Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-62-232-10].doc
Bylos nr.: N-62-232-10
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

                                                                                      Administracinė byla Nr. N62-232/2010

                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5. (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. kovo 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. nutarimu B. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirta 150 Lt bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas nurodė, kad pažeidimai įrodyti paties pažeidėjo parodymais ir kita byloje sutinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimais, eismo įvykio dalyvių paaiškinimais. Padaryti automobiliams apgadinimai, jų lokalizacija patvirtina, kad automobiliai buvo apgadinti eismo įvykio metu. Nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – asmuo pakartotinai per vienerius metus padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą, kai jau buvo baustas už KET pažeidimą.

B. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą. B. S. nurodo, kad kadangi įvykio metu automobiliai lietėsi veidrodėliais, jokių pasekmių nebuvo, nuvažiavo pasakęs, kad dėl eismo įvykio kalta Ž. K.. Jokio eismo įvykio nebuvo, automobiliai nesusidūrė, jokių sužalojimų nebuvo padaryta, tarp vairuotojų kilo žodinis konfliktas, todėl pripažinimas kaltu ir nubaudimas yra nepagrįstas. Asmens teigimu, teismo nutarimas nepagrįstas, nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo apžiūrėtas kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba prašo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos teigimu, įrodymų pakako bylai teisingai išspręsti, apeliantas iš esmės apeliaciniame skunde neneigia, kad buvo eismo įvykio vietoje. Nesuprantama, kaip apeliantas, įvykus eismo įvykiui, būdamas, kaip teigia, nekaltas, nepranešė šio fakto policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :                                        

II.

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259). Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. byl. N3-443/2006).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Eismo įvykio dalyvė Ž. K. paaiškinime (b. l. 10) apie 2008 m. gruodžio 30 d. įvykį parodė, kad apie 15 val. 10 min., jai važiuojant P. Plechavičiaus gatve dešine eismo juosta apie 35 km/h, iš priešais apie 80 km/h atvažiavo „Honda Accord“ ir trenkėsi į jos vairuojamo automobilio kairiąją pusę. Išlipus iš transporto priemonių abiem vairuotojams, B. S. pasakė, kad Ž. K. yra kalta ir galima skirstytis, pamatęs, kad ji skambina policijai, sėdo į automobilį ir greitai nuvažiavo. Teismas neturi pagrindo atmesti šios liudytojos parodymų, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga (b. l. 1, 5, 6, 7, 11). Taigi byloje įrodyta, kad B. S. sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad B. S. būtų prašęs apklausti asmenis, kuriuos apeliaciniame skunde nurodo kaip liudytojus. Be to, faktas, kad apeliantas pasitraukė iš eismo įvykio vietos, yra akivaizdus - policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, jo nerado. B. S. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nėra nustatyti jokie automobilių apgadinimai, yra paneigiama byloje esančiomis nuotraukomis (b. l. 6).  Esminių procesinių teisės pažeidimų teismas nenustatė.

            Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas B. S. kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

            Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgus į tai, skundžiamas nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o B. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                    Antanas Ablingis

 

 

 

                                                                                             Ričardas Piličiauskas

 

 

 

                                                                                                Virgilijus Valančius