Administracinė
byla Nr. N62-232/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo
Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Kauno
miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutarimo panaikinimo
administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d.
nutarimu B. S. už Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) ATPK 127 straipsnio 2 dalies
pažeidimą paskirta 150 Lt bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt bauda
su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis
ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės
vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas nurodė, kad pažeidimai
įrodyti paties pažeidėjo parodymais ir kita byloje sutinkta medžiaga:
administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema,
nuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, policijos pareigūnų
tarnybiniai pranešimais, eismo įvykio dalyvių paaiškinimais. Padaryti
automobiliams apgadinimai, jų lokalizacija patvirtina, kad automobiliai buvo
apgadinti eismo įvykio metu. Nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinanti
aplinkybė – asmuo pakartotinai per vienerius metus padarė Kelių eismo taisyklių
(toliau – ir KET) pažeidimą, kai jau buvo baustas už KET pažeidimą.
B. S. apeliaciniu skundu prašo
panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą. B. S. nurodo,
kad kadangi įvykio metu automobiliai lietėsi veidrodėliais, jokių pasekmių
nebuvo, nuvažiavo pasakęs, kad dėl eismo įvykio kalta Ž. K..
Jokio eismo įvykio nebuvo, automobiliai nesusidūrė, jokių sužalojimų nebuvo
padaryta, tarp vairuotojų kilo žodinis konfliktas, todėl pripažinimas kaltu ir
nubaudimas yra nepagrįstas. Asmens teigimu, teismo nutarimas nepagrįstas,
nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo apžiūrėtas kitas eismo įvykyje dalyvavęs
automobilis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities
vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba prašo apeliacinio
skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos
teigimu, įrodymų pakako bylai teisingai išspręsti, apeliantas iš esmės
apeliaciniame skunde neneigia, kad buvo eismo įvykio vietoje. Nesuprantama,
kaip apeliantas, įvykus eismo įvykiui, būdamas, kaip teigia, nekaltas,
nepranešė šio fakto policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a :
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad
nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti
visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių
teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai
ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1
dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas
administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas
administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo
protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas
administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių
aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes,
turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui
nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai
(ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas)
įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku,
pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių
procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų
pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti
pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių
teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).
Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo
asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių
pasekmių bylos baigčiai (žr. byl. N3-443/2006).
Apeliacinės
instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius
įrodymus.
Kolegijos
nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos
aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso
įstatymų reikalavimų. Eismo įvykio dalyvė
Ž. K. paaiškinime (b. l. 10) apie 2008 m. gruodžio 30 d.
įvykį parodė, kad apie 15 val. 10 min., jai važiuojant P. Plechavičiaus gatve
dešine eismo juosta apie 35 km/h, iš priešais apie 80 km/h atvažiavo „Honda
Accord“ ir trenkėsi į jos vairuojamo automobilio kairiąją pusę. Išlipus iš
transporto priemonių abiem vairuotojams, B. S. pasakė, kad Ž. K. yra kalta ir galima skirstytis, pamatęs, kad ji
skambina policijai, sėdo į automobilį ir greitai nuvažiavo. Teismas neturi
pagrindo atmesti šios liudytojos parodymų, juos patvirtina ir kita bylos
medžiaga (b. l. 1, 5, 6, 7, 11). Taigi byloje įrodyta, kad B.
S. sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pirmosios
instancijos teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad B.
S. būtų prašęs apklausti asmenis, kuriuos apeliaciniame skunde nurodo kaip
liudytojus. Be to, faktas, kad apeliantas pasitraukė iš eismo įvykio vietos,
yra akivaizdus - policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, jo nerado. B. S. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nėra
nustatyti jokie automobilių apgadinimai, yra paneigiama byloje esančiomis
nuotraukomis (b. l. 6). Esminių procesinių teisės pažeidimų teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas B.
S. kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį
teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos
nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė
įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo
posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines
aplinkybes.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą teisėjų kolegija daro
išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos
aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto
išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje
esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta
nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo
asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgus į tai, skundžiamas
nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o B. S. apeliacinis
skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3
dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a
:
B. S. apeliacinį skundą
atmesti.
Kauno miesto
apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas
Piličiauskas
Virgilijus
Valančius