(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,
atsakovui A. B. nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
uždaroji akcinė bendrovė „Eurotransport24“ (toliau - ir ieškovė, darbdavys) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2020-03-03 sprendimo Nr. DGKS-1533, priimto darbo byloje Nr. APS-131-3010, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. (toliau – ir darbuotojas, vairuotojas) dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1630,58 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų darbo metu, procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi (advokato pagalbos ir dokumentų vertimo išlaidas, sumokėtą žyminį mokestį) (el. b. apyrašo psl. 1-5).
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018-07-04 iki 2019-08-29 dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi ieškovės įmonėje. 2019 m. kovo mėnesį darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su ieškovės vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe (duomenys neskelbtini). 2019-05-07 Vokietijoje atsakovas, vairuodamas minėtas transporto priemones, patyrė eismo įvykį, t. y. būdamas didžiai neatsargus ir neatidus, itin neatsargiai manevruodamas paprastoje situacijoje, posūkyje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas minėtas ieškovės vilkikas, v/n (duomenys neskelbtini) (atsakovas, išvažiavęs iš pasikrovimo vietos ir neatsargiai staigiai darydamas posūkį į dešinę apgadino minėtą vilkiką), kaltės dėl šio neneigė, atsakomybę prisiėmė, tačiau nuostolių neatlygino.
Atsakovas apie jo atžvilgiu iškeltą bylą ir posėdį informuotas tinkamai: teismo procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas į vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį su galimybe pereiti į teisminį ir išnagrinėti bylą iš esmės jam įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 804-805 str. tvarka (el. b. popierinio priedo lapas 9), rašytinės pozicijos/atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, atstovo nepaskyrė, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 str.).
Ieškinys tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė byloje įrodinėja, kad žala kilo dėl atsakovo netinkamai atliktų darbinių pareigų, o būtent – dėl jo didžiai neatsargiais veiksmais sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta ieškovei priklausanti ir atsakovui darbinių funkcijų atlikimui patikėta transporto priemonė.
Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės ieškinio pareiškime ir teisminio nagrinėjimo metu išsakytais teiginiais dėl ieškinio pagrįstumo ir jį tenkina dėl žemiau išdėstyto.
Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2018-07-04 sudarė darbo sutartį Nr. 917 (toliau – ir darbo sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (el. b. apyrašo psl. 17-19), taip pat priedą prie darbo sutarties (el. b. apyrašo 23-24) bei papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties (el. b. apyrašo psl. 25-32). Darbo sutarties 5.14. punktas numato, kad darbuotojas (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas) įsipareigoja pagal tiesioginę paskirtį naudoti darbo priemones ir kitą įmonės turtą; užtikrinti, kad materialinės vertybės ir dokumentai būtų saugomi laikantis nustatytų taisyklių ir taip, kad būtų užtikrintas jų išsaugojimas; 5.17.punktas numato, kad darbuotojas įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK), įmonės darbo tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų ir kitų įmonės vidaus dokumentais nustatytos tvarkos, kokybiškai atlikti pavestas užduotis. Papildomo susitarimo (sutarties) prie darbo sutarties Nr. 917 1.1. punktas numato, kad darbuotojas (vairuotojas) privalo rūpintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu; 1.14. punktas numato, kad darbuotojas privalo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas; 1.18.1. punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (1.18.4. p.); 1.18.8. punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, Instrukcijų, susitarimų pažeidimo.
2019 m. kovo mėnesį darbdavio nurodymu atsakovas išvyko į reisą (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su ieškovės jam perduotu vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe, (duomenys neskelbtini). 2019-05-07 Vokietijoje atsakovas, vairuodamas minėtas transporto priemones, patyrė eismo įvykį, užfiksuota, kad būdamas didžiai neatsargus ir neatidus, itin neatsargiai manevruodamas posūkyje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas minėtas ieškovės vilkikas, v/n (duomenys neskelbtini) (atsakovas, išvažiavęs iš pasikrovimo vietos ir neatsargiai staigiai darydamas posūkį į dešinę apgadino minėtą vilkiką), kaltės dėl šio, kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, neneigė, atsakomybę prisiėmė, jos nevengė. Dėl 2019-05-07 įvykio ieškovė patyrė 1850,28 Eur nuostolių, kurią patvirtina įmonės A. S. KFZ-Service sąskaitos Nr. 20190520 ir Nr. 20190521 bei jų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (el. b. apyrašo psl. 34-61). Ginčo šalys 21019-05-14 sudarė susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti dėl 2019-05-07 įvykio ieškovės patirtą žalą (el. b. apyrašo psl. 62-64). Pagal minėtą susitarimą iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaityta 219,70 Eur suma, su kuo atsakovas pasirašytinai taip pat sutiko ir išskaitos neginčijo (el. b. apyrašo psl. 172, 189). 2019-08-29 atsakovas savo iniciatyva ir prašymu nutraukė darbo sutartį. Minėto 2019-05-14 susitarimo dėl žalos atlyginimo 1.3. p. numato, kad jei darbo sutartis nutraukiama, atsakovas įsipareigoja per 30 dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos atlyginti susitarime nurodytą žalą (2500 Eur). Ieškovė prašo mažesnę žalos sumą, kuri atitinka DK 153 str. 1 d. įtvirtintą (ne daugiau nei 6 VDU). Byloje nėra duomenų, kad be padarytos išskaitos, kurios atsakovas neginčijo, jis būtų kažkiek mokėjęs ieškovei. Taigi nuostolių neatlygino. Ieškovė 2019 m. rugsėjo mėn. pateikė atsakovui pretenziją (el. b. apyrašo psl. 70) prašydama atlyginti likusią 1630,58 Eur žalą (1850,28 Eur - 219,70 Eur), tačiau nėra duomenų, kad atsakovas į minėtą pretenziją būtų sureagavęs.
DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Byloje užfiksuotos įvykio aplinkybės leidžia teigti, jog eismo įvykis kilo ir žala ieškovei atsirado dėl didelio vairuotojo neatsargumo jam vykdant tiesiogines darbines funkcijas. Šio, kaip ir nuostolių dydžio, atsakovas neginčijo, jokiomis nesutikimo su ieškiniu aplinkybėmis nesirėmė. Atsakovui patikėtos transporto priemonės remonto sąmata patvirtina prašomas išieškoti išlaidas, kurios atitinka minėto DK 153 straipsnio 1 dalies skaičiavimą, žalos dydžio įrodinėjimas sąmatomis yra leistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Todėl ieškinys žalos atlyginimo dalyje tenkintinas visiškai, laikant jį pagrįstu ir įrodytu (CPK 178-185 str. str.).
Ieškovės į bylą pateikti transporto priemonių draudimo dokumentai (įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis 2019-01-03 Nr. LT19-L96-00030246-8 su priedu ir Kasko draudimo liudijimas Nr. LT18-L99-00000037 patvirtina, jog transporto priemonė buvo drausta tik nuo visiško sunaikinimo. Šiuo atveju tarp šalių ginčas nekilo, kad transporto priemonė po ginčo įvykio nebuvo visiškai sunaikinta, bylos medžiaga taip pat patvirtina tik transporto priemonės apgadinimą, tačiau ne visišką sunaikinimą, taigi, draudimas įmonei pagal draudimo sutartį nepriklausė, ji jokios draudimo išmokos negalėjo gauti ir negavo. Dėl šio teismas taip pat byloje yra pripažinęs, jog draudimo įmonę į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu nėra tikslinga traukti.
Be to, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1 d. 6 p.).
Patenkinus ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, ieškovė įgijo teisę į atstovavimo išlaidų, žyminio mokesčio ir vertimų išlaidų kompensavimą. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus dėl 37 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (el. b. apyrašo psl. 76), 650 Eur dydžio patirtas advokato pagalbos išlaidas (al. b. apyrašo psl. 77-78), 287,62 Eur už procesinių dokumentų vertimo paslaugas (el. b. apyrašo psl. 79-82). Šios išlaidos (974,62 Eur) išieškotinos ieškovei iš atsakovo. Nėra pagrindo manyti, kad advokato pagalbos išlaidos už ieškinio rengimą ir atstovavimą teisme yra neproporcingos ar neprotingai didelės, nenustatyta pagrindų, dėl kurių jos turėtų būti mažinamos.
Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
patenkinti ieškinį.
Išieškoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“, j. a. k. 303025556, naudai iš atsakovo A. B., gim. 1965 m. kovo 18 d., 1630,58 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt eurų 58 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1630,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 974,62 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė