Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-10-18][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-2753-910-2021].docx
Bylos nr.: e2S-2753-910/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Atskirieji skundai
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Paveldėjimo teisė
Palikimo priėmimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Bylos dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylų dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Bylų dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas

?

                                                                                         Civilinė byla Nr. e2S-2753-910/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr.2-68-3-19115-2021-1

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5;

 (S)

                                                                                         3.4.5.12; 3.3.2.5 

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. spalio 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kurioje suinteresuotieji asmenys – Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. ir I. D..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 4–ojo notarų biuro notarės A. A. 2021 m. birželio 15 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2015 m. kovo 26 d. testamentą paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios G. P. butą (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas).

2.       Nurodė, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens I. D. motina G. P. testamentu pareiškėjai paliko nuosavybės teise priklausantį Butą. Notarė 2021 m. kovo 24 d. išdavė pareiškėjai palikimo priėmimo liudijimą. Pateikus prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į testamente nurodytą Butą, notarė 2021 m. birželio 15 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą – iki bus išspręstas jos ir I. D. tėvo Č. P. nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į Buto dalį klausimas arba nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Butas yra asmeninė G. P. nuosavybė.

3.       Pareiškėjos teigimu, notarės Nutarimas yra neteisėtas, nes, (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos ir I. D. tėvui Č. P., jos kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir Trakų rajono 2–asis notaro biuras 2021 m. gegužės 5 d. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į Č. P. turtą. Dėl to notarės išvada, kad nėra išspręstas Č. P. palikimo priėmimo klausimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalies teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, o notarės siūlymas iš naujo spręsti Č. P. turto paveldėjimo klausimą prieštarauja bendriesiems civilinių teisinių santykių principams. Butas nepriklausė abiem pareiškėjos tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pirminę pajaus įmoką pareiškėjos motina sumokėjo iki santuokos sudarymo. Santuokos metu buvo sumokėta tik 59 proc. Buto vertę atitinkančių įmokų. Pareiškėjos šeima gyveno su motina. pareiškėja savo lėšomis sumokėjo įmokas už namo, kuriame yra Butas, renovaciją, ir palūkanas bankui, tokiu būdu prisidėdama prie Buto vertės padidėjimo.

4.       Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 4–ojo notarų biuro notarė A. A. nesutiko su skundu, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad, mirus pareiškėjos motinai, notarės biure užvesta paveldėjimo byla. Dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimo kreipėsi pareiškėja. Iš paveldėjimo byloje esančių duomenų nustačius, kad G. P. Butą įgijo santuokos su Č. P. metu, preziumuojama, jog Butas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po Č. P. mirties turi būti išduotas nuosavybės teisės liudijimas, nustatantis jo santuokos metu įgyto turto dalį, ir tik po šio veiksmo pareiškėjai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Butas priklausė G. P. asmeninės nuosavybės teise, gali tik teismas.

5.       Suinteresuotas asmuo I. D. nesutiko su skundu, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ji po tėvo mirties su pareiškėja paveldėjo jo asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą, tačiau Buto dalies paveldėjimo klausimas nebuvo išspręstas. Tėvas testamentu paliko jai ir pareiškėjai visą savo turtą, o ne tik paveldėjimo teisės liudijime nurodytą nekilnojamąjį turtą. Butas faktiškai priklausė G. ir Č. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes buvo įgytas po jų santuokos sudarymo, jie abu mokėjo kooperatinius įnašus už Butą. Suinteresuotas asmuo dėl tėvui priklausiusios Buto dalies paveldėjimo dar nesikreipė į notarą ar teismą dėl teisinių žinių stokos. Tik notarei priėmus Nutarimą suprato, kad turi galimybę paveldėti jai teisėtai priklausančią Buto dalį pagal tėvo testamentą. Tenkinus pareiškėjos skundą, bus pažeista Č. P. testamente išreikšta valia padalinti visą turtą vaikams po lygiai bei teisėti I. D. interesai kreiptis dėl Č. P. palikimo dalies priėmimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjos R. B. skundo dėl notarinių veiksmų. Vilniaus miesto 4–ojo notarų biuro notarės A. A. 2021 m. birželio 15 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą paliko galioti.

7.       Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota Č. P. ir G. P. santuoka. Butas 1991 m. lapkričio 22 d. įregistruotas G. P. vardu. Įregistravimo pagrindas – 1991 m. lapkričio 22 d. kooperatyvo pažyma. Č. P. mirė (duomenys neskelbtini), G. P. – (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai ir I. D. 2021 m. gegužės 5 d. išduotas Trakų rajono 2–ojo notaro biuro notarės paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į Č. P. testamentu paliktą turtą, tarp jo nėra Buto. G. P. 2015 m. kovo 26 d. testamentu Butą paliko pareiškėjai. Notarė 2021 m. kovo 24 d. išdavė palikimo priėmimo liudijimą, kuriuo patvirtino, kad G. P. palikimą priėmė pareiškėja.

8.       Pareiškėjai pateikus prašymą išduoti jai paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, notarė 2021 m. birželio 15 d. nutarimu atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydama, kad testamentu paliktas Butas įgytas testatorei G. P. ir Č. P. gyvenant santuokoje, todėl Butas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, ir paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas tik po to, kai bus išspręstas Č. P. nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į dalį Buto klausimas arba nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Butas buvo asmeninė G. P. nuosavybė.

9.       Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Pareiškėjos tėvų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Tuo metu galiojusiame 1969 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

10.       Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl aplinkybė, kad Butas registruotas G. P. vardu, neįrodo jos asmeninės nuosavybės teisės į šį Butą. Notaro 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės į G. P. turtą liudijimas išduotas pagal palikėjo testamentą, kuriuo testatorius paliko pareiškėjai ir I. D. lygiomis dalimis visą jam priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą, nedetalizuodamas, koks turtas jam priklauso. Todėl notaras į 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą įtraukė turtą, apie kurio priklausymą palikėjui, turėjo duomenų.

11.       Notarė Nutarimu nekvestionuoja 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau paaiškina, kad pareiškėja galės įgyventi paveldėjimo teisę į Butą tuomet, kai bus išspręstas jos ir I. D. tėvo nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į dalį Buto klausimas arba nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Butas yra asmeninė G. P. nuosavybė, t. y. papildomai turi būti išspręstas nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į dalį Buto klausimas arba nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Butas yra asmeninė G. P. nuosavybė.

12.       Nė viena iš skunde nurodytų aplinkybių savaime, be papildomo įrodinėjimo teisme, nėra pakankama konstatuoti, kad Butas asmeninės nuosavybės teise priklausė G. P., todėl notarė pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kita vertus, pareiškėjos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą įrodinėti teisme, kad Butas priklausė palikėjai asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjos argumentai dėl iki santuokos sudarymo sumokėtos pradinės pajaus įmokos ir santuokos metu sumokėtos jų dalies taip pat turėtų būti teikiami, sprendžiant reikalavimą dėl Buto pripažinimo asmenine Č. P. nuosavybe. Tačiau šie argumentai neturi reikšmės, nagrinėjant skundą dėl notarės Nutarimo, nes notarė remiasi įstatymu, pagal kurį preziumuojama, jog Butas pareiškėjos tėvams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitokia išvada galima tik paneigus šią prezumpciją.

13.       Teismas konstatavo, kad notarė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, nesivadovavo subjektyvia savo nuomone, o priešingai, kilus abejonėms dėl juridinių ir faktinių aplinkybių bei pateikdama faktinį ir teisinį argumentą, vadovaudamasi Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. 

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

14.       Pareiškėja R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti notarės 2021 m. birželio 15 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Teismas rėmėsi tik Notariato įstatymo nuostatomis, tačiau jų neaiškino ir netaikė sistemiškai su bendrosiomis civilinės teisės normomis. Pareiškėjos prašymas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo yra civilinių paveldėjimo teisino santykių įgyvendinimas. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalį notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad notarai neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl klausimų, sukėlusių šalių ginčą, ir teisės nustatyti faktinių aplinkybių, kurios nėra aiškios ir akivaizdžios, ar priimti sprendimo dėl ginčijamų faktinių aplinkybių. Tačiau kylančios abejonės dėl faktinių aplinkybių negali būti susijusios vien su subjektyviu notaro požiūriu, o turi turėti objektyvų pagrindą, kuris prilyginamas teisinio pagrindo atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pakankamumui. Teismas pažeidė nurodytas teisės aiškinimo bei taikymo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

14.2.                      Notaro 2021 m. gegužės 5 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijime yra patvirtintas juridinis faktas, kad Č. P. po mirties paliktas turtas yra paveldėtas, t. y. šio palikėjo turto paveldėjimo klausimas išspręstas galutinai. Tiek pareiškėja, tiek I. D. su paveldėjimo teisės liudijime nustatytu ir patvirtintu faktu sutiko, jo neginčijo, į kitą turtą paveldėjimo teisės liudijimo išduoti neprašė, taip savo veiksmais patvirtindamos nustatytų faktų teisingumą. Dėl to notarė privalėjo įvertinti 2021 m. gegužės 5 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisinę reikšmę ir jo aukštesnę galią prieš tokias aplinkybes, kaip Buto įgijimą santuokoje, o ne vadovautis savo subjektyvia nuomone, kad Č. P. turto paveldėjimo klausimas nėra visiškai išspręstas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tokie notarės veiksmai nereiškia 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo teisinės revizijos. Teigdama, kad šis paveldėjimo teisės liudijimas savo turiniu yra neteisingas, notarė iš esmės vertino kito notaro atlikto veiksmo teisėtumą, nors tokie įgaliojimai jai nėra suteikti.

14.3.                      Notaro 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimas nepažeidžia pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Dėl to notarės ir teismo išvados, kad pareiškėja privalo kreiptis į teismą dėl tam tikrų faktų nustatymo, neturi teisinio pagrindo ir pažeidžia CPK įtvirtintus dispozityvumo ir rungtyniškumo principus. Tokiu atveju, jeigu 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimas pažeidžia kažkieno teises, pavyzdžiui, I. D., tai aplinkybė, kad ji iki šiol tikrai ar tariamai pažeidžiamų savo teisių negina įstatymų nustatyta tvarka, paneigia notarės ir teismo išvadas apie galimus jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimus pareiškėjos prašomo liudijimo išdavimo atveju ir patvirtina pareiškėjos paaiškinimus apie buvusį jos ir I. D. susitarimą dėl jų mirusių tėvų turto paveldėjimo.

15.       Suinteresuotas asmuo I. D. atsiliepime nesutinka su pareiškėjos atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Notarai neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl klausimų, sukėlusių šalių ginčą, ir teisės nustatyti faktinių aplinkybių, kurios nėra aiškios ir akivaizdžios, ar priimti sprendimo dėl ginčijamų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pagal turimus duomenis preziumuojama, kad Butas buvo įsigytas santuokos metu ir yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Būtent šios prezumpcijos notaras ir negali paneigti savo subjektyvia nuomone. Šią prezumpciją galima paneigti tik teisme, remiantis konkrečiais įrodymais. Č. P. priklausančios Buto dalies paveldėjimo klausimas nebuvo išspręstas. Pagal Č. P. testamentą ši Buto dalis nebuvo paveldėta nei pareiškėjos, nei I. D.. Pareiškėja nepagrįstai remiasi 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimu, nes juo buvo išspręstas Č. P. asmeninės nuosavybės teise Trakų rajone valdomo nekilnojamojo turto paveldėjimo klausimas.

15.2.                      Kadangi Č. P. testamentu paliko visą savo turtą, o ne tik 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijime nurodytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), būtina nustatyti palikėjams priklausiusias Buto dalis arba pripažinti, kad Butas buvo valdomas vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybes teise. Suinteresuotas asmuo 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijime nustatyto Č. P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto padalijimo neginčijo, kadangi jis buvo padalintas teisingai ir teisėtai pagal testamentą. Č. P. palikimo priėmimo metu buvo gyva suinteresuoto asmens ir pareiškėjos motina, kuri gyvena Bute, ir nebuvo jokio poreikio spręsti jo padalinimo tarp paveldėtojų klausimo. Tik notarui priėmus pareiškėjos skundžiamą nutarimą, suinteresuotas asmuo suprato, kad Buto dalies paveldėjimo klausimas nėra išspręstas iki šiol, todėl I. D. turi galimybę paveldėti jai teisėtai priklausančią tėvo turto dalį pagal Č. P. testamentą.

15.3.                      Suinteresuotas asmuo kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo į Č. P. priklausiusią Buto dalį liudijimo išdavimo ir teiks prašymą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kadangi liko neišspręstas dalies Č. P. palikimo priėmimo klausimas. Tenkinus pareiškėjos prašymą, bus pažeisti Č. P. testamente išreikšta palikėjo valia padalinti visą savo turėtą turtą vaikams po lygiai, taip pat suinteresuoto asmens teisėti interesai, kadangi ji neteks galimybės kreiptis į notarą dėl savo palikimo dalies priėmimo. Netenkinus pareiškėjos skundo, pastarosios teisės nebus pažeistos, kadangi ji turės galimybę paveldėti pagal motinos testamentą jai priklausantį palikimą, nustačius, kokia nuosavybės teise Butą valdė sutuoktiniai.

16.       Suinteresuotas asmuo, notarė A. A., per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

17.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl notarinių veiksmų – notarės Nutarimo atsisakyti išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

18.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) santuoką sudarę Č. ir G. P. buvo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens I. D. tėvai. Č. P. 2014 m. spalio 10 d. notaro patvirtintu testamentu visą savo turtą paliko lygiomis dalimis pareiškėjai ir I. D.. G. P. 2015 m. kovo 26 d. notaro patvirtintu testamentu pareiškėjai paliko Butą. Č. P. mirė (duomenys neskelbtini), o G. P. – (duomenys neskelbtini). Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notaras 2021 m. gegužės 5 d. pareiškėjai ir I. D. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriame išvardintas paveldėtas G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas (pastatai, kiti inžineriniai statiniai, žemės sklypai), esantis (duomenys neskelbtini).

19.       Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. 2021 m. kovo 24 d. išdavė palikimo priėmimo liudijimą, kuriuo patvirtino, kad pareiškėja priėmė G. P. palikimą. Tačiau, pareiškėjai pateikus prašymą išduoti jai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarė skundžiamu Nutarimu atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą, nurodydama, kad testamentu paliktas Butas įgytas testatorei ir Č. P. gyvenant santuokoje, todėl Butas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas tik po to, kai bus išspręstas Č. P. nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į Buto dalį klausimas arba nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Butas buvo asmeninė G. P. nuosavybė.

20.       Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

21.       Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

22.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Nurodyti argumentai ir notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas).

23.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi būtent šia ir pačios pareiškėjos atskirajame skunde cituojama kasacinio teismo praktika bei vertino, ar notarės atsisakymas išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą turi objektyvų pagrindą. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir notaro 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą bei jo reikšmę ginčijamam notarės Nutarimui bei padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamu Nutarimu nėra paneigiamas notaro 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumas.

24.       Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio, apibrėžiančio notarų atliekamus notarinius veiksmus, 1 dalies 2 punktą notarai išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020).

25.       Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

26.       Taigi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

27.       Pažymėtina tai, kad paaiškėjusi aplinkybė, jog pareiškėjos tėvui galimai priklausė ir dalis Buto, nepaneigia notaro 2021 m. gegužės 5 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo, nes jame nurodyta, kad mirusio Č. P. turtą priėmė jo testamentinės įpėdinės, išvardintas visas tuo metu notarui žinomas testatoriui priklausęs nekilnojamasis turtas, kuris buvo įregistruotas viešuosiuose registruose kaip asmeninė palikėjo nuosavybė, įgyta paveldėjimo teisės pagrindu. Dėl šio turto jokio įpėdinių ginčo nėra. Nepriklausomai nuo to, kaip bus išspręstas Buto valdymo vieno asmenine ar abiejų sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise klausimas, notaro 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimas liks galiojančiu dokumentu.

28.       Pagal Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 10.2, jeigu po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo išaiškėjo naujas mirusiajam nuosavybės teise priklausantis turtas, negali būti daromas prierašas bei jo taisymas ar aptarimas išduotame paveldėjimo teisės liudijime, o turi būti išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas (Testamentai ir paveldėjimai. Konsultacijos. Notariatas, 2013, Nr. 16, p. 54).

29.       Taigi aplinkybė, kad paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodytas tam tikras palikėjui priklausantis turtas, nereiškia, kad jis tikrai neturėjo kito turto. Jeigu yra pakankamą teisinę reikšmę turinčių dokumentų (pvz., teismo sprendimas) apie kitą palikėjo nuosavybės teise turėtą turtą, notaras išduoda papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, o anksčiau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas lieka galiojančiu ir turi tokią pačią įrodomąją galią, kaip ir papildomas.

30.       Jeigu turto įgijimo ar valdymo nuosavybės teise aplinkybės yra neaiškios, o turimi dokumentai ar kiti įrodymai tik fragmentiškai ir netiesiogiai jas patvirtina, tai notaras neturi teisinės galimybės priimti sprendimo dėl to fakto pagal savo profesinės veiklos ypatybes. Atitinkamai tai reiškia, kad pareiškėjas, pasinaudodamas notarine tvarka, negali gauti jam reikiamo dokumento apie nuosavybės teisės patvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

31.       Nekilnojamojo turto registre Butas yra registruotas tik G. P. vardu, nurodyta, kad turtas valdomas nuosavybės teise, tačiau nėra išskirta, ar asmeninės, ar bendrosios jungtinės. G. P. ir Č. P. santuokos sudarymo ir Buto įregistravimo nuosavybės teise viešuosiuose registruose metu galiojusio SŠK 21 straipsnyje buvo numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Kiti pareiškėjos pateikti duomenys ir paaiškinimai nėra pakankami, kad notarė be teismo sprendimo galėtų išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visą Butą. Be to, aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo I. D. nesutinka su pareiškėjos nurodomu Buto priklausymu vien tik G. P., reiškia, kad turi būti išklausomi ir įvertinami ir kitos palikėjų įpėdinės paaiškinimai bei turimi duomenys.

32.       Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad pareiškėjos argumentai dėl G. P. iki santuokos sudarymo sumokėtos pradinės pajaus įmokos už Butą ir santuokos metu sumokėtos jų dalies būtų teisiškai reikšmingi reiškiant reikalavimą dėl Buto pripažinimo asmenine G. P. nuosavybe, tačiau neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl notarės atsisakymo išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visą Butą, nes notarė teisėtai remiasi įstatyme įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, o kitokia išvada dėl Buto nuosavybės galima tik šią prezumpciją paneigus teismine tvarka.

33.       Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

34.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. 

35.       Suinteresuotas asmuo I. D. iki atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pradžios nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

 

        Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja

 

n u t a r i a:

 

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

   

 

 

Teisėja                                                                                                            Laima Ribokaitė

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • e3K-3-422-378/2020
  • e3K-3-173-916/2021
  • CPK 315 str. Apeliacinio skundo priėmimas