Pirmosios instancijos teismo                                                           Civilinė byla Nr. e2A-116-544/2020

teisėja Gražina Žukauskienė                                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20481-2018-5

                        Procesinio sprendimo kategorija:

(S) 

2.4.2.12.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2020 m. balandžio 3 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Hermio Europa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4788-808/2019 pagal ieškovės VšĮ „Hermio Europa“ ieškinį atsakovams D. F. (D. F.), M. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ferogama“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Litspecmet“ dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo arba jų vertės priteisimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė VšĮ „Hermio Europa“ prašė išreikalauti iš neteisėto svetimo atsakovės M. P. valdymo ieškovei priklausantį turtą – dujinio pjovimo įrenginį, diskines metalo pjovimo stakles, juostines metalo pjovimo stakles, juostines vertikalaus pjovimo stakles VB 610 ir Rolgangą 1000/2000 (toliau – Turtas, Įranga), įpareigojant atsakovę nurodytą turtą grąžinti ieškovei per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje. Jei iki teismo spendimo įsiteisėjimo dienos byloje Įranga būtų parduota, prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. P. ir D. F. nurodytos Įrangos įsigijimo vertę – 23 353 Eur.

2. Nurodė, kad ieškovė 2017 m. liepos 3 d. Įrangos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2017/07/03-1 pagrindu (toliau – Sutartis) iš UAB „Litspecmet“ įsigijo Įrangą už 23 353 Eur. Sutartyje numatė, kad pirkėjui nuosavybės teisė į turtą pereina nuo Sutarties pasirašymo dienos, šalims pasirašius nupirktos Įrangos perdavimo – priėmimo aktą (Sutarties 1 dalies 3 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad, kol pirkėjas suras Įrangos saugojimui tinkamas patalpas, ji pardavėjo sąskaita bus saugoma UAB „Ferogama“ priklausančiuose muitinės sandėliuose, pirkėjas turi pareigą Įrangą pasiimti per tris mėnesius nuo Sutarties sudarymo. Besibaigiant numatytam trijų mėnesių terminui, ieškovė kreipėsi į pardavėją ir iš jo sužinojo, kad prekės saugomos UAB „Ferogama“ sandėliuose. Susisiekus su UAB „Ferogama“, buvo patvirtinta, jog prekės yra sandėlyje, bet UAB „Litspecmet“ turi įsiskolinimą už prekių saugojimą, todėl, iki nebus padengtas įsiskolinimas, prekės nebus atiduotos. Nepavykus deryboms, ieškovė kreipėsi į UAB „Ferogama“ dėl sutarties pratęsimo. Po trečio kreipimosi, UAB „Ferogama“ pranešė, kad sandėlyje prekių nėra, nes UAB „Litspecmet“ iškelta bankroto byla ir visas bendrovės turtas perduotas bankroto administratoriui. Ieškovė kreipėsi į bankroto administratorę M. P., iš kurios sužinojo, kad ieškovės nurodytas turtas jai nebuvo perduotas, nes rastas UAB „Litspecmet“ turtas yra nesusijęs su Įrangos pirkimo – pardavimo sutartimi.

3. Ieškovės teigimu, tikėtina, jog šiuo metu Turtas gali būti parduotas. Tokiu būdu, iš atsakovo D. F. ieškinio suma priteistina todėl, kad jis nepateikė įmonės dokumentų bankroto administratoriui, kas galėjo lemti situaciją, kuomet ieškovei priklausantis turtas buvo paimtas per klaidą ir tos klaidos priežastis – D. F. veiksmai. Iš atsakovės M. P. ieškinio suma  priteistina todėl, kad paaiškėjus klaidai, turėdama visus rašytinius įrodymus, jog nusavino svetimą turtą, veikdama už bankroto administratoriaus kompetencijos ribų, atsakovė vis tiek negrąžina ieškovės turto ir jį pardavinėja. Taigi, abiejų atsakovų bendri veiksmai iš esmės lėmė, kad ieškovės turtas yra nusavintas, todėl jo realizacijos atveju nurodyta suma priteistina solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė VšĮ „Hermio Europa” 2017 m. liepos 3 d. Įrangos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2017/07/03-1 iš UAB “Litspecmet” įsigijo įrangą – dujinio pjovimo įrenginį, diskines metalo pjovimo stakles, juostines metalo pjovimo stakles, juostines vertikalaus pjovimo stakles VN 610 ir Rolgangą 1000/2000 už 23 353 Eur. Nuosavybės teisė į nurodytą turtą pirkėjui pereina nuo Sutarties pasirašymo dienos, UAB “Litspecmet” prekes perduos, o ieškovė jas priims (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas Prekių perdavimo – priėmimo aktas (be datos) pagal sutartį Nr. 2017/07/03-1, pasirašytas atsakovo D. F. ir ieškovės atstovo D. G., taip pat UAB „Ferogama“ (muitinės sandėlio savininkas) su UAB “Lispecmet“ 2016 m. balandžio 28 d. sudaryta Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis Nr. FER/M-335, kuria UAB „Ferogama“ įsipareigojo priimti ir saugoti UAB “Lispecmet“ perduotas prekes. 2017 m. liepos 3 d. trišaliu susitarimu, sudarytu tarp VšĮ „Hermis Europe”, UAB „Litspecmet” ir VšĮ „Hermio Europa” dėl UAB “Litspecmet” įsiskolinimo pagal paskolos sutartį, ieškovė įsipareigojo sumokėti VšĮ „Hermis Europe” už įsigytą įrangą ir taip atitinkamai sumažinant UAB „Litspecmet” įsiskolinimą, tokiu būdu ieškovė tampa skolinga VšĮ „Hermis Europe” 23 353 Eur, o UAB „Litspecmet” skola įmonei VšĮ „Hermis Europe” sumažėja 23 353 Eur. Ieškovė pranešimuose (2017 m. spalio 3 d., 2017 m. spalio 11 d., 2017 m. gruodžio 6 d.) informavo UAB „Ferogama“, kad pagal 2016 m. balandžio 28 d. Prekių saugojimo sutartį visa sandėliuojama įranga priklauso jai (ieškovei). Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti du 2017 m. liepos 3 d. PVM sąskaitos faktūros LSM Nr. 5953, variantai, kurių viename nenurodytas PVM kodas ir yra D. F. bei D. G. parašai, o kitame yra nurodytas PVM mokėtojo kodas ir D. F. parašas. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros LSM Nr. 5952, Nr. 5954, kuriose nenurodyta ieškovės minima Įranga. UAB „Ferogama“ informavo ieškovę (2017 m. gruodžio 11 d. raštas), kad nurodytų prekių sandėlyje nėra, todėl nebuvo pagrindo sudaryti prekių saugojimo sutarties.

6. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys, jog atsakovė bankroto administratorė M. P. pranešimais (2018 m. kovo 1 ir 2018 m. kovo 23 d.) informavo ieškovę, jog UAB „Litspecmet” yra nemoki ir jai inicijuotas procesas dėl tyčinio bankroto, o įmonės turtas perduotas bankroto administratoriui; iškėlus bankroto bylą D. F. su administratore nebendradarbiavo ir neperdavė įmonės dokumentų ir turto; UAB „Ferogama“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), rastas likęs įmonės turtas – metalų atsargos buvo nesupakuotas, netvarkingai išdėliotas teritorijoje po atviru dangumi, surūdijęs ir neatitinkantis prekinės išvaizdos, o įranga buvo be gamintojų informacijos, identifikavimo kodų, svorio; rastas turtas neidentifikuotinas pagal į bankroto bylą pateiktą sandėlio prekių likučių 2017 m. gegužės 31 d. sąrašą, tai laikytina metalo laužu; bankroto administratoriui žinomas BUAB „Litspecmet“ turtas objektyviai neatitinka ieškovės pateiktoje Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytam turtui. Ieškovė, gavusi nurodytus pranešimus, kreipėsi į atsakovę – bankroto administratorę M. P., kad nebūtų parduotas kaip metalo laužas rastas bankrutuojančios įmonės turtas, kol nebus nustatyta, ar jis atitinka Sutartyje nurodytą turtą. Ieškovei buvo pranešta, kad nėra teisinio pagrindo UAB „Ferogama“ teritorijoje laikomą turtą laikyti ieškovės nurodytų sutarčių objektu. Iš į bylą pateiktos 2018 m. sausio 30 d. specialisto išvados matyti, kad sandėlyje rastas metalas yra surūdijęs, deformuotas, ne visi metalo gabaritiniai matmenys atitinka standartus, bet be cheminės analizės negalima nustatyti nei metalo rūšies, nei jo atitikimo nurodytam Invoce.

7. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-4489-864/2017) UAB „Litspecmet“ iškelta bankroto byla, to paties teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-1492-864/2018) bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas nutartyje konstatavo, jog VSDFV nuo 2017 m. kovo 1 d. įregistravo UAB „Litspecmet“ darbuotojų draudimo pabaigą, tačiau nuo tada, faktiškai įmonei jau turint finansinių sunkumų, tam tikroms įmonėms vis dar buvo išrašomos PVM sąskaitos – faktūros; teismas taip pat pažymėjo, kad VšĮ „Hermio Europa“ (nagrinėjamoje byloje – ieškovė) Juridinių asmenų registre įregistruota tik 2017 m. birželio 6 d., o pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja ji įregistruota tik 2017 m. rugpjūčio 29 d., nors šiai įmonei išrašytose 2017 m. liepos 3 d. PVM sąskaitose – faktūrose jau nurodytas PVM mokėtojo kodas; pirkimo – pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai tarp bankrutavusios UAB „Litspecmet“ ir VšĮ „Hermio Europa“ atsirado dėl tarp bankrutavusios UAB „Litspecmet“ ir VšĮ „Hermis Europe“ buvusių tam tikrų teisinių santykių, tačiau juos patvirtinantys dokumentai bankroto administratorei nepateikti, o kreditorių sąraše VšĮ „Hermis Europe“ taip pat nenurodyta; teismo nutartyje pažymėta, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog sudarant sandorius su VšĮ „Hermis Europe“, UAB „Litspecmet“ jau esant nemokiai, buvo siekiama pagerinti bendrovės finansinę padėtį arba egzistavo objektyvus būtinumas šiems sandoriams sudaryti, todėl įmonei (UAB „Litspecmet“) faktiškai jau nevykdant jokios įprastos įmonės veiklos ir faktiškai esant nemokiai, nesant joje apdraustųjų darbuotojų, buvo sudaromi pirkimo – pardavimo sandoriai dėl įmonės ilgalaikio turto bei prekių atsargų pardavimo, t. y. sąmoningai tęsiant įmonės veiklą, be jokio objektyvaus būtinumo išparduodant įmonės turtą, nepagrindžiant teisinių santykių iš esmės buvo siekiama pabloginti įmonės finansinę padėtį.

8. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nepagrįstai sutapatintas su jo administruojama įmone, kadangi Įmonių bankroto įstatyme nustatyta, kad bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras asmuo, turintis teisę teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas, veikiantis pavedimo sutarties su administruojama įmone pagrindu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 1 ir 7 dalys) ir pavedimo sutartimi administratorius (įgaliotinis) įsipareigoja bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 straipsnis). Šiuo atveju ieškovės pasirinkta atsakovė M. P. nelaikytina tinkama atsakove šioje byloje (CPK 45 straipsnis).

9. Teismas konstatavo, jog ieškovė savo teisėms apginti pasirinko daiktinės teisės gynimo būdą, įrodinėdama esanti daiktų, kurie yra pas atsakovus, valdytoja, tačiau neįrodė nei kad ji yra įvardinto Turto (Daikto) savininkė, nei kad tą Turtą (Įrangą) valdo atsakovai. Byloje esantys duomenys rodo, jog ieškinyje nurodytu adresu trečiojo asmens UAB „Ferogama“ patalpose bankroto administratorės rasto turto nėra galimybės identifikuoti, vadinasi, jo negalima laikyti tuo pačiu turtu, į kurį nuosavybės teises įrodinėja ieškovė. Nagrinėjamoje byloje ieškovei neįrodžius teisinių santykių su bankrutavusia UAB „Litspecmet“ pagrįstumo reikalaujamų daiktų aspektu, nepateikus leistinų įrodymų, paneigiančių nustatytus faktus, o byloje nesant duomenų, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, jog ginčo daiktas yra atsakovų valdyme, teismas ieškinį laikė neįrodytu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė VšĮ „Hermio Europa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nusprendus, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai.

11. Mano, jog teismo sprendimas naikintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovė, pateikdama ieškinį, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė VšĮ „Hermis Europe“, kadangi ieškinio reikalavimas išreikalauti iš svetimo neteisėto atsakovės valdymo ieškovei priklausant turtą yra tiesiogiai susijęs su VšĮ „Hermis Europe“ kreditoriniu reikalavimu BUAB „Litspecmet“. UAB „Litspecmet“ buvo skolinga VšĮ „Hermis Europe“ 23 353 Eur. UAB „Litspecmet“ turėjo įrangos, kurios vertė lygi skolos sumai, tačiau ši įranga buvo nereikalinga kreditorei VšĮ „Hermis Europe“, bet buvo reikalinga ieškovei. Ieškovė iš UAB „Litspecmet“ įsigijo įrangą, už kurią atsiskaitė pasirašydama skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią UAB „Litspecmet“ skola kreditorei VšĮ „Hermis Europe“ buvo perkelta Prekių (Įrangos) pirkėjai, t. y. ieškovei, dėl ko ieškovė šią sumą tapo skolinga VšĮ „Hermis Europe“. Dėl šios priežasties, UAB „Litspecmet“ iškėlus bankroto bylą, VšĮ „Hermis Europe“ nesikreipė į bankroto administratorę M. P., kad būtų įtraukta į BUAB „Litspecmet“ kreditorių sąrašą, nes laikė, kad po 2017 m. liepos 3 d. Įrangos pirkimo – pardavimo sutarties ir Trišalio susitarimo pasirašymo skolininkė vietoje UAB „Litspecmet“ yra ieškovė VšĮ „Hermio Europa“. Todėl teismo sprendimas šioje byloje turi tiesioginės reikšmės VšĮ „Hermis Europe“ teisėms ir pareigoms,  nes atmetus ieškinį situacija grįš į pradinę padėtį: skolininke taps BUAB „Litspecmet“, VšĮ „Hermis Europe“ įgys pagrindą pareikšti kreditorinius reikalavimus bankroto administratoriui. VšĮ „Hermis Europe“ neįtraukimas į bylą sudaro pagrindą pripažinti esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Tuo pačiu pažymi, kad pirminiame ieškinyje VšĮ „Hermis Europe“ buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, tačiau teismas nepriėmė ieškinio, nurodydamas ją pašalinti.

12. Teigia, jog teismas išnagrinėjo bylą ne tam atsakovui, kuriam ieškinys buvo pareikštas. Ieškovė ieškinį pareiškė bankroto administratorei M. P., tačiau skundžiamame sprendime teismas vis tiek nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui atsakovei M. P..

13. Pažymi, kad ieškiniu buvo pareiškusi du reikalavimus – išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo arba priteisti jo vertę pinigais. Antrasis reikalavimas buvo pareikštas dviejų atsakovų – bankroto administratorės M. P. ir D. F. atžvilgiu, tačiau teismas ieškinio reikalavimo atsakovo D. F. atžvilgiu net nesvarstė, dėl jo (ne)pagrįstumo nepasisakė, kas sudaro atskirą teismo sprendimo panaikinimo pagrindą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo.

14. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų rinkimo taisykles bei rungimosi principą. O būtent: ieškovė šioje byloje du kartus kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę apžiūrėti bei tinkamai užfiksuoti informaciją apie daiktinius įrodymus, t. y. UAB „Ferogama“ sandėliuose rastus ir M. P. saugomus įrengimus, kuriuos atsakovė identifikavo kaip BUAB „Litspecmet“ turtą, tikslu užfiksuoti daiktinių įrodymų (Įrengimų) būklę ir juos tinkamai identifikuoti, tačiau teismas šio ieškovės prašymo nepagrįstai netenkino. Tokių įrodymų nepateikimas užkirto ieškovei galimybę gauti bylai reikalingus įrodymus, o tai sąlygojo, kad teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

15. Teigia, jog teismas šioje byloje vadovavosi netinkama kasacinio teismo praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009, kurioje suformuota praktika neturi nieko bendra su ginčo byla.

16. Nurodo, kad bankroto administratorė M. P. peržengė bankroto administratoriui suteiktų įgalinimų ribas, elgėsi ne pagal galiojantį įstatymą, ne BUAB „Litspecmet“ vadovo kompetencijos ribose, kas reiškia, jog veikė ne BUAB „Litspecmet“ vardu, o būtent savo vardu ir savo rizika, todėl ieškinys pagrįstai pareikštas bankroto administratorei. Bankroto administratoriaus teisė valdyti bankrutuojančią įmonę ir jos turtą yra neginčytina, tačiau bankroto administratoriaus statusas nesuteikia bankroto administratoriui teisės valdyti ar pasisavinti svetimą, bankrutuojančiai įmonei nepriklausant turtą. Priešingai nei sprendė teismas, nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškia pretenzijų į BUAB „Litspecmet“ turtą, o tik siekia išsireikalauti jai nuosavybės teise priklausančią Įrangą.

17. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė M. P. prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Nurodo, kad skundo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja materialinei ir procesinei teisei bei teismų jurisprudencijai. Apeliantės nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Aplinkybė, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi ir gali pagal jį atsakyti, daro visus kitus apeliacinio skundo argumentus nepagristais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinis skundas atmetamas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo arba jų vertės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė remiasi argumentais dėl atsakovės tinkamumo ir bankroto administratoriaus kompetencijos, dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų rinkimo taisykles bei rungimosi principą. Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo sutikti su apeliantės išdėstytais argumentais, kurių pagrindu ji skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantė dėl teismo ištirtų ir įvertintų aplinkybių bei su tuo susijusių padarytų išvadų turi kitokią nuomonę, nesudaro pagrindo spręsti apie bylos esmės neatskleidimą.

22. Apeliantė nepagrįstai remiasi tuo, kad sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kadangi į bylą liko neįtraukta VšĮ „Hermis Europe“, kurios teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos šios bylos sprendimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė VšĮ „Hermio Europa“ pareiškė vindikacinį ieškinį atsakovams D. F. ir M. P., su kuriais turto savininkės ieškovės nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu, todėl toks ginčas pagal savo prigimtį negali turėti įtakos VšĮ „Hermis Europe“ teisėms ir pareigoms. Apeliantė neteisi, teigdama, jog atmetus ieškinį situacija grįžtų į pradinę padėtį – skolininke vėl taptų BUAB „Litspecmet“, o VšĮ „Hermis Europe“ turėtų teisę ir pagrindą pareikšti kreditorinius reikalavimus bankroto administratoriui. Tačiau teoriškai tokia situacija galėtų susiklostyti tik tada, jei byloje būtų ginčijami ir nuginčyti 2017 m. liepos 3 d. Įrangos pirkimo – pardavimo sutartis bei Trišalis susitarimas ir taikyta dvišalė restitucija. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškinys reiškiamas dėl ieškovės daiktinės teisės gynimo siekiant ieškovei priklausančio turto išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo. Todėl akivaizdu, jog skundžiamu sprendimu nėra nuspręsta dėl  neįtrauktos dalyvauti byloje VšĮ „Hermis Europe“ materialių teisių ir pareigų.

23. Kolegija atmeta kaip neturintį pagrindo apeliacinio skundo teiginį, jog pirminiame ieškinyje VšĮ „Hermis Europe“ buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, tačiau teismas nepriėmė ieškinio, nurodydamas ją pašalinti. Kaip matyti iš 2018 m. liepos 5 d. teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo turinio, ieškovei buvo nurodyta įtraukti į bylą BUAB „Litspecmet“, tačiau teismo nurodymo pašalinti iš bylos VšĮ „Hermis Europe“ nebuvo. Ieškinio priėmimo stadijoje, kai vertinami šalių pateikti dokumentai, buvo tik atkreiptas ieškovės dėmesys, jog ji save įvardina tiek ieškove, tiek trečiuoju asmeniu, todėl turi pasirinkti, kokią procesinę padėtį ji nori užimti šioje byloje.

24. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia apeliantės argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ne tos atsakovės atžvilgiu, kuriai buvo pareikštas ieškinys. Akcentuotina tai, kad nepriklausomai nuo to, kaip nagrinėjamame ieškinyje dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir teismo sprendime pagal tokį ieškinį būtų įvardinta atsakovė, t. y. ar kaip M. P., ar kaip bankroto administratorė M. P., ar kaip BUAB „Litspecmet“ bankroto administratorė M. P., visais atvejais ieškinio reikalavimas nukreipiamas tam pačiam fiziniam asmeniui – atsakovei M. P. Šiuo atveju ieškinys pareikštas bankroto administratorei dėl turto, kuris priklauso jos administruojamai įmonei. Taigi, ieškovė administratorę nepagrįstai sutapatina su jos administruojama įmone, o įmonės turtą – su administratorei priklausančiu turtu. Tačiau pagal ieškinį dėl turto išreikalavimo iš galimai svetimo ir neteisėto bankrutavusios įmonės valdymo atsakovu turėtų būti bankrutuojanti įmonė, atstovaujama nemokumo (bankroto) administratoriaus, o pagal ieškinį dėl tam tikros pinigų sumos priteisimo už galimai neteisėtai prarastą (perleistą) svetimą turtą atsakovais turėtų būti asmenys, kurių deliktinės atsakomybės sąlygas įrodinėja ieškovė, įskaitant ir nemokumo (bankroto) administratorių, o ne jį atstovaujantį fizinį asmenį, jei ieškovė vertintų, kad žalą neteisėtais veiksmais jai padarė bankroto (nemokumo) administratorius.

25. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovę ir atsakovus sietų kokie nors materialiniai teisiniai santykiai, o proceso metu pati ieškovė neišreiškė valios pakeisti atsakovę. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai vadovavosi sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Tai, kad, apeliantės teigimu, kasacinio teismo nutartyje ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, nedaro įtakos teisingam šio klausimo išsprendimui.

26. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog atsakovė M. P., savo vardu ir savo rizika, neturėdama jokio teisinio pagrindo ir teisinių įgaliojimų, prisidengdama bankroto administravimu, neteisėtai užvaldė ir negrąžina ieškovei priklausančio turto, todėl ieškinys pagrįstai pareikštas bankroto administratorei, kuri ir turi pagal jį atsakyti. Bylos duomenys rodo, kad atsakovei M. P. niekada nepriklausė ir nepriklauso saugomo ginčo Turto valdymo, naudojimo, ar disponavimo teisės. Byloje nėra duomenų, jog tokios teisės priklausytų ir kitam atsakovui D. F. Kaip matyti, UAB „Litspecmet“ iškelta bankroto byla, o M. P. paskirta UAB „Litspecmet“ bankroto administratore. Iki bankroto bylos iškėlimo įmonė buvo valdoma direktoriaus, o po bankroto bylos iškėlimo – bankroto administratorės, tačiau nuo šios aplinkybės įmonės valdyto turto nuosavybės teisės nepakito; po bankroto bylos iškėlimo rastas Turtas iki bankroto bylos iškėlimo buvo ir po iškėlimo liko BUAB „Litspecmet“ nuosavybėje, tik jį bankrutavusios įmonės ir kreditorių interesais valdo ir naudoja paskirta bankroto administratorė.

27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovė neįrodė, kad ji yra Turto (Daikto) savininkė  ir kad tą Turtą (Įrangą) neteisėtai valdo atsakovai (atsakovė). Byloje esantys ir ieškovės nenuginčyti duomenys rodo, jog ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens UAB „Ferogama“ patalpose bankroto administratorės rasto turto nėra galimybės identifikuoti, vadinasi, jo negalima laikyti tuo pačiu turtu, kurį ieškovė siekia išreikalauti iš neteisėto svetimo valdymo. Teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. eB2-1492-864/2018) nustatytomis aplinkybes ir padarytomis išvadomis. Kolegijos nuomone, net laikant, kad Sutartis buvo realiai sudaryta, reikalavimas pagal vindikacinį ieškinį gali būti reiškiamas tik savo įsipareigojimų dėl turto perdavimo neįvykdžiusiai sandorio šaliai, t. y. BUAB „Litspecmet“, o ne buvusiam įmonės vadovui ar esamai bankroto administratorei, kurių civilinės atsakomybės pagrindai kildinami iš vadovo fiduciarinių ir administratoriaus pavedimo pareigų įmonei pažeidimo ir žalos atlyginimo instituto.

28. Apeliantės teigimu, byloje egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 1 dalies 7 punkte, nes teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Kadangi ieškiniu prašė išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo arba priteisti jo vertę pinigais, tai pareiškė du savarankiškus reikalavimus, iš kurių antrasis buvo pareikštas dviejų atsakovų – bankroto administratorės M. P. ir D. F. atžvilgiu, tačiau teismas jo net nesvarstė. Kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog teismas sprendimo motyvuose aiškiai nurodė, kad ieškovė savo teisėms apginti pasirinko daiktinės teisės gynimo būdą, įrodinėdama esanti daiktų, kurie yra pas atsakovus, valdytoja; vertino, kad ieškovė neįrodė nei kad ji yra įvardinto Turto (Daikto) savininkė, nei kad tą Turtą (Įrangą) valdo atsakovai. Tai rodo, kad teismas  nagrinėjo abu ieškinio reikalavimus abiejų atsakovų atžvilgiu, dėl esminių motyvų ir argumentų, susijusių su abiem atsakovais, sprendė ir lakoniškai dėl jų pasisakė, pažymėdamas, jog kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Be to, akivaizdu, kad pagal sprendime nurodytus motyvus atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl turto išreikalavimo iš atsakovės, tapo nebeaktualu svarstyti, ar teisėtas ir pagrįstas yra alternatyvus ieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų nurodytos Įrangos įsigijimo vertę.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatytas pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neišdavė ieškovei liudijimų įrodymams gauti, pažeidė įrodymų rinkimo taisykles bei rungimosi principą, dėl ko ieškovei nepakako įrodymų ieškiniui pagrįsti. Pažymėtina, jog pagal bylos duomenis ginčo Turtas yra tinkamai apžiūrėtas ir nufotografuotas, nuotraukos pateiktos ieškovei. O būtent: gavus informaciją, kad UAB „Litspecmet“ priklausančios metalo atsargos galimai yra UAB „Ferogama“ valdomoje ir saugomoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), pasitvirtino, kad iki bankroto bylos iškėlimo į muitinės tarpininko teritoriją buvo įvežti metalų ruošiniai ir įranga, įvardinta kaip UAB „Litspecmet“ turtas; 2017 m. gruodžio 13 d. turto apžiūros metu užfiksuota, jog toje teritorijoje esančios metalų atsargos yra nesupakuotos, netvarkingai išdėliotos po atviru dangumi, nenurodyta gamintojų informacija bei identifikavimo kodai, svoris, metalas akivaizdžiai surūdijęs ir neatitinka prekinės išvaizdos (metalo laužas), jis neidentifikuotinas pagal 2017 m. gegužės 31 d. metalo sandėlio prekių likučių sąrašą; Įranga nesupakuota, naudota, akivaizdžiai susidėvėjusi; po apžiūros identifikuoti tik du pjūklai, kitas rastas turtas neidentifikuotas, pagal išvaizdą įvertintas tik kaip metalo laužas; bankroto administratorei žinomas BUAB „Litspecmet“ turtas objektyviai neatitinka ieškovės pateiktoje Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytam turtui. Taigi, šie byloje esantys ir ieškovei žinomi duomenys yra pakankami nustatyti, kad Turtas yra neparduotas, saugomas trečiojo asmens UAB „Ferogama“ valdomoje teritorijoje. Kadangi informacija apie Turtą yra tinkamai užfiksuota ir nepaneigta jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti, kad ieškovės reikalavimas išduoti liudijimą papildomai tų pačių duomenų fiksacijai nepagrįstas ir tinkamai savo išvadą motyvavo.

30. Apeliantė mano, jog teismo sprendimo motyvuose nurodytas sakinys, kad „byloje nesant duomenų, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, jog ginčo daiktas yra atsakovų valdyme, ieškinys laikomas neįrodytu, todėl pagrįstu ir yra atmetamas“, gramatiškai yra absoliučiai netaisyklingas ir absurdiškas – jo teiginiai prieštarauja vienas kitam. Kolegija tokį apeliantės skundo argumentą vertina kritiškai, kadangi akivaizdu, jog teismas padarė rašymo apsirikimą klaidą, kuri nekeičia sprendimo esmės ir išvadų pagrįstumo ir kurią galima ištaisyti CPK 276 straipsnio tvarka.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvavimo atmetami kaip nepagrįsti.

32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas  pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė visas reikšmingas teisingam bylos išsprendimui faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė  materialinės ir procesinės teisės normas, atskleidė bylos esmę, todėl skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovė M. P. sumokėjo 450 Eur. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės VšĮ „Hermio Europa“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „Hermio Europa“ (juridinio asmens kodas 304546149) atsakovės M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija:                                                                                                                Ramunė Čeknienė

                                  Laimantas Misiūnas 

                                                                                                         Laimutė Sankauskaitė