimo sutarčiai taikytinų teisės normų

17.       Tarp pradinės kreditorės ir atsakovo 2020 m. kovo 26 d. sudaryta sutartis, kuria nuomotoja perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį telefoną, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartyje šalys taip pat numatė, kad nuomininkui (atsakovui) tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai atsakovui suteikiama teisė įsigyti turtą – telefoną, už 1 Eur.

18.       Apeliantė nurodo, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, tačiau VKĮ nuostatos ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis.

19.       VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Tačiau VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.

20.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

21.       Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys šią sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas visų pirma siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatos sudaro pagrindą spręsti, kad šios sutarties tikslas buvo, atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (telefonui) įsigyti. Tai patvirtina, sutarties sąlyga numatanti, kad atsakovo mokėjimai už įsigyjamą daiktą, kurio vertė sutarties sudarymo dieną yra 239 Eur, išdėstomi 12 mėnesių terminui, mokant 26,99 Eur įmokas. Taigi, pagal tokią sutartį, mokant dalimis už telefoną per 12 mėn. jo vertė išauga nuo 239 Eur iki 323,88 Eur. Minėta, kad sutartis numato, kad tinkamai įvykdžius sutartį, atsakovas įgyja teisę už 1 Eur įsigyti sutarties objektą – telefoną. Nors šiuo atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis tiesiogiai neįtvirtina pareigos įsigyti sutarties objekto. Tačiau tokia sutarties sąlyga numatanti teisę, bet ne pareigą vartotojui už 1 Eur įsigyti sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, 1,3 karto viršijančias įsigyjamo daikto vertę, vertintina kaip formali ir sutartyje įtvirtinta siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

23.       Sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatyta, kad pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto šios sutarties dalyje "Sutarties objektas" nurodyta tvarka, ar nutraukus šią sutartį prieš terminą, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje; <...> nuomininkas nuomotojui savo sąskaita grąžina turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per turto perdavimą nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 (dešimt) darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu. Tokios apsunkintos sutarties objekto grąžinimo sąlygos, reikalaujančios didesnių laiko ir lėšų sąnaudų, nei jo įsigijimas už 1 Eur, taip pat vertintinos kaip siekis įpareigoti vartotoją įsigyti sutarties objektą.

24.       Sutarties dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, kad ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Taigi, šioje sutarties dalyje turto įsigijimas nėra siejamas su 1 Eur įmokos sumokėjimu, o iš esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu. Kaip minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas perduoto daikto – telefono, nėra grąžinęs, tačiau reikalavimo atsakovui grąžinti jam neva nuomos, o ne įsigijimo tikslu, perduotą daiktą, byloje pareikšta nėra. Toks ieškovės elgesys po sutarties nutraukimo - siekis prisiteisti įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti taip pat sudaro pagrindą laikyti, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti/suteikti atsakovui finansavimą sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomotis.

25.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2020 m. kovo 26 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos) ir atsakovo sudaryta sutartimi Nr. BK-021580 pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi telefonu, o dėl jo finansavimo sąlygų – jo įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu atsakovui mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartis ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.

Dėl vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį sąžiningumo

26.       Sutarties specialiosiose sąlygose šalys numatė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė už 180 dienų laikotarpį paskaičiavo atsakovui 145,93 Eur delspinigius. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas šiuo atveju yra vartotojas, silpnesnioji sutarties šalis, sprendė, kad prašomos priteisti netesybos nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, prašomų priteisti delspinigių suma sudaro 182,50 proc., artima priteistinos skolos dydžiui, todėl vadovaudamasis netesybų mažinimo institutu jas sumažino.

27.       CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

28.       Įvertinus sutarties šalių sudarytą sutartį, jos turinį, darytina išvada, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių dydžio, įtvirtinta sutartyje, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, kad minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu ir atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant delspinigių dydį.

29.       CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos (delspinigiai) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl šalims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio (pagal pareigas) šias nuostatas įvertinti ir sąžiningumo aspektu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ginčo sutarties sudarymo metu šis įstatymas galiojo, todėl, nustatant netesybų dydį, į jo nuostatas turėjo būti atsižvelgiama.

30.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 proc. delspinigių normą, t. y. dešimt kartų didesnę nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Atsižvelgiant į tai, 2020 m. kovo 26 d. sutarties Nr. BK-021580 sąlyga, numatanti 0,5 proc. delspinigių dydį, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

31.       Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai).

32.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė netesybų mažinimo institutą, nors turėjo taikyti nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų kontrolės institutą. Pripažinus sutarties sąlygą dėl delspinigių nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), ieškovės reikalavimas dėl delspinigių atmestinas kaip nepagrįstas.

33.       Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijai peržengus apeliacinio skundo ribas ir ex officio (pagal pareigas) konstatavus sutarties sąlygą dėl 0,5 procento delspinigių nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo keistinas, atmetant ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 145,93 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, keistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumažinant iki 162,15 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atitinkamai iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

35.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Sumažinus iš atsakovo priteistiną sumą iki 162,15 Eur, laikytina, jog ieškovės ieškinys patenkintas 53 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 7,95 Eur žyminio mokesčio ir 64,13 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 72,08 Eur.

36.       Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 17 Eur sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą atmetus žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Pripažinti 2020 m. kovo 26 d. sutarties Nr. BK-021580 sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (j. a. k. 302528679) iš atsakovo M. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 162,15 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 162,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                         Loreta Braždienė

                                                                                Virginijus Kairevičius

Tatjana Žukauskienė