Civilinė byla Nr. e2-3304-1025/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01243-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1.
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,
sekretoriaujant Mildai Gricienei, Indrei Grublienei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Tadui Masalskui,
atsakovui K. P., jo atstovui advokatui Robertui Skėriui,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovui R. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui K. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino 2024-05-03 (DOK-21591) ir prašo priteisti iš atsakovo 1 109,22 Eur žalos atlyginimą, 44,67 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Reikalavimų pagrindu nurodo aplinkybes, jog tarp ieškovės ir draudėjos UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta verslo draudimo/turto sutartis. 2022-06-04 atsakovas, atvyko į parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas, sukonfliktavęs su pardavėja, išeidamas iš parduotuvės iš visų jėgų atidarė duris, tokiu būdu jas sugadindamas. Nukentėjęs UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovę dėl žalos atlyginimo, pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad sutvarkyti sugadintas duris (be angokraščių tvarkymo) kainuotų 1 532, 93 Eur be PVM, taip pat kitų meistrų buvo paskaičiuota, jog angokraščių tvarkymas kainuotų apie 200,00 Eur. Iš apskaičiuotos nuostolių sumos 1 732,93 išskaičiuota besąlyginė išskaita ir išmokėta 1617,93 Eur draudimo išmoka. Pritaikius 508,71 Eur nusidėvėjimą žalos dydis sumažintas iki 1 109,22 Eur (1617,93 Eur – 508,71 Eur). Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į atsakingus asmenis dėl žalos atlyginimo, o būtent į atsakovą. Atsakovas, išeidamas iš patalpų, specialiai iš visų jėgų stūmė duris, tokiu būdu jas apgadindamas. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų buvo patirta žala. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys t. y. jeigu atsakovas būtų tvarkingai ir ne iš visų jėgų atidaręs duris, žala būtų neatsiradusi, todėl yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovui buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas geranoriškai atsisakė atlyginti žalą. Atsakovas turi pareigą sumokėti 44,67 Eur (1 109,22 Eur (žala) x 0,05 (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) x 294 (praleistų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo atsakovo atsakymo (2023-05-04) į jam siųstą pretenziją iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024-02-22).
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka.
2.1. Atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus nurodo, jog 2022-06-04 lankėsi parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), dėl sūnaus šalmo keitimo į didesnį. Atvykus į parduotuvę, jam buvo pasakyta, kad šalmo niekas nekeis, todėl pardavėjai nurodė, jog dėl gražinimo kreipsis į kitas instancijas. Konflikto nebuvo, nes nebuvo kada aiškintis. Praėjus kiek laiko sulaukė skambučio iš policijos dėl padarytos žalos. Nuvykus į policiją, pareigūnai jo tyčinių ar chuliganiškų veiksmų nenustatė. Po pokalbio su pareigūnu nuvyko pažiūrėti apgadintų parduotuvės durų. Nuvykęs į vietą matė nulaužtą durų kampą, o iš arčiau apžiūrėjęs pamatė, anksčiau klijavimo žymių, o tai rodo, jog durys anksčiau jau buvo pažeistos ir remontuotos. Nesutinka su paskaičiuota žala ir taikomu nusidėvėjimu. Galimai 2017 m. sienų dažymas nėra durų įsigijimas ir jų montavimas, nes nėra pateikta jokių durų įsigijimo dokumentų, kurie patvirtintų kada buvo įsigytos ir sumontuotos durys, nėra pateiktos papildomos nuotraukos su stiklo paketo, ar durų profilio pagaminimo datomis. Šios durys remonto metu nebuvo keistos, tai patvirtina nuotraukos nuo 2012 m., o tai rodo, jog durys buvo dar senesnės negu 2012 m. gamybos. Negavo jokios pretenzijos iš ieškovės dėl žalos atlyginimo.
2.2. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
3. Teismo posėdyje ieškovės atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad atsakovas iš jėgos pastūmė patalpų duris tokiu būdu buvo atplėšta detalė nuo durų. Žalos patyrimo faktą įrodo į bylą pateiktą sąskaita, nuo kurios yra nuskaičiuotas durų nusidėvėjimas. Angokraščius tvarkyti prireikė dėl durų pakeitimo. Durų nusidėvėjimą skaičiuoja nuo 2010 m., kada buvo įregistruotas statinys. Tiksli durų įstatymo data nėra jiems žinoma, todėl nusidėvėjimą ir skaičiuoja nuo pastato įregistravimo.
4. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad atsakovas iš trečiojo asmens parduotuvės pirko sūnui motociklininko šalmą. Kitą dieną po įsigijimo pakartotinai nuvyko į parduotuvę dėl įgyto šalmo pakeitimo. Parduotuvės darbuotoja pasakė, kad šalmo nekeis, nes šalmas buvo naudotas. Su darbuotoja nesiginčijo, iš karto apleido parduotuvės patalpas. Stumtelėjęs duris jos rankeną paleido iš rankos, matė, kad durys yra su stabdžiu. Stumdamas duris iš jų nepajautė jokio pasipriešinimo, jos atsidarė visos iki galo. Iš to buvo akivaizdu, kad durų stabdis neveikė. Stumdamas duris panaudojo tiek pat jėgos, kiek jos naudoja atidarydamas ir kitas tokio stiliaus duris. Po apklausos policijos komisariate buvo sugrįžęs prie parduotuvės apžiūrėti apgadintas duris. Pastebėjo, kad nulūžusi durų detalė anksčiau jau buvo klijuota.
5. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas jų parduotuvėje įsigijo šalmą. Po to atsakovas buvo kreipęsis į parduotuvę telefonu dėl prekės keitimo. Darbuotoja paaiškino, kad šalmo pakeitimas yra galimas, tačiau tarp atsakovo ir darbuotojos įvyko nesusikalbėjimas ir atsakovui nebuvo pasakyta, jog parduotuvė nepriima atgal naudotų, dėvėtų prekių. Atsakovas kitą dieną atvyko į parduotuvę su vaiku, vaikas grąžintiną šalmą buvo užsidėjęs ant galvos. Informavus atsakovą, jog parduotuvė panaudotos prekės atgal nepriims, tai iššaukė atsakovo nepasitenkinimą. Parduotuvės durys nebuvo naujos, tačiau jos buvo sveikos. Ant pakilimo laiptų buvo pritvirtintas nedidelis stabdis, į kurį durys atsiremdavo jas atveriant plačiai. Atsakovas, stumdamas duris didele jėga, nulaužė apatinį stabdį ir tada durys trenkėsi į turėklą. Durų viršuje esanti detalė yra skirta pritraukti duris, bet ne jas blokuoti. Tai ne stabdis, ji neatlieka pristabdymo funkcijos. Angokraščiai buvo apgadinti keičiant duris. Neįmanoma pakeisti duris su staktom taip, kad nebūtų pažeisti angokraščiai. Durys klijuotos nebuvo nei prieš įvykį, nei po.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
7. Iš verslo draudimo liudijimo Serija LD Nr. 113154847 Nr. 463048347 nustatyta, kad draudėjas trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) apdraudė patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), draudikas – ieškovė, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, draudimo laikotarpis: nuo 2018-01-22 iki 2038-01-19, draudimo sąlygų galiojimo laikotarpis: nuo 2020-01-22 iki 2021-01-21.
8. Verslo turto draudimo priedu prie draudimo liudijimo Nr. 463048347 nustatytas draudimo sąlygų galiojimo laikotarpis nuo 2022-01-22 iki 2023-01-21, pakeistų draudimo sąlygų galiojimo laikotarpis: nuo 2022-01-22 iki 2023-01-21, draudimo suma – 84 000,00 Eur statinių vertei atkurti, statinių draudimo besąlyginė išskaita – 115,00 Eur.
9. Iš ieškovės pateikto vaizdo įrašo, fotonuotraukų, Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato 2022-10-20 rašto nustatyta, kad 2022-04-06 atsakovo veiksmais buvo apgadintos parduotuvės esančios, adresu (duomenys neskelbtini), durys. Ginčo byloje dėl to nėra.
10. Dėl durų apgadinimo pašalinimo trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „Eirigita“, kuri pateikė trečiajam asmeniui komercinį pasiūlymą, kuriame buvo nurodyta naujų durų PVC kaina, senų durų demontavimo kaina, naujų durų montavimo kaina, senų durų utilizavimo kaina, transportavimo kaina, bei išsiplečiančios juostos uždėjimo kaina. Ieškovę tenkino UAB „Eirigita“ komercinis pasiūlymas, todėl pateikė šiai įmonei užsakymą dėl PVC durų įsigijimo ir paminėtų darbų atlikimo. 2022-10-14 UAB “Eirigita” išrašė trečiajam asmeniui PVM sąskaitą-faktūrą Serija EIR Nr. 22/6366, 1 532,93 Eur sumoje. Nurodytos išlaidos susideda iš: 1 039,14 Eur už PVC duris, 310,40 Eur atliktus durų montavimo darbus, 50,00 Eur transporto paslaugas, 62,01 Eur senų durų utilizavimą, 62,01 Eur senų durų demontavimą, 9,37 Eur išsiplečiančią juostą.
11. Ieškovė 2022-10-18 žalos byloje Nr. 3044075 apskaičiavo draudimo išmoką. Draudimo išmoka yra lygi 1 732,93 Eur bei susideda iš 1 532,93 Eur pagal 2022-10-14 PVM sąskaitą-faktūrą Serija EIR Nr. 22/6366 bei 200,00 Eur už angokraščių apdailą. Nuo apskaičiuotos mokėtinos draudimo išmokos atlikta 115,00 Eur išskaita. Mokėtina draudimo išmokos suma 1 617,93 Eur.
12. Ieškovė 2022-10-18 pranešimu Nr. 3044075 informavo atsakovą, kad išmokėjo UAB „Eirigita“ 1 532,93 Eur, o trečiajam asmeniui 85,00 Eur sumas.
13. Iš 2022-10-21 mokėjimo nurodymų nustatyta, kad ieškovė bankiniais pavedimai išmokėjo UAB „Eirigita“ 1 532,93 Eur, o trečiajam asmeniui - 85,00 Eur. Bendra išmokėta draudimo išmokos suma – 1 617,93 Eur.
14. Ieškovė 2022-10-21 pretenzija kreipėsi į atsakovą, reikalaudama per 15 dienų nuo pretenzijos gavimo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius. Ieškovė pakartotinai atsakovui išsiuntė 2023-01-03 pretenziją. Pretenzijas ieškovės vardu atsakovui taip pat teikė UAB “B2Kapital”. Atsakovas pretenziją gavo ir 2023-05-04 atsisakė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
15. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 1 109,22 Eur žalos atlyginimą dėl išmokėtos draudimo išmokos šalinant atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad atsakovas, išeidamas iš patalpų, pernelyg stipriai pastūmė patalpų duris, durys atsitrenkė į turėklą bei nuskilo nuo durų detalė, tokiu būdu durys buvo apgadintos.
16. Atsakovas nors ir neneigia, jog būtent po jo durų pastūmimo atsirado durų apgadinimai, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka, kad tai buvo padaryta jo kaltais veiksmais. Pabrėžė, kad atidarant duris jis panaudojo tiek pat jėgos, kiek panaudoja jėgos atidarant bet kurias kitas tokio stiliaus duris. Teigia, jog šiuo atveju durų detalė nuskilo dėl to, jog durys buvo nekokybiškos, neveikė durų viršuje esantis stabdis, taip pat nebuvo pritvirtintas stabdis ant pakilo laiptų. Esant stabdžiui tvarkingam, durys nebūtų galėjusios visiškai atsiverti, durys nebūtų kontaktavusios su turėklu, detalė nebūtų nuskilusi. Taip pat nurodė, kad durų detalė buvo nuskilusi iki ginčo įvykio ir po to priklijuota.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal to paties straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 35 punktas).
18. Kadangi žala UAB (duomenys neskelbtini) atsirado iš delikto, ieškovė iš draudėjos (trečiojo asmens) perimtą reikalavimo teisę gali įgyvendinti pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
19. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta deliktinės civilinės atsakomybės samprata, kuri sako, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. CK 6.246 straipsnio 1 dalis, numatanti civilinės atsakomybės pagrindus, nurodo, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jos šalių iki teisės pažeidimo nesieja teisiniai santykiai, išskyrus numatytas išimtis. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
20. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).
Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų
21. Teismas iš į bylą pateikto vaizdo įrašo, fotonuotraukų nustatė, kad atsakovas kartu su sūnumi 2022-04-06 9 val. 41 min. 52 sek. atvyko į trečiajam asmeniui priklausančią parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, įeidamas į parduotuvę atsakovas atidarė parduotuvės duris tvarkingai: suėmė dešine ranka už durų rankenos, pravėrė duris tiek, kiek reikia, jog laisvai įeitų į parduotuvę, eidamas tarpduriu duris nestipriai dar pastūmė dviem pirštais už durų krašto iš vidinės pusės, kad užsiverdamos durys nekliudytų atsakovui iš paskos einančio jo sūnaus. Atsakovas parduotuvės patalpas apleido 9 val. 42 min. 54 sek. Atsakovas, išeidamas iš patalpų, iš pradžių duris nedaug pastūmė kaire ranka, tiek, kiek reikia, jog atsakovas galėtų praeiti per tarpdurį, tačiau jau žengdamas tarpduriu duris stipriai pastūmė ir paleido iš rankos. Atsakovui stipriai pastūmus bei paleidus duris šios trenkėsi į ant pakilimo laiptų pritvirtintą durų atramą/stabdį, jį nulaužė ir po to atsitrenkė į ant pakilimo laiptų esantį turėklą. Durų kontakto su turėklu vietoje nuo durų varčios atskilo plastiko dalis.
22. Įvertinus į bylą pateiktą vaizdinę medžiagą, nekyla abejonių, jog byloje nustatyti durų apgadinimai (nuskilusi durų varčios plastiko detalė) buvo padaryti atsakovo neteisėtais kaltais veiksmais. Visiškai nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, jog jis darydamas parduotuvės duris naudojo tiek pat jėgos, kiek jos naudoja įprastai atidarydamas tokio tipo duris. Tai spręstina iš to kaip atsakovas įeina, o po to išeina iš parduotuvės patalpų. Pabrėžtina, kad įeidamas į parduotuvę atsakovas iš pradžių ranka nestipriai patempia už rankenos duris, o po to jas stumteli dviejų pirštų pagalba, kad durys liktų prasivėrusios ir nekliudytų jam iš paskos einančio sūnaus. Atsakovas įeidamas durų neatvėrė visiškai, durys neatsirėmė į durų atramą /stabdį. Tuo tarpu išeidamas iš parduotuvės atsakovas sugebėjo pastumti duris taip stipriai, kad smūgio amortizuoti nesugebėjo net specialiai tam prie pakilimo laiptų primontuota atrama/stabdis, kuris matomas nuotraukoje (tomas I, b. l. 14). Atrama/stabdis buvo nulaužta.
23. Taip pat nesutiktina su atsakovo teiginiais, jog durys galimai buvo netvarkingos, neveikė durų stabdis. Tokią išvadą atsakovas padarė iš to, jog durų detalė, kuri pritraukia duris jas atsidarius, nesudarė jokio pasipriešinimo jas stumiant. Iš į bylą pateiktų nuotraukų, vaizdo įrašo matyti, jog atsakovo apgadintos durys yra eksploatuojamos ne anksčiau kaip nuo 2012 m. Durys, jas atidarius, pačios prisitraukė, tai yra grįžo į pradinę padėtį, tiek atsakovui įeinant, tiek ir išeinant, jos neturėjo jokių vizualiai matomų defektų. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie leistų abejoti durų kokybe. Todėl darytina išvada, kad durys aptariamo įvykio metu buvo tvarkingos. Akcentuotina ir tai, jog viršuje pritvirtinta detalė, kuri pritraukia duris jas atidarius, neveikia kaip stabdis, tapo žinoma atsakovui dar prieš apgadinant duris. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog iš trečiojo asmens parduotuvės jis buvo įsigijęs motociklininko šalmą, o įvykio dieną atvyko į parduotuvę pakeisti nusipirktą šalmą kitu. Taigi, atsakovas trečiojo asmens parduotuvėje lankėsi ne mažiau kaip vieną kartą iki ginčo įvykio. Ankstesnių apsilankymų metu atsakovui pavyko išvengti incidentų tiek įeinant į patalpas, tiek paliekant jas. Akivaizdu, kad pasipriešinimo nebuvimą tempdamas duris už rankenos atsakovas pajautė ir įeidamas į patalpas įvykio dieną.
24. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas iki ginčo įvykio iš trečiojo asmens buvo įgijęs motociklininko šalmą. Atsakovas siekė nusipirktą motociklininko šalmą pakeisti kitu. Telefoninio pokalbio metu su parduotuvės darbuotoja atsakovas sutarė dėl prekės pakeitimo. Tačiau atsakovui 2022-04-06 atvykus į parduotuvę dėl prekės pakeitimo, parduotuvės darbuotoja atsisakė tą padaryti, motyvuodama tuo pagrindu, jog atsakovas įgyta preke naudojosi, tai yra prekė jau buvo dėvėta. Sutiktina su ieškovės ir trečiojo asmens pastebėjimais, jog parduotuvės darbuotojos atsisakymas pakeisti motociklininko šalmą iššaukė atsakovo neigiamą reakciją, kurią jis šiuo atveju išreiškė stipriai pastumdamas parduotuvės duris. Atsakovas tą padarė sąmoningai. Akivaizdu, kad tokia demonstratyvi reakcija susiklosčiusioje situacijoje neatitiko apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio standarto.
25. Pastebėtina ir tai, kad atsakovo į bylą pateiktos nuotraukos nepatvirtinta to fakto, jog ant durų, matoma skaidri medžiaga yra klijai, kad ši skaidri medžiaga ant durų atsirado iki ginčo įvykio. Kitų duomenų atsakovas į bylą neteikė, ekspertizės atlikti neprašė. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, jog durys nebuvo klijuotos nei prieš įvykį, nei po jo.
26. Apibendrinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė atsakovo neteisėtą veikimą. Atsakovas, paveiktas neigiamų emocijų, nebuvo pakankamai atidus, rūpestinas, apdairus, ir panaudojo pernelyg daug jėgos pastumdamas parduotuvės duris, todėl darytina išvada, jog atsakovas pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą ir byloje įrodyta atsakovo kaltė bei neteisėti veiksmai.
Dėl žalos dydžio.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė žalą įrodinėja 2022-10-14 UAB „Eirigita“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija EIR Nr. 22/6366, 1 532,93 Eur sumoje. Ši išlaidų suma susideda iš: 1 039,14 Eur už PVC duris, 310,40 Eur atliktus durų montavimo darbus, 50,00 Eur transporto paslaugas, 62,01 Eur senų durų utilizavimą, 62,01 Eur senų durų demontavimą, 9,37 Eur išsiplečiančią juostą. Ieškovė taip pat pateikė 2022-10-18 žalos apskaičiavimo aktą žalos byloje Nr. 3044075, iš kurio matyti, kad angokraščių aplink duris sutvarkymo kaina yra 200,00 Eur.
28. Ieškovė dėl nusidėvėjimo nuo 200,00 Eur sumos už angokraščių apdailą nuskaičiavo 22,94 Eur, o dėl durų nusidėvėjimo nuo 1 532,93 Eur sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija EIR Nr. 22/6366 nuskaičiavo 485,77 Eur. Bendra išlaidų suma 1 224,22 Eur, nuo kurios taip pat atlikta 115,00 Eur besąlyginė išskaita. Tokiu būdu ieškovė patirtą žalą vertina 1 109,22 Eur sumoje.
29. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją.
30. Teismas pažymi, kad atsakovo veiksmais buvo nepataisomai apgadintos ne visos durys, o tik dalis durų varčios – nuskilo nedidelė dalis plastiko žemiau durų rankenos iš lauko pusės. Tačiau ieškovė, šalindama durų trūkumus neapsiribojo tik durų varčios pakeitimu, o buvo pakeista durų varčia kartu su stakta, tai yra visos durys. Iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, jog UAB „Eirigita“, kuri pardavė trečiajam asmeniui duris bei atliko durų pakeitimo darbus, atsisakė pašalinti durų defektus keičiant tik durų varčią, kadangi tokio tipo durų ji negamina. Akcentuotina, kad pagal bylos duomenis ieškovė ar trečiasis asmuo į kitus PVC durų gamintojus dėl durų varčios pagaminimo ir pakeitimo nesikreipė. Vien tas faktas, kad UAB „Eirigita“ tokio užsakymo negalėjo įvykdyti, neįrodo, kad ir kiti asmenys neužsiima nagrinėjamu atveju aktualių durų varčios gamyba. Ieškovė šių aplinkybių nesiaiškino nei šalinant durų defektus, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiuo klausimu buvo visiškai pasyvi. Esant tokiai situacijai teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo durų defektų pašalinimas negalėjo apsiriboti tik apgadintų durų varčios pakeitimu nauja.
31. Be to, teismas pažymi, kad angokraščių apgadinimus sąlygojo durų staktos keitimas. Ieškovei neįrodžius būtinybės keisti durų varčios kartu su stakta, nėra pagrindo ieškovei atlyginti jos patirtų išlaidų šalinant angokraščių defektus. Pasisakant dėl angokraščių išlaidų svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie įrodytų jai patyrus 200,00 Eur žalą dėl angokraščių apdailos, pvz., darbų priėmimo-perdavimo akto, išrašytos sąskaitos-faktūros už atliktus angokraščių apdailos darbus, duomenų apie ieškovės atliktą bankinį pavedimą 200,00 Eur sumoje. Vietoje to, pateikiamas susirašinėjimas tarp ieškovės darbuotojo ir trečiojo asmens atstovo, kuriame iš esmės yra tik diskutuojama, kiek angokraščių sutvarkymas galėtų kainuoti, minima kaina – nuo 150,00 Eur iki 200,00 Eur. Vėliau susirašinėjime paminėta 200,00 Eur suma perkeliama į ieškovės užvestą žalos bylą Nr. 3044075.
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais teismas ieškovės prašomų išlaidų dydį, susijusį su durų įsigijimu, pakeitimu mažina per pusę, kadangi ieškovė neįrodė, jog pašalinti atsakovo padarytus durų apgadinimus buvo būtina pakeisti visas duris, tuo tarpu ieškovės išlaidos už angokraščių apdailą nepriteistinos neįrodžius nei būtinybės atlikti tokius darbus, nei pačių išlaidų patyrimo fakto.
33. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė besąlyginę išskaitą atliko nuo bendros draudimo išmokos už durų įgijimą bei pakeitimą ir angokraščių apdailą. Nėra aišku, kuri dalis išskaitos buvo nuskaičiuota nuo durų įgijimo ir pakeitimo ir kuri dalis – nuo angokraščių apdailos. Prieš besąlyginę išskaitą išlaidų bendra suma sudarė 1 224,22 Eur, kurios 177,06 Eur apėmė angokraščių apdaila. Už angokraščių apdailą procentinė išlaidų dalis sudarytų 14,46 proc. nuo visos 1 224,22 Eur sumos.
34. Atlikus besąlyginę išskaitą nuo 1 224,22 Eur (1224,22 Eur -115,00 Eur), žalos dydis sumažėja iki 1 109,22 Eur. Kadangi teismas atsisako priteisti ieškovės naudai iš atsakovo išlaidas už angokraščių apdailą, ieškovės paskaičiuota 1 109,22 Eur mažintina 14,46 proc. (160,39 Eur), tai yra iki 948,83 Eur (1109,22 Eur -160,39 Eur), o 948,83 Eur išlaidų dydis mažintinas per pusę iki 474,42 Eur.
35. Apibendrinant išdėstytą, teismas laiko, jog ieškovė, šalindama atsakovo neteisėtu veikimu sukeltus padarinius, patyrė 474,42 Eur žalą (CPK 178 straipsnis).
Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
36. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad trečiojo asmens patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), 2022-04-06 durys buvo apgadintos atsakovo neteisėtais kaltais veiksmais. Atsakovas sąmoningai didele jėga pastūmė duris, durys po pastūmimo atsitrenkė į durų atramą, ją nulaužė, o po to trenkėsi į turėklą bei atskilo nuo durų dalis plastiko. UAB „Eirigita“ PVM sąskaita-faktūra Serija EIR Nr. 22/6366 buvo išrašyta šalinant atsakovo neteisėtais veiksmais sukeltus neigiamus padarinius. Ieškovė pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog ji atsiskaitė su UAB „Eirigita“ pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Teismo vertinimu neabejotinai egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, jeigu atsakovas būtų tvarkingai ir ne iš visų jėgų atidaręs duris, žala nebūtų atsiradusi.
37. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalėjo įrodyti ieškovė (CPK 199 straipsnis).
38. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).
39. Išanalizavus civilinės bylos medžiagą, įvertinus šalių pateiktus įrodymais bei argumentus, darytina išvada, jog yra nustatytos visos būtinos sąlygos, reikalingos konstatuoti deliktinei atsakomybei dėl atsakovo padarytos ieškovei žalos.
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 474,42 Eur žalos atlyginimas.
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo.
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 44,67 Eur kompensacines palūkanas. Ieškovė kompensacines palūkanas skaičiuoja nuo ieškiniu reikalaujamos priteisti žalos sumos, taikant 5 procentų metinę palūkanų normą, nuo atsakovo atsakymo (2023-05-04) į jam siųstą pretenziją iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024-02-22), tai yra už 294 dienas.
42. CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsiranda pareiga mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
43. Byloje nustatyta, kad atsakovui kilo civilinė deliktinė atsakomybė. Ieškovė 2022-10-21 pretenzija kreipėsi į atsakovą, reikalaudama per 15 dienų nuo pretenzijos gavimo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius. Ieškovė pakartotinai atsakovui išsiuntė 2023-01-03 pretenziją. Pretenzijas ieškovės vardu atsakovui taip pat teikė UAB “B2Kapital”. Atsakovas pretenziją gavo ir 2023-05-04 atsisakė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
44. Pažymėtina, jog kompensuojamųjų palūkanų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Taigi ieškovė teisėtai ir pagrįstai tikisi minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovas, gavęs pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsisakė atlyginti žalą ir tokiais veiksmais praleido prievolės įvykdymo terminą iki bylos iškėlimo teisme, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovė patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės – negauto žalos atlyginimo. Teismui tenkinus iš dalies ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo yra pagrindas ieškovės naudai priteisti iš atsakovo kompensacines palūkanas, kurios skaičiuotinos nuo šiuo sprendimu priteistos 474,42 Eur žalos, taikant 5 procentų metinę palūkanų normą už 294 dienas. Taigi ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 19,11 Eur kompensacinės palūkanos (474,42 Eur (žala) x 0,05proc. / 365 (dienų skaičius metuose) x 294 (praleistų dienų skaičius) = 19,11 Eur) (CK 6.210 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų.
45. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
46. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas).
47. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 1 dalis, ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė.
48. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
49. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pripažinus, jog ieškovės ieškinys iš dalies pagrįstas ir jį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 493,53 Eur sumos nuo 2024-02-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).
51. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 432,00 Eur: 32 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas.
52. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 847 Eur su PVM už advokato teisines paslaugas. Pateiktoje išlaidų detalizacijoje nurodoma, kad atsakovo atstovo valandinis įkainis yra 100 Eur plius PVM. Atsakovo atstovas išlaidų detalizacijoje nurodo, kad skyrė 2 valandas susipažinimui su bylos medžiaga bei 5 valandas atstovaujant atsakovą teismo posėdžiuose.
53. Pažymėtina, kad byloje buvo surengti iš viso trys posėdžiai. Parengiamojo posėdžio trukmė buvo iki 1 valandos, bendra dviejų teismo posėdžių trukmė buvo iki 3 valandų. Pažymėtina, jog atsakovo atstovas parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, taigi atsakovo atstovas bylinėjimosi išlaidas už atsakovo atstovavimą teismo posėdžiuose negalėjo skaičiuoti už daugiau kaip 3 valandas. Įvertinus tai, atsakovo prašoma priteisti 847,00 Eur suma mažintina 242 Eur (vienos valandos įkainis plius PVM -121,00 Eur), tai yra iki 605,00 Eur.
54. Nagrinėjamoje byloje po ieškinio patikslinimo ieškinio suma buvo lygi 1 153,89 Eur. Tuo tarpu teismas ieškovės naudai šiuo sprendimu priteisia 493,53 Eur. Iš ko spręstina, kad teismas byloje patenkino 42,77 proc. ieškinio reikalavimų.
55. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 42,77 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 183,61 Eur. Atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 57,23 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 346,24 Eur.
56. Pritaikius priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 162,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
57. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra lygios 54,45 Eur (Klaipėdos apylinkės teismo 2024-11-06 pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteistina 31,16 Eur šių išlaidų, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 23,29 Eur šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-271 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 474,42 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 42 ct) žalos atlyginimą, 19,11 Eur (devyniolikos eurų 11 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 493,53 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 53 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024-02-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 162,63 Eur (dviejų šimtų trisdešimt dviejų eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 31,16 Eur (trisdešimt vieno euro 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtyje nurodyti – civilinėje byloje Nr. e2-3304-1025/2024.
Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,29 Eur (dvidešimt trijų eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtyje nurodyti – civilinėje byloje Nr. e2-3304-1025/2024.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Asta Matulevičienė