Administracinė byla Nr. I-1751-609/2014
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01178-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.; 8.2.; 74.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
n u s t a t ė:
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir TRATC) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo A. J. priteisti 410,55 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Prašymas grindžiamas argumentais, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 01 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Nustatytą įmoką kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėja yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Šilalės rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo ir organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodoma, kad atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2013-12-31 nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresais duomenys neskelbtini ir duomenys neskelbtini. Prašoma iš atsakovo pareiškėjos naudai priteisti 410,55 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos ir bylinėjimosi išlaidas. Pažymima, kad atsakovui buvo siunčiami pranešimai, tačiau jis į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimas.
Atsakovas A. J. atsiliepime į prašymą nurodė, jog su prašymo reikalavimu sutinka iš dalies. Teigia, kad buityje susidariusias komunalines atliekas iš savo gyvenamosios vietos, esančios duomenys neskelbtini, jis veža į šiukšlių konteinerį, esantį prie jam nuosavybės teise priklausančio buto duomenys neskelbtini, kuriame niekas negyvena. Papildomai nurodė, kad Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose pažymėta, kad privalomą įmoką moka atliekų turėtojai. Juose nėra reglamentuota, kas ir kokia tvarka atliekų turėtojus privalo aprūpinti šiukšlių konteineriais. Teigiama, kad jo gyvenamojoje vietoje nėra ir nebuvo šiukšlių konteinerio, todėl mano, kad reikalavimas mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra neteisėtas.
Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Konstatuojama
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 01 d. sprendimu Nr. T1-41, patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 01 d. sprendimu Nr. T1-41, patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 5 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybėje, išskyrus įmones turinčias TIPK leidimus (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas), kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 19 punktą, vietinę rinkliavą ir rinkliavos dydžius komunalinių atliekų turėtojams nustato savivaldybės taryba. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Minėtame punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas toks, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas ir kad vietinės rinkliavos dydis yra 228 Lt. (vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaina), o Nuostatų 20 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Šilalės rajono savivaldybės tarybos vietinės rinkliavos Nuostatų 1 priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto. Nuostatų 31-45 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo ir išieškojimo tvarka. Pareiškėjai pavesta atlikti vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo, skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 31 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto.
Bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš atsakovo A. J. prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal faktinį atliekų kiekį, todėl prievolės mokėti vietinę rinkliavą apimtis nustatytina pagal Nuostatų taisykles.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-547/2013 pažymėjo, jog pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto dydžiu (bendruoju plotu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).
Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nuo 2007-02-09 atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai - butas, esantis adresu duomenys neskelbtini ir gyvenamasis namas, esantis adresu duomenys neskelbtini, todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka būtų kreipęsis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo, byloje nėra. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimuose nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 410,55 Lt. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovo valdomo turto paskirtis – gyvenamoji, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas.
Kadangi kitų įstatymų ir norminių aktų pažeidimų nenustatyta, vertintina, jog pareiškėjos pateikti duomenys prašomos priteisti sumos apskaičiavimo pagrįstumui bei teisingumui patvirtinti yra pakankami.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. nustatyta, jog atsakovas sprendime nurodytu laikotarpiu prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, todėl įsiskolinimo suma 410,55 Lt pareiškėjai priteisina.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 6 dalis atskirai išskiria proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijose nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
Pareiškėjos turėtų atstovavimo išlaidų pagrindimui pateikta 2014-07-11 teisinių paslaugų sutartis Nr. 1.16-14/66 ir 2014-09-18 sąskaita faktūra Nr. JUR1005, iš kurios matyti, jog už prašymo surašymą pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras UAB Juris LT sumokėjo 100 litų.
Spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, į bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą ir daro išvadą, jog iš atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl ją mažina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš A. J. 410,55 Lt (keturis šimtus dešimt litų, 55 ct.) arba 118 Eur (šimtą aštuoniolika eurų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.
Priteisti iš A. J. 50 (penkiasdešimt) litų atstovavimo išlaidų uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Eglė Kiaurakytė