Administracinė byla Nr. A-416-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02294-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Č. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. dėl įsakymo ir konkurso protokolo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. Č. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2014 m. rugsėjo 11 d. protokolą Nr. P6-9, kuriuo J. K. pripažintas konkurso Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms užimti laimėtoju, ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. P2-446A „Dėl J. K. priėmimo į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. liepos 17 d. Mažeikių rajono savivaldybė paskelbė konkursą Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms užimti. Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. A1-2163 buvo sudaryta konkurso komisija, nurodyta, kad konkursas vyks 2014 m. rugsėjo 11 d., 9.00 val., Mažeikių rajono savivaldybėje, Laisvės g. 8, 204 kabinete. 2014 m. rugsėjo 11 d. prieš konkursą pareiškėjas M. Č., atvykęs į Mažeikių rajono savivaldybę, kreipėsi į mero sekretorę su prašymu suteikti technines galimybes konkurso metu demonstruoti skaidres. Pareiškėjas žinojo, jog 204 kabinete yra projektorius, skirtas skaidrių demonstravimui, ir tai nesukels papildomų išlaidų ar nepatogumų savivaldybės darbuotojams. Tačiau komisijos sekretorė J. V. R. pranešė, kad pasitarus su komisijos pirmininku S. Š. buvo priimtas sprendimas neleisti pareiškėjui prisistatyti su skaidrėmis, motyvuojant, kad tai nebus lygios sąlygos kitų konkurso dalyvių atžvilgiu, ir perkėlė konkursą į kitą savivaldybės patalpą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad viešai paskelbtame konkurso skelbimo apraše buvo nurodyta, jog egzaminas vyks žodžiu ir nebuvo nurodyta jokių prisistatymo sąlygų ar apribojimų. Pareiškėjas parengė prisistatymui skaidres, nes buvo įsitikinęs, kad tai nedraudžiama. Pareiškėjas pažymėjo, kad prieš prasidedant konkursui komisijos sekretorė J. V. R. žodžiu pranešė, jog ji bus ne tik komisijos sekretorė, bet ir septintas komisijos narys; taip pat nurodė, kad komisija nutarė visiems pretendentams uždavinėti tuos pačius klausimus ir kandidatų prisistatymui skirs po 5 minutes. Pareiškėjas nurodė, kad jam prisistatant komisijos pirmininkas S. Š. visą laiką pirštu rodė į laikrodį, primindamas apie laiko limitą, ir taip trukdė pareiškėjui susikaupti. Konkurso komisijos posėdžio garso įraše girdėti, kaip komisijos pirmininkas S. Š. liepia pareiškėjui atsakant į komisijos nario V. Ž. klausimą „neišsiplėsti“. Pareiškėjas darė išvadą, kad tai komisijos pirmininkas darė tikslingai ir tokie komisijos pirmininko veiksmai vertintini kaip siekimas pareiškėjui nesudaryti galimybės kompetentingai prisistatyti ir parodyti visų savo žinių, kurias jis įgijo trejus metus ruošdamasis tokiam konkursui. Išklausius visus keturis pretendentus, pasibaigus egzaminui, komisijos pirmininkas S. Š. paskelbė, kad konkursą laimėjo J. K., ir išvardijo visus likusius, paminėdamas, kas kurią vietą užėmė. Sekretorė visus pakvietė pasirašyti ant protokolo, o konkurso komisijos pirmininkas S. Š. konkursą laimėjusiam J. K. pasakė: „ Na, Juozai, pirmadienį į darbą, o „Kermošiuje“ kaip naujas seniūnas“. Po tokių pirmininko žodžių sekretorė J. V. R. suskubo taisyti komisijos pirmininką, kad su darbu dar reikės pakentėti, nes yra konkurso rezultatų apskundimo terminas ir laimėjusio kandidato speciali patikra, trunkanti apie dvi savaites. Pareiškėjas nurodė, kad susipažinus su konkurso komisijos protokolu paaiškėjo, jog komisijos pirmininkas J. K. skyrė 10 balų, o pareiškėjui tik 7 balus. Pareiškėjas pažymėjo, kad galimą komisijos pirmininko suinteresuotumą ir išankstinį nusistatymą dėl konkurso rezultatų patvirtina aplinkybė, jog dar gerokai prieš konkursą sklido kalbos, jog naujuoju (duomenys neskelbtini) seniūnu bus J. K.. Komisijos pirmininko džiaugsmas paskelbus konkurso rezultatus ir į laimėjusį J. K. kreipiantis kaip į seną bičiulį, vardu, raginant pirmadienį į darbą, o šeštadienį šventėje dalyvauti kaip seniūnui, patvirtino kalbas, kad dar iki konkurso nuspręsta, kas turi užimti (duomenys neskelbtini) seniūno pareigas. Pareiškėjo manymu, šioje byloje svarbi aplinkybė, jog tiek prisistatymo metu, tiek į komisijos narių klausimus konkursą laimėjęs J. K. atsakinėjo naudodamas užrašus, todėl galimai klausimai (dalis klausimų) J. K. buvo žinomi iš anksto. Pareiškėjas pažymėjo, kad J. K. nebuvo teikiamos pastabos ar ribojamas prisistatymo laikas, ir darė išvadą, kad konkurso metu nebuvo užtikrintos vienodos sąlygos visiems pretendentams, todėl konkursas vyko neskaidriai, neturint tikslo atrinkti tinkamiausią kandidatą, o proteguojant sau naudingą asmenį. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigybės aprašo IV skyriuje išdėstyti specialieji reikalavimai, konkurso žodžiu metu asmuo turi įrodyti, jog nurodytus reikalavimus atitinka, todėl siekdamas parodyti savo kompiuterinį raštingumą bei įrodyti savo pranašumą prieš kitus kandidatus pasirinko galimybę prisistatyti skaidrėmis. Pareiškėjo teigimu, konkurse nesuteikus jam galimybės prisistatyti skaidrėmis buvo pažeistas gero administravimo principas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad J. K., atsakydamas į K. K. klausimą: „kokios seniūno ir seniūnijos funkcijos?“ – vartė lapus, t. y. naudojosi pagalbine priemone, ir darė išvadą, kad komisija, suteikusi galimybę vienam kandidatui (J. K.) naudotis užrašais konkurso metu, sudarė išskirtines sąlygas pastarajam ir nesudarė lygių konkurso sąlygų ir galimybių visiems pretendentams, pažeidė konkurso skaidrumo principą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad garso įrašas patvirtina, jog laimėtojas J. K. neatsakė į daugiau nei du jam pateiktus klausimus. Pareiškėjo manymu, akivaizdu, kad komisijos pirmininkas S. Š. buvo šališkas, todėl turėjo nusišalinti ir nedalyvauti komisijos darbe. Pareiškėjo teigimu, galimai komisijos pirmininkas darė įtaką ir kitiems komisijos nariams – J. V. R., J. B., K. K.. Pareiškėjas analizavo, kaip visi komisijos nariai įvertino pretendentus, ir darė išvadą, kad J. V. R., J. B. ir K. K. mažino balus pareiškėjui, o laimėtojui J. K. skyrė maksimalius balus. Pareiškėjas pabrėžė, kad objektyvumo principo pažeidimas turėjo įtakos konkurso rezultatams, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamą protokolą. Pareiškėjas pažymėjo, kad kitą dieną po konkurso Mažeikių rajono savivaldybėje paprašius įsakymo dėl komisijos sudarymo ir konkurso rezultatų protokolo kopijų, siekiant apskųsti konkurso rezultatus, atsirado nauja 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A1-2163 versija, kurioje J. V. R. buvo įrašyta kaip komisijos sekretorė ir komisijos narė, o iš narių buvo pašalinta A. L.. Ši įsakymo versija pareiškėjui nebuvo pateikta, komisijos sekretorė J. V. R. pareiškėjui pateikė naują, t. y. trečią, 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A1-2163 versiją. Pareiškėjo manymu, J. V. R. negalėjo balsuoti ir būti komisijos nare, o jos balų skaičius darė įtaką laimėtojui.

Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui pateiktame įsakyme komisijos nariais buvo įrašytos ir J. V. R., ir A. L.. Atsakovas paaiškino, kad atskiro įsakymo komisijos darbui skiriant sekretorę nereikia. Atsakovas nurodė, kad A. L. nedalyvavo konkurse, kadangi tuo metu nebuvo darbe dėl ligos. Atsakovas nurodė, kad konkursas vyko žodžiu, todėl pareiškėjui pagrįstai nebuvo leista naudotis skaidrėmis, kadangi tai būtų lygiateisiškumo principo pažeidimas kitų kandidatų atžvilgiu. Atsakovas pabrėžė, kad komisijos nariai susipažįsta su visais kandidatų pateiktais dokumentais, reikalingais įvertinti jų atitiktį specialiesiems pareigybės reikalavimams, bei kitais pateiktais dokumentais. Visiems konkurse dalyvavusiems pretendentams buvo pateikti vienodi klausimai žodžiu, siekiant vertinti (prognozuoti) pretendento elgesį realiose darbo situacijose. Atsakovo manymu, pareiškėjo teigimas, kad: „komisija buvo sudaryta iš asmenų, ne tik labai gerai pažįstančių J. K., su juo artimai bendraujančių, bet ir vykdančių bendrus projektus“, yra tik deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovas pažymėjo, kad kiekvienas komisijos narys vertina kandidatą savarankiškai ir, norint kvestionuoti atskiro komisijos nario įvertinimą, reikia turėti rimtą pagrindą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundas pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais, bet ne tinkamais įrodymais. Atsakovas paaiškino, kad konkursas vyko gretimame 203, o ne, kaip buvo iš anksto nurodyta, 204 kabinete, kadangi 204 kabinetas (salė) buvo užimtas, nes vyko spaudos konferencija. Atsakovo teigimu, „žodžiu“ reiškia, kad reikės tik kalbėti, t. y. atsakinėti į pateiktus klausimus, o ne demonstruoti skaidres. Atsakovas pažymėjo, kad komisijos pirmininkas S. Š. griežtai nenutraukė M. Č. prisistatymo, o tiesiog konstatavo, kad prisistatymas baigtas. Tai, kad komisijos pirmininkas žodžiu teikė pastabą M. Č., neneigia ir pats S. Š., kadangi pareiškėjas, atsakinėdamas į klausimus, labai išsiplėsdavo, dėl to jo atsakinėjimas tapdavo ne atsakinėjimu į konkretų klausimą, o pereidavo į norą kuo daugiau papasakoti apie save, tai labai ilgai užtrukdavo, dėl tokio M. Č. prisistatymo laikas gerokai viršijo kitų kandidatų prisistatymo laiką. Atsakovas nurodė, kad kandidatas J. K. savo prisistatymo metu nenaudojo jokių užrašų, komisija, sudaryta vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, susidedanti iš skirtingose įstaigose dirbančių asmenų, nebūtų leidusi tokio neteisėto veiksmo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad kandidatams ant stalo buvo padėti tušti balti lapai užrašams. Atsakovo manymu, pareiškėjo suvokimas, kad jei J. K. nebuvo duota pastabų ir todėl konkurso metu nebuvo užtikrintos vienodos sąlygos visiems pretendentams, yra klaidingas. Garsas, panašus į lapų vartymą, galėjo sklisti iš bet kurio komisijos nario, nes jie turėjo dokumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. J. K. nurodė, kad teiginys, jog jis, atsakinėdamas į užduodamus klausimus, naudojosi užrašais ir galimai iš anksto žinojo klausimus, yra melagingas, be to, į kai kuriuos klausimus jis neatsakė, į keletą klausimų atsakė nepilnai, jis surinko ne maksimalų balų skaičių. Prieš konkursą su komisijos nariais nebendravo, kai kuriuos komisijos narius pažinojo tik iš matymo, nes teko dalyvauti Mažeikių rajono savivaldybės rengiamuose pasitarimuose, komisijose, su kitais komisijos nariais matėsi pirmą kartą. Turėjo vadovavimo patirties dirbant su personalu rengiant konkursus, kuriuose kandidatui siūloma prisistatyti, todėl nutarė pasiruošti veiklos planą, kurį komisijai trumpai pristatė žodžiu, nes komisija tam skyrė tik penkias minutes. Prisistatė žodžiu, komisiją informavo apie turimus sertifikatus ir pažymėjimus. Konkursas įvyko skaidriai, buvo suteiktos visiems vienodos sąlygos.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3, 46, 50, 52-54 punktais, Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, kad teismui nekyla abejonių dėl 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A1-2163, kadangi liudytoja J. V. R. paaiškino, jog minėto įsakymo originalas buvo sugadintas darant jo kopiją pareiškėjui, todėl buvo parengtas dar vienas (naujas) dokumento originalas ir padaryta jo kopija. Taip pat A. L. nurodė, kad jai J. V. R. minėjo, jog spausdinimo aparatu buvo sugadintas įsakymo originalas, todėl buvo parengtas naujas. Kiti pareiškėjo argumentai dėl galimo trečio 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A1-2163 varianto nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl teismas juos atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad liudytojas S. Š. patvirtino, jog įsakymas nebuvo keičiamas, o vieną iš Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A1-2163 variantų pasirašė tik tada, kai pareiškėjas paprašė įsakymo kopijos. Teismas nustatė, kad sudarant komisiją buvo laikytasi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalies (buvo 7 komisijos nariai ir sekretorė), Aprašo 52 punkto nuostatų. Teismas pažymėjo, kad, susirgus komisijos narei A. L., buvo galima komisijos sekretore laikyti ir komisijos narę be atskiro įsakymo priėmimo, tai atitinka Aprašo 50 ir 53 punktų reikalavimus. Be to, liudytoja A. L. paliudijo, jog yra priimtas įsakymas, kuriame numatyta, jog jos ligos atveju J. V. R. vykdo jos funkcijas.

Teismas vadovavosi Aprašo 51, 61 punktais ir pažymėjo, kad objektyvių duomenų ar įrodymų, jog kuris nors komisijos narys tiesiogiai ar netiesiogiai buvo suinteresuotas konkurso rezultatais, ar aplinkybių, kurios pagrįstai keltų abejones kurio nors nario šališkumu, pareiškėjas nepateikė, teismas taip pat nenustatė. Liudytojai S. Š., J. V. R., E. U., J. S., J. B., K. K., V. Ž. patvirtino, jog asmeniškumų ar priešiškumų pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu neturi. Be to, liudytojas S. Š., J. V. R., J. B., K. K. nurodė, jog iki konkurso pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nepažinojo, o liudytojas E. U. trečiojo suinteresuoto asmens iki konkurso nepažinojo. Liudytojas V. Ž. paliudijo, jog jam nebuvo žinoma apie išankstinį konkurso nugalėtoją. Taip pat jokių objektyvių duomenų, kad komisijos pirmininkas kaip nors darė įtaką komisijos darbui ar konkurso rezultatams, byloje nėra. Pareiškėjo argumentą, kad laimėtoją J. K. protegavo komisijos pirmininkas, o tai patvirtina prieš konkursą pirmininko kreipimasis vardu į pretendentą, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi pateiktame teismui konkurso garso įraše girdėti, jog komisijos pirmininkas kreipiasi neformaliai (vardu) ne tik į trečiąjį suinteresuotą asmenį J. K.. Teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti komisijos objektyvumu. Taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad konkursą laimėjęs J. K. iš anksto žinojo konkurso klausimus. Teismas darė išvadą, kad tai yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė ir prielaidos, todėl šį pareiškėjo argumentą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsakovas, sudarydamas konkurso komisiją, tinkamai vadovavosi Aprašo nuostatomis, konkurso komisijos sudėtį sudarė teisėtai, aplinkybių, jog bent vienas komisijos narys buvo šališkas ir turėjo nusišalinti nuo darbo komisijoje, teismas nenustatė.

Teismas rėmėsi Aprašo 61–63 punktais, 6 priedu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertino liudytojų parodymus ir atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. ne tik prisistatymo metu naudojosi užrašais. Teismo vertinimu, leidimas trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. naudotis atsineštais rašytiniais užrašais tik prisistatymo metu ir neleidimas pareiškėjui M. Č. prisistatyti skaidrėmis negali būti pripažįstamas esminiu teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą pažeidimu ir nėra savarankiškas pagrindas pripažinti konkursą (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms užimti neteisėtu, kadangi, kaip girdėti iš pateikto teismui konkurso garso įrašo, pretendentams užimti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas komisijos nariai uždavė iš esmės vienodus klausimus, kurie būtent ir skirti įvertinti pretendento gebėjimą vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir tam reikalingus įgūdžius, patikrinti asmenines savybes ir privalumus. Pareiškėjas komisijos narių užduotų klausimų sąsajumo su (duomenys neskelbtini) seniūnijos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymui reikalingų žinių patikrinimu neginčija, teismui šiuo aspektu abejonių taip pat nekilo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog jo pasirinktas prisistatymo būdas buvo vienintelė galimybė pademonstruoti tinkamumą nurodytoms pareigoms, kaip nepagrįstą. Papildomai atkreipė dėmesį, kad liudytojai S. Š., J. V. R. ir J. B. nurodė, jog komisijos nariams buvo sudarytos galimybės susipažinti su pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens gyvenimo aprašymais ir kitais dokumentais. Liudytoja J. S. taip pat nurodė, jog buvo pateikti pretendentų gyvenimo aprašymai. Be to, liudytojai S. Š., J. V. R., J. S., J. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog konkurso metu vertino visus atsakymus į klausimus, užduotus komisijos narių. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti komisijos narių piktnaudžiavimu diskrecijos teise ir objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus. Teismas negalėjo teigti, jog pareiškėjas viso konkurso metu buvo atsidūręs akivaizdžiai blogesnėje padėtyje nei trečiasis suinteresuotas asmuo J. K..

Teismas pažymėjo, jog pateiktame teismui konkurso garso įraše negirdėti, jog pareiškėjui būtų neleidžiama prisistatyti, pareiškėjas būtų pertraukinėjamas prisistatant ar būtų pastoviai stabdomas atsakinėjant į komisijos narių užduodamus klausimus. Konkurso garso įraše girdėti, jog vieną kartą pareiškėjas, kai atsakinėjo į antrą klausimą, buvo pertrauktas komisijos narių, kadangi pradėjo kalbėti ne tai, ko buvo klausiama. Taip pat konkurso garso įraše girdėti, jog po komisijos narių užduotų klausimų ir pareiškėjo atsakymų buvo paklausta pareiškėjo, ar jis nenori papildyti savo atsakymų, tačiau pareiškėjas tokia galimybe nebesinaudojo. Liudytojas S. Š. nurodė, jog tik prisistatant pareiškėjui rodė, jog jis trumpintų prisistatymą, kadangi visiems pretendentams buvo nurodyta, jog prisistatymas bus iki penkių minučių, taip pat pareiškėjas pradėjo kartotis. Liudytoja J. B. nurodė, jog komisijos pirmininkas tik vieną kartą rodė pareiškėjui trumpinti prisistatymą, kadangi buvo kartojamasi. Konkurso garso įraše girdėti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. konkurso metu taip pat nurodoma, jog jis gali prisistatyti iki penkių minučių. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos prisistatyti žodžiu ir atsakyti į komisijos narių užduodamus klausimus.

III.

Pareiškėjas M. Č. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į konkurso garso įrašą, iš kurio girdėti, kad J. K., prisistatydamas teigia „aš čia prisirašęs daug“, girdisi lapų šlamesys. J. K., paklaustas K. K. klausimo „kokios seniūno ir seniūnijos funkcijos“, pateikė atsakymą komisijai vartydamas lapus, t. y. naudodamasis pagalbine priemone. Pareiškėjas daro išvadą, kad komisija, suteikusi galimybę vienam kandidatui naudotis užrašais konkurso metu, sudarė išskirtines sąlygas pastarajam laimėti konkursą ir nesudarė lygių galimybių visiems pretendentams (Aprašo 61 p.). Pareiškėjas daro išvadą, kad J. K. buvo geresnėje padėtyje nei visi kiti likę trys kandidatai. Pareiškėjas nurodo, kad paskelbus konkursą skambino į Valstybės tarnybos departamentą ir teiravosi, ar tais atvejais, kai nurodyta, jog egzaminas vyks žodžiu, pretendentai gali prisistatyti skaidrėmis. Jam buvo atsakyta, kad tai vertintina kaip naujovė ir turi būti leista ja pasinaudoti. Pareiškėjas pabrėžia, kad komisijos pirmininkas ne žodžiu, o konkliudentiniais veiksmais – rodymu į laikrodį – trukdė jam prisistatyti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad M. Č. ir J. K. viršijo nustatytą laiko limitą, tačiau tik pareiškėjas buvo stabdomas, jam rodoma į laikrodį ir taip ribojamas jo prisistatymo laikas. Pasisakydamas dėl antrojo įsakymo originalo atsiradimo, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo versija buvo nurodyta tik teismo posėdžio metu duodant parodymus liudytojai J. V. R.. Pareiškėjas pažymi, kad ši liudytoja painiojosi, teikė prieštaringus parodymus. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 straipsniu ir daro išvadą, kad jei 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymas buvo sugadintas, turėjo būti parengtas naujas įsakymas ir jam suteiktas naujas dokumento numeris, šis dokumentas įregistruotas knygoje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. jo prašomų išduoti su konkursu susijusių dokumentų kopijas ir lydraštį pasirašė Administracijos direktorius, o tą pačią dieną sukurtą antrąją 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. A1-2163 versiją pasirašė Administracijos direktoriaus pavaduotojas S. Š., kuris tą dieną neturėjo įgaliojimo pasirašyti šio dokumento. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie V. L. nedarbingumo faktą. Pareiškėjas nurodo, kad komisijos pirmininkas, leidęs J. K. naudotis rašytiniais užrašais konkurso metu skyrė jam maksimalų balų skaičių, o tai patvirtina, kad konkurso laimėtojas buvo proteguojamas komisijos pirmininko. Be to, komisijos pirmininkas įtakojo kitus komisijos narius – J. V. R., J. B., K. K.. Pareiškėjas analizuoja komisijos narių įvertinimus ir mato tendencijas iš J. V. R., J. B. ir K. K. mažinti balus pareiškėjui, o laimėtojui skirti maksimalius balus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad dauguma liudytojų yra savivaldybės darbuotojai ar susiję tiesioginiu pavaldumu su atsakovu, todėl jų parodymai nėra objektyvūs. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į liudytojo E. Ū. parodymus. Pareiškėjas pažymi, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. skundu kreipėsi į atsakovą dėl 2014 m. rugsėjo 11 d. konkurso rezultatų panaikinimo, tačiau atsakovas jokio tyrimo neatliko, netikrino pareiškėjo pateiktos informacijos apie galimą konkurso dalyvio protegavimą, nelygių galimybių visiems kandidatams sudarymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. J. K. nurodo, kad prisistatymo metu nesinaudojo atsineštiniais užrašais. Pažymi, kad teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl įsakymo Nr. A1-2163 skirtingų versijų, nes savo turiniu jie nesiskiria, yra tik nežymių techninių skirtumų. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad liudytojas E. U. nurodė, jog prisistatymo metu J. K. nepaėmė atsinešto lapo į rankas ir neskaitė iš jo, nenurodė, kodėl J. K. skyrė mažesnį įvertinimą.

Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas remiasi Aprašo 18 punktu, pažymi, kad pareiškėjas žinojo, jog konkursas vyks žodžiu, ir daro išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai nebuvo leista naudotis skaidriniu paketu, nes tai būtų lygiateisiškumo principo pažeidimas kitų kandidatų atžvilgiu. Atsakovas pabrėžia, kad konkurso komisija sudaryta vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, susidedanti ne iš vienoje įstaigoje dirbančių asmenų, atlikdama savo pareigą nebūtų galėjusi leisti tokiam neteisėtam veiksmui, kai vienas iš kandidatų skaitytų atsakymus iš lapo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu tik du liudytojai parodė, jog J. K. naudojosi atsineštu lapu, tačiau naudojimasis nebuvo akivaizdus, nes liudytojai parodė, kad J. K. į atsineštą lapą tik žvilgtelėdavo kandidatų prisistatymo metu. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas konkurso komisijos narių užduotų klausimų sąsajumo su seniūno pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymui reikalingų žinių patikrinimu neginčija. Atsakovas atkreipia dėmesį į liudytojo E. U. parodymus, kuris į atsakovo atstovo klausimą, ar J. K. atsineštą lapą laikė rankose, taip pat klausimą, ar J. K. žiūrėjo į atsineštą lapą atsakinėdamas į E. U. klausimą, atsakė neigiamai. Atsakovo teigimu, įsakymo dublikato sukūrimas neturėjo įtakos konkursui. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima abejoti komisijos narių šališkumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje kilęs pagrindinis ginčas dėl konkurso į valstybės tarnautojo – Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno - pareigas  procedūros teisėtumo. Antrasis pareiškėjo reikalavimas – panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. P2-446A – yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje vyko konkursas karjeros valstybės tarnautojo  Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms užimti – pokalbis su pretendentais žodžiu, kurį sudarė pretendentų prisistatymas ir atsakymai į komisijos narių užduodamus klausimus. Konkurse dalyvavo keturi pretendentai, jį laimėjo J. K., surinkęs 8,27 balo, tuo tarpu pareiškėjas liko antras, gavęs bendrą 7,03 balų įvertinimą.

Pareiškėjas, manydamas, kad kitas pretendentas į pareigas buvo proteguojamas komisijos narių, teigė esant pažeistą jo teisę lygiomis galimybėmis stoti į valstybės tarnybą. Jo manymu, tai įrodo kliudymas jam naudotis parengtomis skaidrėmis prisistatymo metu, reikalavimas tilpti į laiko limitą, komisijos pirmininko familiarus bendravimas su konkurso laimėtoju, komisijos sudarymo neskaidrumas ir neteisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų konkurso organizavimo trūkumų nepripažino esminiais ir jo skundą atmetė.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja pirminiame skunde išsakytus argumentus, papildomai nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir selektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Teisėjų kolegija, prieš nagrinėdama ir vertindama bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, pirmiausia pažymi, kad teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė, įtvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė sietina inter alia su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimus).

Piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgus į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis sąlygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

Atsižvelgus į šią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, darytina išvada, kad teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant Tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnį į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu ar be konkurso. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tvarkos aprašas Šio aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 8 d.) 3 punkte įtvirtinta, kad priėmimo į pareigas konkurso būdu procedūra apima: bendrųjų gebėjimų testo atlikimą; konkurso paskelbimą; dokumentų priėmimą konkursą organizuojančioje įstaigoje; vadovo pareigas siekiantiems užimti pretendentams – vadovavimo gebėjimų tikrinimą; konkurso komisijos sudarymą konkursą organizuojančioje įstaigoje; konkursą; valstybės tarnautojus į pareigas priimančio asmens arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimo dėl priėmimo į pareigas priėmimą.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste akcentuoja, kad konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo, kuris reikalauja, kad būtų užtikrintas konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas, vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Dėl to ypač yra aktualūs šie aspektai: ar buvo tinkama konkursą vykdžiusios komisijos sudėtis, jos narių (ne)šališkumas, kompetencija vertinant pretendentus.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, konkursą Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms užimti vykdė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos  direktoriaus 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. A1-2163 sudaryta komisija, kurią sudarė septyni nariai : trys seniūnaičiai,  Administracijos direktoriaus pavaduotojas, juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjos pavaduotoja, finansų skyriaus vedėja, kitos Mažeikių rajono seniūnijos seniūnas. Dar viena juridinio ir personalo administravimo skyriaus darbuotoja buvo paskirta komisijos sekretore. Tokia komisijos sudėtis atitiko Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalies  ir Tvarkos aprašo 46 ir 52 punktų reikalavimus komisijos nariams jų skaičiaus ir kompetencijos prasme. Ta aplinkybė, kad susirgus vienai iš komisijos narių, atstovavusiai juridinio ir personalo administravimo skyrių, komisijos sekretorė (Administracijos to paties  skyriaus darbuotoja) tapo ir komisijos nare, neduoda pagrindo teigti, kad komisijos sudėtis tapo neteisėta, juolab kad Tvarkos aprašo 50 punktas leidžia komisijos sekretorei vykdyti ir komisijos nario funkcijas, o taip pergrupavus įsakyme Nr. A1-2163 nurodytus asmenis, balso teisę turinčių komisijos narių skaičius, dalyvavęs konkurse, nepakito.

Atsakydama į apelianto argumentus, susijusius su Administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo sudaryti komisija, originalo variantų skirtumais, teisėjų kolegija pažymi, kad visų įsakymo variantų tekstas ir turinys nesiskiria, todėl nėra pagrindo teigti, kad komisijos sudėtis nuo įsakymo priėmimo iki konkurso vykdymo buvo keičiama. Be to, tokias abejones pašalina ir ant pirmojo įsakymo varianto kopijos esančios žymos apie įsakymo gavimą Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kopiją dariusio asmens spaudas ir kt. Tai, kad dėl tam tikrų techninių priežasčių po konkurso sugadinus vieną įsakymo originalą, kitas šio įsakymo  originalas buvo parengtas iš naujo šiek tiek vizualiai skirtingas, gali būti laikoma trūkumu raštvedybos reikalavimų ar dokumentų tvarkymo aspektu, tačiau neturi teisinės reikšmės konkurso komisijos sudarymo teisėtumui.

Esant tokioms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad konkursą organizavusi komisija buvo sudaryta teisėtai, tinkamos sudėties ir kompetentinga vertinti pretendentus.

Konkurso į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos aprašo 51 punktas numatė, kad komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės.

Patikimų duomenų, kad komisijos nariai buvo šališki kurių nors pretendentų atžvilgiu, byloje nėra surinkta. Apelianto teiginiai apie komisijos išankstinį nusistatymą ir komisijos narių ryšius su kitais pretendentais laikytini tik jo subjektyvia nuomone. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, liečiančių Tvarkos aprašo 51 punkte nurodytas aplinkybes, liudytojais teismo posėdyje apklausti komisijos nariai neigė bet kokias sąsajas su pretendentais. Nors apelianto nuomonę daugiausiai lėmė komisijos pirmininko neformalus bendravimas su konkursą laimėjusiu asmeniu po konkurso, tačiau, kaip matyti iš konkurso garso įrašo, neformaliai bendraujama buvo ir su kitais pretendentais, taigi vien šios aplinkybės nepakanka konstatuoti komisijos pirmininko šališkumui. Dalis komisijos narių – seniūnaičiai – nėra tiesiogiai pavaldūs Administracijos direktoriui, todėl teigti, kad jie buvo įtakoti komisijos pirmininko, nėra pagrįsta. Taigi šiuo atveju, įvertinus atskirų komisijos narių priklausymą Administracijai kitų bylos aplinkybių kontekste, konstatuotina, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti komisijos nešališkumu objektyviąja prasme. Pasisakydama dėl  subjektyvaus asmenų nešališkumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad  teismų praktikoje laikoma, jog asmuo yra laikomas nešališku, kol nėra įrodyta priešingai, t. y. kol nėra nustatyta, kad valstybės tarnautojas, veikdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nustatytoje situacijoje, parodė suinteresuotumą, priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios, jo vertinimu, verčia jį abejoti atskirų komisijos narių nešališkumu, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia subjektyvaus nešališkumo prezumpcijos nagrinėjamoje situacijoje.

Apeliantas savo lygių teisių stoti į valstybės tarnybą pažeidimą sieja  su tuo, kad jam nebuvo suteikta galimybė naudoti  savo prisistatymui demonstracines skaidres. Tokių techninių priemonių nenaudojo nei vienas kitas iš konkurse dalyvavusių pretendentų, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas kitų pretendentų atžvilgiu. Priešingai, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pareiškėjas prisistatė ilgiau ir  išsamiau nei kiti konkurso dalyviai, jam buvo suteikta galimybė pakankamai plačiai atsakinėti į komisijos narių klausimus. Visiems konkurso dalyviams buvo aiškiai nurodytos vienodos sąlygos: prisistatymas turėtų trukti iki 5 minučių, po to atsakoma į komisijos narių klausimus, kurie pateikiami vienodi visiems pretendentams. Šių sąlygų konkurso metu buvo laikytasi, todėl apelianto argumentai, jog į konkurso dalyvius buvo žiūrima nevienodai , atmestini. Iš byloje esančio konkurso garso įrašo nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakydamas į komisijos narių klausimus, J. K. naudojosi iš anksto pasiruoštais užrašais.

Apeliaciniame skunde keliamas ir komisijos narių atlikto pretendentų vertinimo pagrįstumo klausimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinimo kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012;2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012;).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012, vertindama egzamino žodžiu rezultatus, taip pat yra pažymėjusi, jog komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją spręsdami, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.

Įvertinusi konkurse pretendentams užduotus klausimus ir jų pateiktus atsakymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad komisijos nariai peržengė turimos vertinimo laisvės ribas, klausimai atitiko valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas ir buvo skirti patikrinti pretendentų gebėjimą atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimą, profesinius įgūdžius ir asmenines dalykines savybes. Nors kiekvienas iš komisijos narių subjektyviai ir nevienodai įvertino pretendentus, tačiau šių vertinimų aritmetinis vidurkis ir atspindi objektyvų komisijos požiūrį į pretendentus.

Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus. Sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis bei byloje nustatytais faktais išvada, kad nebuvo nustatyta konkurso organizavimo tvarkos pažeidimų, galėjusių nulemti pareiškėjo teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, pažeidimą. Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti atliko tinkamai.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl konkurso organizavimo bei vykdymo teisėtumo, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas -  transporto išlaidas, patirtas dėl vykimo į pirmosios instancijos teismo posėdžius. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pateiktus dokumentus šios bylinėjimosi išlaidos susiję su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme. Pagal ABTĮ nuostatas bylinėjimosi išlaidų klausimai pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose sprendžiami atskirai, t.y. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas tikrina tokio pirmosios instancijos procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo prašymas  nėra susijęs su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija šį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b.t.2, b. l. 16–17), perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 44 ir 45 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.