Baudžiamoji byla Nr. 1-2042-1123/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21255-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.4.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,

sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, Aušrai Razutienei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,

kaltinamajam M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), individualios įmonės (duomenys neskelbtini)  savininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)  2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas 

n u s t a t ė :

M. B. 2020 m. birželio 1 d. apie 16.20 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) gatvės kieme, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytas 2.14 promilių girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. B.

Kadangi kaltinamasis M. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytoja B. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 1 d. apie 16:30 val. sėdėjo namuose ir pro langą matė, kad jų kaimynas vardu M., pavardės nežino, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), atsisėdo į automobilį Mercedes Benz, valstybinio numerio neatsimena, į vairuotojo pusę, užvedė automobilį ir atbulomis pradėjo važiuoti. Kai ji žiūrėjo pro langą, matė, kad kaimynas važiuojant atbulomis beveik atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo sieną, po to važiojant atsitrenkė į prie jų namo stovintį suoliuką ir į jos namo sieną, ji tada iš karto suprato, kad jis vairuoja neblaivus, nes jis kiekvieną dieną vairuoja tokiame stovyje. Tada ji išėjo į lauką ir pamatė, kad jis jau apsisuko ir važiuoja iš kiemo, bet, matyt, kai atsitrenkė į jos namo sieną, apgadino ir galinį bamperį ir tas bamperis nukrito ant žemės ir jis sustojo pažiūrėti. Ji tada priėjo prie jo ir pasakė, kad jis atsitrenkė į jų namo sieną ir apgadino jiems priklausantį turtą ir dar jis vairuoja neblaivus. Jis jai pasakė, kad jis niekur neatsitrenkė ir yra blaivus. Tada ji nusprendė, kad reikia kviesti policiją, kadangi bijojo, kad tokiame stovyje jis gali pridaryti dar daugiau bėdų. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie patikrino jo blaivumą ir paaiškėjo, kad jis tikrai yra neblaivus. Tada policijos pareigūnai ji sulaikė ir išvežė. Prašo imtis veiksmų, nes jos kaimynas kiekvieną dieną vairuoja neblaivus. Ji parašė pareiškimą, kur paliudijo jo vairavimo faktą. Dėl apgadinto jos turto šiuo metu rašyti pareiškimą nepageidauja, nes nežino, koks buvo padarytas nuostolis, kai tiksliai sužinos, kiek padaryta jai turtinė žala, savaitės bėgyje atvyks į policijos komisariatą savarankiškai ir parašys pareiškimą (b. l. 27).

Liudytoja B. Š. papildomos apklausos metu parodė, kad 2020 m. birželio 1 d. buvo namuose, išgirdo triukšmą lauke, išėjo, pamatė, kad kaimynas M. automobiliu trenkėsi į jos namo kampą ir į suoliuką, stovėjusį greta. Visa tai pamatė ir nedvejodama ėjo link jo. M. išlipo iš mašinos ir ją apžiūrinėjo. Ji pakvietė jį, pasakė, kad ateitų pažiūrėti, ką padarė. Jis jai sakė, kad sutvarkys žalą. Ji jo paklausė, ar jis girtas, nes jai sukėlė įtarimą, kad jis nerišliai kalba, svirduliuoja. Ji pasakė, kad kvies policiją, nes jis girtas. M. kartojo, kad negirtas ir kad kviestų. Policiją kvietė 16.24 val., o atvyko pareigūnai labai greitai, kažkur po 7 minučių. Per tą laiką, kol atvyko pareigūnai, M. skambino savo sugyventinei. Po to sėdo į tą patį automobilį Mercedes ir jį perstatė, pavažiavo atgal. Automobilis priklauso jo sugyventinei M.. Tai ne pirmas kartas, kai M. vairuoja neblaivus. Kol atvyko pareigūnai, M. iš kiemo nebuvo išėjęs, stovėjo prie savo automobilio. Kol laukė policijos, jis alkoholio nevartojo, jau buvo girtas, kai sudaužė mašiną. Prašo į teismą jos nekviesti, vadovautis jos apklausų metu duotais parodymais. Augina neįgalią suaugusią dukrą, todėl neturi galimybės važiuoti į posėdžius. Taip pat tai jos kaimynas, bijo konfliktų (b. l. 30-32).

Liudytojas E. Z. apklausimas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK PR vyriausiuoju patruliu. 2020 m. birželio 1 d. kartu su kolega vyriausiuoju patruliu A. S. pradėjo tarnybą 13:30 val.. Patruliuojant iš VPK OVS gavo pranešimą, kad galimai neblaivus vairuotojas atsitrenkė į pranešėjos namo tvorą. Atvykus minėtu adresu, minėtoje vietoje namo kieme priėjo prie jų pranešėja B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuri jam ir kolegai paaiškino, kad kaimynas M. B., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mersedes-benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo atbulomis ir atsitrenkė į šalia esantį suoliuką ir namo kampą. Ir apgadino šalia namo esantį suoliuką ir namo apdailos fasadą. Kai jie paklausė, kam priklauso namas, B. Š. paaiškino jam ir kolegai, kad čia jos turtas ir ji pageidauja rašyti pareiškimą dėl apgadinto turto. Jis priėjo prie Mercedes Benz automobilio vairuotojo, kuris tuo metu stovėjo prie savo automobilio, ir paklausė jo, kas atsitiko, vyras paaiškino, kad norėjo apsukti automobilį, bet atsitrenkė į namą ir taip apgadino automobilį ir namo apdailos fasadą. Jis paklausė, ar šis vairuotojas vartojo alkoholį, asmuo atsakė, kad truputį. Patikrinus Alcotest 7510 Nr.ARKB-0131, patikros sertifikato numeris 1217336, M. B. blaivumą apie 16:44 val. buvo nustatytas 2.46 promilių girtumas. Antras alkoholio patikrinimas buvo apie 17:02 val. – 2.14 promilių girtumas. Automobilio vairuotoją M. B. sulaikė ir pristatė į VPK OVS. Įvykio vietoje minėtą automobilį uždarė ir atvykęs „Saudos“ darbuotojas Mercedes-Benz privestinai išvežė į Minsko pl. 21. Taip pat įformino eismo įvykį Roik: 07-20-9526602 (b. l. 34).

Liudytojas A. S. apklausimas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus aps VPK PR vyriausiuoju patruliu. 2020 m. birželio 1 d., patruliuojant kartu vyriausiuoju patruliu E. Z., gavo pranešimą, kad galimai neblaivus vairuotojas atsitrenkė į pranešėjos namo sieną. Atvykus nurodytu adresu, namo kieme priėjo pranešėja B. Š., kuri paaiškino, kad neblaivus kaimynas M. B. vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo atbulomis ir kieme atsitrenkė į namo šalia esantį suoliuką ir jos namo kampą. E. Z. priėjo prie automobilio vairuotojo, kuris tuo metu stovėjo prie savo automobilio, ir paklausė jo, kas atsitiko, jis jam paaiškino, kad norėjo apsukti automobilį, bet atsitrenkė į namą ir taip apgadino automobilį ir namo apdailos fasadą. Visą situaciją matė kaimynė, ji parodė, kad kaimynas visą laiką prabuvo prie automobilio, į namus niekur nebuvo nuėjęs. Visą situacija kaimynė paliudijo pareiškime. Asmenį patikrino alkotesterio matuokliu. Alcotest 7510 Nr. ARKB-0131 patikrinus M. B. blaivumą apie 16.44 val. buvo nustatytas 2.46 promilių girtumas. Antras alkoholio patikrinimas buvo apie 17.02 val. – 2.14 promilių girtumas. Įformino eismo įvykį Roik: 07-20-95266. Automobilio vairuotoją M. B. pristatė į VPK OVS. Pažymi, kad nuo to, kai gavo pranešimą apie įvykį, iki jų atvykimo praėjo ne daugiau 10 minučių. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 38).

B. Š. 2020 m. birželio 1 d. 1 pareiškime nurodyta, kad šių metų birželio 1 d. apie 16.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) jos neblaivus kaimynas M. vairuodamas automobilį Mercedes Benz valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galu išvažiuodamas iš kiemo kliudė suoliuką ir namo kampą bei jį apgadino. Vėliau nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ji jį nusivijo iš paskos. Kaimynas išlipo iš automobilio vairuotojo vietos ir apžiūrėjo automobilį. Kaimynas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Įvykio metu kaimynas visą laiką, ji matė, jos akivaizdoje alkoholio nevartojo, nuo eismo įvykio iki atvykstant policijai niekur nebuvo nuėjęs. Automobilį vairavo vienas, nieko daugiau nebuvo (b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. 2020 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 1 d., apie 16:24 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu A. S., dirbdami savo nustatytame maršrute iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) kaimynas, greičiausiai neblaivus, su automobiliu MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė pranešėjos namo sieną. Kaimynas sulaikytas. Atvykus minėtu adresu minėtoje vietoje namo kieme buvo pranešėja B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad kaimynas M. B., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mersedes-benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas atbulomis atsitrenkė į šalia esantį suoliuką ir namo kampą. Taip apgadindamas šalia namo esantį suoliuką ir namo apdailos fasadą. Namas priklauso pranešėjai B. Š.. Pranešėja turi pretenzijų dėl turto apmokėjimo ir apgadinimo. Paklausus, ką automobilio vairuotojas M. B. gali paaiškinti dėl įvykio, tai, kad norėjo apsukti automobilį, bet atsitrenkė į namą ir taip apgadino automobilį ir namo apdailos fasadą. Paklausus, ar automobilio vairuotojas vartojo alkoholį, asmuo atsakė, kad truputį. Patikrinus Alcotest 7510 Nr. ARKB-0131, patikros sertifikato numeris 1217336, M. B. apie 16:44 val. buvo nustatytas 2.46 prom. girtumas. Antras alkoholio patikrinimas apie 17:02 val. - 2.14 prom. girtumas. Automobilio vairuotojo M. B. faktinis sulaikymo laikas apie 16:45 val.. Automobilio vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS patalpas. Iš įvykio vietos minėtas automobilis Mersedes-benz privestinai išvežtas į Minsko pl. 21. Eismo įvykis įformintas Roik: 07-20-9526602. Namo savininkė - B. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Spec. priemonės nepanaudotos. Prie tarnybinio pranešimo pridedama: priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, pareiškimas, alkotesterio patikros sertifikatas, 2 vnt., alkotesterio pūtimo čekis, transporto priemonės apžiūros protokolas (b. l. 15).

2020 m. birželio 1 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. birželio 1 d., 16.44 val. M. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Pirmo patikrinimo alkotesteriu metu 16.44 val. jam buvo nustatytas 2,46 promilių girtumas, o antrojo patikrinimo metu 17.02 val. – 2,14 promilių girtumas (b. l. 11).

Iš alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0131 rodmenų matyti, kad 2020 m. birželio 1 d., 16.44 val. M. B. nustatytas 2,46 promilių girtumo laipsnis, o 17.02 val. nustatytas 2,14 promilių girtumas (b. l. 12-13).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2020 m. balandžio 2 d. patikros sertifikato Nr. 1217336 matyti, kad alkotesteris ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0131 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 2 d. (b. l. 14).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės ,,Mercedes-benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra M. Š. (b. l. 43).

Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2020 m. birželio mėnesio duomenimis, automobilio ,,Mercedes-Benz“ (2005 m. gamybos) kaina su PVM buvo 4970 Eur (b. l. 45).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad M. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2.14 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino M. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu M. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad 2020 m. birželio 1 d. šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus, niekur važiuoti automobiliu neketino, tačiau jo sugyventinė paprašė išvaryti iš kiemo jos automobilį, nes kiemas sudėtingas ir jai sunku išvažiuoti, todėl sėdo vairuoti, važiuodamas iš kiemo atsitrenkė į kieme stovėjusį metalinį suoliuką, kuris atsirėmė į namo sieną ir truputį nubyrėjo namo tinkas. Tai, kad M. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų B. Š., E. Z., A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, 2020 m. birželio 1 d. neblaivumo nustatymo aktas, M. B. patikrinimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. B., 2020 m. birželio 1 d. apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvės kieme, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytas 2.14 promilių girtumo laipsnis.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl M. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Perdavus bylą nagrinėti teisme kaltinamasis M. B. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sūnaus M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei.

M. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sūnui M. B. yra (duomenys neskelbtini) metai, jis gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Sūnus jam vienas iš artimiausių žmonių, jie nuolat bendrauja, jis sūnų gerbia, paiso jo nuomonės. Jie susitinka dažnai, kartu pasivaikšto, taip pat bendrauja telefonu. Jis mano, kad sūnus gali jam daryti teigiamą įtaką.

Galimas laiduotojas M. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra neteistas, nevedęs, turi specialų vidurinį išsilavinimą, yra (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), administracinių nuobaudų nėra gavęs. Kaltinamasis yra jo tėvas, santykiai kaip tėvo ir sūnaus, bendrauja ir susitinka ir susiskambina. Tikisi, kad galės daryti įtaką kaltinamajam, mano, kad jis pasikeistų, jei laiduoja, tai irgi atsakomybę prisiima. Tiki, kad tėvas daugiau nieko nepadarys. Telefonu gana dažnai bendrauja, atvažiuoja dažniausiai su reikalais, bet būna ir kad šiaip susitinka. Vairuotojo pažymėjimą jis turi. Kaltinamojo poelgį vertina blogai, pats taip nedarytų. Apie įvykį kalbėjo, kaltinamasis sakė, kad norėjo išvažiuoti iš kiemo ir viskas. Matėsi, kad išgyveno dėl to įvykio. Nesakytų, kad tėvas dažnai vartoja alkoholį, dar kai sportuoja. Jis pats vartoja labai retai, gal kartą į pusę metų. Jo poveikis pasireikštų turbūt tik kalbomis.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. B. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Be to, M. B. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti M. B. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba, vykdo individualią veiklą (b. l. 82), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (b. l. 81), iki pastarojo įvykio buvo baustas administracine tvarka tris kartus (b. l. 84-86). Teismas taip pat atsižvelgia į M. B. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sūnų M. B.. Posėdžio metu abu asmenys nurodė, kad juos sieja artimi ryšiai, jie gana dažnai susitinka, bendrauja. Kaltinamasis M. B. nurodė, kad sūnus jam yra vienas iš artimiausių žmonių, kurį jis gerbia ir klauso jo nuomonės. Savo ruožtu galimas laiduotojas M. B. nurodė, kad jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, yra pasiryžęs už jį prisiimti atsakomybę ir tiki, kad kaltinamasis daugiau nebenusikals. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. B. dirba (duomenys neskelbtini), nenuolatinę karo tarnybą vykdė nuo (duomenys neskelbtini), profesinę karo tarnybą atlieka nuo (duomenys neskelbtini), visos tarnybos metu vadų buvo vertinamas gerai, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip draugiškas, paslaugus, atsakingas ir disciplinuotas (duomenys neskelbtini), atsakingai vykdantis jam paskirtas užduotis. Nors teismui nepateikti duomenys apie M. B. teistumus ir baustumus, tačiau teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis M. B. nėra teistas ar baustas administracine tvarka. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad M. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas kaltinamajam M. B., yra kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu jis gali daryti teigiamą įtaką M. B., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, M. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis M. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis M. B. automobilį vairavo neblaivus tą pačią dieną, kurią ir vartojo alkoholį, žinodamas, kad alkoholis organizme dar negalėjo būti, tokiu būdu kaltinamasis negalėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumą ir galimybes saugiai vairuoti automobilį. Visgi, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus anksčiau nebaustas, tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad jis piktybiškai pažeidinėja KET, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi M. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad M. B. 2020 m. birželio 2 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 67), tokiu būdu M. B. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2020 m. birželio 2 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, M. B. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. birželio 2 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 2811 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis ,,Mercedes-benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis M. B. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o jo sugyventinei M. Š.. Teismas šioje byloje nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Mercedes-benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

Remiantis VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio ,,Mercedes-benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 4970 eurų (b. l. 45). Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. B. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. B. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus automobilį dienos metu gyvenamojo namo kieme ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta galimų sunkių tokios veikos padarinių. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio ,,Mercedes-benz“ rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. B. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio ,,Mercedes-benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė, t. y. 4970 Eur.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 65-69) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas, saugomas su bylos medžiaga – M. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su garso įrašu iš BPC, saugomas voke prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

M. B., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti M. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. B. išieškoti automobilio ,,Mercedes-benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 4970 (keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt) eurų.

Kaltinamajam M. B. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą, saugomą byloje - M. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su garso įrašu iš BPC, saugomą voke prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti M. B. ir M. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti M. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Aušra Ragelienė