Bylos Nr. 1S-448-485/2015
Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00017-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. J.
Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012-06-25 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 2013-03-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2012-06-25 nuosprendis pakeistas, A. J. nuteistas pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., laisvės atėmimu 5 metams.
Bausmės pradžia – 2011-01-11, bausmės pabaiga – 2016-01-11.
2015 m. sausio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes, nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog A. J. esmingai pakeitė savo elgesį ir šiuo metu lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, jis laisvėje turės pakankamai motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.
Nuteistasis A. J. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad laisvėje nuteistasis bendravo su teistais asmenimis ir akcentavo nuteistojo praeities teistumus, nors remiantis teismų praktika, ankstesni teistumai negali daryti įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Taip pat nepagrįstai teismas nurodė, kad nuteistasis kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, neatliktos bausmės dalis yra neadekvati padarytų nusikaltimų sunkumui, nuteistasis nedalyvavo dėl alkoholio vartojimo žalos sumažinimo ir seksualiai nusikaltusių asmenų terapijos programose. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą, aiškiai nurodyta, kad nuteistasis dalyvavo visose privalomose, papildomose socialinės reabilitacijos programose. Visi teismo argumentai prieštarauja Konstitucijos 29 str., priimta nutartis yra šališka ir formali. Nuteistasis yra atlikęs daugiau nei privalomą bausmės dalį ir mano, kad gali būti ne valstybės išlaikomas, bet pats dirbti ir padėti savo neįgaliai bei sunkiai sergančiai mamai. Pažymėtina, kad nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, todėl dirbdamas laisvėje galės mokėti įmokas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis atsisakyti patvirtinti Komisijos sprendimą prieštarauja Europos tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijai Rec(2003) 22 dėl lygtinio paleidimo bei menkina Komisijos darbą.
Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, faktiškai atlikę minimalią šio straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdę individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Minėto straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas tėra šio klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Tokios nuomonės laikėsi ir prokurorė, atsiliepime nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje (BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d.), apsvaigus nuo alkoholio. A. J. anksčiau teistas šešis kartus. Dėl nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, teisme kaltu neprisipažino, šiuo metu taip pat nepripažįsta savo kaltės. Per bausmės atlikimo laiką A. J. 4 kartus skatintas, vieną kartą baustas. Nors paskutinius nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau patisos namuose savipagalbos grupių dėl alkoholio vartojimo žalos sumažinimo nelanko. Nuteistajam nustatyta 76 balų pagal OASys (vidutinė) pakartotinio nusikalstamumo rizika. Socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose nurodyta, kad nuteistasis savo elgesį analizuoja nenoriai, pateisina save, reiškia diskriminacines nuostatas kitų nuteistųjų atžvilgiu, veiksniu, galinčiu įtakoti jo nusikalstamą elgesį ateityje, nurodomas seksualinių nusikaltimų kartojimasis, jų įvairumas ir savo kaltės neigimas. Pažymėtina, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikyta amnestija, taip pat tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nevertino jam parodyto pasitikėjimo, nepasinaudojo sudaryta galimybe pasitaisyti, toliau darė nusikaltimus, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei. Akivaizdu, kad A. J. lygtinio paleidimo tikslus linkęs nepagrįstai susiaurinti, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis koreguoja elgesį teigiama linkme, paleistas iš pataisos įstaigos turės darbą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, socialiniai ryšiai su artimaisiais, darbas negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad jis atliko nustatytą bausmės dalį ir atitinka kitus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau pažymėtina, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą vadovaujasi ne tik formaliaisiais kriterijais, numatytais įstatyme, kurių sąrašas nėra baigtinis, įstatymas suteikia teismui diskreciją vertinti visų reikšmingų aplinkybių visumą. BVK 9 str. įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas nesuponuoja teismui absoliučios pareigos švelninti nuteistojo padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nuteistasis A. J. ir atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra kriterijus, tačiau įvertinus nuteistojo asmenybę, nusikalstamos rizikos vertinimo rezultatus, darytina išvada, jog šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas. Nuteistojo skunde nurodytos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos taip pat nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra priežastys, todėl nėra teisinio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Remeika