Teisėjas Kęstutis Venckus              Baudžiamoji byla Nr. 1S-149-719/2014

              Procesinio sprendimo kategorija:

              2.5.19.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo N. N. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarties ir

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, N. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 str. 2 d. ir 3 d. buvo nubausta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu nutarė netaikyti N. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant jai intensyvią priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. Šį nutarimą N. N. gynėja advokatė K. Rutkauskienė apskundė apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi gynėjos skundą atmetė.

Skundu gynėja prašo panaikinti skundžiamą nutartį, Komisijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti N. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ji cituoja Komisijos nutarimą, skundžiamą nutartį, dėsto apie BVK 157 str. taikymą, apie laisvės atėmimo bausmės poveikį nuteistiesiems ir teigia, kad N. N. elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog būdama laisvėje ji laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pakartojo tendencingus prokuroro atsiliepimo motyvus ir visiškai nevertino skunde nurodytų aplinkybių. Byloje esantys duomenys rodo, jog N. N. dalyvavo įvairiose pataisos namų vykdomose programose ir projektuose, mokosi, dirba, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebausta, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir vaikais, jos pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, laisvėje ji turi realią galimybę įsidarbinti, todėl N. N. atitinka tiek įstatymo numatytus formaliuosius, tiek ir vertinamojo pobūdžio materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus. Taip pat gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo N. N. daugiau kaip 7 metus buvo laisvėje ir nepadarė jokių teisės pažeidimų. Atvirkščiai, tuo metu ji elgėsi nepriekaištingai – dirbo, mokėsi, sukūrė faktinę šeimą ir tinkamai rūpinosi savo vaikais. N. N. paleidimas iš laisvės atėmimo vietos labiausiai atitiktų jos sergančių vaikų teisėtus interesus, nes šiuo metu juos augina ir prižiūri pats sveikatos problemų turintis N. N. sugyventinis. Be to, nėra kam pasirūpinti sergančia N. N. mama, kuriai nustatytas specialios nuolatinės priežiūros poreikis. Atsižvelgdama į šias aplinkybes gynėja mano, jog N. N. savo elgesiu tiek po nusikalstamų veikų padarymo iki bausmės vykdymo pradžios, tiek ir bausmės vykdymo metu, įrodė, jog ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendrąsias gyvenimo taisykles ir nenusikals, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d., 2 d. 1 p. nurodyta, kad iš pataisos įstaigų lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, kurie faktiškai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, lygtinis paleidimas asmeniui gali būti taikomas tik padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

BVK 157 str. 3 d. įtvirtinta, kad pirmiau paminėti asmenys, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus 6 mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis BVK 157 str. 2 d.

Iš Komisijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimo matyti, kad nuteistoji N. N. bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose pataisos bei integracijos į visuomenę programose, siekia įgyti apdailininkės specialybę, dirba, palaiko socialinius ryšius su sugyventiniu, vaikais ir mama, bausmės atlikimo metu nebuvo bausta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog N. N. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, ji įvertinta 23 balais. Taip pat, įvertinus BVK 157 str. 3 d. reglamentuojamą išlygą nuteistiesiems, sutinkantiems, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, šiuo metu N. N. atliktos bausmės laikas yra pakankamas tam, kad ją būtų galima paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Todėl formaliai N. N. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 str. 2 d. 1 p., 3 d. numatytais pagrindais.

Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis.

Gynėja prašo taikyti N. N. lygtinį paleidimą iš pataisos namų esant aplinkybėms, susijusioms su N. N. mažamečiais vaikais, jų, o taip pat mamos ir sugyventinio sveikata. Tačiau čia pirmiausia būtina pažymėti, jog N. N. yra nuteistoji, ir ne bet kokia – ji nuteista už pakankamai pavojingus visuomenei nusikaltimus, kurių pobūdis susijęs su kitų vaikų, jų tarpe ir nepilnamečių, gabenimu bei prekyba prostitucijai, todėl ji privalo sutikti ir susitaikyti su jai taikomais, o kartu ir jos šeimai tenkančiais apribojimais ir nepatogumais. Be to, N. N. trunkamus apysunkį ir sunkų nusikaltimus, už kuriuos paskirtą bausmę šiuo metu ji atlieka, vykdė nuo 2000 m. balandžio 25 d. iki 2005 m. liepos 10 d. Jai būnant šioje nusikalstamoje būsenoje, (duomenys neskelbtini), gimė sūnus. Iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kada tiksliai prasidėjo nuteistosios mamos ir sugyventinio sveikatos sutrikimai, tačiau įvertinęs teismui pateiktuose dokumentuose nurodytus šių asmenų sveikatos sutrikimus aukštesnysis teismas neabejoja, kad jie neprasidėjo staiga ir netikėtai – visi nuteistosios mamos ir sugyventinio sveikatos sutrikimai, ar bent jau didžioji jų dalis, N. N. jau buvo žinomi jai užsiimant nusikalstama veikla. Tai, jog nuteistoji, būdama atsakinga už tuo metu jau gimusį sūnų ir žinodama savo artimųjų sveikatos sutrikimus, aukščiau už savo pareigą rūpintis jais iškėlė konkrečiai savo asmeninį interesą – siekį užsidirbti vykdant nusikalstamą veiklą, rodo, kad tuo metu jai absoliučiai nerūpėjo tokio savo sprendimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam jos sūnaus, o taip pat ir sugyventinio bei kitų artimųjų gyvenimui. Ši aplinkybė suponuoja nuomonę, jog nuteistoji nebuvo pakankamai rūpestingas, dorai visuomenėje besielgiantis ir atsakingai į savo šeimą, o tuo pačiu ir artimuosius žiūrintis žmogus. Todėl byloje esantys duomenys nepatvirtina gynėjos skunde išdėstytų teiginių apie nuteistosios rūpestį dėl savo vaikų ir artimųjų (mamos bei sugyventinio).

Taip pat gynėja nurodo, jog po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo N. N. daugiau kaip 7 metus buvo laisvėje ir nepadarė jokių teisės pažeidimų, ji elgėsi nepriekaištingai – dirbo, mokėsi, sukūrė faktinę šeimą ir tinkamai rūpinosi savo vaikais. Tačiau dauguma tokio amžiaus asmenų dirba, mokosi, kuria savo šeimas, augina ir rūpinasi savo vaikais, taip pat dalis jų yra neteisti ir nedaro kitų teisės pažeidimų, todėl šios gynėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinai teigimai nuteistąją charakterizuojančiomis aplinkybėmis.

Skunde nurodytos kitos aplinkybės – N. N. galimybė laisvėje įsidarbinti ir kt. – negali būti besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip jau buvo paminėta pirmiau, nuteistoji padarė trunkamus apysunkį ir sunkų nusikaltimus. Šie nusikaltimai truko labai ilga tarpą – daugiau nei 5 metus. Nuo N. N. padarytų nusikaltimų nukentėjo pakankamai daug asmenų, jų tarpe ir nepilnamečiai asmenys. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, N. N. pagal BK 307 str. 2 d. ir 3 d. buvo nubausta minimalia įmanoma galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme. Šiuo metu neatliktoji šios bausmės dalis yra gerokai didesnė už bausmės dalį, kurią ji jau atliko pataisos namuose. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad realiai bausmę ji atlieka tik 6 mėnesius, kita bausmės dalis buvo užskaityta įskaičius jos sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Pabrėžtina ir tai, kad Panevėžio pataisos namų administracija nerekomendavo nuteistosios N. N. lygtinai paleisti iš pataisos namų. Todėl N. N. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, kolegijos nuomone, būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikaltimų sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistosios elgesys iš tiesų turi teigiamus poslinkius, tačiau tvirtinti, kad lygtinai paleidus N. N. jai taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.

Įvertinęs tai skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta – apylinkės teismas tinkamai įvertino visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius ir padarė pagrįstą išvadą dėl galimybės pasiekti probacijos tikslus lygtinai paleidus N. N. iš pataisos įstaigos. Nuteistosios gynėjos skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį gynėjos skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Nuteistosios N. N. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas              Artūras Ridikas

Teisėjai              Valdas Petras Meidus

              Evaldas Vanagas