Civilinė
byla Nr. 2S-154-340/089
Procesinio
sprendimo kategorija: 32.5;122.4
(S)
VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009
m. vasario 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės,
kolegijos teisėjų D.Višinskienės, H.Jaglinskio,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto
asmens skolininko S.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. lapkričio 7 d. nutarties,
kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, civilinėje byloje pagal
pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Medicinos bankas“ prašymą dėl priverstinio
skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys A.B. ir
(skolininkas) S.B.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120060018507, 2006-08-08
įregistruotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant S.B. iki 2016-07-01 suteiktos paskolos grąžinimą, buvo
įkeisti UAB Medicinos bankui nekilnojamieji daiktai – 0,0630 ha ploto žemės
sklypas, 96,94 kv.m ploto sodo namelis, nuosavybės teise priklausantys S.B. ir A.B., sandorio sudarymo metu
šalių susitarimu įvertinti 370 000 Lt.
Pareiškėjas UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą prašydamas
pradėti priverstinį skolos išieškojimą prieš terminą, areštuojant UAB Medicinos
bankui įkeistą turtą; iš S.B. ir A.B. įkeisto
turto vertės UAB Medicinos bankas naudai priverstinai išieškoti 253 295,47 Lt S.B. skolos, 127 Lt žyminio mokesčio ir kitas su priverstiniu
skolos išieškojimu susijusias išlaidas. Nurodė, jog su S.B. 2006-08-02
pasirašė Kredito sutartį, pagal kurią suteikė 200 000 Lt kreditą; 2006-10-03
pasirašė papildomą susitarimą prie Kredito sutarties, kuriuo kredito suma
padidinta iki 250 000 Lt. Skolininkas 2008-08-11 pranešimu buvo įspėtas apie
nevykdomas sutarties sąlygas, t.y. negrąžinant kredito, nemokant palūkanų ir
kitų mokėjimų. Nepašalinus pažeidimų 2008-10-10 pranešimu skolininkas
informuotas apie vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2008-10-20.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius
2008-11-07 nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 0,0630 ha
ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 96,94 kv.m
ploto sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys
neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius S.B.,
gyv. (duomenys neskelbtini) ir A.B., gyv. (duomenys
neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti; išaiškino
daiktų savininkui S.B. ir įkeistų daiktų savininkei A.B., kad nuo įkeistų daiktų arešto momento jie netenka teisės
perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip
suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę; įspėjo skolininką S.B. ir įkeistų daiktų savininkę A.B., kad
negrąžinus skolos, 253 295,47 Lt, bei žyminio mokesčio išlaidų, 127 Lt, per
vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš
varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti; atmetė pareiškėjo prašymą išieškoti
6 proc. sutartinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas,
išaiškinant kreditoriui teisę pateikti tokį prašymą kartu su pakartotiniu
pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Teismas nustatė, kad kreditorius vienašališkai
nutraukė šalių sudarytą kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų,
numatytų kredito sutartyje, – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais
terminais.
Atskiruoju skundu skolininkas S.B. prašo
panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-11-07 nutartį
kaip nepagrįstą. Apelianto nuomone, teismas neteisingai aiškino ir taikė
materialinės teisės normas, reguliuojančias paskolos santykius ir vaiko teisių
apsaugą, pažeidė procesines teisės normas, įpareigojančias teismą atsakyti į
šalių argumentus, surašyti aiškų bei motyvuotą sprendimą. Nurodo, jog teismas
nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad kreditorius nepateikė neginčijamų įrodymų,
kad yra skolininko kaltė dėl atsiradusių aplinkybių, kurios pagal sutartį
suteiktų kreditoriui teisę nutraukti paskolos sutartį prieš terminą.
Kreditorius pats pažeidė paskolos sutartį, savavališkai keldamas palūkanas ir
apie tai deramai nepranešdamas. Nurodo, jog turto areštas ir jo suponuojamas
vėlesnis išieškojimas pažeistų nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus
vaiko teisių apsaugos srityje, nes areštuotame name gyvena mažametė dukra G.B. Apeliantas nurodo, jog nutartyje neteisingai nurodyta
areštuoto turto vertė ir ją ginčija, pateikdamas pažymą, kurioje minėtas turtas
įvertintas 700 000 Lt. Teismas pažeidė bylų pilno, visapusiško ir objektyvaus
išnagrinėjimo principą ir rėmėsi tik vienos šalies, kreditoriaus pateikta
informacija, kas lėmė neteisingos nutarties priėmimą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB Medicinos bankas prašo atskirąjį
skundą atmesti, o skųstą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-11-07
nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nutartis pagrįsta ir teisėta, teismas
griežtai laikėsi CPK 558 str. 1 d. reikalavimų ir jų nepažeidė. Apelianto
argumentais, susiję su įkeisto ir areštuoto turto verte nepagrįsti, kadangi
hipotekos lakšte nurodyta įkeistų daiktų vertė – 370 000 Lt. Nepagrįsti
argumentai dėl nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų vaiko teisių apsaugos
srityje pažeidimų.
Atskirasis skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pagal 2006-08-02 S.B.
ir UAB Medicinos bankas sudarytą Kredito sutartį S.B. suteiktas
200 000 Lt kreditas; 2006-10-03 šalys pasirašė papildomą susitarimą prie
Kredito sutarties, kuriuo kredito suma padidinta iki 250 000 Lt. Pagal
hipotekos lakštą Nr. 01120060018507, 2006-08-08 įregistruotą Vilniaus m. 1
apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant S.B. iki
2016-07-01 suteiktos paskolos grąžinimą, buvo įkeisti UAB Medicinos bankui
nekilnojamieji daiktai – 0,0630 ha ploto žemės sklypas, 96,94 kv.m ploto sodo
namelis, nuosavybės teise priklausantys S.B. ir A.B., sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertinti 370
000 Lt. Kreditorius vienašališkai nutraukė šalių sudarytą kredito sutartį,
kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, – paskolą
grąžinti dalimis ir nustatytais terminais
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl
skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos
kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174
str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio
reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su
hipotekos vykdymu, išieškojimas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje
nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir
kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui buvo skolingas 253 295,47 Lt.
Byloje nėra duomenų, kad kreditoriaus įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas,
kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar
šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių
paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija mano, kad teismas pagrįstai
konstatavo, jog kreditorius, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę
skolininkui, kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d.,
CK 4.192 str.). CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl
priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos.
Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK
558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės
administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti.
CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito
davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti
įkeistu turtu. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas –
suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų
prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai
prievolė įvykdoma. Kreditorius (įkaito gavėjas) įgyja įkeitimo teisę. Įkeitimo
teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga: absoliutumas, pirmumas
prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius įkeitimo
sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą
iš įkeisto turto.
Apelianto skunde išdėstyti argumentai dėl to, jog kreditorius nepateikė
neginčijamų skolininko kaltės, dėl atsiradusių aplinkybių, kurios suteiktų
teisę nutraukti paskolos sutartį prieš terminą, įrodymų, jog pažeidžiamos vaiko
teisės, neteisingai nurodyta turto vertė, nėra šios kategorijos bylų
nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų
patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais
skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos
sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo
pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi,
kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjos aiškintis ir spręsti įkeitimo
sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar
atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio
vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Šiuo aspektu atskirojo
skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą
naikinti skundžiamą teismo nutartį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo
nutartis atitinka šalių santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas.
Kolegija dar kartą pažymi, kad apelianto keliamos problemos – skolininko
kaltės, vaiko teisių pažeidimo, turto vertės, nėra nagrinėjamos bylos dalykas;
tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka. Teisėjų kolegija
taip pat pažymi, kad priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio
įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti
laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos
kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui taiko
laikinąsias apsaugos priemones (CPK XI skyriaus V skirsnis). Tokiu atveju
hipotekos teisėjui atsiranda įstatyminis pagrindas sustabdyti priverstinį
vykdymą.
Atskirojo skundo argumentai teismo nutarties motyvų nepaneigė. Dėl to
nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą
teismo nutartį (CPK 337 str.1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 325,
329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. lapkričio
11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė T.Žukauskienė
Teisėjai D.Višinskienė
H.Jaglinskis