Civilinė byla Nr. e2-344-758/2025

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00129-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.3. 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.2.6.1.

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 17 d.

Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Gintautas Būga,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini-1)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini-2)“, tretieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini-3)“, UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini-1)“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ 2 643,85 Eur skolą, 449,78 Eur palūkanų, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2023-12-13 ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini-1)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB ”(duomenys neskelbtini-1)“ kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini-2)“. Ieškovė - naujoji kreditorė UAB ”(duomenys neskelbtini-1)“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI skyriaus nuostatomis, išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Taigi, šiuo atveju UAB ”(duomenys neskelbtini-1)“ yra naujoji atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ kreditorė ir tinkama ieškovė. Pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini-4)“, tarpininkaujant trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini-3)“, atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ suteikė paslaugas nurodytas PVM sąskaitoje-faktūroje. Atsakovė pretenzijų dėl paslaugų kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos-faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau su pradine kreditore neatsiskaitė. Esant atsakovės įsiskolinimui, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę. Remiantis naujosios kreditorės - ieškovės UAB ”(duomenys neskelbtini-1)“ 2023-12-15 pranešimo atsakovei duomenimis, atsakovė yra skolinga ieškovei 2643,85 Eur pagrindinės skolos bei 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Kadangi atsakovė yra neatsiskaičiusi su pradine kreditore pagal PVM sąskaitą-faktūrą, o kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, jog: “vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra[…]turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą[…]”(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015), tai reiškia, jog šalių ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš sutarties, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) 3 str. 1 d. ir 2 d., 4 str. 2 d. 1 p., kreditorius įvykdęs prievolę ir laiku negavęs jam priklausančios mokėtinos sumos (šiuo atveju PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytu terminu) turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurių norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Taigi remiantis šiuo galiojančiu teisiniu reglamentavimu, atsakovė, už laiku neįvykdytą piniginę prievolę, privalo sumokėti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas palūkanas, pagal pradelstą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą (ieškovė palūkanas skaičiuoja remdamasis PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminu buvusia palūkanų norma (šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas) vadovaujantis Europos centrinio banko interneto tinklalapyje paskelbtais duomenimis) kurių apskaičiavimas yra toks: 2023-05-12 (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas, remiantis PVM sąskaita-faktūra, suėjo 2023-05-19): 2643,85 EUR skola x 10,50 % palūkanos x 593 pradelstos dienos / 366 dienų = 449,78 Eur.

Ieškovė ragino atsakovę įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė ignoravo šiuos raginimus, todėl tam, kad apgintų savo teises ir teisėtus interesus, ieškovė yra priversta kreiptis su ieškiniu į teismą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad  pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ niekada nesiejo ir nesieja jokie sutartiniai – prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovės turimais duomenimis nei pati atsakovė nei (duomenys neskelbtini)įmonė tuo pačiu pavadinimu (duomenys neskelbtini-5) (toliau - (duomenys neskelbtini-5)) jokių tiesioginių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini-4)“, t. y. pradine kreditore niekada nebuvo pasirašiusi ir/ar žodžiu sudariusi. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ duomenimis (duomenys neskelbtini-5) kreipėsi į Lietuvos įmonę UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ su užsakymu dėl atitinkamo produkto gamybos. Tarp (duomenys neskelbtini-5) ir UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Šiuo metu vyksta arbitražinis procesas tarp minėtų subjektų dėl netinkamos produkcijos pagaminimo. Atsakovės duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ pasirašiusi susitarimą su (duomenys neskelbtini-5) savarankiškai – savo iniciatyva kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ dėl atskiro elemento galutiniam produktui, kurį UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ turėjo pagaminti (duomenys neskelbtini-5), pagaminimo. Tai patvirtina ir atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktas susirašinėjimas – konkrečiai – 2024-01-18 laiškas, siųstas atsakovės atstovei G. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ (el. paštas (duomenys neskelbtini)), kuriuo pradinės kreditorės atstovas patvirtina, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ kreipėsi į juos dėl skubaus užsakymo įvykdymo – 6 vnt. detalių pagal pridėtą brėžinį išpjovimo. Taigi šis laiškas patvirtina, kad jeigu ir susiklostė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai – jie galėjo susiklostyti tik tarp UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini-3)“. Nei atsakovė nei (duomenys neskelbtini-5) nei tiesiogiai nei netiesiogiai neįgaliojo UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ ieškoti subrangovų ar kitų subjektų, galinčių atlikti atskirus užsakymo darbus, už kuriuos atskirai apmokėtų (duomenys neskelbtini-5). Kaip matyti – atsakovė šiame procese net nedalyvauja.  Negana to, minėtame 2024-01-18 dienos laiške melagingai nurodoma, kad neva T. iš UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ suderino, jog sąskaita gali būti išrašyta tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini-2)“. Tokiu klausimu niekas su atsakovės atstovais iš UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ ar iš UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ nekalbėjo ir pačia atsakove, juo labiau nederino apmokėjimo sąlygų. (duomenys neskelbtini-5) su UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ buvo sutarusios galutinę užsakymo kainą ir už darbus, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ užsakė iš UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ tiesiogiai turėjo atsikaityti būtent UAB „(duomenys neskelbtini-3)“. Kokiomis sąlygomis turėjo vykti atsikaitymas UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ kaip užsakovas ir UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ kaip vykdytojas privalėjo aptarti pateikiant/priimant užsakymą. Vien tai, kad du verslo subjektai sudarydami sutartinius teisinius santykius šių sąlygų neaptarė, (duomenys neskelbtini-5), o juo labiau atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini-2)“, kuris šiuose teisiniuose santykiuose nei kaip užsakovas, nei kaip tarpininkas, nei kaip vykdytojas nefigūruoja, nėra atsakingas. Tą pačią dieną, t. y. 2024-01-18 atsakovės atstovė G. G. gavusi UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ siųstą PVM sąskaitą faktūrą, atsakė UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ išsiųsdama laišką el. paštu: (duomenys neskelbtini), kad atsakovė neturi jokių duomenų kas ir kada bei kokias paslaugas iš jų būtų užsakiusi UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ vardu. Netrukus po to, tuo pačiu el. laišku (visuose laiškuose prie kopijos nurodytas ir adresatas „T.“ (duomenys neskelbtini)) išsiunčiamas laiškas, kuriame nurodoma, kad jokie atskiri komponentai iš UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ vardu nebuvo pirkti ir užsakyti, patikslinant, kad tie komponentai buvo reikalingi galutiniam produktui, kurį (duomenys neskelbtini) įmonė pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini-3)“. Kaip matyti tiek A. iš UAB „(duomenys neskelbtini-4)“, tiek T. iš UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ buvo informuoti apie tai, kad nei Lietuvos nei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini-5) įmonė tiesiogiai nėra susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ vykdytu užsakymu. Tai reiškia, kad sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) turėjo būti išrašyta ne (duomenys neskelbtini-2), o būtent to užsakymo užsakovui UAB ‚(duomenys neskelbtini-3)“. Kaip matyti iš ieškovės pateikto susirašinėjimo – kam išrašyti sąskaitą tarėsi ir sprendė būtent UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ atstovai. Viename iš laiškų netgi minima, kad UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ atstovas pasiteiraus kuriai įmonei – Lietuvos ar (duomenys neskelbtini) įmonei išrašyti sąskaitą. Tačiau įrodymo, kad buvo kreiptasi ir kažkuri įmonė patvirtintų sąskaitos išrašymą vienos iš jų vardu byloje taip ir nėra. Būtent šis faktas patvirtina ir paliudija, kad jokių tiesioginių sutartinių - prievolinių teisinių santykių nei su atsakove nei su (duomenys neskelbtini-5) pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ neturėjo. Jeigu bent kokie, net ir žodiniai susitarimai būtų buvę tarp minėtų įmonių nei UAB „(duomenys neskelbtini-3)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ nebūtų kilę klausimai kuriai – Lietuvos ar (duomenys neskelbtini) įmonei sąskaita turėtų būti išrašyta. Nepaisant to, kas aukščiau nurodyta, T. iš UAB „(duomenys neskelbtini-3)“, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ atsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ duomenis sąskaitos išrašymui. Atitinkamai spręstina, kad būtent trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ – jo darbuotojas T. žinodamas visas aukščiau nurodytas aplinkybes suklaidino bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini-4)“, ko pasėkoje nepagrįstai PVM sąskaita (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta atsakovei. Tai reiškia, ir tai, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ , tiek UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ yra atsakingos dėl to, kad ieškovei buvo perleistas negaliojantis reikalavimas. Būtent dėl tos pačios priežasties, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ nebuvo susiformavę jokie sutartiniai teisiniai santykiai, sąskaitoje faktūroje buvo nurodytas klaidingas atsakovės adresas, kuriuo jo nepasiekė jokie paštu siųsti dokumentai, tame tarpe ir neva ieškovės išsiųstas pranešimas apie Reikalavimo perleidimo sutartį, o vėliau ir teismo dokumentai. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) su kurios išrašymu ieškovė sieja savo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą buvo išrašyta nesant sutartinių teisinių santykių, todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo jos išrašymo momento, o atsakovei nekyla pareiga vykdyti PVM sąskaitoje nurodytų mokėjimų ir juo labiau pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ vienašališkai nurodytais atsiskaitymo terminais. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovė klaidina teismą ir proceso dalyvius, nurodydama, kad vieno verslo subjekto išrašyta PVM sąskaita faktūra kitam verslo subjektui automatiškai patvirtina ir sutartinių teisinių santykių pobūdį. Ieškovė tokią išvadą daro paimdama atskirą išaiškinimo sakinį ir neatskleisdamas viso išaiškinimo konteksto. Cituojamoje LAT byloje, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „ATR Transport“ v. UAB „Magrista“, bylos Nr. 3K-3-250-469/2015, LAT išaiškino PVM sąskaitos faktūros teisinę reikšmę ir nurodė, kad „Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo – pardavimo santykių aspektai. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 1 d. 30 p. įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra yra šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio (pirkimo–pardavimo, komiso, kt.). Toks išaiškinimas lemia, kad PVM sąskaita faktūra negali būti pagrindiniu įrodymu byloje, kurioje teismas savo priimamo sprendimo pagrįstumo vidinį įsitikinimą formuoja atlikdamas formalų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi atsakovė vertina, kad tiek kilus ginčui dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) teisėtumo bei pagrįstumo, tiek vadovaujantis visu, o ne kontekstiniu, LAT išaiškinimu dėl PVM sąskaitos faktūros įrodomosios galios ginčo atveju, ieškovė – reikšdama reikalavimą priteisti būtent PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą bei atlyginti kitus su neva skolos išieškojimu susijusias išlaidas, turėtų kitais leistinais rašytiniais įrodymais pagrįsti bei įrodyti sutartinių teisinių santykių tarp UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ buvimo faktą bei iš naujo pagrįsti, kad ieškinio reikalavimo pagrindas – PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) išrašyta teisėtai bei pagrįstai. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl skolos ir kitų su skolos sumokėjimu susijusių išlaidų atlyginimo, grindžiamas išimtinai išrašyta PVM sąskaita faktūra, pagal LAT praktiką vertintina, kad jau šioje pirminėje proceso stadijoje aišku, kad teismas ieškovės reikalavimo negalės patenkinti, jeigu nebus pateikti papildomi įrodymai. Tuo atveju, jeigu teismas ir priimtų sprendimą ieškovės naudai vadovaujantis PVM sąskaita faktūra kaip vieninteliu įrodymu, toks sprendimas tikėtinai būtų pripažintas negaliojančiu ir panaikintas apeliacinės instancijos teismo. Nustačius, kad PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)išrašyta neteisėtai ir nepagrįstai, spręstina, kad ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartis tarp Ieškovo ir UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ dėl reikalavimo į atsakovę kaip skolininkę negalėjo būti sudaryta, nes atsakovė nebuvo ir negalėjo būti laikoma skolininke. Negalima sandoriu perleisti tai, ko neturi. Toks sandoris laikytinas nuginčijamu. Jokio kito teisinio pagrindo, kuriuo atsakovas būtų laikytina skolininke, nėra.   Iš visų aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad prieš atsakovę buvo panaudota sukčiavimo schema – neturint jokio teisinio pagrindo išrašyta PVM sąskaita faktūra už neva teiktas paslaugas, prisidengiant tuo, kad vien tik PVM sąskaitos faktūros išrašymas patvirtina egzistavus sutartinius - prievolinius teisinius santykius tarp UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini-2)“. Negana to, nesant jokios rašytinės sutarties ar papildomų įrodymų, patvirtinančių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius, atsakovės atžvilgiu vienašališkai pritaikomi kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, tiek dėl prievolės įvykdymo termino pabaigos, tiek dėl palūkanų skaičiavimo pradžios, tiek dėl palūkanų dydžio nustatymo. T. y. vadovaujantis aukščiau nurodytu darytina pagrįsta išvada, kad nesant rašytinės sutarties, patvirtinančios sutartinius teisinius santykius – PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas apmokėjimo terminas – iki 2023-05-19 yra nustatytas vienašališkai. Tas pats pasakytina ir apie palūkanų skaičiavimą pritaikant LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą. Šis įstatymas negali būti taikomas apskaičiuojant mokėtinas palūkanas už neva vėluojantį atsiskaitymą, nes tarp pradinio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ kuris savo reikalavimą perleido ieškovei, ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ nebuvo sudaryta jokia komercinė sutartis – nei žodžiu, nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais. Atsakovei patekus į tokią sukčiavimo schemą – pasinaudojant teismu (neva teisėtomis priemonėmis) neteisėtai buvo užvaldytas atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ turtas - pateikus teismui tikrovės neatitinkančią informaciją buvo priimtas bei pilnai įvykdytas teismo įsakymas atsakovės atžvilgiu, o antstolio nuo atsakovės sąskaitos nurašytos piniginės lėšos ieškovės naudai net ir panaikinus teismo įsakymą nėra iki šiol grąžintos atsakovei. Tai reiškiasi, kad ieškovė šiuo metu neteisėtai disponuoja iš atsakovės nurašytomis piniginėmis lėšomis.

Tretieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini-3)“, UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena iš šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

   ieškinys atmestinas.

Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai yra konstatuojamos faktinės aplinkybės. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Našta įrodyti faktines aplinkybes tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą.

Teismas šalies įrodinėjamas faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, išaiškinta, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas).

Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 27–28 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini-1)“ ir trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ 2023-12-13 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB ”(duomenys neskelbtini-1)“ kaip naujasis kreditorius perėmė, o UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ kaip pradinis perleido reikalavimo teisę dėl 2 643,85 Eur dydžio skolos  į atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini-2)“. UAB ”(duomenys neskelbtini-1)“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI skyriaus nuostatomis, išsiuntė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ pranešimą apie reikalavimo perleidimą. 

Atsakovė savo su jai pareikštu ieškiniu nesutikimo pagrindą nurodo tai, kad tarp pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ ir jos niekada nesiejo ir nesieja jokie sutartiniai – prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. su pradine kreditore ji niekada nei rašytinių nei žodinių sutarčių nebuvo sudariusi. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ duomenimis (duomenys neskelbtini-5) kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ su užsakymu dėl atitinkamo produkto gamybos ir tarp (duomenys neskelbtini-5) ir UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovės duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ pasirašiusi susitarimą su (duomenys neskelbtini-5) savarankiškai – savo iniciatyva kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ dėl atskiro elemento galutiniam produktui, kurį UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ turėjo pagaminti (duomenys neskelbtini-5), pagaminimo, o tai patvirtina ir atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktas susirašinėjimas – konkrečiai – 2024-01-18 laiškas, siųstas atsakovės atstovei G. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini-4)“, kuriuo pradinės kreditorės atstovas patvirtina, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ kreipėsi į juos dėl skubaus užsakymo įvykdymo. Nei atsakovė nei (duomenys neskelbtini-5) nei tiesiogiai nei netiesiogiai neįgaliojo UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ ieškoti subrangovų ar kitų subjektų, galinčių atlikti atskirus užsakymo darbus, už kuriuos atskirai apmokėtų (duomenys neskelbtini-5). Atsakovė šiame procese net nedalyvauja(duomenys neskelbtini-5) su UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ buvo sutarusios galutinę užsakymo kainą ir už darbus, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ užsakė iš UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ tiesiogiai turėjo atsikaityti būtent UAB „(duomenys neskelbtini-3)“. 2024-01-18 atsakovės atstovė G. G. gavusi UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ siųstą PVM sąskaitą faktūrą, atsakė UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ išsiųsdama laišką el. paštu: (duomenys neskelbtini), kad atsakovė neturi jokių duomenų kas ir kada bei kokias paslaugas iš jų būtų užsakiusi UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ vardu. Sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) turėjo būti išrašyta ne (duomenys neskelbtini-2), o būtent to užsakymo užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini-3)“. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini-3)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ yra atsakingos dėl to, kad ieškovei buvo perleistas negaliojantis reikalavimas. 

Ieškovė savo reikalavimą priteisti atitinkamo dydžio skolą grindžia tik šiais įrodymais: reikalavimo perleidimo sutartimi, pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo, PVM sąskaita faktūra ir susirašinėjimu tarp trečiųjų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ darbuotojų elektroniniu paštu medžiaga.

Taigi , ieškiniu UAB „(duomenys neskelbtini-1)“ reiškiami reikalavimai yra kildinami iš trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ 2023-05-12 PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini), išrašytos atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ dėl 2643,85 Eur apmokėjimo už (duomenys neskelbtini) Detalių pjovimą, kurios apmokėjimo terminas nustatytas iki 2023-05-19.

 Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normos. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo–pardavimo santykių aspektai. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių (paslaugų) pateikimą.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ ir trečiųjų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini-3)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ būtų susiformavę kokie nors sutartiniai teisiniai santykiai, o UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ 2023-05-12 PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini), išrašyta atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ negali būti laikoma patvirtinantį faktinį tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ susiklosčiusių santykių turinį ir paslaugų teikimo atsakovei faktą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad  ši PVM sąskaita faktūra nebuvo priimta ir pasirašyta prekės gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ atstovo, todėl teismo vertinimu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ nekilo pareiga vykdyti PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto mokėjimo, trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ vienašaliai nurodytu atsiskaitymo terminu. 

Kartu su ieškiniu pateikta susirašinėjimo tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ darbuotojų elektroniniu paštu medžiaga taip pat niekaip nepagrindžia ieškiniu reiškiamų reikalavimų ir juos grindžiančių aplinkybių,

Ieškovė pagal viešai skelbiamus duomenis yra juridinis asmuo, kuris save įvardija kaip profesionalą teikiantį skolų išieškojimo ir reikalavimo teisių pirkimo paslaugas, sukaupusį didžiulę patirtį skolų išieškojimo ir rizikų valdymo srityje. Todėl šiuo atveju ieškovei, kuri yra savo srities profesionalas, keliami aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad ieškovė, teikdama skolos išieškojimo paslaugą, turėjo ir galėjo įvertinti, kad 2023-12-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi ji perima ne teismo įsiteisėjusiu sprendimu patvirtintą prievolę, o prievolę, kurios egzistavimas patvirtinamas tik trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ perduodamu dokumentu - 2023-05-12 PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini). Taip pat tai reiškia, kad ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti, jog sutarties vykdymo metu gali kilti ginčas dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2023-05-12 PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) bendrai 2643,85 Eur sumai vienašališkai pasirašė tik trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ darbų vadovas G. D..

Kilus ginčui dėl išrašytos 2023-05-12 PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) teisėtumo bei pagrįstumo, ieškovė reikšdama reikalavimą priteisti būtent PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą bei atlyginti kitas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas, turėjo kitais įrodymais pagrįsti bei įrodyti sutartinių teisinių santykių tarp UAB „(duomenys neskelbtini-2)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini-4)“ buvimo faktą, tačiau to nepadarė, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 177, 178, 185  straipsniai).

Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo, laikytini nepagrįstais ir išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų, ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir procesinių palūkanų.

Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi atlygintinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 400 Eur išlaidų už advokato pagalbą.

Spręsdamas advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudojo teise turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartį, pateikė rašytinį prašymą atlyginti teisines paslaugas išlaidas bei duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato pagalbai. Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, ruošiant procesinius dokumentus, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su teisine pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų 8.2, punkto, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu priteistina atsakovei iš ieškovės 2 400 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Byloje susidarė 39,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmetamas, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 39,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini-2)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini-1)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini-1)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas                                                                                               Gintautas Būga