Administracinė byla Nr. eA-2182-575/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03986-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 13.7.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – SIA „ADM Baltic Tranzits“, SIA „Translite“, uždaroji akcinė bendrovė „Ferogama“, uždaroji akcinė bendrovė „Niktransa“, Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ilokas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2018 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. S-186(7-172/2018) dėl UAB „Ilokas 2018 m. rugpjūčio 27 d. skundo ir pakeisti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 1A-297 – panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 18KP-08-343 ta apimtimi, kuria: 1) pripažinta, kad už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13), UAB „Ilokas“ kaip solidariam skolininkui atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis 8 203 Eur muito mokesčio, 20 862 Eur PVM, 345 Eur muitų delspinigių, 5 320 Eur PVM delspinigių, laikant, kad skolos muitinei atsiradimo data yra 2016 m. sausio 23 d., o skolos atsiradimo vieta – Vilniaus teritorines muitinės veiklos zona.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Ginčijami sprendimai dėl jo pripažinimo netinkamai įvykdžius tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13) bei baudos jam skyrimo yra nepagrįsti ir neteisėti. Ginčo krovinio pervežimą užsakė SIA „Translite“, o pareiškėjas su UAB „Arsema“ (vežėjas tarpininkas) sudarė krovinio pervežimo sutartį. Muitinės sandėlyje 2016 m. sausio 13 d. į autotraukinį pakrautos 1 403 dėžės, kurių bendras svoris 23 869 kg. Šis bendras krovinio svoris autotraukinyje paskirstytas maždaug po 12 000 kg svorio krovinio, pakraunant į krovinių skyrių ir priekabą. Pakrovus krovinį į autotraukinį UAB „Ferogama“, kuriai priklausė muitinės sandėlis, darbuotojas perdavė vairuotojui deklaracijas, sąskaitas bei kartu užpildė CMR krovinio gabenimo važtaraštį, kuriame užfiksuotas krovinio perdavimas pareiškėjui pervežimui atlikti. CMR važtaraštyje krovinio gavėju nurodytas SIA „ADM Baltik Tranzit“, o krovinio pristatymo vieta – Maskavas iela 455A, Ryga, Latvijos Respublika. Pareiškėjo vairuotojas 2018 m. sausio 14 d. atvyko į nurodytą krovinio pristatymo vietą, tos pačios dienos vakare autotraukinį paskirties įstaigoje apžiūrėjus Latvijos pajamų tarnybos darbuotojui krovinys buvo iškrautas iš autotraukinio į SIA „ADM Baltik Tranzit“ (krovinio gavėjo) muitinės sandėlį. Autotraukinio vairuotojas patvirtino CMR važtaraštį antspaudu.
2.2. Praėjus kuriam laikui po krovinio pristatymo pareiškėjas iš Vilniaus teritorinės muitinės sužinojo, jog 8 653 kg svorio krovinio dalis, dokumentuota 8 653 kg deklaracija, buvo atgabenta tinkamai, o tuo pačiu autotraukiniu gabenta likusi 15 216 kg svorio krovinio dalis, dokumentuota 15 216 kg deklaracijoje, atgabenta pažeidžiant Europos Ekonominės Bendrijos išorinio tranzito procedūrą (15 216 kg deklaracijoje nurodytos krovinio dalies pristatymas patvirtintas galbūt suklastotu Latvijos muitinės posto antspaudu). Vilniaus TM ginčijamu 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 18KP-08-343 konstatavo, kad mokestinė prievolė atsirado solidariems skolininkams UAB „Ferogama“ (tranzito procedūros vykdytojui) ir pareiškėjui (krovinio faktiniam vežėjui) dėl netinkamai įvykdytos tranzito procedūros pagal 15 216 kg deklaraciją.
2.3. Dokumentai įrodo faktinę aplinkybę, jog visas be išimties krovinys autotraukinyje su nepažeistomis Lietuvos muitinės plombomis buvo pristatytas į paskirties vietą bei perduotas krovinio gavėjui. Krovinys, dokumentuotas deklaracijose, buvo pakrautas į autotraukinį bendrai, neidentifikuojant jį sudarančių konkrečių prekių buvimo vietos autotraukinyje, o Lietuvos muitinės pareigūnas, tai patvirtindamas, užplombavo autotraukinį dviem plombomis. Krovinys turėjo būti ir buvo autotraukinyje paskirstytas lygiomis dalimis maždaug po 12 000 kg ir net hipotetiškai negalėjo būti pakrautas į autotraukinį deklaracijose nurodytomis dalimis: 8 653 kg į krovininio automobilio stacionarų krovinių skyrių ar priekabą atskirai ir 15 216 kg į krovininio automobilio stacionarų krovinių skyrių ar priekabą atskirai. Be to, krovinio dalis, nurodyta 8 653 kg deklaracijoje, atvyko į Latvijos muitinę transporto autotraukinyje su nepažeistomis Lietuvos muitinės plombomis. Nežinant, kurioje autotraukinio dalyje yra būtent 8 653 kg deklaracijoje nurodyta krovinio dalis, Latvijos muitinės pareigūnas net hipotetiškai negalėjo identifikuoti šių prekių ir negalėjo jų patikrinti, nepažeidęs (nenuėmęs) Lietuvos muitinės plombų, o kartu ir plombų, kuriomis buvo garantuotas ir likusios krovinio dalies, nurodytos 15 216 kg deklaracijoje, buvimas autotraukinyje.
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Muitinės departamentas gavo ir persiuntė Vilniaus TM Latvijos Respublikos pajamų tarnybos raštą, kuriuo informuota, kad Latvijoje neteisėtai (per klaidą) užbaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal devyniolika tranzito deklaracijų, įskaitant ir pagal 2016 m. sausio 13 d. tranzito deklaraciją. Ginčo atveju prekės (15 216 kg), kurios buvo deklaruotos 2016 m. sausio 13 d. tranzito deklaracijoje, nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Bylos medžiagoje nėra ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tranzitu gabentos prekės buvo pateiktos paskirties įstaigai. Priešingai, tyrimo metu nustatyta, kad muitinei pateiktos tranzito deklaracijos ir CMR važtaraščio Nr. IL1312179 kopijos, kuriomis pareiškėjas grindė tranzito procedūros užbaigimą, yra pažymėtos suklastotu Latvijos muitinės antspaudu. Be to, Latvijos muitinės sandėlis SIA „ADM Baltics Tranzit“ nepriėmė krovinio su bendru CMR važtaraščiu, išrašytu dviem tranzito deklaracijoms, ir pareikalavo pateikti atskirus važtaraščius, atitinkančius krovinius lydinčius dokumentus. Latvijos muitinės sandėlis uždėjo spaudą, kad prekės gautos tik pagal CMR važtaraštį su 8 653 kg kiekiu, tuo patvirtindamas, kad faktiškai priimtas būtent toks prekių kiekis, kuris ir buvo deklaruotas paskirties įstaigoje. Tuo tarpu kita dalis krovinio (15 216 kg), gabenta pagal ginčo deklaraciją, turėjo būti pateikta kitoje paskirties įstaigoje (Latvijos muitinės Zilupes MKP poste), tačiau tai nebuvo padaryta. Nei vienas asmuo (užsakovas, gavėjas, procedūros vykdytojas) išskyrus pareiškėjo vairuotoją, nenurodė ir negalėjo patvirtinti įrodymais, kad ginčo prekės (15 216 kg) buvo pristatytos į paskirties muitinės sandėlį.
3.2. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia muitinės pripažinto vežėjo atsakomybės atsiradimo pagrindo, neeliminuoja pareiškėjo kaip solidaraus skolininko atsakomybės už Bendrijos muitinės kodekso nustatytos pareigos tinkamą vykdymą. Nors pareiškėjas įrodinėja, kad ginčo prekės buvo tinkamai perduotos nurodytam prekių gavėjui, tačiau tinkamas nustatytos pareigos įvykdymas siejamas su prekių pristatymu muitinės paskirties įstaigai. Vežėjas pats pasirenka būdus, kuriais jis gali tinkamai realizuoti jam nustatytą pareigą pristatyti prekes muitinės įstaigai.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
4.1. Vilniaus TM atlikusi tyrimą nustatė, kad UAB „Ferogama“ sandėlyje laikinai saugotoms prekėms buvo įformintos dvi 2016 m. sausio 13 d. tranzito deklaracijos Bendrijos tranzito procedūrai. Pirmoje deklaracijoje deklaruotas 15 216 kg prekių svoris, prekių gavėjas – Rusijoje esanti įmonė LLC „Stella“, paskirties įstaiga – Latvijos muitinės Zilupes MKP postas, o antroje – 8 653 kg, prekių gavėjas Latvijos įmonė – SIA „ADM Baltics Tranzit“, paskirties įstaiga – Latvijos muitinės Škirotavas MKP postas. Prekės deklaruotos šiose tranzito deklaracijose buvo pakrautos į vieną transporto priemonę ir užplombuotos muitinės plombomis, prekes vėžė UAB „Ilokas“. Bendram prekių gabenimui buvo išrašytas vienas CMR važtaraštis. Bendrijos tranzito procedūra pagal antrąją tranzito deklaraciją užbaigta 2016 m. sausio 19 d. paskirties muitinės įstaigoje, o pagal pirmąją tranzito deklaraciją buvo užbaigta neteisėtai (per klaidą) ne deklaruotoje paskirties muitinės įstaigoje – Zilupes MKP poste, o Latvijos muitinės Rezeknes 2 MKP poste. Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi išsamų tyrimą ir surinkusi reikalingą informaciją, padarė išvadą, kad vykdant Bendrijos tranzito procedūrą pagal 15 216 kg deklaraciją, muitinės prižiūrimos ne Bendrijos prekės nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos.
4.2. Kroviniai buvo vežami nesudėtingu maršrutu Lietuva-Latvija, tačiau šiame komerciniame sandoryje pagal dvišalius susitarimus veikė daug subjektų. Nei vienas minėtos komercinės veiklos dalyvis negalėjo patvirtinti, kad krovinys buvo pateiktas paskirties muitinės įstaigai, ar kad krovinys buvo išgabentas iš Bendrijos muitų teritorijos. Pareiškėjas, sutikęs vykdyti Bendrijos tranzito procedūrą, prisėmė atsakomybę pristatyti prekes iš išvykimo įstaigos į nurodytą muitinės paskirties įstaigą (Latvijos muitinės Zilupes MKP postą), tačiau pats pripažįsta, kad to neatlikęs tuo metu jau vykdė kitą užduotį, t. y. vežė kitą krovinį kitu maršrutu, neturėdamas jokių dokumentų, patvirtinančių, kur yra iškrautos ginčo prekės. Tam, kad muitinės procedūra būtų užbaigta, prekių vežėjas privalėjo transporto priemonę ir joje esančias prekes su dokumentais pateikti muitinės kontrolei, tačiau tai nebuvo padaryta.
4.3. Nagrinėjamu atveju vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra nustatyta. Tais atvejais, kai prekių siunta nebuvo pateikta paskirties įstaigai ir neįmanoma nustatyti pažeidimo arba nusižengimo vietos, laikoma, kad toks pažeidimas arba nusižengimas padarytas valstybėje narėje, kuriai priklauso išvykimo įstaiga. Šiuo atveju išvykimo įstaiga yra Vilniaus TM veiklos zonoje.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ferogama“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu sutinka, prašė ginčijamus sprendimus panaikinti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
5.1. Vilniaus TM tenka pareiga įrodyti, jog tranzito procedūros vykdytojas ir vežėjas tinkamai neįvykdė pareigos pateikti prekes paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus TM įrodinėjimo pareigą paskirstė neteisingai, nes UAB „Ilokas“ ir UAB „Ferogama“ paskyrė pareigą įrodyti aplinkybes, kurias iki priimant ginčijamą sprendimą turėjo nustatyti pati.
5.2. Apie 15 216 kg prekių išvežimą Vilniaus TM informavo Latvijos muitinės tarpininkas ir pateikė informaciją, kad prekės iš Europos Sąjungos buvo eksportuotos geležinkeliu. Kadangi Latvijos pajamų tarnyba pripažino, jog 8 653 kg sveriančios darbinės pirštinės iš Latvijos buvo išvežtos, ji turėjo pripažinti ir 15 216 kg darbinių pirštinių išvežimą geležinkelio transportu. Lietuvos mokesčių administratorius negavo įrodymų, kad 15 216 kg krovinys nebuvo išvežtas iš Latvijos. Jei prekės iš Latvijos nebuvo išvežtos, pakanka įrodymų, kad šias prekes iš muitinės kontrolės paėmė Latvijos įmonės. Latvijos įmonė SIA „Translite“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsiuntė CMR važtaraštį, kuriame nurodyta, kad 15 216 kg darbinių pirštinių priėmė Latvijos įmonė „Lankofr“. Todėl laikytina, kad vežtos prekės buvo pristatytos į Latviją, jas priėmė Latvijos įmonės ir būtent Latvijoje kyla mokestinė prievolė, jei prekės iš tikro nebuvo išgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niktransa“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
6.1. UAB „Niktransa“ nebuvo dalyvaujantis asmuo muitinės tranzito procedūroje, vykdytoje pagal tranzito deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0. UAB „Niktransa“ neturėjo jokių sutarčių su SIA „Translite“ dėl šio krovinio gabenimo ar ekspedijavimo, taip pat neturėjo jokių rašytinių įgaliojimų SIA „Translite“ vardu duoti kokius nors oficialius nurodymus UAB „Ferogama“ dėl krovinio gabenimo važtaraščių ar muitinės deklaracijų įforminimo. Kadangi UAB „Niktransa“ kroviniu nedisponavo, krovinio gabenime nedalyvavo, dokumentų neformino, todėl nėra atsakinga už netinkamai įvykdytą muitinės procedūrą. Tokią išvadą padarė ir Muitinės departamentas.
7. Tretieji suinteresuoti asmenys SIA „ADM Baltic Tranzits“ ir SIA „Translite“ atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamas pareiškėjo skundą, vadovavosi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 92, 96, 203, 213, 215 straipsniais, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos) 366 straipsniu.
10. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad UAB „Arsema“ ir UAB „Ilokas“ 2016 m. sausio 18 d. pasirašė Krovinių pervežimo sutartį, pagal kurią UAB „Ilokas“ įsipareigojo pervežti krovinį pagal sutartyje nurodytas sąlygas. UAB „Ferogama“ muitinės sandėlyje 2016 m. sausio 13 d. buvo įforminta tranzito deklaracija T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 į Latvijos muitinės Zilupes MKP postą. Deklaracijoje nurodyta, kad vežamos darbinės pirštinės, kurių bruto masė 15 216 kg (LV000723). Ta pačia data užpildyta ir kita deklaracija T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6B4 dėl 8 653 kg prekių (darbinių pirštinių) vežimo į Latvijos muitinės Škirotavas MKP postą (LV000207). Visas krovinys, t. y. tiek 15 216 kg, tiek 8 653 kg, buvo pakrautas į transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), uždėtos plombos Nr. I773909 ir Nr. 773910. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendram krovinio svoriui, t. y. 23 869 kg, buvo užpildytas vienas CMR važtaraštis, taip pat užpildyti du atskiri CMR važtaraščiai. Iš CMR važtaraščio Nr. IL 1312179 matyti, kad 8 653 kg krovinys pristatytas SIA „ADM Baltics Tranzit“, adresu Maskavas iela 455A, Riga, Latvija, tai patvirtinta antspaudu. Taip pat byloje pateiktas CMR važtaraštis bendram 23 869 kg kroviniui, kuris patvirtintas 2016 m. sausio 19 d. Latvijos muitinės Zilupes MKP posto antspaudu Nr. 014. Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba 2016 m. birželio 29 d. raštu informavo Muitinės departamentą, kad neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, jog 15 216 kg prekės, kurioms buvo parengta deklaracija T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0, buvo eksportuotos iš Europos Sąjungos muitinės teritorijos ir neturi informacijos apie galimą jų buvimo vietą. Muitinės departamentas 2016 m. spalio 5 d. kreipėsi į Latvijos Respublikos valstybinę pajamų tarnybą, prašydamas patvirtinti muitinės LV000723 antspaudo autentiškumą pridėtoje deklaracijoje T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13) ir atsiųsti dokumento, su kuriuo prekės buvo išgabentos iš Europos Sąjungos muitinės teritorijos, kopiją. Latvijos muitinė pateikė informaciją, kad Latvijos muitinės institucijos neturi antspaudo su Nr. 014, todėl „Zilupe CCC“ antspaudas Nr. 014 ant CMR važtaraščio Nr. IL 1312179 buvo akivaizdžiai suklastotas. Vilniaus TM 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu kreipėsi į UAB „Ilokas“, prašydama pateikti visą svarbią informaciją, susijusią su prekių, deklaruotų tranzito procedūrai pagal tranzito deklaraciją 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13), gabenimu. UAB „Niktransa“ paaiškinime nurodė, kad 2016 m. sausio 14 d. SIA „Translite“ pranešė, jog automobilis su kroviniu atvyko į iškrovimo vietą, tačiau gavėjui (SIA „ADM Baltics Tranzit“) netinka CMR važtaraštis (vienas bendras dviem tranzito deklaracijoms), dėl to sandėlis negali priimti krovinio; nurodė, kad kreipėsi į UAB „Ferogama“ su prašymu išrašyti kiekvienai tranzito deklaracijai atskirą CMR važtaraštį. SIA „Translite“, gavęs CMR važtaraščius, daugiau pretenzijų neturėjo. UAB „Ferogama“ paaiškinime nurodė, kad 2016 m. sausio 13 d. į transporto priemonę buvo pakrautos prekės įforminant dvi tranzito deklaracijas, o CMR važtaraštis išrašytas visam prekių kiekiui. Transporto priemonė buvo užplombuota dviem plombomis ir 2016 m. sausio 13 d. išleista iš UAB „Ferogama“ teritorijos. UAB „Arsema“ paaiškinime nurodė, kad krovinys buvo pristatytas, pretenzijų iš užsakovo SIA „Translain“ dėl viso ar dalies krovinio nepateikimo (praradimo) negauta.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus TM 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 18KP-08-343 konstatavo, jog muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13) nebaigta ir procedūros vykdytojo įsipareigojimai, numatyti Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalyje, neįvykdyti, o prekių vežėjas neįvykdė prievolių, numatytų Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, susijusių su prekių pristatymų į paskirties įstaigą. Muitinės departamentas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 1A-297 sprendimu Vilniaus TM sprendimą patvirtino, o MGK 2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. S-186(7-172/2018) Muitinės departamento sprendimą paliko nepakeistą.
12. Įvertinęs bylos nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sutiko su MGK išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo prekės į muitinės įstaigą būtų pristatytos. Iš aptartų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog 15 216 kg prekės į muitinės įstaigą Latvijoje buvo pristatytos. Aplinkybė, kad viena krovinio dalis (8 653 kg) buvo pristatyta į muitinės paskirties įstaigą niekaip nepagrindžia, jog kita krovinio dalis (15 216 kg) buvo pristatyta tinkamai. Teismas pabrėžė, kad šioms krovinio dalims buvo įformintos tiek skirtingos deklaracijos (su skirtingais gavėjais ir iškrovimo vietomis), tiek suformuoti skirtingi CMR važtaraščiai. Teismo nuomone, nors pareiškėjas pateikė atitinkamus įrodymus dėl krovinio pakrovimo į transporto priemones techninių aspektų, tai jo atsakomybės už netinkamai įvykdytą Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalį nepašalina. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jam buvo žinoma, jog ginčo prekės bus gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, jam buvo perduoti tranzito dokumentai, buvo matyti prekių gavėjai, muitinės paskirties įstaigos. Todėl teismas vertino, jog pareiškėjas, būdamas vežėju, tapo atsakingas už jam nustatytų pareigų vykdymą, tačiau ėmėsi nepakankamai priemonių, kad užtikrintų krovinio dalies (15 216 kg) pristatymą į muitinės įstaigą.
13. Teismas nurodė, kad UAB „Ilokas“ vairuotojo L. B. paaiškinimai, jog visas krovinys buvo iškrautas paskirties muitinės įstaigoje, prieštarauja visiems kitiems byloje esantiems rašytiniems įrodymams, kuriuos pateikė ne tik juridiniai asmenys, bet ir Lietuvos bei Latvijos valstybinės institucijos, pagrindžiantiems, kad ginčo krovinys į muitinės įstaigą nebuvo pristatytas. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ferogama“ į bylą pateikti papildomi įrodymai (skundas dėl Latvijos pajamų tarnybos muitinės valdybos atsisakymo atnaujinti tyrimą dėl prekių, kurioms įforminta tranzito deklaracija T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6DO, Rusijos įmonės laiškas, vienkartinė garantija, deklaracija) nepagrindžia, jog ginčo prekės į muitinės įstaigą buvo pristatytos. Teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog buvo pateiktas skundą Latvijos pajamų tarnybos muitinės valdybai, nepagrindžia, jog administracinio teisinio ginčo procedūra apskritai yra pradėta, nes vien skundo padavimo faktas savaime nereiškia, kad jis buvo priimtas ir atitinkamai pradėtas procesas dėl ginčo prekių tyrimo. Vilniaus TM tyrimo metu kreipėsi tiek į UAB „Ilokas“, tiek į UAB „Ferogama“, prašydama pateikti visą turimą medžiagą, susijusią su ginčo prekių pristatymu, tačiau tuo metu tokių dokumentų nebuvo pateikta. Todėl nurodytus papildomus dokumentus, įskaitant ir vienkartinę garantiją, kuri nebuvo pateikta tyrimo metu, o buvo pateikta tik bylą nagrinėjant teisme, teismo įvertinti kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, o ne pagrindas naikinti ginčijamus sprendimus.
14. Teismas nurodė, kad UAB „Ferogama“ 2019 m. kovo 29 d., o UAB „Ilokas“ 2019 m. balandžio 3 d. pateikti teismui Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neturi teisinės reikšmės, nes mokestinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė kyla iš skirtingas teisės šakas reglamentuojančių teisės aktų normų, todėl mokestinė atsakomybė gali kilti nepriklausomai nuo kitų bylų baigties.
15. Atsižvelgdamas į Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 2 dalies ir 2015 straipsnio nuostatas, teismas sutiko su Vilniaus TM pozicija, kad skola muitinei atsirado Vilniaus TM veiklos teritorijoje kitą, t. y. 2016 m. sausio 23 d., dieną po tranzito termino pabaigos.
16. Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas krovinio vežėju ir žinodamas apie egzistuojančią tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaip ir tranzito procedūros vykdytojas, tapo atsakingas už prekių pristatymą į paskirties muitinės įstaigą. Šiuo atveju muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13), yra nebaigta ir prekių vežėjas neįvykdė prievolės, įtvirtintos Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, t. y. nepristatė prekių (15 216 kg darbinių pirštinių) į paskirties įstaigą. Taigi ginčijami Vilniaus TM 2018 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 18KP-08-343, Muitinės departamento 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. 1A-297 ir MGK 2018m. spalio 31 d. sprendimas Nr. S-186(7-172/2018) yra teisėti ir pagrįsti.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:
17.1. Vieninteliais tiesioginiais įrodymais, leidžiančiais nustatyti, ar vežėjas įvykdė / neįvykdė Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas, laikytini: CMR krovinio gabenimo važtaraščiai arba paskirties muitinės įstaigos vežėjui, jo prašymu, išduotas kvitas. Šiuo atveju byloje yra trys CMR krovinio gabenimo važtaraščiai, o būtent: 1) CMR krovinio gabenimo važtaraštis Nr. IL 1312179 kroviniui, įskaitant ir krovinio dalį, dokumentuotą 15 216 kg deklaracija, patvirtintas galbūt suklastotu Latvijos muitinės Zilupes MKP atspaudu; 2) CMR krovinio gabenimo važtaraštis Nr. IL 1312179 krovinio daliai, dokumentuotai 15 216 kg deklaracija, patvirtintas krovinio dalies gavėjo SIA „Lankorf“ antspaudu; 3) CMR krovinio gabenimo važtaraštis Nr. IL 1312179 kroviniui, nepatvirtintas krovinio gavėjo antspaudu. Visi trys minimi tiesioginiai įrodymai prieštarauja vienas kitam ir yra skirtingo turinio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskritai neaptarė CMR krovinio gabenimo važtaraščio Nr. IL 1312179 krovinio daliai, dokumentuotai 15 216 kg deklaracija, patvirtinto krovinio dalies gavėjo SIA „Lankorf“ antspaudu ir nepasisakė dėl jo įrodomosios vertės. Byloje esančių tiesioginių įrodymų tarpusavio prieštaringumas neleidžia teismui daryti vienareikšmiškos išvados apie krovinio dalies, dokumentuotos 15 216 kg deklaracijoje, faktinį pristatymą / nepristatymą iš siunčiančios muitinės įstaigos į paskirties muitinės įstaigą. Todėl teismas privalėjo vadovautis byloje surinktais netiesioginiais įrodymais ir juos tinkamai įvertinti.
17.2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino aplinkybės, ar į autotraukinį krovinys buvo pakrautas atskirai, tokiais svoriais, kaip nurodyta deklaracijose, ar buvo sumaišytas. Ši aplinkybė byloje yra itin svarbi, nes dalis prekių, buvusių autotraukinyje (krovinio dalis, dokumentuota 8 653 kg deklaracija), Latvijos pajamų tarnybos, Vilniaus TM ir Muitinės departamento pripažinta tinkamai autotraukiniu pareiškėjo pristatyta į paskirties muitinės įstaigą bei jos tranzito procedūra baigta. Tuo atveju, jeigu autotraukinyje krovinys nebuvo atskirai suskirstytas deklaracijose nurodytomis dalimis, o buvo sumaišytas, ir visas bendrai buvo apsaugotas siunčiančios muitinės įstaigos plombomis, bei jų nepažeidus autotraukiniu pristatytas į paskirties muitinės įstaigą, vadovaujantis logika nėra net hipotetiškai galima situacija, jog krovinio dalis, dokumentuota 8 653 kg deklaracija, būtų pripažinta pristatyta į paskirties įstaigą tinkamai, o krovinio dalis, dokumentuota 15 216 kg deklaracija, nepristatyta.
17.3. Byloje esantys įrodymai: 8 653 kg deklaracija, Vilniaus TM ir Muitinės departamento atsiliepimai į pareiškėjo skundą, autotraukinio vairuotojo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, Latvijos pajamų tarnybos raštai, patvirtina faktinę aplinkybę, kad autotraukinys į muitinės paskirties įstaigą, nurodytą 8 653 kg deklaracijoje, atvyko su nepažeistomis siunčiančios muitinės įstaigos plombomis ir ši muitinės įstaiga taip pat laikytina paskirties muitinės įstaiga, krovinio daliai, dokumentuotai 15 216 kg deklaracija.
17.4. Pirmosios instancijos teismo išvada apie Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įrodomąją vertę, nustatant byloje faktines aplinkybes, yra nepagrįsta, kadangi jame, be kita ko, konstatuota, jog krovinys, įskaitant ir krovinio dalį, dokumentuotą 15 216 kg deklaracija, buvo pristatytas į paskirties muitinės įstaigą ir iškrautas.
17.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog krovinio dalies, dokumentuotos 8 653 kg deklaracija, pristatymas į paskirties muitinės įstaigą niekaip nepagrindžia, jog kita krovinio dalis, dokumentuota 15 216 kg deklaracija, pristatyta tinkamai. Tokią kategorišką ir esminę bylai reikšmę turinčią išvadą teismas grindė tuo, jog kroviniui buvo įformintos deklaracijos (su skirtingais gavėjais ir iškrovimo vietomis) ir suformuoti skirtingi CMR važtaraščiai. Visų pirma teismo teiginys, jog kroviniui buvo suformuoti skirtingi CMR važtaraščiai, prieštarauja sprendime teismo pažymėtai aplinkybei, kad kroviniui buvo užpildytas vienas CMR važtaraštis ir du atskiri CMR važtaraščiai. Teismas sprendime nenurodė, kuris iš trijų CMR važtaraščių buvo pateiktas pareiškėjui pakrovus krovinį bei de facto (faktiškai; iš tikrųjų) lydėjo krovinį. Pareiškėjo, UAB „Ferogama“, autotraukinio vairuotojo, Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnų, įvykio liudytojų procesiniu statusu apklaustų UAB „Ferogama“ darbuotojos T. P. ir UAB „Niktransa“ darbuotojo V. I. (faktiškai dalyvavusių krovinio gabenimo procese) teigimu, krovinį iš siunčiančios muitinės įstaigos lydėjo vienas CMR važtaraštis visam kroviniui ir tik vėliau, pareiškėjui atgabenus krovinį į paskirties muitinės įstaigą, CMR važtaraštyje nurodytam krovinio gavėjui minimas CMR važtaraštis buvo perrašytas į du atskirus važtaraščius. Nurodytas teismo motyvas neatitinka byloje esančių įrodymų ir paties teismo sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės, todėl vien tik šiuo aspektu sprendimas pripažintinas netinkamai motyvuotu.
18. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
18.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad jis įvykdė Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą pateikti prekes paskirties įstaigai. Pareiškėjas šią pareigą įvykdė su prekėmis (8 653 kg), kurios buvo deklaruotos deklaracijoje T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6B4 ir pristatytos į deklaracijoje nurodytą paskirties įstaigą – Latvijos muitinės Škirotavos MKP postą (LV000207). Tačiau tai savaime nereiškia ir neduoda jokio teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad ši pareiga įvykdyta ir su deklaracijoje T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 deklaruotomis prekėmis (15 216 kg), kurios turėjo būti pristatytos į kitą paskirties įstaigą – Latvijos muitinės Zilupes MKP postą (LV000723). Byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris leistų konstatuoti, kad tranzito deklaracija T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 ir su ja gabentos prekės buvo pateiktos minėtai paskirties įstaigai. Vienintelis įrodymas, kuriuo pareiškėjas grindžia 15 216 kg prekių pristatymą – tai UAB „Ilokas“ vairuotojo parodymai, kad visos gabentos prekės buvo iškrautos Latvijos įmonės SIA „ADM Baltics Tranzit“ sandėlyje. Tyrimo metu, kurį atliko Vilniaus TM ir Latvijos Respublikos muitinės tarnyba, buvo nustatyta, kad prekės paskirties muitinės įstaigai pristatytos nebuvo, o muitinei pateiktos tranzito deklaracijos T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13) ir CMR važtaraščio Nr. IL1312179 kopijos, kuriomis tranzito procedūros vykdytojas ir vežėjas grindė tranzito procedūros užbaigimą, yra pažymėtos suklastotu Latvijos muitinės antspaudu.
18.2. Teismo sprendimas pagrįstas tinkamu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, o pareiškėjas subjektyviai vertina byloje surinktus įrodymus. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų, patvirtinančių, jog 15 216 kg prekės į muitinės įstaigą Latvijoje buvo pristatytos. Teismas savo sprendime taip pat tinkamai įvertino Muitinės kriminalinės tarnybos 2019 m. balandžio 3 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
19.1. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia muitinės pripažinto vežėjo atsakomybės atsiradimo pagrindo, neeliminuoja jo kaip solidaraus skolininko atsakomybės už Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos tinkamą įvykdymą. Tinkamas nustatytos pareigos įgyvendinimas siejamas ne su prekių perdavimu nurodytam prekių gavėjui (ką ginčo situacijoje įrodinėja pareiškėjas), o su prekių pristatymu muitinės paskirties įstaigai. Tokiu būdu, esant Bendrijos muitinės kodekse įtvirtintoms konkrečioms vežėjo pareigoms ir faktiškai vežėjui žinant apie gabenamų prekių statusą, vežėjas pats pasirenka būdus, kuriais jis gali tinkamai realizuoti jam Bendrijos muitinės kodekso nustatytą pareigą. Teismas padarė išvadą, kad iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog 15216 kg prekės į muitinės įstaigą Latvijoje buvo pristatytos, o pareiškėjas, būdamas krovinio vežėjas ir žinodamas apie egzistuojančią tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją, remiantis nurodytomis Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaip ir tranzito procedūros vykdytojas, tapo atsakingas už prekių pristatymą į paskirties muitinės įstaigą. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad į bylą pateikti papildomi įrodymai (skundas dėl Latvijos pajamų tarnybos muitinės valdybos atsisakymo atnaujinti tyrimą dėl prekių, kurioms buvo įforminta tranzito deklaracija ir kt.) nepagrindžia, kad ginčo prekės į muitinės įstaigą buvo pristatytos, o Muitinės kriminalinės tarnybos 2019 m. balandžio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niktransa“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą sutinka su jame išdėstytais argumentais ir prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
20.1. Pareiškėjas pagrįstai teigia, kad byloje esančių tiesioginių įrodymų tarpusavio prieštaringumas neleidžia teismui daryti vienareikšmiškos išvados apie krovinio dalies, dokumentuotos 15 216 kg deklaracijoje, faktinį pristatymą / nepristatymą iš siunčiančios muitinės įstaigos į paskirties muitinės įstaigą. Teismas privalėjo vadovautis byloje surinktais visais (ir tiesioginiais ir netiesioginiais) įrodymais ir juos tinkamai įvertinti.
20.2. Byloje esantys įrodymai: deklaracijos, autotraukinio gamintojų raštai, autotraukinio vairuotojo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, bei duomenys apie galimai suklastotą Latvijos muitinės posto antspaudą, patvirtina, kad visas krovinys su nepažeistomis siunčiančios muitinės plombomis buvo atgabentas į paskirties muitinės įstaigą, todėl tiek UAB „Ferogama“ muitinės sandėlis, tiek krovinio vežėjas UAB „Ilokas“ tinkamai įvykdė savo prievoles ir negali būti atsakingi už kitų asmenų veikas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. S-186(7-172/2018), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 1A-297 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 18KP-08-343 teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
24. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios Bendrijos muitinės kodekso ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų taikymo požiūriu bylai reikšmingos aplinkybės:
1) Ginčo krovinio pervežimą užsakė Latvijos įmonė SIA „Translite“. Tranzito procedūros vykdytojas UAB „Ferogama“ 2016 m. sausio 13 d. įformino dvi tranzito procedūras: 1.1. MRN BAD T1 Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13), deklaruotos prekės – darbinės pirštinės (955 pakuotės, bruto svoris 15 216 kg, KN 6116, sąskaita Nr. IN1182 2015 m. spalio 20 d.), gavėjas – LLC „Stella“, adresas Kronshtadskaja str. H11, Saint-Petersburg, Rusija, paskirties muitinės įstaiga – Latvijos muitinės Zilupes MKP postas (LV000723); 1.2. MRN BAD T1 Nr. 16LTVG200014DBE6B4 (2016-01-13), deklaruotos prekės – darbinės pirštinės (448 pakuotės, bruto svoris 8 653 kg, KN 6116, sąskaita Nr. JX-1506 2015 m. spalio 8 d.), gavėjas – SIA „ADM Baltics Tranzit“, adresas Maskavas iela 455A, Riga, Latvija, paskirties muitinės įstaiga – Latvijos muitinės Škirotavos MKP postas (LV000207).
2) Ekspeditoriaus UAB „Niktransa“ nurodymu prekės buvo pakrautos į vežėjo UAB „Ilokas“ transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visam bendram dviejose tranzito deklaracijose deklaruotam prekių kiekiui – 1 403 pakuotėms, bruto svoris 23 869 kg – išrašytas CMR važtaraštis Nr. IL 1312179. Transporto priemonė užplombuota muitinės plombomis Nr. 1773909 ir Nr. 1773910.
3) Visos prekės, sveriančios 23 869 kg, buvo atvežtos į SIA „ADM Baltics Tranzit“, tačiau minėta įmonė nepriėmė krovinio į sandėlį dėl išrašyto vieno CMR važtaraščio bendram dviejų tranzito deklaracijų prekių kiekio gabenimui. Latvijos įmonė SIA „Translite“ 2016 m. sausio 14 d. ekspeditoriui UAB „Niktransa“ davė nurodymą CMR važtaraštį Nr. IL1212179 pataisyti pagal tranzito deklaracijų duomenis. Tuo pagrindu buvo išrašyti du CMR važtaraščiai vienodu Nr. IL1312179 pagal tranzito deklaracijoje nurodytus kiekius.
4) Bendrijos tranzito procedūra pagal T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6B4 (krovinio dalis, dokumentuota 8 653 kg deklaracija) buvo užbaigta 2016 m. sausio 19 d. Latvijos muitinės Škirotavos MKP poste (prekės atvyko transporto priemonėje valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu dėl Bendrijos tranzito procedūros pagal T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (krovinio dalis, dokumentuota 15 216 kg deklaracija) gauta informacija, kad procedūra užbaigta neteisėtai (per klaidą) ne prekes deklaruojant paskirties muitinės įstaigoje – Latvijos muitinės Zilupes MKP poste, o Rezeknes 2 MKP poste.
5) Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 27.20.1.-2/1054 informavo Muitinės departamentą, kad Latvijoje neteisėtai (per klaidą) buvo užbaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal devyniolika tranzito deklaracijų, tarp jų ir deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13).
6) Muitinės departamentas 2016 m. spalio 5 d. kreipėsi į Latvijos Respublikos valstybinę pajamų tarnybą, prašydamas patvirtinti muitinės LV000723 antspaudo autentiškumą tranzito deklaracijoje T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13) ir atsiųsti dokumento, su kuriuo prekės išgabentos iš Europos Sąjungos muitinės teritorijos, kopiją. Latvijos muitinė pateikė informaciją, kad Latvijos muitinės institucijos neturi antspaudo su Nr. 014, todėl „Zilupe CCC“ antspaudas Nr. 014 ant CMR važtaraščio Nr. IL 1312179 buvo akivaizdžiai suklastotas.
7) Vilniaus TM atlikusi tyrimą nustatė, kad ne Bendrijos prekės, gabentos taikant tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0, nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra neužbaigta. Todėl Vilniaus TM 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 18KP-08-343 konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13) nebaigta, procedūros vykdytojo (UAB „Ferogama“) įsipareigojimai, numatyti Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalyje, ir prekių vežėjo (UAB „Ilokas“) prievolės, numatytos Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, susijusių su prekių pristatymų į paskirties įstaigą, neįvykdytos. Muitinės departamentas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 1A-297 sprendimu Vilniaus TM sprendimą patvirtino, o MGK 2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. S-186(7-172/2018) Muitinės departamento sprendimą paliko nepakeistą.
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko tiek su MGK, tiek su Muitinės departamento ir Vilniaus TM padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas UAB „Ilokas“ nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo prekės (955 pakuotės darbinių pirštinių, bruto svoris 15 216 kg) būtų pristatytos į paskirties muitinės įstaigą (Latvijos muitinės Zilupes MKP postą).
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esantys tiesioginiai įrodymai (CMR krovinio gabenimo važtaraščiai), kuriais turėtų būti nustatyta, ar vežėjas įvykdė / neįvykdė Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas, yra prieštaringi, todėl teismas turėjo vadovautis byloje pateiktais netiesioginiais įrodymais (pareiškėjo, UAB „Ferogama“, autotraukinio vairuotojo L. B., Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnų, įvykio liudytojų UAB „Ferogama“ darbuotojo T. P. ir UAB „Niktransa“ darbuotojo V. I. parodymais). Pareiškėjo nuomone, byloje pateikti netiesioginiai įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, jog visas be išimties krovinys autotraukinyje su nepažeistomis Lietuvos muitinės plombomis buvo pristatytas į paskirties vietą (į muitinės įstaigą Latvijoje) bei perduotas krovinio gavėjui.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinius santykius dėl įrodymų, patvirtinančių atitinkamos muitinio tranzito procedūros užbaigimą, reglamentuoja Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta bendroji taisyklė, pagal kurią tinkamu dokumentu (įrodymu), patvirtinančiu Bendrijos tranzito procedūros užbaigimą, yra muitinės paskirties įstaigos patvirtintas dokumentas apie šios procedūros užbaigimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje išvardinti dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu galėtų būti prilyginami straipsnio 1 dalyje nurodytiems dokumentams. Pagal ją, Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: a) trečiojoje šalyje išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas; b) trečiojoje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietoje 2 dalyje išvardytų dokumentų galima pateikti jų kopijas arba fotokopijas, kurių tikrumą turi patvirtinti dokumentų originalus patvirtinusi institucija, atitinkamų trečiųjų šalių institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos. Taigi minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais ta prasme, kad jais (ir tik jais) būtų galima remtis, pripažįstant, jog Bendrijos tranzito procedūra buvo užbaigta. Šių dokumentų įrodomoji reikšmė siejama su prekių pateikimu muitinės sankcionuotam veiksmui. Tai reiškia, kad toks dokumentas turi būti išduotas (ar patvirtintas) arba atitinkamos trečiosios šalies muitinės įstaigos arba jis neturėtų kelti jokių abejonių, kad jame nurodytai prekei buvo įformintas muitinės sankcionuotas veiksmas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1226/2012; 2013 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-453/2013).
28. Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 14 straipsniu, įgyvendinant muitų teisės aktus, kiekvienas asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su atitinkamomis prekybos prekėmis operacijomis, privalo muitinės reikalavimu ir per jos nustatytą laiką pateikti jai visus būtinus dokumentus ir informaciją, neatsižvelgiant į asmens naudojamas jos laikmenas, ir suteikti visą muitinės reikalaujamą pagalbą. Pareiškėjas, kaip prekių vežėjas, pareigos, numatytos Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, įvykdymą įrodinėja jo paties, vykdytojo UAB „Ferogama“, autotraukinio vairuotojo L. B., UAB „Ferogama“ darbuotojo T. P., UAB „Niktransa“ darbuotojo V. I. parodymais, Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau, atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio nuostatas, šie pareiškėjo įrodymai (be kita ko, Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip neturintis teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai išspręsti) negali būti laikomi tinkamai užbaigtos Bendrijos tranzito procedūros įrodymais, juo labiau, sukelti pareiškėjui teisėtus lūkesčius ir teisinį saugumą dėl tranzito procedūros tinkamo atlikimo.
29. Nagrinėjamu atveju Vilniaus TM atlikusi išsamų tyrimą nustatė, jog ginčo prekės (955 pakuotės darbinių pirštinių, bruto svoris – 15 216 kg), kurios deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0, nebuvo pateiktos paskirties įstaigai (Latvijos muitinės Zilupes MKP postui (LV000723), kaip to reikalauja Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio nuostatos, t. y. procedūros vykdytojas UAB „Ferogama“ ir vežėjas UAB „Ilokas“, žinodami, kad prekės gabenamos, taikant Bendrijos tranzito procedūrą, neįvykdė prievolių, susijusių su šios procedūros taikymu. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl krovinio pakrovimo į autotraukinį, dėl nepažeistų plombų, nepaneigia MGK, Muitinės departamento, Vilniaus TM ir teismo padarytų išvadų. Pareiškėjas argumentus dėl tinkamo ginčo prekių pristatymo Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalies prasme grindžia prielaida, kad prekės buvo gabentos kartu su nepažeistomis plombomis ir jų dalis pripažinta tinkamai pateikta muitinės paskirties įstaigai, todėl tokios pat išvados turi būti padarytos ir dėl kitos krovinio dalies. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai vertino, kad krovinio dalies, dokumentuotos 8 653 kg deklaracija, pristatymas į paskirties muitinės įstaigą niekaip nepagrindžia, jog kita krovinio dalis, dokumentuota 15 216 kg deklaracija, pristatyta tinkamai. Ginčo situacijoje nei vykdytojas UAB „Ferogama“, nei vežėjas UAB „Ilokas“ mokesčių administratoriui nepateikė dokumentų, nurodytų Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 2 dalyje ir pagrindžiančių, kad Bendrijos tranzito procedūra pagal deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 buvo užbaigta, o prekės deklaracijoje nustatytu terminu pristatytos deklaracijoje nurodytai paskirties įstaigai Latvijos muitinės Zilupes MKP postui. Nors byloje yra pateiktos CMR važtaraščio Nr. IL 1312179 (jame nurodytas prekių kiekis – 1 403 dėžės, 23 869 kg bruto svoris) ir tranzito deklaracijos T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 (su Latvijos muitinės posto – MKP 0723 2016 m. sausio 19 d. spaudu Nr. 014) kopijos (MGK bylos medžiaga, b. l. 61, 62), tačiau Latvijos kompetentinga institucija nepatvirtino šių dokumentų autentiškumo ir tinkamumo Bendrijos tranzito procedūros užbaigimui patvirtinti, savo atsakyme nurodydama, kad tokio antspaudo minėtas Latvijos muitinės postas neturi, todėl padaryta išvada, kad „Zilupe CCC“ antspaudas Nr. 014 ant dokumentų kopijų buvo akivaizdžiai suklastotas (MGK bylos medžiaga, b. l. 151). Užsakovas SIA „Translite“ nepateikė Vilniaus TM prašomos informacijos, ar prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal tranzito deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0, buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ar pristatytos įgaliotajam gavėjui, ar fiziškai išvežtos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Be to, byloje pateiktas CMR krovinio gabenimo važtaraštis Nr. IL 1312179 krovinio daliai, dokumentuotai 15 216 kg deklaracija, su SIA „Lankorf“ antspaudu, kurio, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neaptarė, patvirtina tik tai, kad Bendrijos tranzito procedūros pagal deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0 buvo neteisėtai (per klaidą) užbaigtos prekes deklaruojant ne paskirties muitinės įstaigoje – Latvijos Zilupes MKP poste, o Latvijos muitinės Rezeknes 2 MKP poste.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su MGK, Muitinės departamento ir Vilniaus TM išvadomis, kad pareiškėjas neįrodė, jog Bendrijos prekės, gabentos taikant tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0, buvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai Latvijos Zilupes MKP postui ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra buvo užbaigta. Priešingai, pareiškėjo argumentus apie tinkamą muitinės procedūros atlikimą paneigia muitinės institucijų surinkti įrodymai, t. y. Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnybos 2016 m. birželio 29 d. raštas Nr. 27.20.1.-2/1054 apie Latvijoje neteisėtai (per klaidą) užbaigtą tranzito deklaraciją T1 MRN Nr. 16LTVG200014DBE6D0; Latvijos muitinė pateikta informacija, kad „Zilupe CCC“ antspaudas Nr. 014 ant CMR važtaraščio Nr. IL 1312179 akivaizdžiai suklastotas.
31. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnio 1 dalį Bendrijos bendroji tranzito procedūra baigiama, kai vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis prekės ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, o 2 dalyje nustatyta, kad muitinė užbaigia procedūrą, kai, palyginusi išvykimo įstaigos turimus dokumentus su paskirties muitinės įstaigos turimais dokumentais, gali patvirtinti, kad procedūra buvo atlikta tinkamai.
32. Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad tranzito procedūros vykdytojas atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės, o pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą procedūros vykdytojas atsako už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Šiuo atveju procedūros vykdytoja buvo UAB „Ferogama“. Tačiau nepaisant Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. Taigi pareiškėjas, pasiimdama krovinį ir žinodama apie egzistuojančią tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją, remiantis nurodytomis Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaip ir tranzito procedūros vykdytojas, tapo atsakingas už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės, ir už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Remiantis paminėtomis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis ir Europos Teisingumo Teismo praktika (žr., pvz., 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą byloje Nr. C-230/06), tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku (šis žodis sprendime praleistas) net tuo atveju, jeigu tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo.
33. Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad skola muitinei atsiranda neteisėtai paėmus importo muitais apmokestinamas prekes iš muitinės priežiūros jų paėmimo metu. Kai skola atsiranda pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti to paties straipsnio 3 dalies 1–4 įtraukose. Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą.
34. Iš byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad pareiškėjas, gavęs prekes žinojo, jog gavo ne Bendrijos prekes, todėl neužbaigęs tranzito procedūros buvo pagrįstai pripažintas skolininku, t. y. asmeniu, nurodytu Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 2 įtraukoje.
35. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką analogiškose bylose. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
36. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius