Administracinė byla Nr. eA-517-261/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01812-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 18.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. U., V. U. ir L. V. skundą atsakovams Marijampolės savivaldybės administracijai ir Marijampolės savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. G., D. B.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai M. U., V. U. ir L. V. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Marijampolės savivaldybės mero 2017 m. liepos 17 d. (raštą) sprendimą atsisakyti formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui Nr. SA-7143-(12.7.E) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjai nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, kuriuo įpareigojo A. G. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, pastatytą valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę.
3. Pareiškėjai paaiškino, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 A. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 buvo patenkintas. Teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį A. G., tretiesiems asmenims NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui (toliau – ir Skyrius), R. B. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
4. Pareiškėjai teigė, kad A. G. civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė leisti jai teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesius parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
5. Pareiškėjai nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu nusprendė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 pakeisti: atsakovės A. G. priešieškinį patenkinti, t. y. leisti atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdžius, tai yra negavus statybą leidžiančio dokumento, palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012.
6. Pareiškėjai paaiškino, kad po priimtų teismo sprendimų su 2017 m. birželio 14 d. prašymu buvo kreiptasi į Skyrių bei prašoma užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Skyrius 2017 m. liepos 10 d. raštu Nr. 20SD-3790-(14.20.47.) informavo, jog jie, siekdami užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, kreipėsi į Marijampolės savivaldybės merą ir Administracijos direktorių, prašydami nedelsiant pateikti dokumentus, reikalingus sprendimų priėmimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Skyrius 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. 20SD-4096-(14.20.47.) informavo, jog gavo Raštą, kuriame nurodyta, kad Marijampolės savivaldybė negali suformuoti žemės sklypo su į jį patenkančia A. G. nelegalaus statinio dalimi, kadangi suformuoto žemės sklypo riba, kaip tai numatyta teisės aktų, negali kirsti statinio.
7. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nurodė, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nagrinėjamuoju atveju atsakovas atsisako vykdyti jai Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pareigas, t. y. formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui dėl valstybinėje žemėje esančio nelegalaus priestato.
8. Pareiškėjai pabrėžė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 yra konstatuota, jog kasacinis teismas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir šiuo atveju, t. y. kuomet savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad asmuo nėra įgijęs teisių į žemę, ant kurios stovi pastatas, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas, yra pažymėjęs, kad yra neleistina tokia situacija, kad atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, jog, neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės įgyvendinimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima įgyvendinti, kol neįgyvendinta antroji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Šiuo atveju neteisėtai pastatytas statinys, kurio statybos neteisėtumą pripažino teismas ir įpareigojo šį statinį nugriauti, negali būti laikomas statiniu, kuriam taikomi savivaldybės rašte nurodyti norminių aktų reikalavimai, draudžiantys formuoti sklypą kertant statinį. Atsižvelgė į prioritetą, kuris turi būti teikiamas nuosavybės teisių atkūrimui, ir tai, kad nuosavybės atkūrimo procesas trunka jau 27 metus, pareiškėjai teigė, kad formalios kliūties egzistavimas negali pateisinti atsisakymo formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.
9. Atsakovai atsiliepimuose į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjai skundžia Raštą, kuris adresuojamas Skyriui, o Administracijos 2017 m. liepos 4 d. raštas Nr. SA-6676-(12.E) „Dėl žemės sklypo formavimo nuosavybės teisių atkūrimui“, kuris skirtas pareiškėjų atstovams, advokato P. B. kontorai, neskundžiamas.
11. Atsakovai paaiškino, kad Rašte nurodoma, jog negalima suformuoti žemės sklypo, reikalingo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai su į jį patenkančia A. G. dalimi nelegalaus statinio, kuris yra priestato (3a1/p) prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, esanti už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, kadangi, vadovaujantis teritorijų planavimą ir žemės sklypų formavimą reglamentuojančių teisės aktų – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ – nuostatomis, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir t. t.).
12. Atsakovai pabrėžė, kad nuo 2012 metų nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1583-896/2012, kurioje nuspręsta leisti A. G., teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini) m., ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovės. Paskutinis teismo sprendimas yra neskundžiamas, o jame nurodomas terminas dar nesuėjęs, todėl reikalavimų, susijusių su ginčo žemės sklypu, reiškimas šiuo metu neturi teisinio pagrindo, be to, ne pareiškėjų kompetencija kvestionuoti teismo sprendimo įvykdymo galimumą, kai nepasibaigęs tam skirtas terminas. A. G., vykdydama sprendimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kreipėsi į Marijampolės savivaldybę. Žemės sklypas, reikalingas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams, bus formuojamas vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatomis ir atsižvelgiant į nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, pagal kurį inventorizuotas sklypo plotas yra 1033 kv. m. Tai, kad (duomenys neskelbtini)esančio žemės sklypo savininkė A. G., rekonstruodama jai priklausantį gyvenamąjį namą, pristatė dviejų aukštų priestatą, kurio dalį pastatė už sklypo ribos valstybinėje žemėje (iš esmės – (duomenys neskelbtini) esančių statinių eksploatacijai naudojamame žemės sklype) ir kuris pripažintas savavališka statyba, nėra pagrindo keisti (duomenys neskelbtini) formuojamo žemės sklypo ribų, konfigūracijos ir ploto, paliekant tarpą tarp minėtų žemės sklypų ir taip dirbtinai suformuojant įsiterpusį plotą, kadangi laisvos valstybinio fondo žemės šioje teritorijoje nėra.
13. Atsakovai pažymėjo, kad A. G. valstybinėje žemėje savavališkai pastatė ne visą priestatą, o tik jo dalį, kuri nesuformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl jai eksploatuoti atskiras žemės sklypas negali būti formuojamas. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 20 ir 21 punktais, atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad šių teisės akto reikalavimų neįmanoma išpildyti formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisių atkūrimui, kol nepašalinti savavališkos statybos padariniai (duomenys neskelbtini).
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
15. NŽT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 106 punktu, pažymėjo, kad NŽT negali priimti sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, kol savivaldybės administracijos direktorius nepateikė patvirtinto detaliojo plano, žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projekto ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos.
16. NŽT pabrėžė, kad NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius (toliau – ir Skyrius), siekdamas užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą Marijampolės mieste, ne kartą su raštais kreipėsi į Marijampolės savivaldybės merą ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas kuo skubiau suprojektuoti žemės sklypą, reikalingą statinių eksploatacijai, ir pateikti jo kadastrinių matavimų bylą, kad būtų galima A. U. ir M. J. O. priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, tačiau iki šiol minėti dokumentai nėra pateikti. Ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo tęsiasi jau nuo 2012 metų ir tiek pat laiko pareiškėjams negalima atkurti nuosavybės teisių į iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę, todėl, siekiant užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tikslinga būtų įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, paliekant ginčo žemės dalį, kurioje yra savavališka statyba, taip būtų atsižvelgta į visų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
18. A. G. nurodė, kad jai nesuprantama, dėl kokių priežasčių pareiškėjams nesuformuojamas sklypas, kadangi, jos nuomone, jai priklausantis pastatas tikrai tam nekliudo.
II.
19. Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
20. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:
20.1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą byloje Nr. 2-1583-896/2012, kuriuo įpareigojo atsakovę A. G. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, pastatytą valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę.
20.2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 A. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 buvo patenkintas. Teismas atnaujino procesą byloje Nr. 2-1583-896/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. G., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, R. B. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
20.3. A. G. civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė leisti jai teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesius parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
20.4. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu nusprendė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 pakeisti: atsakovės A. G. priešieškinį patenkinti, t. y. leisti atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
20.5. Šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdžius, tai yra negavus statybą leidžiančio dokumento, palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą byloje Nr. 2-1583-896/2012.
20.6. 2018 m. sausio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi patenkinus pareiškėjos A. G. prašymą, atidėtas iki 2018 m. balandžio 13 d. šio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi ir kuriuo A. G. įpareigota per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktų nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, vykdymas.
20.7. 2018 m. kovo 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartis palikta nepakeista.
20.8. Rašte nurodyta, kad negalima suformuoti žemės sklypo, reikalingo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai su į jį patenkančia dalimi A. G. nelegalaus statinio, kuris yra priestato (3a1/p) prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, esanti už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, kadangi, vadovaujantis teritorijų planavimą ir žemės sklypų formavimą reglamentuojančių teisės aktų – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ – nuostatomis, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir t. t.).
21. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius (žemės sklypų, kuriuose yra statiniai, formavimo tvarką) reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Nuostatai, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.
22. Teismas pažymėjo, kad iš esmės pareiškėjai nenurodo, kokius teisės aktus pažeidė atsakovas, priimdamas Raštą, nenurodo Rašto neteisėtumo pagrindų. Pareiškėjai skunde iškeltus reikalavimus grindžia Atkūrimo įstatymu ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatomis. Reikalavimas, skirtas Marijampolės savivaldybės administracijai, negali būti pagrįstas teisės aktų reglamentavimui prieštaraujančių sprendimų priėmimu, o nurodytos pareiškėjų aplinkybės negali būti taikomos konkrečiu atveju, kadangi jos nepagrindžiamos teisės normomis, o tai įrodo, kad skundas pateiktas formuluojant reikalavimą, kuris šiuo metu prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių ir privatizuojamų žemės sklypo dalių dydžio nustatymą, nurodė, kad jos taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, žemės sklypo planus ir nustatant žemės sklypų dydžius ir privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Pagal minėtų taisyklių 5 punktą miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, išskyrus Neringos miestą, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurių ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, tačiau šie žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 hektaro – kituose miestuose, o žemės sklypas, kuris reikalingas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai ir į kurį atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams, turi būti formuojamas vadovaujantis Taisyklių nuostatomis ir atsižvelgiant į nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, pagal kurį inventorizuotas sklypo plotas yra 1033 kv. m.
24. Teismas nurodė, kad A. G. valstybinėje žemėje savavališkai pastatė ne visą priestatą, o tik jo dalį, kuri nesuformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl jai eksploatuoti atskiras žemės sklypas negali būti formuojamas. Vadovaudamasis Nuostatų 20 ir 21 punktu, teismas pabrėžė, kad šių teisės akto reikalavimų neįmanoma išpildyti formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių atkūrimui, kol nepašalinti savavališkos statybos padariniai (duomenys neskelbtini). Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 44 punktą, prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.
25. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. sausio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi patenkintas pareiškėjos A. G. prašymas ir atidėtas iki 2018 m. balandžio 13 d. šio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalies vykdymas, o 2018 m. kovo 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartis palikta nepakeista. Kaip matyti iš išdėstytų faktinių aplinkybių, dėl gyvenamojo namo priestato 3a1/p žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinių pašalinimo (arba jų įteisinimo) teismo nustatytas terminas dar nepasibaigęs. Taip pat terminas buvo nepasibaigęs ir ginčijamo Marijampolės savivaldybės mero 2017 m. liepos 17 d. (rašto) sprendimo atsisakyti formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui Nr. SA-7143-(12.7.E) priėmimo metu.
26. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsniu, teismas pabrėžė, kad nei pareiškėjai, nei kiti asmenys negali kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir privalo jį vykdyti.
27. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas nurodė, jog išnagrinėjus bylą nenustatyta Rašto naikinimo pagrindų (iš esmės jų nenurodė ir pareiškėjai), be to teismo sprendimais A. G. nustatytas terminas dėl savavališkos statybos įteisinimo (pašalinimo) nesibaigė, todėl pareiškėjų skundą atmetė.
III.
28. Pareiškėjas M. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –skundą tenkinti visiškai.
29. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog iš esmės pareiškėjai nenurodo, kokius teises aktus pažeidė atsakovas, priimdamas Raštą, nenurodo sprendimo neteisėtumo pagrindų, yra nepagrįstas. .
30. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamos bylos pagrindinis klausimas yra ar atsisakymo formuoti žemės sklypą pagrindu gali būti Nuostatų 20 punktas. Pareiškėjo teigimu, tiek savivaldybė, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šią teises normą, dėl ko priėmė neteisėtus ir naikintinus sprendimus. Pareiškėjas šią poziciją grindžia tuo, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė
31. Pareiškėjas paaiškina, kad Marijampoles rajono apylinkes teismas 2012 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą byloje Nr. 2-1583-98612012, kuriuo įpareigojo A. G. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini) padarinius, t. y. per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas konstatavo, jog statinys pastatytas neteisėtai.
32. Pareiškėjo įsitikinimu, Nuostatų 20 punkte nurodyta sąvoka „statinys“ turėtų būti suprantama tik kaip teisėtas statinys. Savavališkai pastatytas (t. y. neteisėtas) ir teismo sprendimu įpareigotas nugriauti statinys, negali būti laikomas statiniu minėtos normos prasme ir jam negali būti taikoma jokia teisinė apsauga, tame tarpe ir ta, kad sklypo riba negali eiti per tokį neteisėtą statinį. Aplinkybe, kad šis statinys dar nėra nugriautas ir savavališko statinio padarinių pašalinimo terminas dar nėra pasibaigęs, t. y. nesibaigė teismo sprendimo vykdymo procesas, negali turėti jokios įtakos statinio neteisėtumo paneigimui, ir sklypo formavimo procesui, nes teisiškais šis klausimas išspręstas iš esmės – šio savavališko statinio anksčiau ar vėliau nebeliks.
33. Atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
34. Atsakovai iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepimuose į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui.
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
36. NŽT, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas (2 str. 46 p., 2 str. 84 p., 32 str.), taip pat nurodydama, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad statinys, dėl kurio atsakovas atsisako formuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra savavališka statyba. Kadangi neteisėtas daikto sukūrimas negali sukelti jokių teisių, kurios būtų ginamos įstatymu, teigia, kad pareiškėjas pagrįstai nurodo, jog pagal Nuostatų 20 punktą, kuriuo remiasi atsakovas ir teismas, sąvoka statinys turi būti suprantama tik kaip teisėtai pastatytas statinys.
37. NŽT, vadovaudamasi Tvarkos 106 punktu, nurodo, kad NŽT negali priimti sprendimų atkurti nuosavybės teisės į žemės sklypus kol savivaldybės administracijos direktorius nepateikė patvirtinto detaliojo plano, žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projekto ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos.
38. Skyrius, siekdamas užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą Marijampolės mieste, ne kartą raštais kreipėsi į Marijampolės savivaldybės merą ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas kuo skubiau suprojektuoti žemės sklypą, reikalingą statinių eksploatacijai, ir pateikti jo kadastrinių matavimų bylą, kad būtų galima A. U. ir M. J. O. priimti sprendimus atkurti nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, tačiau iki šiol minėti dokumentai nėra pateikti, kadangi atsakovas, NŽT nuomone, netinkamai taiko Nuostatų 20 punktą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės savivaldybės mero 2017 m. liepos 17 d. (raštą) sprendimo atsisakyti formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui Nr. SA-7143-(12.7.E) ir reikalavimo įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.
40. Pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra žemę turėtoje vietoje. Kadangi šios bylos teisminio nagrinėjimo dalykas yra atsakovo atsisakymas formuoti žemė sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, todėl netiriamas pareiškėjų teisės pagrįstumas į nuosavybės atkūrimą pasirinktu būdu ir tik vertinamas atsakovo atsisakymo formuoti žemės sklypą teisėtumas.
41. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į miesto žemę atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise.
42. Viena iš esminių sąlygų pareiškėjų pasirinkto nuosavybės teisių atkūrimo būdo yra ta, kad grąžinamas žemės sklypas turi būti laisvas (neužstatytas).
43. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu nustatyta, kad ginčo žemės sklypas nėra laisvas ir yra iš dalies užstatytas A. G. statiniu, kuriai nustatytas 6 mėnesių terminas parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
44. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi nustatyta , kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
45. Esant šiems faktams, atsakovas negali formuoti ginčo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi žemės sklypas nėra laisvas. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatyta sąlyga yra imperatyvi ir atsakovas negali pradėti tikslingo žemės sklypo formavimo žinodamas, kad nuosavybės teisės į jį negalės būti atkuriamos iki nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu nustatyta tvarka.
46. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas atsakovo sprendimą teisėtu ir atmesdamas pareiškėjų skundą iš esmės bylą išsprendė teisingai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. U. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė