Civilinė byla Nr. e2-1099-807/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16671-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.8.11.1; 2.6.8.11.2; 2.6.16.11.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė,

              sekretoriaujant R. V.,

              dalyvaujant ieškovės J. K. atstovei advokatei Z. V.,

              atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei teisininkei K. N., 

              atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovei teisininkei A. U.,

              atsakovo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovui advokatui L. D.,

              viešame teismo posėdyje, vykusiame mišriu būdu, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Vilniaus vystymo kompanijai“, savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripažinimo galiojančia, trečiasis asmuo byloje Valstybės įmonė Registrų centras,

n u s t a t ė:

               Ieškovės reikalavimų esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti ieškovės J. K., su UAB „Šilėja“ (duomenys neskelbtini) sudarytą neterminuotą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančio iš dviejų kambarių, išnuomojimo galiojančia ir nenutraukta; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kuria butas (duomenys neskelbtini), perduotas atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, panaikinti (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktą dėl buto (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nuosavybėn, taikyti restituciją ir grąžinti butą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę patalpų perdavimo-priėmimo aktu perduoti ieškovei J. K. butui (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) priskirtas patalpas; 4) panaikinti Nekilnojamojo turto registre atliktą buto (duomenys neskelbtini) kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto teisinę registraciją bei panaikinti (duomenys neskelbtini) sudarytą priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suformuotas atskiras nekilnojamasis objektas – butas (duomenys neskelbtini) name (duomenys neskelbtini); 5) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atlikti Nekilnojamojo turto registre buto (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją pagal 1977-06-16 priimtą Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komiteto sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovės J. K. šeimai buvo paskirtas butas (duomenys neskelbtini) bei sudaryta (duomenys neskelbtini) neterminuota Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos šeimai dar 1977-06-06 Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto priimtu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas papildomas gyvenamasis plotas, t. y. jos sutuoktiniui V. K., tuo metu dirbusiam (duomenys neskelbtini), jau turėjusiam vieno kambario butą, (duomenys neskelbtini), ir jo šeimai buvo paskirtas dar vienas kambarys, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo ploto, tame pačiame name (duomenys neskelbtini), todėl nuo šio sprendimo priėmimo buvo laikoma, kad V. K. šeimos butą sudaro du kambariai, viso (duomenys neskelbtini) ploto. Minėtame bute ieškovės šeima jau buvo apsigyvenusi, kad kas jo neužimtų.

3.       (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį fondą tvarkiusi 8-oji butų ūkio tarnyba išdavė ieškovei pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini), susideda iš dviejų kambarių, yra (duomenys neskelbtini) gyvenamojo ploto, bendras plotas nenurodytas. Šiame pažymėjime yra aiškiai nurodyta, kad butas yra ne vieno kambario, o susideda iš dviejų kambarių.

4.       Prasidėjus butų privatizavimui pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą ieškovė teise į buto išpirkimą nepasinaudojo, nes lėmė jos sunki materialinė padėtis.

5.       Butų privatizavimo etapui pasibaigus, butas (duomenys neskelbtini) perėjo savivaldybės žinion. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad ginčo bute gyvena teisėtai, nes šis būstas jos šeimai buvo išskirtas teisės aktų pagrindu.

6.       Ieškovė nurodė, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Sutartyje UAB „Šilėja“ aiškiai nurodė nuomos pagrindą – Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto 1977-06-16 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Prie gyvenamosios patalpos nuomos sutarties buvo pridėtas priedas – pasas, patalpos apibūdinimas, kuriame nurodyta, kad gyvenamoji patalpa yra (duomenys neskelbtini) ploto, susidedanti iš dviejų kambarių, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo ploto, su (duomenys neskelbtini) ploto atskira virtuve.

7.       Pakartotinai UAB „Šilėja“ su ieškove sudarė (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dviejų kambarių buto išnuomojimo (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad išnuomojamas (duomenys neskelbtini) bendro ploto. Tačiau kai savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos buvo perduotos tvarkyti VšĮ „Vilniaus butai“, Šopeno g. 3, Vilniuje, ieškovei buvo pateiktas pasirašyti (duomenys neskelbtini) susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teisių ir pareigų perdavimo nurodytai įstaigai tvarkyti patalpas. Susitarimo 7 punkte buvo nurodyta, kad J. K. išnuomojama gyv. patalpa (duomenys neskelbtini), susidedanti tik iš (duomenys neskelbtini) ploto. J. K. su tuo nesutiko, kreipėsi iš karto į Vilniaus m. savivaldybę dėl gyvenamojo ploto patikslinimo sudaromoje gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje.

8.       Nurodė, kad ginčas buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris 2009-10-29 sprendimu nustatė, kad Vilniaus miesto Lenino rajono darbo žmonių tarybos vykdomasis komitetas 1977-06-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė V. K., turinčiam 14,83 kv. m. (duomenys neskelbtini) ploto kambarį (duomenys neskelbtini), jo šeimai skirti papildomai gyvenamąjį ploto – vieną (duomenys neskelbtini) kambarį tame pačiame name, kuris priklausė manevriniam fondui, bendrą gyvenamąjį plotą sudarys (duomenys neskelbtini) du kambariai. Taip pat teismo sprendime buvo nurodyta, kad ieškovė J. K. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo buvo sudariusi neterminuotai, todėl pratęsti nuomos sutartį nereikėjo.

9.       Tokiu būdu, ieškovė mano, kad jos su nuomotoju UAB „Šilėja“ sudaryta (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) negalėjo būti keičiama nesant tam susitarimo.

               Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsikirtimų esmė

10.       Atsiliepime Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-10-29 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1860-142/2009, kurią yra mini patikslintame ieškinyje ieškovė. Teismas ieškovės skundą tenkino iš dalies: 1) panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos (duomenys neskelbtini) posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) esantį sprendimą nepritarti prašymui sudaryto buto nuomos sutartį; 3) pareiškėjos (ieškovės) reikalavimą atstatyti jos teises netrukdomai valdyti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atmetė.

11.       Atsakovė nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. A(502)-1458/2010 atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-10-29 sprendimą: 1) bylą dalyje dėl pareiškėjos (ieškovės) skundo reikalavimų panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atstatyti teisę netrukdomai valdyti butą, (duomenys neskelbtini), nutraukti; 2) likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad ginčų dėl socialinio būsto nuomos teisinių santykių sprendimas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 16 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas šį aspektą nagrinėjamoje byloje vertino nepagrįstai.

12.       Dėl

13.       Atsakovė pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu teisės aktu, todėl jis gali būti apskųstas teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktas yra sudarytas tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, tad Savivaldybė nėra susijusi su minėtu aktu ir dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo akto atsiliepime nepasisako.

14.       Papildomai atsakovė pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimti sprendimai yra publikuojami ir prieinami visiems asmenims. Konkrečiai ieškinyje minimas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra laisvai prieinamas Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų paieškos duomenų bazėje. Laiko, kad procesinis teisės kreiptis į teismą vieno mėnesio terminas yra praleistas.

15.       Atsakovė nurodė, kad ginčo butas šiuo metu nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju ginčijamas (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo aktas yra sudarytas tarp dviejų subjektų – (duomenys neskelbtini) ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, tad Vilniaus miesto savivaldybė nėra susijusi su minėtu (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo aktu ir ieškovės reikalavimas panaikinti (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo aktą Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu turi būti atmestas. Ieškovė niekaip nepagrindžia kokiu teisiniu pagrindu reiškia šį savo reikalavimą, kad būtų panaikintas (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktas; neginčijama (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini) akcijų pasirašymo sutarties, todėl teisinio pagrindo restitucijai nagrinėjamoje situacijoje nėra.

16.       Dėl

17.       Papildomai pažymi, kad ginčo butas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, buvo Vilniaus apskrities viršininko administracijos perduotas (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Taigi, jis buvo suformuotas kaip atskiras objektas dar iki to momento, kai tapo savivaldybės nuosavybe. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Taigi, ieškovė pateikia nepagrįstą reikalavimą atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu.

18.       Savivaldybė

19.       Nurodė, kad nors ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti nuomos sutartį galiojančia ir nenutraukta, tačiau iš ieškovės patikslinto ieškinio nėra aišku kokį teisinį suinteresuotumą ji turi reikšdama šį reikalavimą, kadangi ieškovė nepateikia įrodymų, kurie pagrįstų, jog nuomos sutartis nutraukta.

20.       Dėl Buto

21.       Savivaldybė

22.       Dėl Buto

23.       Atsakovė, pasisakydama dėl reikalavimo panaikinti (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pažymi, kad savivaldybės atžvilgiu šis reikalavimas negali būti teikiamas, kadangi minėtu (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotas Butas II, tačiau ne savivaldybės sprendimu ar kitokiu administraciniu aktu. Taigi, yra akivaizdu, kad šiuo aktu Butas II buvo perduotas savivaldybės žinion, tačiau ne šio akto pagrindu Butas II buvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis objektas.

24.       Atsakovė prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti pritaikius ieškinio senatį; netenkinus pirmojo prašymo, ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

         Atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsikirtimų esmė

25.       Atsakovas atsiliepimu nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas.

26.       SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis, o laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Vilniaus miesto savivaldybės interesams, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu.

27.       Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), vienas kambarys, bendras plotas (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“. Šių patalpų SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ nevaldo.

28.       Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), vienas kambarys, bendras plotas (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Savivaldybei.

29.       Taigi SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ nėra ginčo Butų savininkas, tik administruoja patikėjimo teise valdomą Butą (duomenys neskelbtini). Paminėtina ir tai, kad SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ nėra įgaliotas priimti sprendimų išnuomoti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, keisti ar pratęsti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomos sutartis. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ nepagrįstai įtraukta į bylą atsakovu.

30.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir UAB ,,Šilėja“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Šia sutartimi ieškovei neterminuotai išnuomotas Butas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovė ir VšĮ ,,Vilniaus butai“ pasirašė Susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas).

31.       Pastebi, kad Susitarimo 1 punkte nurodoma, jog Susitarimu nuomotojas perėmė Sutartyje nurodyto nuomotojo teises ir pareigas pagal Sutartį, o ieškovė įsipareigojo toliau tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas, tiek, kiek jos nepakeičiamos šiuo Susitarimu. Susitarimo 7 punkte įtvirtinta nuostata: ,,Esant neatitikimams tarp Sutartyje ar šiame Susitarime ir viešajame registre nurodyto nuomojamos gyvenamosios patalpos ploto, šalys laiko teisingais ir vadovaujasi viešajame registre pateikiamais duomenimis. Susitarimo sudarymo metu nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), viešajame registre pateikiamas nuomos plotas yra (duomenys neskelbtini).“

32.       Iš nurodyto akivaizdu, kad Buto (duomenys neskelbtini) plotas Susitarime yra įrašytas remiantis viešojo registro duomenimis. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. T. B. (duomenys neskelbtini) plotas, sudarantis (duomenys neskelbtini), Susitarime įrašytas teisėtai bei pagrįstai.

33.       Pabrėžia, kad ieškovė pasirašė Susitarimą, tuo patvirtindama, kad sutinka su jame išdėstytomis nuostatomis. Atitinkamai nesuprantami ieškovės dėstomi argumentai, kad Sutartis negalėjo būti pakeista be atskiro susitarimo. Susitarimas yra nenuginčytas ir galiojantis. Dėl Susitarimo ar jame išdėstytų sąlygų nuginčijimo ieškovė į teismą nesikreipė.

34.       Ieškovė prašo pripažinti ieškovės su UAB „Šilėja“ (duomenys neskelbtini) sudarytą neterminuotą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojimo galiojančia ir nenutraukta, nurodo, kad negalėjo būti taikomi CK 6.506 str. numatyti sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindai. Tačiau Sutartis nėra nutraukta. Kaip aiškiai nurodoma pačios ieškovės pasirašytame Susitarime, Susitarimu tiek ieškovė, tiek nuomotojas įsipareigojo toliau vykdyti Sutarties įsipareigojimus. Taigi ieškovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atmestinas.

35.       Be to, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimams, susijusiems su Sutartimi ar Susitarimu, taikytina ieškinio senatis. I. S. pasirašė (duomenys neskelbtini), tad pasirašymo metu ir susipažino su Susitarimo sąlygomis, kurios, neva pažeidė ieškovės teises. Taigi, procesinis terminas kreiptis į teismą yra praleistas.

36.       Iš ieškinyje dėstomų argumentų matyti, jog ieškovė siekia įrodyti, kad Butas (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena ir šio atsiliepimo surašymo dieną, apima ir Buto (duomenys neskelbtini) plotą, tad turėtų būti jai nuomojamas pagal Sutartį.

37.       Kaip jau minėta, tiek Butas (duomenys neskelbtini), tiek Butas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ perdavus patikėjimo teise valdyti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančius būstus, (duomenys neskelbtini) perduoti kaip du atskiri nekilnojamieji turto objektai.

38.       Pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (CK 6.576 str.). Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma raštu, remiantis savivaldybės institucijos sprendimu (CK 6.577 str., 6.579 str.).

39.       Kaip minėta, ieškovei pagal Susitarimą buvo ir yra nuomojamas Butas (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad Savivaldybė nebuvo suteikusi teisės naudotis Butu (duomenys neskelbtini) ieškovei, nebuvo priėmusi sprendimo išnuomoti jai Butą (duomenys neskelbtini), nebuvo sudariusi Buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties, tačiau ieškovė gyveno Bute (duomenys neskelbtini), t. y. buvo savavališkai jį užėmusi. Atsižvelgiant į tai SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2012-03-29 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir ieškovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; ieškinys tenkintas ir 2013-08-06 antstolis R. K. įvykdė iškeldinimą, kuriame dalyvavo ir ieškovė (Iškeldinimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)).

40.       Pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi prejudicinę galią, o tai reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 .). Taigi jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovė Butu (duomenys neskelbtini) naudojosi be pagrindo. Kadangi nagrinėjamu atveju Ieškovė įrodinėja turinti teisę gyventi (duomenys neskelbtini), manytina, kad yra pagrindas nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punkte.

41.       Ieškovę iškeldinus, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ grąžino Butą (duomenys neskelbtini) Savivaldybei ir šio buto patikėjimo teise nebevaldo. Prašo ieškovės ieškinį atmesti pritaikius ieškinio senatį; netenkinus 1 punkte nurodyto prašymo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

Atsakovo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsikirtimų esmė

42.       Atsiliepimu atsakovas nurodo, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę priėmimo-perdavimo aktu perduoti ieškovei (duomenys neskelbtini), kadangi: ieškovė neturi ir neturėjo teisių į Butą (duomenys neskelbtini); ieškinio reikalavimas pažeistų savininko nuosavybės teises; ieškovė reiškia reikalavimą, kuris prieštarauja sutarčių laisvės principui.

43.       Pažymi, kad ieškovė bute (duomenys neskelbtini) nebegyvena, nes iš ten buvo iškeldinta dar 2012 m. įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovė, nesiremdama jokiu teisiniu pagrindu ir į bylą nepateikdama objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos nuosavybės/valdymo teisę į Butą (duomenys neskelbtini), vartoja buitinį terminą „turėjo“. Atsižvelgus į tai, ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kad jos šeima „turėjo“ du butus yra visiškai nepagrįsti, nes ieškovė niekaip neįrodė, kad turi teisėtą pagrindą valdyti Butą (duomenys neskelbtini).

44.       Taip pat akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų bei gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolas negali sukurti ieškovei teisų ir pareigų į Butą (duomenys neskelbtini), kadangi nurodomame posėdyje buvo sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas suteikti ieškovei nuomos teises į Butą (duomenys neskelbtini), ir buvo nuspręsta, kad ieškovė nebeatitinka kriterijų socialinio būsto nuomai.

45.       Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) Nekilnojamo turto registro duomenimis yra du atskiri savarankiški civilinių teisių objektai, priklausantys skirtingiems savininkams. Be to, vien tai, jog Lenino rajono komitetas 1977 metais suteikė ieškovei papildomą gyvenamąjį plotą, remiantis tuometiniais teisės aktais, niekaip nepatvirtina fakto, kad teisiniai santykiai nepasikeitė ir ieškovė teisėtai įgijo nuosavybės/valdymo teisę į Butą (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, bylos medžiagoje yra duomenų, kad jau gerokai po 1977 m., t. y. 2012 m. teismo sprendimu buvo išspręstas ieškovės teisių į Butą (duomenys neskelbtini) klausimas ir nuspręsta, jog ieškovė jokių teisių į Butą (duomenys neskelbtini) neturi. Po šio sprendimo ieškovė teisių į Butą (duomenys neskelbtini) neįgijo.

46.       Nurodo, kad ieškinio pagrindas nėra aiškus ir pagrįstas, nėra restitucijos taikymo pagrindo; ieškinio reikalavimams yra suėję ieškinio senaties terminai. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro atsikirtimų esmė

47.       Pateiktu atsiliepimu Valstybės įmonės Registrų centras nesutiko su reikalavimu panaikinti Nekilnojamojo turto registre atliktą buto (duomenys neskelbtini) kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto teisinę registraciją, nes reikalavimas perteklinis ir nepagrįstas: reikalavimas yra pareikštas ne atsakovui; neįrodytas teisinės registracijos nepagrįstumas; butas (duomenys neskelbtini), kaip atskira gyvenamoji patalpa, suformuota 1959-08-15, vėliau duomenys buvo tik perrašyti ir savivaldybei nuosavybės teise priklauso nuo 2003-06-11; butų (duomenys neskelbtini) duomenys nekito nuo 1981 m.; buto (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos panaikinimas savaime nereiškia buto (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimą. Dėl likusių ieškinio reikalavimų sprendimą priimti teismo nuožiūra.

48.       Teismo posėdžio metu ieškovė J. K. palaikė ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad mokėti mokesčiai buvo už du kambarius, ją iškeldino iš vieno buto, kai iškeldinimo byloje nedalyvavusi, kadangi jokių šaukimų negavusi. Nuo (duomenys neskelbtini) liga. Šiuo metu butas (duomenys neskelbtini) yra laisvas, minėtą butą ji remontavusi, įdėjo pečių. Jokių įspėjimų apie neterminuotos sutarties nutraukimą ji negavusi.

49.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Z. V. ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad UAB „Šilėja“ su ieškove (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą sutartį dėl patalpų nuomos, kurių plotas (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ieškovė minėtu plotu naudojasi nuo 1977 m., kuomet 1977-06-06 buvo priimtas sprendimas skirti papildomą plotą (papildomą 1 kambarį). Ieškovės sutuoktiniui buvo skirtas butas (duomenys neskelbtini) pagal darbą 1972 m., o (duomenys neskelbtini) butas – kaip manevrinis fondas. Pagal planus plotai yra: (duomenys neskelbtini). Vėliau (1998 m.), visi butai buvo perduoti į savivaldybės balansą. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu yra nustatyta daug faktinių aplinkybių. Dėl iškeldinimo ieškovės atstovė paaiškino, kad tai buvo be ieškovės žinios, nors savivaldybė žinojusi, kad buvo neterminuota sutartis, tačiau prašiusi iškeldinti ieškovę. Teigia, kad registro duomenys nebuvo tinkamai sutvarkyti, nes savivaldybė perėmusi turtą, turėjo jį ir inventorizuoti. Pažymi, kad senaties termino nepraleido, remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-845-372/2018, tačiau jei teismas spręstų priešingai, prašo ją atnaujinti. Papildė, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, su kuriuo nuomos sutartis nesudaryta.

50.       Teismo posėdžio metu atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė A. U. parodė, kad butas (duomenys neskelbtini) jau nuo 1959-08-15 yra kaip atskiras būstas. (duomenys neskelbtini) ieškovės ir UAB „Šilėja“ sutartis šiai dienai yra galiojanti, ir šalių susitarimu yra nustatytas koks yra buto (duomenys neskelbtini) plotas. Ieškovė ginčijamiems sprendimams yra praleidusi terminus. Parodė, kad ieškovę iškeldinus iš (duomenys neskelbtini) buto, minėtas butas grąžintas savininkams.

51.       Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė K. N. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad nuomos sutartis su ieškove yra galiojanti, nenuginčyta; prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovė buto (duomenys neskelbtini) neįgijusi ir nėra pagrindo kelti reikalavimą jį nuomotis, o juo naudojosi kurį laiką neteisėtai. Susitarimas irgi galiojantis, nenuginčytas.

52.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovas advokatas L. D. palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinio netenkinti.

53.       Teismo posėdžio metu liudytoja M. N. parodė, kad ieškovė J. K. yra jos kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Josios butas yra (duomenys neskelbtini), o kaimynės - (duomenys neskelbtini), kurie šalia vienas kito ((duomenys neskelbtini), jie buvo sujungti). Ieškovę pažįsta nuo vaikystės, nuo seno ji ten ir gyveno. (duomenys neskelbtini) ir dabar gyvena bute (duomenys neskelbtini), o butas (duomenys neskelbtini) uždarytas. Parodė, kad nežino, jog savavališkai (duomenys neskelbtini) užėmė butą (duomenys neskelbtini); paaiškino, kad į butus (duomenys neskelbtini) buvo 1 įėjimas ir kad šis namas yra 2 aukštų, kurio 1 aukšte yra butai (duomenys neskelbtini), t. y. viso 3 butai. Dabar į butus (duomenys neskelbtini) yra du atskiri įėjimai, o anksčiau (gal iki 2015 m.) buvo vienas įėjimas. Ten, (duomenys neskelbtini) bute, gyveno (duomenys neskelbtini) sūnus M. K., o dabar niekas negyvena. Namo specifika ta, kad į butus įėjimai yra iš lauko, koridoriaus jokio nėra; keli butai yra panaikinti.

54.       Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad ji yra ieškovės sūnaus M. K. sutuoktinė, (duomenys neskelbtini) gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m., tai buvo ne (duomenys neskelbtini) butas, kuris buvo iš 2 kambarių, buvo du įėjimai į du kambarius (atskirai į kiekvieną), o tarp šių butų buvo ir praėjimas viduje. Ji su sutuoktiniu gyveno (duomenys neskelbtini), o ieškovė (duomenys neskelbtini) bute. Iš ten išsikraustė (duomenys neskelbtini) m. Mokesčių knygelėje nebuvo atskirai nurodytų mokesčių, mokėjo kai buvo nurodyta buto (duomenys neskelbtini) ir už tai mokėjo kaip už abu kambarius.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

      Ieškinys atmestinas.

     Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai

55.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 1977-06-16 Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto priimtu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. K., gyvenančiam 1 kambario bute, kurio plotas (duomenys neskelbtini), papildomai buvo skirtas vienas kambarys (duomenys neskelbtini) tame pačiame name; papildomai nurodyta, kad bendras buto plotas (duomenys neskelbtini), du kambariai. Taip pat patikrinimo pažyma nurodoma, kad 1975 m. lapkritį, atsilaisvino 5 butas, kuriame atliktas remontas, perplanuotos patalpos (pakeistos durys, perstatyta krosnis, viryklė). Butai (duomenys neskelbtini) atitinka inventorizacinį planą.

56.       Valstybės įmonės „Registrų centro“ patalpų 1959-08-15 planu ir pastatų vidaus plotų eksplikacijomis, atliktomis 1959, 1967, 1981, 2000 metais, nustatyta, kad butai (duomenys neskelbtini), yra kaimynystėje, atžymėti kaip atskiri objektai.

57.       (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Šilėja“ (nuomotojas) ir J. K. (nuomininkas) buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Šilėja“ (nuomotojas) ir J. K. (nuomininkas) buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuomotojas nuomininkui (ir jo šeimos nariams) suteikė neterminuotam naudojimui (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo gyvenamąją patalpą adresu, (duomenys neskelbtini); pridėtas gyvenamosios patalpos pasas (2 kambariai – (duomenys neskelbtini)).

58.       Iš (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto valdybos sprendimo nustatyta, kad buvo patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, Manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, Gyvenamosios patalpos pasas, Vilniaus miesto privatizuoto ir neprivatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros taisyklės ir pan.

59.       (duomenys neskelbtini) Susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo, sudarytas tarp Viešos įstaigos „Vilniaus butai“ ir J. K., patvirtina, kad minėtos šalys susitarė, jog gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos plotas yra (duomenys neskelbtini) (7 punktas).

60.       (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog buvo svarstomas objekto, kuris yra (duomenys neskelbtini) – klausimas dėl J. K. prašymo sudaryti buto nuomos sutartį. Nustatyta, kad šeimos pajamos yra (duomenys neskelbtini) ir viršija nustatytą (duomenys neskelbtini) dydį, šeimos turto vertė yra (duomenys neskelbtini) ir viršija leistiną (duomenys neskelbtini) dydį. Nutarta nepritarti prašymui ir pavesti spręsti klausimą dėl iškeldinimo iš patalpų.

61.       Iš (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus rašto J. K. Dėl butų atlaisvinimo nustatyta, kad J. K. informuota apie tai, kad ji prarado teisę į socialinio būsto nuomą, jos prašymas dėl nuomos sutarties sudarymo atmestas ir yra prašoma išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini).

62.       (duomenys neskelbtini) Iškeldinimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) J. K. priverstinai iškeldinta iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei; protokolas parašais patvirtintas dalyvaujančių antstolio padėjėjo, Vilniaus miesto būsto specialisto, Vilniaus m. 1 PK vyr. tyrėjo, J. K..

63.       Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2003-06-11 iki 2008-04-09 priklausė nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybės tarybai (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini))); nuo 2008-04-09 iki 2014-10-22 nuosavybės teisės įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybei (išregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini))); nuo 2014-10-22 iki 2018-08-29 nuosavybės teisės įregistruotos (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini)); nuo 2018-08-29 nuosavybės teisės įregistruotos UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini)).

64.       Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2003-06-09 iki 2008-03-20 priklausė nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybės tarybai (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini)), o nuo 2008-04-09 – nuosavybės teisės įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybei.

65.       Byloje kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) ieškovės sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su UAB „Šilėja“, pagal kurią ieškovei buvo išnuomotas savivaldybės socialinis būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

66.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-431/2011).

67.       Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-474/2012).

68.       Šios bylos ginčui išspręsti yra aktualus Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (toliau – Paramos įstatymas) (suvestinė redakcija 2001-01-01 - 2002-12-31), kuris nustatė Lietuvos Respublikos piliečių (toliau vadinamų piliečiais) apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis būdus, valstybės teikiamos paramos formas įsigyjant gyvenamąjį namą ar butą, šios paramos suteikimo ir panaudojimo tvarką bei sąlygas, taip pat gyvenamųjų patalpų statybos ir eksploatavimo valstybinę kontrolę.

69.       Paramos įstatymo 6 straipsnyje reglamentuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos – tai yra jų teritorijoje esantys gyvenamieji namai, butai, pastatyti iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų arba kitaip įsigyti. Savivaldybės sudarė šiuos butų fondus: 1) pagrindinį butų fondą, kurio gyvenamosios patalpos nuomojamos piliečiams valstybės paramos suteikimo pagrindu arba išnuomojamos asmenims, iškeldinamiems griaunant gyvenamuosius namus, pertvarkant gyvenamąsias patalpas į negyvenamąsias, grąžinant gyvenamuosius namus jų savininkams, remiantis nuosavybės atstatymo teise, leidžiant gyventojams tame pačiame name jiems suteiktas pagalbines patalpas pertvarkyti į gyvenamąsias ir priskirti jas prie nuomojamų ar privatizuojamų, taip pat kitais atvejais, kai pagal įstatymus savivaldybės įpareigojamos suteikti asmenims gyvenamąsias patalpas; 2) manevrinį butų fondą, kurio gyvenamosios patalpos suteikiamos perkeliamiems piliečiams laikinai apgyvendinti, atliekant gyvenamųjų namų kapitalinį remontą, juos rekonstruojant, modernizuojant, likviduojant stichinių ir kitų nelaimių padarinius; 3) tarnybinį butų fondą, kurio gyvenamosios patalpos suteikiamos darbuotojams pagal Civilinio kodekso 360, 361 straipsnius; 4) specialųjį gyvenamųjų patalpų fondą, kurį sudaro bendrabučiai, viešbučiai, nakvynės namai ir prieglaudos. Savivaldybių gyvenamosioms patalpoms eksploatuoti steigiamos pelno nesiekiančios butų eksploatavimo įmonės.

70.       Pagal Paramos įstatymo 10 straipsnį, valstybės paramos formos buvo šios: 1) gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis arba subsidijas gyvenamajam namui ar butui pasistatyti arba nusipirkti (1 punktas); išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus (2 punktas).

71.       Iš Paramos įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomą, nustatyta, kad piliečiai, turintys teisę į valstybės paramą, gali išsinuomoti iš savivaldybių pagrindinio butų fondo gyvenamąsias patalpas, neviršijančias šio įstatymo 8 straipsnio šeštojoje dalyje nustatyto bendro naudingo ploto (t. y. jų bendras naudingas plotas neturi viršyti 18 kvadratinių metrų kiekvienam šeimos nariui). Taip pat numatyta, kad išnuomojant vieno kambario butą, šio įstatymo 8 straipsnio šeštojoje dalyje nustatyta bendro naudingo ploto norma (t. y. jų bendras naudingas plotas neturi viršyti 18 kvadratinių metrų kiekvienam šeimos nariui) vienam šeimos nariui netaikoma. Visais atvejais kiekvienam šeimos nariui turi tekti ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų bendro naudingo ploto.

72.       Taip pat Paramos įstatymo 15 straipsniu nustatyta, kad pilietis, norėdamas gauti valstybės paramą, parašo nustatytos formos prašymą, kuriame nurodo: šeimos sudėtį, duomenis apie turimą gyvenamąją patalpą, pageidaujamos valstybės paramos formą ir kitus duomenis pagal 2 priedėlyje pateiktą formą. Prašymas turi būti pasirašytas visų pilnamečių šeimos narių, taip pat ir laikinai išvykusiųjų. Prie prašymo turi būti pridėta šio įstatymo 3 priedėlyje pateiktos formos anketa. Jeigu pareiškėjas ar kiti šeimos nariai, pageidaujantys kartu gauti valstybės paramą, gyvena skirtingose vietose, kiekvienas iš jų privalo užpildyti ir pateikti anketą apie turimas gyvenamąsias patalpas, kuri pridedama prie prašymo paramai gauti. Anketą užpildo ir pasirašo pareiškėjas. Anketos duomenis patikslina ir ją patvirtina gyvenamosios patalpos savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Jeigu pilietis pageidauja būti įrašytas į socialiai remtinų asmenų eilę, prie prašymo turi pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis priklauso tokiai asmenų kategorijai. Jeigu pilietis yra atvykęs iš kitos gyvenamosios vietovės, kurioje buvo įrašytas į eilę valstybės paramai gauti, jis turi pridėti dokumentą, liudijantį, kiek laiko išbūta tokioje eilėje ankstesnėje gyvenamojoje vietovėje. Už prašyme ir anketoje pateiktų duomenų tikrumą atsako pareiškėjas. Už anketoje pateiktų duomenų tikrumą taip pat atsako ir ją priėmęs pareigūnas.

73.       Pagal Paramos įstatymo 18 straipsnį, piliečiai iš eilės valstybės paramai gauti išbraukiami, kai savo noru atsisako valstybės paramos; yra gavę valstybės paramą; išnyksta sąlygos, suteikiančios teisę gauti valstybės paramą; yra sąmoningai pateikę tikrovės neatitinkančias žinias arba jeigu pareigūnai, spręsdami registravimo ir įrašymo į eilę klausimus, padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių pilietis nepagrįstai buvo įrašytas į eilę; kartu su šeimos nariais išvyksta nuolat gyventi į kitą gyvenamąją vietovę ir pan. Iš eilės išbraukiama savivaldybės valdymo organo, nustatančio piliečių eilę valstybės paramai gauti, sprendimu.

74.       Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą ir ieškovės ginčijamą su UAB „Šilėja“ (duomenys neskelbtini) sudarytą neterminuotą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamosios patalpos – buto (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) Susitarimo dėl teisių ir pareigų perėmimo, sudaryto tarp viešos įstaigos „Vilniaus butai“ ir J. K., kuriuo šalys susitarė, jog gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos plotas yra (duomenys neskelbtini), nuostatas, teismas daro išvadą, kad sutartys yra teisėtos ir galiojančios, jose yra aiškiai ir suprantamai aptartos kiekvienos iš šalių teisės, taip pat šalių atskiru punktu susitarta dėl nuomojamo būsto ploto, kuris atitiko tuometinį paminėtą teisinį reglamentavimą, t. y., kad ieškovės, turinčios teisę į socialinio būsto nuomą, turimas būsto nuomos plotas atitiktų įstatyme nustatytą normatyvą.

75.       Pažymėtina, kad įstatymų leidėjui priėmus teisės aktų pakeitimus, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (suvestinė redakcija 2008-10-18 - 2008-12-29) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos ir asmenys, kurių kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą metus ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.

76.       Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šeima ir asmuo, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jei jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų ir jų kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimo metus neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių, turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus. Suteikus kitą būstą ar įsigijus būstą nuosavybės teise, šeima ir asmuo privalo per mėnesį patuštinti nuomotą savivaldybės socialinį būstą.

77.       Taip pat pagal aukščiau minėto straipsnio 3 dalį, šeimos ir asmenys, gavę valstybės remiamą būsto kreditą, už kurį įsigytą būstą prarado dėl kreditinių ar kitų įsipareigojimų ar perleido jį kitiems asmenims, ar su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta šiems pažeidus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, teisę į savivaldybės socialinį būstą įgyja po penkerių metų nuo būsto praradimo, perleidimo kitiems asmenims ar gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo dienos pagal šios dalies sąlygas.

78.       Jau minėta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl buto nuomos sutarties ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), ploto peržiūrėjimo, kadangi, kaip teigė ieškovė, ankstesnis būsto plotas buvęs (duomenys neskelbtini).

79.       Byloje esančiais duomenimis ((duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog buvo svarstomas toks ieškovės prašymas dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo nustatyta, jog J. K. šeimos pajamos tuomet sudarė (duomenys neskelbtini) Lt ir viršijo nustatytą (duomenys neskelbtini) Lt dydį, taip pat šeimos turto vertė sudarė (duomenys neskelbtini) Lt ir viršijo leistiną (duomenys neskelbtini) Lt dydį ir dėl ko nutarta nepritarti ieškovės prašymui ir pavesta spręsti klausimą dėl iškeldinimo iš patalpų. Taigi iš aptarto darytina išvada, kad ieškovei deklaravus pajamas, jų dydis akivaizdžiai ženkliai viršijo paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą normatyvą, suteikiantį socialinio būsto nuomininkui teisę išsaugoti asmens, turinčio teisę į socialinio būsto nuomą, statusą, todėl ieškovė pagrįstai neteko teisės į socialinio būsto nuomą.

80.       Iš aukščiau aptartų įrodymų, kurių teismas nebekartoja, o taip pat iš teisme duotų bylos šalių ir liudytojų paaiškinimų, matyti, kad ieškovė visu ginčo laikotarpiu faktiškai gyveno viename bute (duomenys neskelbtini), kadangi kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytoja R. K., ji su savo sutuoktiniu M. K. gyveno iki (duomenys neskelbtini) m. bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė nenurodžiusi, jog jos ginčijamu laikotarpiu buvo išskirtinių ir/ar svarbių aplinkybių/priežasčių ir dėl jų buvo kreiptasi į atsakovę ir pan., kad ieškovei yra pagrindas nuomoti ir butą (duomenys neskelbtini) - byloje tokių duomenų nenustatyta; priešingai, ieškovė (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai iškeldinta. Kadangi ginčo šalių sudaryta ginčijama nuomos sutartis ir susitarimas atitiko paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti reikalavimus, todėl ieškovė neturi jokio pagrindo ginčyti jų sudarymą reikšdama ieškinio reikalavimus.

81.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma yra socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma, todėl nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), susijusios su teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-110/2012).

82.       Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, ieškovė pareiškė ieškinį trims atsakovams ir pagrindiniu reikalavimu prašo įpareigoti nuomos sutartį laikyti galiojančia ir nenutraukta. Kaip galima suprasti iš ieškinio turinio, šiuo atveju teismas sutinka, kad minėtas ieškinio reikalavimas yra nukreiptas tinkamam subjektui – Vilniaus miesto savivaldybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kitais ieškinio reikalavimais ieškovė prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę patalpų perdavimo-priėmimo aktu perduoti ieškovei J. K. butą (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini); panaikinti Nekilnojamojo turto registre buto (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto objekto teisinę registraciją bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atlikti Nekilnojamojo turto registre buto (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją pagal 1977-06-16 priimtą Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komiteto sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei sudarytą (duomenys neskelbtini) neterminuotą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip, minėta, ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ginčijamos nuomos sutarties metu priklausė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai ir priklausė teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti; perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias nurodytas teises (CK 4.37 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini)). Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad atsakyti turi Vilniaus miesto savivaldybė, todėl dėl šios priežasties teismas pritaria atsakovams, kad ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2-5 ieškovės reikalavimų reiškiamas nepagrįstai.

               Dėl senaties termino taikymo

83.       Atsakovai bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, ieškovės reikalavimams prašė taikyti senaties terminą.  Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

84.       Ieškiniams dėl sutarties ar jos dalies pripažinimo negaliojančia bei išvestiniams reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

85.       Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius ((duomenys neskelbtini) neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl teisių ir pareigų perdavimo), suprato sudarytų sandorių esmę ir, kaip pati ieškinyje yra nurodžiusi, ji su tuo nesutiko, ko pasekoje iš karto kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl gyvenamojo ploto patikslinimo sudaromoje gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė, tikslu apginti savo pažeistas teises dėl aukščiau paminėtų sudarytų sandorių, kreipėsi ir į teismą. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2009-10-29 buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1860-142/2009, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. A(502)-1458/2010 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-10-29 sprendimas buvo pakeistas, konstatuojant, kad ginčų dėl socialinio būsto nuomos teisinių santykių sprendimas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai. Iš išdėstyto akivaizdu, kad ieškovė, kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino.

86.       Jau minėta, kad 2010-12-19 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog ginčų dėl socialinio būsto nuomos teisinių santykių sprendimas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik (duomenys neskelbtini), t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad ieškovė, remdamasi Šiaulių apygardos nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-845-372/2018, kurioje pasisakyta dėl bendro ieškinio senaties termino (10 metų), nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti sprendžiamas ieškinio senaties termino atnaujinimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pastebėtina, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Iš nurodyto yra akivaizdu, kad vien bylos šalies deklaratyvus prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą negali būti teismo priimtas nagrinėti.

87.       Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė yra nurodžiusi, jog sudarius (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl teisių ir pareigų perdavimo, ji su tuo nesutiko, kreipėsi iš karto į Vilniaus miesto savivaldybę dėl gyvenamojo ploto patikslinimo sudaromoje gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo (duomenys neskelbtini), t. y. sekančią dieną nuo sudaryto susitarimo ir baigėsi (duomenys neskelbtini). Kita vertus, ieškovė į teismą kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) ir jokių svarbių aplinkybių, kurios būtų pagrindu praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, ieškovė nenurodė.

88.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas praleistas, o atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, byloje yra papildomas pagrindas ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

89.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė pareikšto reikalavimo faktinio pagrindo, t. y., kad ieškovės J. K., su UAB „Šilėja“ (duomenys neskelbtini) sudaryta neterminuota Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamosios patalpos – buto (duomenys neskelbtini), išnuomojimo yra negaliojanti ir nutraukta. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu šalių nuomos sutartį būtų galima vertinti kaip sudarytą valstybei ar savivaldybei vykdant socialinę politiką dėl asmenų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, kaip numatė aukščiau minėto Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo aptartos nuostatos; atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo pareigos nuomoti ginčo būstą (duomenys neskelbtini) ieškovei socialinės paramos tikslais. Ieškovės pozicija dėl ginčo faktinių aplinkybių ne tik stokoja pagrįstumo, bet kartu yra prieštaringa ir nenuosekli. Kiti ieškovės reikalavimai ir dėl jų nurodomi argumentai neturi teisinės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovės ieškinys netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl

90.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje iš viso patyrė 2057 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismui ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ naudai yra priteisiamos 2057 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ nepateikė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

91.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 - 271 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti. 

Priteisti iš ieškovės J. K., a. k.  (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, į. k. 120750163, naudai 2057 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                   Diana Jankienė