Baudžiamoji byla Nr. e1-782-1015/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02113-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.22.9.2; 2.12.1.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jurgitos Steponavičiūtės-Otto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, vieną kartą teistas 2018 m. balandžio 19 d. Vokietijos teismo nuosprendžiu už vagystę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

A. M. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: 

jis, 2019 metų gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą diena, netoli pastato adresu (duomenys neskelbtini), krūmuose, suradęs pramoniniu būdu pagamintą nešaunamąjį ginklą - kastetą, jį pasiėmė, parsinešė namo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu neteisėtai įgijo civilinėje apyvartoje uždraustą smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą, kurį minėtame bute laikė krepšyje su užrašu „Usapro“ iki 2019 m. lapkričio 6 d., kol kratos metu, vykusios laikotarpiu nuo 06.30 val. iki 11.15 val., minėtą nešaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip A. M. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

A. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:  

- kaltinamojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 6 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)  tarp jo daiktų krepšyje buvo surastas kastetas, kuris priklauso jam. Šį kastetą tais pačiais metais gegužės mėnesį, datos neprisimena, rado krūmuose, netoli Santuokos rūmų pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kastetą rado vakare, kokiu laiku neprisimena, bet jau buvo pakankamai tamsu. Radęs kastetą, jį apžiūrėjo, kastetas buvo metalinis, juodos spalvos. Pagalvojęs, kad kastetas galimai jam bus reikalingas ateityje gynybai, jį pasiėmė ir parsinešė į savo tuometinius namus - butą adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas priklausė jo draugui M. M., su kuriuo kartu tada gyveno. Apie tai, kad rado kasteltą, draugui M. nieko nesakė, o jį tiesiog pasidėjo į savo krepšį, kuriame laikė savo drabužius. Šį kastetą tame krepšyje laikė iki tol, kol jį kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Kasteto nebuvo niekur panaudojęs, jo su savimi nenešiojo, kaip minėjo, kastetas jam buvo reikalingas galimai gynybai, tačiau tokių atvejų nebuvo, todėl jo nenaudojo. Suprato, kad surastas daiktas yra kastetas ir kad jis naudojamas stipresniam smūgiui suduoti ir stipresniam fiziniam skausmui žmogui sukelti. Supranta, kad kastetas yra draudžiamas daiktas ir dėl savo veiksmų labai gailisi, pasižada ateityje nedaryti jokių teisės pažeidimų. Šiuo metu nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu ir turi nuolatinį darbą, todėl prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės apribojimu.  Daugiau neturi ką paliudyti (b.l. 53-54);

 - liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis nuo maždaug 2018 metų rudens, tikslaus laiko neprisimena, iš (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi  į Vilnių, kur iki šiol gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą nuomoja iš brolio M. žmonos tėvų. Kur gyvena jo brolis su šeima bei pastarojo žmonos S. tėvai, jis nežino. Su broliu palaiko santykius. Brolis M.,  kai su reikalais atvažiuoja į Vilnių, tai apsistoja pas jį  minėtame bute. Su broliu matosi ne dažnai, gal kartą ar du per mėnesį. Paskutinį kartą su juo bendravo telefonu maždaug prieš mėnesį. Jo telefono numerio neprisimena, todėl nurodyti negali.  Kratos metu pas jį buvo rastas brolio M. vairuotojo pažymėjimas, kurį M. pamiršo paskutinio apsilankymo metu, tai galėjo būti 2019 metų vasaros pradžioje. Su kokiais reikalais jis tuo metu buvo atvykęs į Vilnių nežino, tą kartą, kiek pamena, jis buvo trumpai užsukęs. Dėl kratos metu pas jį bute (duomenys neskelbtini) rasto kasteto paaiškino, kad jis priklauso jo draugui A. M., kurį maždaug šių metų spalio pradžioje priėmė kartu gyventi. Šis daiktas buvo rastas A. priklausančiame krepšyje, kuriame buvo laikomi jo asmeniniai daiktai. Apie tai, kad A. turi kastetą, jis nežinojo, jį pirmą kartą pamatė tik šiandien. Kokiems tikslams A. jį laikė, jis taip pat nežino, A. nieko nepasakojo. Daugiau neturėjo ką paliudyti (b.l. 22-24);

- atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32329-19 ir vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-12 nutartį,  2019 m. lapkričio 6 d. buvo atlikta krata įtariamojo M. M. brolio M. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Kratos protokole nurodyta, kad bute prie lango esančiame krepšyje su užrašu „USAPRO“, tarp jame esančių daiktų buvo rastas metalinis juodos spalvos šaltasis nešaunamasis ginklas – kastetas. Kratos protokole, skiltyje „kratoje dalyvavusių asmenų pareiškimai“ yra įrašas „kratos metu rastas kastetas yra mano. A. M. (parašas)“ (b.l. 10-19).

- 2019 m. lapkričio 6 d. apžiūros protokolu, kuris buvo surašytas apžiūrėjus kratos metu rastą kastetą (b.l. 26-29);

- Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. lapkričio 14 d. specialisto išvada Nr. 140-(5227)- IS1-5831, kurioje konstatuota, kad tyrimui pateiktas objektas - kastetas yra pramoninės gamybos, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas (b.l. 34-36). 

BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad A. M. neteisėtai įgijo ir laikė bute nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos kastetą iki 2019 m. lapkričio 6 d., kol kratos metu minėtą nešaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktu yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems smogiamojo pobūdžio šaltiems nešaunamiesiems ginklams. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. M. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje. 

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė leisti skirtą baudą sumokėti per vienerius metus (b. l. 61).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu ginklais), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas vieną kartą Vokietijoje (b.l. 41), baustas administracine tvarka, turi  galiojančių nuobaudų (b.l. 42), dirba (b.l. 43), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar Priklausomybės ligų centre.  

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 18 MGL dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (teistas, dirba, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytam baudžiamajam nusižengimui.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, sprendžia esant tikslinga jam nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra šešis mėnesius.   

Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo ir šiuo metu jos skirti jokio pagrindo nėra.  

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – kastetas, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. N. 2020-01-08 nutarimu perduotas saugoti Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriui pagal 2020-01-21 kvitą B, serija BBB Nr. OVS004213 - perduotinas sunaikinimui Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 18 MGL, t.y. 900 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. M. galutinę 12 MGL, t.y. 600 (šešių šimtų) eurų baudą.

Nustatyti 6 (šešių) mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. M. kardomosios priemonės neskirti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – kastetą, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. N. 2020-01-08 nutarimu perduotą saugoti Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriui pagal 2020-01-21 kvitą B, serija BBB Nr. OVS004213 - perduoti sunaikinimui Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Išaiškinti A. M., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. 

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto  apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja        Ingrida Mikužytė