Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1042-317/2013

                                                                                       Proceso Nr. 4-69-3-03323-2013-9

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2013-08-08 nutarimu I. M. nubausta pagal LR ATPK    127 straipsnio 2 dalį 100 (vieno šimto) litų bauda, pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

I. M. nubausta už tai, kad 2013 m. kovo 20 d., apie 19.30 val., prie Rasytės g. 22, Kaune, vairuodama automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio, kliudė stovintį automobilį „Audi A4“ ir jį apgadino. Be to, nesant nukentėjusio asmens apie įvykį nepranešė policijai, ir iš įvykio vietos išvažiavo. Šiais veiksmais I. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus.

Apeliaciniame skunde I. M. prašo panaikinti 2013 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl pripažinimo, jog ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir nubaudimo 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Apeliantė teigia, kad liudytoja S. A. nurodė, kad po eismo įvykio jai net kilo abejonių dėl padarytų nukentėjusiojo automobiliui apgadinimų „rimtumo", ir kad po susidūrimo automobilis galėjo būti tik įbrėžtas. Tai rodo, kad susidūrimas tikrai nebuvo labai garsus, kaip teigiama skundžiamame nutarime, ir ji jo, būdama savo automobilyje, tikrai galėjo net nepajusti. Teismas, grįsdamas skundžiamą nutarimą tik prielaida, kad ji turėjo pajusti, jog kliudė kitą transporto priemonę, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba prašo I. M. apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2013-08-08 nutarimą palikti nepakeistą.

I. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal LR ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. LR ATKP 284 str. 1 d. nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas nepažeidė šių straipsnių reikalavimų ir vadovaudamasis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, pagrįstai I. M. pripažino kalta padarius LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.  numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Ginčo dėl I. M. paskirtos administracinės nuobaudos už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą pažeidimą. 

Apeliantė neigia tik LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą ir kaltę t. y. neigia pasišalinusi iš sukelto eismo įvykio. Pagal šį ATPK straipsnį, pasitraukimas iš vietos eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią norm,ą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, Nr. N575-2198/2009, N575-2263/2011).

Teismų formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, jog duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, daro išvadą, jog faktinė situacija bei byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą neabejotinai teigti, jog I. M. pajuto įvykusį kontaktą tarp jos vairuojamo automobilio ir kieme stovinčio automobilio, tyčia pasišalino iš vietos eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, siekdama išvengti administracinės atsakomybės.

Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi liudytojos S. A. parodymais. Šios liudytojos teisme duoti parodymai atitinka jo paaiškinimuose policijai (b.l. 17-18) nurodytoms aplinkybėms, patrulio V. K. tarnybiniame pranešime (b.l. 12) nurodytoms aplinkybėms bei teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniams įrodymams – eismo įvykio vietos schemai (b.l. 2), fotonuotraukoms (b.l. 3-6, 9-11), kuriuose užfiksuoti automobilio Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Byloje nėra duomenų, kad ši liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi ar siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Pažymėtina, kad I. M. duodama paaiškinimus policijai, neigė sukėlusi eismo įvykį ir iš jo pasišalinusi, net neigė įvykio dieną vairavusi automobilį. Tai patvirtina ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 12). Bylą nagrinėjant teisme, I. M. taip pat neigė padariusi pažeidimus, nurodė, kad įvykio dieną automobilio nevairavo. Tik apklausus liudytojus ir ištyrus bylos medžiagą, baigiamųjų kalbų metu I. M. iš esmės pripažino padariusi pažeidimus, nurodydama, kad atsiprašo kaimyno, prašo nebausti, pasižada atlyginti žalą, kažkaip su nukentėjusiuoju susitarti.

Vertindamas įrodymus, teismas atsižvelgia į tai, jog I. M., visiškai neigdama vairavimo įvykio dieną faktą, tvirtino, kad tą dieną jos automobilis Renault Lagūna, v/n (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas autoservise. Šį jos paaiškinimą paneigė teisme apklaustas liudytojas S. T., nurodydamas, kad įvykio metu jo įmonėje buvo remontuojamas visiškai kitas automobilis, o ne I. M. nurodytasis. Šio liudytojo parodymus taip pat patvirtina UAB „R.“ užsakymų paraiška, PVM sąskaita faktūra (b.l. 23-24).

Atsižvelgęs į visus aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, jog I. M. iš sukelto eismo įvykio pasišalino tyčia, suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tikslingai siekdama išvengti atsakomybės, pateikė neteisingus duomenis, todėl teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais tenkinti skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustosios asmenybę, skirtą nuobaudą individualizavo tinkamai. Tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                           Algirdas Jaliniauskas