Civilinė byla Nr. e2-1234-845/2021

Civilinio proceso Nr. 2-68-3-19170-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1  

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,

sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,  

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Justinui Borevičiui,

atsakovo atstovei adv. padėjėjai Indrei Jocytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Literna“ ieškinį atsakovui V. P. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tretysis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas,

       n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Literna“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarką pagal matininko A. V. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:

1) Lietuvos Respublikai naudotis atitenka 74 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“ ir taškais 5,6,7,8,9,10,11,12,13,15,29,5;

2) UAB „Literna“ naudotis atitenka 103 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“ ir taškais 31,2,3,4,5,29,28,27,26,25,24,23,22,21,20,19,30,31;

3) V. P. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ naudotis atitenka 76 kv. m. Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“ ir taškais 1,31,30,19,18,17,16,15,13,14,1;

4) 107 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis, kuri plane pažymėta indeksu „BN“ bei taškais 15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,15, bendrai naudotis atitenka UAB „Literna“ ir V. P. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat ieškovas prašė nustatyti pastato – prekybos paviljono – kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarką pagal UAB Korporacija „Matininkai“ matininkės A. P. parengtą Prekybos paviljono-kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų naudojimosi vietos nustatymo projektą:

1) UAB „Literna“ naudotis atitenka 20,73 kv. m. bendro ploto pastato patalpos, pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4;

2) V. P. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ naudotis atitinka 146,74 kv. m. bendro ploto pastato patalpos, pažymėtos indeksais 1-5,1-6,1-7,1-8,1-9,1-10,1-11,1-12,R-1,R-2,R-3,R-4;

3) 4,40 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-1, yra priskirta ieškovo ir atsakovo bendram naudojimui (UAB „Literna“ ir V. P. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ po 2,20 kv. m.).

Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovui priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Žemės sklypas). Likusios dalys aukščiau nurodyto Žemės sklypo priklauso atsakovui (83/180 dalys) ir Lietuvos Respublikai (37/180 dalys); taip pat ieškovui priklauso 2293/17187 dalys pastato – prekybos paviljono – kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Pastatas); likusi dalis Pastato (14894/17187 dalys) priklauso atsakovui. Pažymėjo, jog 2020-06-03 ieškovas registruotu paštu išsiuntė atsakovui pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kartu pridėjo Žemės sklypo planą ir Pastato naudojimosi projektą, prašydamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo minėto pasiūlymo gavimo informuoti ieškovą apie sutikimą ar nesutikimo priežastis ir pateikti savo pasiūlytą naudojimosi tvarkos planą. Be to, ieškovas išsiuntė trečiajam asmeniui pasiūlymą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kartu su prie jo pridėtu Žemės sklypo planu, prašydama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo minėto pasiūlymo gavimo informuoti, apie sutikimą ar nesutikimą bei nurodyti konkrečias nesutikimo priežastis ir pasiūlyti savo naudojimosi tvarkos planą. Nurodė, jog 2020-03-31 ieškovas gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. 49SJN-769-(14.49.05) „Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo“, kuriame nurodyta, jog „dėl plane išskirtos atskirai naudojamos Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies pastabų neturi“; taigi Nacionalinė žemės tarnyba pritarė ieškovo pasiūlytai Žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Kadangi atsakovas nepateikė jokio atsakymo į aukščiau nurodytą pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovas, siekdamas įgyvendinti savo, kaip Žemės sklypo ir Pastato bendraturčio, teises, yra priverstas ginti savo interesus CK 4.75 str. 1 d. nustatyta tvarka, reikšdamas ieškinį. Pažymėjo, jog ieškovas pridėjo matininko A. V. parengto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, iš kurio matyti, jog Lietuvos Respublikai naudotis atitenka 74 m2 Žemės sklypo dalis, kuri Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“ ir taškais 5,6,7,8,9,10,11,12,13,15,29,5; ieškovui naudotis atitenka 103 m2 Žemės sklypo dalis, kuri Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“ ir taškais 31,2,3,4,5,29,28,27,26,25,24,23,22,21,20,19,30,31; tuo tarpu atsakovui naudotis atitenka 76 m2 Žemės sklypo dalis, kuri Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C“ ir taškais 1,31,30,19,18,17,16,15,13,14,1. Be to, 107 m2 ploto Žemės sklypo dalis, kurią užima didžioji Pastato dalis bei Žemės sklypo plotas, skirtas patekimui į atsakovo naudojamą Pastato dalį, kuri Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „BN“ bei taškais 15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,15, bendrai naudotis atitenka ieškovui ir atsakovui. Iš Žemės sklypo plano matyti, jog bendrai naudoti priskirtoje teritorijoje ieškovui tenka 17 m2 ploto Žemės sklypo dalis, o atsakovui - 90 m2 ploto Žemės sklypo dalis. Taigi, pagal Žemės sklypo planą, kiekvienam bendraturčiui tenkanti naudotis Žemės sklypo dalis atitinka jos idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes Lietuvos Respublikai naudotis atitenka 74 m2 Žemės sklypo dalis, kas atitinka 37/180 idealiąsias Žemės sklypo dalis, ieškovui naudotis atiteka 120 m2 (įskaitant 17 m2 bendro naudojimo plotą) Žemės sklypo dalis, kas atitinka 1/3 idealiąją Žemės sklypo dalį ir atsakovui naudotis atiteka 166 m2 (įskaitant 90 m2 bendro naudojimo plotą) Žemės sklypo dalis, kas atitinka 83/180 idealiąsias Žemės sklypo dalis. Taigi, Žemės sklypo planas atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublika statinių Žemės sklype neturi. Tuo tarpu šalims naudotis atitenkanti Žemės sklypo dalis (atitinkamai pažymėtos indeksais „B“ ir „C“) yra toje Žemės sklypo pusėje, kurioje yra faktiškai kiekvieno iš minėto bendraturčio naudojama Pastato dalis; bendram naudojimui priskirtoje Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „BN“, yra paliktas plotas (pažymėtas indeksais 15,16,17,18,19,20,21,22,23,24), skirtas tam, kad atsakovui būtų sudaryta galimybė laisvai patekti į Pastato vidų. Taigi, Žemės sklypo planas netrukdo Pastato bendraturčiams naudotis valdyti ir disponuoti šia savo nuosavybe, nes kiekvienam iš bendraturčių yra užtikrinamas priėjimas iš naudojamos Žemės sklypo dalies prie jam priklausančio Pastato dalies tam, kad jis galėtų laisvai patenki savo buitinius ir ūkinius poreikius. Dėl šios priežasties, Žemės sklypo planas ir jame numatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka užtikrina patogų ir efektyvų naudojimąsi Žemės sklypu bei Pastatu pagal jų funkcinę paskirtį visiems bendraturčiams, kas visiškai atitinka teismų praktikos suformuotus naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus. Pasak ieškovo, Žemės sklypo planas ir jame nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka užtikrina, kad bus išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra ir nei vieno iš bendraturčių teisės nėra nepagrįstai ar neproporcingai, palyginti su kitais, apribojamos. Be to, Žemės sklypo naudojimosi tvarka, kai didžioji dalis Žemės sklypo, paskirto bendram šalių naudojimui, yra po šioms šalims bendrai priklausančiu Pastatu, o likusi didesnė bendro naudojimo Žemės sklypo dalis, kuri priskirta atsakovo naudojimui, yra suformuota prie pat atsakovui naudojimui tenkančios Pastato dalies, atitinka socialinės taikos kriterijų, nes tokiu būdu minimizuojamos prielaidos galimoms konfliktinėms situacijoms dėl naudojimosi bendru turtu tarp bendraturčių atsirasti ateityje. Atkreipė dėmesį, jog iš Žemės sklypo plano matyti, jog išorinės Žemės sklypo ribos suderintos su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriumi. Žemės sklypo plane yra tiksliai nurodyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti Žemės sklypo dalis, jos dydis ir jos vieta bei ribos kitų Žemės sklype esančių objektų atžvilgiu. Taigi, Žemės sklypo planas atitinka visus žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus bei teritorijų planavimo dokumentų, kurių pagrindu jis buvo suformuotas, sprendinius. Žemės sklypo planas buvo parengtas atitinkamą kvalifikaciją turinčio specialisto, t. y. matininko A. V., jame yra nurodyti kadastro duomenys, leidžiantys jį identifikuoti, išskirtos ir nurodytos sklypo dalys, skirtos naudotis atskiriems bendraturčiams. Tokiu būdu Žemės sklypo planas yra teisėtas bei gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovo siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka atitinka visus teismų praktikos suformuotus kriterijus ir leis šalims geriausiai išnaudoti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo naudingąsias savybes bei gauti iš to maksimalią naudą, užtikrinant vienodą visų bendraturčių interesų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri yra nurodyta Žemės sklypo plane.

Taip pat ieškovas prašė nustatyti Pastato naudojimosi tvarką pagal UAB Korporacija „Matininkai“ matininkės A. P. parengtą Pastato naudojimosi projektą, o būtent, jog ieškovui (savininkui A) naudotis atitenka 20,73 m2 bendro ploto Pastato patalpos, pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4; atsakovui (savininkui B) naudotis atitinka 146,74 m2 bendro ploto Pastato patalpos, pažymėtos indeksais 1-5,1-6,1-7,1-8,1-9,1-10,1-11,1-12,R-1,R-2,R-3,R-4; tuo tarpu 4,40 m2 ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-1, yra priskirta šalių bendram naudojimui (kiekvienai šaliai po 2,20 m2). Taigi, pagal Pastato naudojimosi projektą, kiekvienam iš bendraturčių naudotis tenkančių atskirų Pastato dalių plotas atitinka jų dalis bendrosios nuosavybės teisėje, nes ieškovas faktiškai naudosis 22,93 m2 bendro ploto Pastato dalimi, t. y. 2293/17187 idealiąja dalimi, o atsakovas faktiškai naudosis 148,94 m2 bendro ploto Pastato dalimi, t. y. 14894/17187 idealiąją pastato dalimi. Taigi prašomas patvirtinti Pastato naudojimosi projektas atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų, kuris leidžia užtikrinti, kad bendraturčių teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Pažymėjo, jog ieškovo prašoma patvirtinti Pastato naudojimosi tvarka yra racionali ir sudaro prielaidas patogiam šio bendro daikto naudojimui. Patvirtinus naudojimosi tvarką, nustatytą pagal prie šio ieškinio pridedamą Pastato naudojimosi projektą, kiekvienas iš bendraturčių naudotųsi izoliuotomis viena nuo kitos Pastato patalpomis, į kurias kiekviena šalis patektų per atskirus įėjimus. Tokiu būdu kiekvienam iš bendraturčių ne tik bus sudaromos galimybės maksimaliai efektyviai naudotis jam tenkančia bendro daikto dalimi pagal jos funkcinę paskirtį, tačiau ir bus užtikrintas tokio naudojimo privatumas. Taigi, prašoma patvirtinti Pastato naudojimosi tvarka užtikrina naudojimosi bendru daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus įgyvendinimą, kurį akcentuoja teismų praktika. Pagal ieškovo prašomą patvirtinti Pastato naudojimo tvarką šalių bendram naudojimui yra paliekama tik 4,40 kv. m. bendro ploto patalpa (kiekvienai šaliai po 2.20 kv.), skirta ieškovui patekti į jam tenkančias atskirai naudojamas Pastato patalpas, ir sudaranti galimybes atsakovui naudotis nusileidimu iš pastogės patalpų, kas sudaro tik apie 2,5 proc. bendro Pastato ploto. Taigi, pagal siūlomą Patalpų naudojimosi tvarką, kiekvienas iš bendraturčių savo naudojimui gaus vienodo ekonominio ir socialinio vertingumo Pastato dalis, nes Pastato patalpų plotas bus išnaudotas maksimaliai efektyviai. Tokiu būdu yra garantuojama, jog kiekvieno iš bendraturčių interesai bus kuo mažiau suvaržyti, kas užtikrina, kad ateityje neatsiras arba atsiras kaip įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms tarp šalių atsirasti. Dėl šios priežasties prašomoje patvirtinti Pastato naudojimosi tvarkoje yra išlaikoma šalių interesų pusiausvyra, įgyvendinamas socialinės taikos ir proporcingumo principas. Pabrėžė, jog pagrindas patvirtinti prašomą Pastato naudojimosi tvarką yra ir tai, kad pagal ją kiekvieno bendraturčio naudojimuisi yra priskirtos tos Pastato patalpos, kuriomis jis faktiškai naudojasi ir šiuo metu, todėl siūloma naudojimosi tvarka atitinka tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius Pastato naudojimo santykius. Dėl šios priežasties, tokia naudojimosi tvarka atitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, kas užtikrina ir racionalumo bei socialinės taikos kriterijų įgyvendinimą. Pažymėjo, jog prašoma nustatyti naudojimosi Patalpomis tvarka yra parengta tinkamai ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei trečiųjų asmenų interesų, todėl yra teisėta ir galima. Taigi, naudojimosi tvarkos projektas atitinka visus teismų praktikos suformuotus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus bei užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, leidžiančią visiems bendraturčiams vienodai efektyviai naudotis savo turima bendrąja daline nuosavybe.

Atsakovas V. P. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad parengta žemės sklypo tvarka neatitinka adekvatumo ir proporcingumo reikalavimų, nes ieškovui priklauso tik 13,3 proc. pastato, o atsakovui – 86,7 proc. Pagal parengtą planą, atsakovui liko tik 166 kv. m. pastatui naudoti, iš kurių 90 kv. m. priskirta bendram naudojimui. Pažymėjo, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 33,3 proc. žemės sklypo, o atsakovui – 166 kv. m., tačiau atskirai tenka naudotis tik 76 kv. m. pagal parengtą planą. Pažymėjo, jog pagal žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, ieškovas turės teisę naudotis 103 kv. m. („B“) ir 107 kv. m. („BN“), iš viso – 210 kv. m. ; tuo tarpu atsakovas turės 76 kv. m. („C“) ir 107 kv. m. („BN“), iš viso – 183 kv. m. Taigi proporcingumo principas yra pažeistas. Taip pat nurodė, jog nuo 2020-03-17 pasibaigus nuomos sutarčiai, nėra aišku dėl 74 kv. m. valstybei priklausančio žemės sklypo dalies naudojimo. Dėl bendro naudojimo („BN“) dalies nurodė, jog atsakovui nėra paliktas priėjimas prie jam priklausančios pastato dalies; taigi nėra galimybės atsakovui prižiūrėti pastatą, nėra numatytas priėjimas prie pastato atsakovui eksploatuoti jam priklausančią dalį virš ieškovui priklausančių patalpų. Tai neužtikrina atsakovui efektyvaus patalpų naudojimo. Be to, nėra būtinybės priskirti bendram naudojimui žemės sklypo dalį po atsakovui nuosavybės teise priklausoma pastato dalimi. Atkreipė dėmesį, jog 4,4 kv. m. tambūras yra įrengtas priešgaisrinės saugos tarnybos reikalavimu, todėl jis tarnauja ne tik kaip įėjimas į ieškovės patalpas, bet kaip ir būtinas atsarginis išėjimas gaisro metu. Taip pat nesutiko, jog kiekvienai iš šalių tenka izoliuotos pastato dalys.

Tretysis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į tarnybos išdėstytą poziciją. Nurodė, kad ieškovo siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka atitinka teismų praktikos suformuotus kriterijus ir užtikrintų šalims galimybę geriausiai išnaudoti jiems tenkančias dalis bei gauti maksimalią naudą, užtikrinant šalių interesų vienodą įgyvendinimą. Pažymėjo, jog matininko A. V. pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka (planas) buvo suderinta tarnyboje, patvirtinant, kad žemės sklypo ribos atitinka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypo ribas, ir jos nėra keičiamos. Taip pat pabrėžė, jog dėl plane išskirtos atskirai naudojamos Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies pastabų nebuvo nurodyta.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo atstovė tesimo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, buvo gautas jo prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, nurodant, jog tarnybos pozicija dėl ieškinio yra išdėstyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalims neprieštaraujant teismas, CPK 7 str. ir 297 str., pagrindais išnagrinėjo bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 0,0360 kv. m. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiems bendraturčiams: ieškovui priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, atsakovui priklauso 83/180 dalys ir Lietuvos Respublikai - 37/180 dalys. Taip pat ieškovui priklauso 2293/17187 dalys pastato – prekybos paviljono – kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius; tuo tarpu likusi dalis Pastato (14894/17187 dalys) priklauso atsakovui; tai patvirtina VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos).

Byloje nustatyta, jog 2020-02-26 ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, prašydamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo minėto pasiūlymo gavimo informuoti apie sutikimą ar nesutikimą bei nurodyti konkrečias nesutikimo priežastis ir pasiūlyti savo naudojimosi tvarkos planą. 2020-03-31 rašte Nr. 49SJN-769-(14.49.05) „Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo“, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog įvertinus ieškovo pateiktą pasiūlymą, nustatyta, kad nurodytas planas nėra suderintas su žemės sklypo bendraturčiu; pažymėjo, jog žemės sklypo dalis, patenkanti į (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos juostas, yra neprivatizuota ir numatyta naudoti visuomenės reikmėms, dėl plane išskirtos atskirai naudojamos Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies pastabų neturėjo.

Taip pat nustatyta, jog ieškovas 2020-06-03 išsiuntė atsakovui pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal Žemės sklypo planą ir pagal Pastato naudojimosi projektą, kartu pridėdamas Žemės sklypo planą ir Pastato naudojimosi projektą bei prašydamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo minėto pasiūlymo gavimo informuoti ieškovą apie sutikimą ar nesutikimo priežastis ir pateikti savo pasiūlytą naudojimosi tvarkos planą. Kadangi atsakovas nepateikė atsakymo į ieškovo pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pastarasis, CK 4.75 str. 1 d. pagrindu kreipėsi į teismą.  

Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės; tačiau CK 4.81 straipsnyje yra nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama.

        Nagrinėjamojoje byloje yra sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl 0,0360 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir pastato – prekybos paviljono – kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarkos nustatymo.

        Pažymėtina, kad nustatant naudojimosi daiktu tvarką, būtina vadovautis šiais kriterijais: 1) teisėtumo; 2) adekvatumo dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje; 3) socialinės taikos ir proporcingumo; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo.

Ieškovas pateikė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarkos nustatymo planą, parengtą matininko A. V.; planas yra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba; pagal parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą Lietuvos Respublikai naudotis atitenka 74 m2 Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“ ir taškais 5,6,7,8,9,10,11,12,13,15,29,5; tuo tarpu ieškovui naudotis atitenka 103 m2 Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“ ir taškais 31,2,3,4,5,29,28,27,26,25,24,23,22,21,20,19,30,31 bei atsakovui naudotis atitenka 76 m2 Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“ ir taškais 1,31,30,19,18,17,16,15,13,14,1. Taip pat žemės sklypo plane 107 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „BN“ bei taškais 15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,15, - priskirta ieškovui ir atsakovui bendram naudojimuisi.

Registro duomenys patvirtina, jog 0,0360 kv. m. ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: ieškovui priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, o likusios dalys Žemės sklypo priklauso atsakovui (83/180 dalys) ir Lietuvos Respublikai (37/180 dalys).

Pažymėtina, jog CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas; teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje A. T. ir kt. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Išanalizavus ir įvertinus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, parengtą matininko A. V. santykyje su kiekvienam bendraturčiui tenkančia idealiąja dalimi nuosavybėje, teismas sprendžia, jog kiekvienam bendraturčiui tenkanti naudotis Žemės sklypo dalis, nurodyta plane, atitinka jos idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir tai atitinka suformuotą kasacinio teismo praktiką: Lietuvos Respublikai naudotis tenka 74 m2 Žemės sklypo dalis, o tai atitinka 37/180 idealiąsias Žemės sklypo dalis, ieškovui naudotis tenka 120 m2 (įskaitant 17 m2 bendro naudojimo plotą) Žemės sklypo dalis, o tai atitinka 1/3 idealiąją Žemės sklypo dalį ir atsakovui naudotis tenka 166 m2 (įskaitant 90 m2 bendro naudojimo plotą) Žemės sklypo dalis, o tai atitinka 83/180 idealiąsias Žemės sklypo dalis. 

Pažymėtina, jog atsakovas taipogi pateikė ginčo sklypo planą, parengtą UAB „Neranta“, kuriuo jis siūlo savo naudojimosi tvarką: A (plotas 166 kv. m.; taškai 1, 12-22, 24, 10, 11) – atitenka atsakovui; B (plotas 120 kv. m.; taškai 12-23, 4, 3,2) – atitenka ieškovui ir C (plotas 74 kv. m., taškai 4-10, 24, 22, 23) – atitenka Lietuvos valstybei. Išanalizavus atsakovo pateiktą planą, matyti, jog jame nėra žemės sklypo dalies, priskirtos bendram naudojimui (BN), taip pat planas nėra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba.

Vertinant šalių pateiktus Žemės sklypo planus, nustatyta, jog abiejų šalių pateiktuose planuose yra aiškiai pažymėtos kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui skiriamos naudojimosi žemės sklypu dalys, kurių dydis atitinka žemės sklypo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, abiejuose planuose tiksliai nurodyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalies vieta, ribos ir atstumai.

Pagal kasacinio teismo praktiką, teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ta žemės sklypo dalis, pažymėta ieškovo pateiktame Žemės sklypo plane „BN“ yra užstatyta pastatu – prekybos paviljonu – kavine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iš plano matyti, jog 107 m2 ploto Žemės sklypo dalis, kurią užima Pastato dalis, yra skirta bendrai naudotis ieškovui ir atsakovui; tuo tarpu Lietuvos Respublika statinių Žemės sklype neturi. Žemės sklypo plane, pastabose, nurodyta, jog bendrai naudoti priskirtoje teritorijoje ieškovui tenka 17 m2 ploto Žemės sklypo dalis, o atsakovui - 90 m2 ploto Žemės sklypo dalis, t. y. kiekvienam bendraturčiui tenkanti naudotis Žemės sklypo dalis atitinka jos idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Šiame faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Teismo vertinimu, 107 kv. m. bendro naudojimo teritorija (BN) yra nustatyta pagrįstai ir teisingai, tikslu užtikrinti šalių pusiausvyrą ir suteikti objektyviai šalims realią galimybę naudotis tomis žemės sklypo dalimis, kurios nėra užstatytos. Nors atsakovas nesutiko su ieškovo siūlomu žemės sklypo naudojimo planu, nes jis siekė, jog didesnė žemės sklypo dalis, esanti po pastatu, atitektų ieškovui, teismo vertinimu, tai neatitiktų racionalumo, efektyvumo ir šalių interesų pusiausvyros principų; juolab, kad po pastatu esantis žemės sklypas faktiškai nėra naudojamas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso tik apie 13 proc. viso pastato, o atsakovui – apie 87 proc., yra protinga ir teisinga nustatyti dalis bendrojoje nuosavybėje tenkančioje po pastatu, proporcingai šalių valdomai pastato nuosavybės daliai, užtikrinant, jog bendraturčiams atiteks vienodo vertingumo žemės sklypo dalys pagal savo naudingąsias savybes.  

Be to, sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo, teisiškai reikšminga aplinkybe teismas pripažįsta faktą, jog šalims naudotis atitenkanti Žemės sklypo dalis (atitinkamai pažymėtos indeksais „B“ ir „C“) yra toje Žemės sklypo pusėje, kurioje yra faktiškai kiekvieno bendraturčio naudojama Pastato dalis; bendram naudojimui priskirtoje Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „BN“, yra paliktas plotas, pažymėtas indeksais 15,16,17,18,19,20,21,22,23,24, skirtas tam, kad atsakovui būtų sudaryta galimybė laisvai patekti į Pastato vidų. Šios aplinkybės buvo nurodytos dar 2020-06-01 pasiūlyme atsakovui; juolab, kad atsakovas šių aplinkybių neginčijo teismo posėdyje. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog Žemės sklypo plane nurodyta naudojimosi tvarka netrukdo Pastato bendraturčiams naudotis nuosavybe, kadangi kiekvienam iš bendraturčių yra užtikrinamas priėjimas iš naudojamos Žemės sklypo dalies prie jam priklausančio Pastato dalies. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovo pateiktame žemės sklypo plane nustatyta  naudojimosi Žemės sklypu tvarka užtikrins patogų ir efektyvų naudojimąsi Žemės sklypu bei Pastatu ir tai atitiks naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo reikalavimus.

Išdėstytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, jog ieškovo siūloma Žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina teisėtumo, proporcingumo, socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principų įgyvendinimą. Teismas nenustatė, jog ieškovo pateiktame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane paskirtos naudotis dalys skirtųsi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ar objektyviai įtvirtintų prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; taip pat teismas nenustatė, jog ieškovo siūloma tvarka yra neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir trečiųjų asmenų teises. Priešingai – teismas konstatavo, jog ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka siekiama nustatyti, kad bendraturčiams atitektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo žemės sklypo dalys. Tuo tarpu atsakovo siūloma Žemės sklypo naudojimosi tvarka, eliminuojant bendro naudojimo teritoriją, - neužtikrintų proporcingumo ir lygybės principų įgyvendinimo, nes žemės sklypo dalis, esanti po pastatu, pagal savo naudingąsias savybes nėra lygiavertė žemės sklypo daliai, esančiai šalia pastato. Teismo vertinimu, ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka labiau atitinka abiejų ginčo šalių teises ir teisėtus interesus.

Be to, įvertintina ir tai, jog Nacionalinė žemės tarnyba pritarė ieškovo pasiūlytai Žemės sklypo naudojimosi tvarkai, taigi ginčo dėl Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo dalies naudojimosi pagal matininko A. V. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą nėra. Tuo tarpu atsakovo pateikta naudojimosi tvarka nėra suderinta su Nacionaline žemės tarnyba.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (LAT 2015-07-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Kasacinis teismas nurodė, kad bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (LAT 2003-10-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-964/2003). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (LAT 2006-10-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-536/2006). Nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka visus nurodytus kasacinio teismo praktikos nustatytus kriterijus. 

 Taip pat ieškovas prašė nustatyti Pastato naudojimosi tvarką pagal UAB Korporacija „Matininkai“ matininkės A. P. parengtą Pastato naudojimosi projektą, nustatant, jog ieškovui (savininkui A) naudotis atitenka 20,73 m2 bendro ploto Pastato patalpos, pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4; o atsakovui (savininkui B) naudotis atitenka 146,74 m2 bendro ploto Pastato patalpos, pažymėtos indeksais 1-5,1-6,1-7,1-8,1-9,1-10,1-11,1-12,R-1,R-2,R-3,R-4; tuo tarpu 4,40 m2 ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-1, yra priskirta šalių bendram naudojimui (kiekvienai šaliai po 2,20 m2). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublika statinių ginčo Žemės sklype neturi.

 Išanalizavus ir įvertinus nurodytą projektą matyti, jog kiekvienam iš bendraturčių naudotis tenkančių atskirų Pastato dalių plotas atitinka jų dalis bendrosios nuosavybės teisėje: ieškovas faktiškai naudosis 22,93 m2 bendro ploto Pastato dalimi, t. y. 2293/17187 idealiąja dalimi, o atsakovas naudosis 148,94 m2 bendro ploto Pastato dalimi, t. y. 14894/17187 idealiąją pastato dalimi. Taigi Pastato naudojimosi projektas atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje keliamą reikalavimą ir suponuoja išvadą, jog bendraturčių teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. 

Sprendžiant, ar Pastato naudojimosi tvarka yra racionali ir sudaro prielaidas patogiam šio bendro daikto naudojimui, svarbu pažymėti, jog teismas byloje konstatavo, kad pagal siūlomą ieškovo projektą, bendraturčių naudojimuisi yra priskirtos tos Pastato patalpos, kuriomis kiekvienas faktiškai naudojasi šiuo metu; taigi siūloma naudojimosi tvarka atitinka tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius Pastato naudojimo santykius. Be to, svarbu pažymėti, jog atsakovas nepateikė teismui savo siūlomos pastato naudojimosi tvarkos. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktas naudojimosi tvarkos projektas užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, leis bendraturčiams efektyviai naudotis savo turima bendrąja daline nuosavybe ir taip užtikrins socialinės taikos principo įgyvendinimą.

Nors atsakovas nesutiko dėl tamburo (1-1) naudojimosi tvarkos, teigdamas, jog jam nėra numatytas nulipimas (priešgaisrinis išėjimas), svarbu pažymėti, jog pagal ieškovo prašomą patvirtinti Pastato naudojimo tvarką, šalių bendram naudojimui yra paliekama 4,40 kv. m. bendro ploto patalpa (tambūras, pažymėtas 1-1), t. y. kiekvienai šaliai po 2.20 kv. m. Išanalizavus projektą ir šalių paaiškinimus teismo posėdyje, nustatyta, jog tambūras yra skirtas ieškovui patekti į jam tenkančias atskirai naudojamas Pastato patalpas, sudarant galimybes atsakovui naudotis nusileidimu iš pastogės patalpų (kas sudaro tik apie 2,5 proc. bendro Pastato ploto); be to, ieškovo atstovas tesimo posėdyje patvirtino, jog iš tamburo 1-1 yra laiptai į lauką, užtikrinantys priešgaisrinį išėjimą; šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Taigi, pagal Patalpų naudojimosi tvarką, kiekvienas iš bendraturčių savo naudojimui gaus vienodo ekonominio ir socialinio vertingumo Pastato dalis.

Taip pat atsakovas dėl pastato naudojimosi tvarkos nurodė, jog linijoje 22-27 (žemės sklypo plano) nėra bendros nuosavybės, todėl neužtikrinta galimybė pastato priežiūrai ir remontui. Pasak atsakovo, prie viso statinio turi būti užtikrintas priėjimas. Sprendžiant dėl šių teiginių, svarbu pažymėti, jog ieškovo atstovas tesimo posėdyje patvirtino, jog tarp šalių niekuomet nekilo ginčų dėl pastato priežiūros, juolab, kad ir ieškovui kaip pastato bendrasavinkiui kyla pareiga rūpintis bendro naudojimo dalių – stogo, fasado ir pan. – priežiūra. Be to, ieškovas teismo posėdyje užtikrino, jog sudarytų galimybę atsakovui vykdyti statinio priežiūrą; įvertintina ir tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų sudaręs kliūtis atsakovui rūpintis pastatu. Pažymėtina, jog šalys pripažino, kad ginčų praeityje dėl esamos naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir pastatu nekilo. Taip pat teisiškai svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl ieškovo siūlomos Pastato naudojimosi tvarkos, yra tai, jog siūloma tvarka yra visiškai analogiška ir tapati tai tvarkai, kuria šalys faktiškai naudojasi šiuo metu. Įvertintina ir tai, jog pagal ieškovo siūlomą projektą kiekvienas iš bendraturčių galėtų naudotis izoliuotomis viena nuo kitos Pastato patalpomis, į kurias šalys patektų per atskirus įėjimus. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė efektyviai naudotis bendro daikto dalimis pagal funkcinę paskirtį, užtikrinant šalių privatumą. Taigi ieškovo siūloma tvarka užtikrintų visų bendrasavininkų interesus naudotis atitinkamos patalpos dalimis atskirai, efektyviai (atskiri įėjimai) ir ekonomiškai.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. turi būti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, taip pat siekiama, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismas privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (LAT 2007-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Analizuojant ieškovo pateiktą pastato naudojimosi tvarką nustatyta, jog ja yra siekiama apibrėžti konkrečias izoliuotos patalpos dalis, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, tikslu išvengti ginčų, susijusių su šių patalpų išlaikymu, ateityje.

Išanalizavęs ir įvertinęs šalių pasiūlytas naudojimosi Žemės sklypo ir Pastato tvarkas, teismas sprendžia, jog ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu ir pastatu tvarka leistų šalims efektyviai įgyvendinti naudojimosi turtu tvarką; patalpos pagal savo lokalizaciją leistų šalims netrukdomai, izoliuotai naudotis atskiromis erdvėmis, suteikiant šalims privatumo ir užkertant konfliktų galimybę ateityje. Taigi, ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka teisėtumo reikalavimus, abiejų šalių interesus ir leidžia šalims pasiekti socialinę taiką.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamojoje byloje teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo priteistina ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 150 Eur žyminis mokestis; pažymėtina, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo faktiškai patirtas atstovavimo išlaidas, todėl teismas jų nepriteisia.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 6,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.   

Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarką pagal matininko A. V. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:

1) trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai naudotis atitenka 74 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“ ir taškais 5,6,7,8,9,10,11,12,13,15,29,5;

2) ieškovui UAB „Literna“, j. a. k.: 124942563, naudotis atitenka 103 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“ ir taškais 31,2,3,4,5,29,28,27,26,25,24,23,22,21,20,19,30,31;

3) atsakovui V. P. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini),  naudotis atitenka 76 kv. m. Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“ ir taškais 1,31,30,19,18,17,16,15,13,14,1;

4) 107 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „BN“ bei taškais 15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,15, bendrai naudotis atitenka ieškovui UAB „Literna“, j. a. k.: 124942563 ir atsakovui V. P. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini).

Nustatyti pastato – prekybos paviljono – kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarką pagal UAB Korporacija „Matininkai“ matininkės A. P. parengtą patalpų naudojimosi vietos nustatymo projektą:

1) ieškovui UAB „Literna“, j. a. k.: 124942563, naudotis atitenka 20,73 kv. m. bendro ploto pastato patalpos, pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4;

2) atsakovui V. P. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini),  naudotis atitenka 146,74 kv. m. bendro ploto pastato patalpos, pažymėtos indeksais 1-5,1-6,1-7,1-8,1-9,1-10,1-11,1-12,R-1,R-2,R-3,R-4;

3) 4,40 kv. m. ploto patalpa, pažymėta indeksu 1-1, priskirtina ieškovo UAB „Literna“, j. a. k.: 124942563 ir atsakovo V. P. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), bendram naudojimui (UAB „Literna“ ir V. P. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ po 2,20 kv. m.).

Priteisti iš atsakovo V. P. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Literna“, j. a. k.: 124942563, naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. P. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 6,94 Eur (šešis Eur ir 94 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė