Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [A-556-1395-08].doc
Bylos nr.: A-556-1395-08
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

                                                                                                                                                                                                                                                                                 Administracinė byla Nr. A556 – 1395/2008

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. liepos 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Indrei Mikaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Narėpų metaliniai garažai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Narėpų metaliniai garažai“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Narėpų metaliniai garažai“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Narėpų metaliniai garažai“) skundu (b. l. 4 – 8), kurį patikslino (b. l. 80), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir atsakovas, VĮ Registrų centro Kauno filialas)                          2007 m. vasario 13 d. ir 2007 m. vasario 19 d. sprendimus ir įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti UAB „Narėpų metaliniai garažai“ nuosavybės teise statinius, esančius (duomenys neskelbtini) - tvorą t1 - 1080,28 kv.m, vartus t2 - 7,43 kv.m, vartus t3 - 7 kv.m, tvorą t4 - 1 105,02 kv.m, vartelius t5 – 1,35 kv.m, tvorą t6 –   118,50 kv.m, asfaltbetonio aikštelę b1 – 3 201 kv.m, asfaltbetonio kelią b2 - 1 752 kv.m, asfaltbetonio kelią b3 - 608 kv.m, asfaltbetonio aikštelę b4 - 1 131,25 kv.m, asfaltbetonio aikštelę b5 - 137,75 kv.m, asfaltbetonio kelius b6 – 2 384 kv.m, bei buvusių metalinių garažų pamatus, nurodytus Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. sprendime.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. sprendimu nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, jog UAB „Narėpų metaliniai garažai“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nurodytus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). 2007 m. vasario 13 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas įrašyti šių nekilnojamų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises. Kartu su prašymais pateikė reikalingus nuosavybės teisėms įregistruoti dokumentus:  Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. sprendimą, Statinių inventorinę bylą, kurioje yra užfiksuoti statinių kadastriniai matavimai, 1984 m. rugsėjo 31 d. 2 700 vietų metalinių garažų aikštelės priėmimo naudotis Valstybinės komisijos patvirtintą aktą apie šio objekto priėmimą eksploatacijon ir Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. 482. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija          2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 143 paliko nepakeistą teritorinio registratoriaus           2007 m. vasario 19 d. sprendimą. Pareiškėjo manymu, ginčijami VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimai neteisėti ir jie turi būti panaikinti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnis numato, kad teismo sprendimas yra vienas iš pagrindų registruoti daiktines teises. Dėl to teritorinis registratorius pažeidė šių teisės normų nuostatas. Be to, nurodė, kad ginčijamame sprendime yra prieštaravimų tarp teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą, ir sprendimo motyvacijos. Nurodyta, kad Statybos įstatymo nustatyta tvarka nepateikti statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, o neigiamas pareiškėjui sprendimas priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktu, t. y. kai dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Kartu su Kauno rajono apylinkės teismo       2007 m. sausio 8 d. sprendimu pateiktas 1984 m. rugsėjo 31 d. 2 700 vietų metalinių garažų aikštelės (duomenys neskelbtini), Valstybinės komisijos priėmimo naudoti aktas. Statybos teisėtumą 2006 m. gruodžio 5 d. raštu patvirtino Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, nurodęs, kad 1984 metais pagal galiojančius teisės aktus kiemo statiniai, aikštelės, keliai nebūdavo registruojami. Nepagrįstas atsakovo reikalavimas taikyti teisės normas, galiojančias šiuo metu, kadangi statiniai buvo pastatyti 1984 metais.

Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į skundą (b. l. 55 – 56) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. sprendimu buvo pripažintos tik nuosavybės teisės, tačiau statinių statybos teisėtumo ir tinkamumo naudoti klausimas nebuvo sprendžiamas. Atsakovas taip pat paaiškino, kad 1984 m. rugsėjo 31 d. Valstybinės komisijos priėmimo aktas, kuriuo priimta naudoti 2 700 vietų metalinių garažų aikštelė, nėra tinkamas dokumentas, patvirtinantis statinio suformavimo teisėtumą. Pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gruodžio 5 d. raštas tiek formos, tiek turinio atžvilgiu nėra viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl prašomų įregistruoti statinių suformavimo.

 

II.

 

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 29 d. sprendimu (b. l. 88 – 91) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 7 straipsnio 3 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 12 straipsnio 4 dalimi, Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje be teismo sprendimo, kaip vieno iš teisinių pagrindų registruoti nekilnojamą daiktą, 12 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai registruojant iki                          1991 m. liepos 25 d. pastatytus ar įsigytus statinius. Vadovaudamasis šia teisės norma, pareiškėjas ir pateikė aukščiau išvardintus dokumentus. Tokių dokumentų sąrašą                     2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Teismas, vadovaudamasis Nutarimo 2, 3, 5.1 ir 5.7 punktais, nurodė kad pareiškėjo pateikti įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatytas įgyjamosios senaties juridinis faktas statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), ir 1984 m. rugsėjo 31 d. Valstybinės komisijos priėmimo naudoti aktas nurodytų Vyriausybės nutarimo punktų prasme nelaikytini sandorį pakeičiančiais, kadangi jie neatitinka Vyriausybės nutarimo 3 punkte numatytų sąlygų. Teismas, vadovaudamasis Nutarimo 6.7 punktu, konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas 1984 m. rugsėjo 31 d. Valstybinės komisijos statinio priėmimo naudoti aktas šioje situacijoje taip pat negali būti pripažintas tinkamu dokumentu, kadangi jis neatitinka Nutarimo 2.2 punkte nurodytų sąlygų. Teismas nustatė, kad prašomi įregistruoti statiniai pastatyti 1981 metais. Valstybinė komisija 2 700 vietų metalinių garažų aikštelę priėmė naudoti 1984 m. rugsėjo 31 d. Kauno rajono apylinkės teismo               2007 m. sausio 8 d. sprendimu įvirtinta nuostata, kad pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų valdė prašomus įregistruoti statinius. Tai reiškia, kad teisėto nurodytų statinių valdymo laikotarpis pradėtinas skaičiuoti nuo 1997 metų. Teismas nurodė, kad visos šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog ši faktinė padėtis neatitinka Nutarimo 2-6 punktuose nurodytų sąlygų. Todėl, vadovaujantis Nutarimo 9 punkto nuostatomis, seni pastatai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, numatyto sąrašo 2-6 punktuose, registruojami pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, savivaldybės administracijos ir suinteresuotų statinio saugos ir paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų atstovų surašytą nustatytos formos aktą, patvirtinantį, kad senas statinys gali būti naudojamas ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre, taip pat teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Tokius surašytus aktus išduoda apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentai (skyriai). Teismas padarė išvadą, kad atsakovo reikalavimas pateikti kartu su teismo sprendimu ir nustatytos formos senų statinių tinkamu naudoti pripažinimo aktą yra pagrįstas ir teisėtas, o Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gruodžio 5 d. raštas nėra viešojo administravimo subjekto sprendimas ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Senų statinių patikrinimo akto pildymo tvarka (toliau – ir Tvarka), vykdant minėtą Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 278, Lietuvos Respublikos aplinkos ir teisingumo ministrų patvirtinta 2003 m. balandžio 3 d. bendru įsakymu Nr. 158/89 (9 p.). Teismas konstatavo, kad pagrįstas atsakovo sprendimas atsisakyti patenkinti pareiškėjo prašymą vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktu, t. y. dėl to, jog dokumentų (šiuo atveju minėti Valstybinės komisijos aktas ir pažyma), kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies reikalavimu dokumentai, kurių pagrindu įregistruojamos daiktinės teisės į nekilnojamą daiktą, turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir juose turi būti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Dėl to pagrįstas atsakovo teiginys, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo reikalavimų (29 str. 2 p.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovo priimti 2007 m. vasario 13 d. ir 2007 m. vasario 19 d. sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

 

III.

 

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 94 – 100) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino Nekilnojamojo turto kadastro ir registro įstatymų normas bei Nutarimo nuostatas.

2. Teismas visiškai netyrė byloje pateiktų oficialių rašytinių įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina prašomų įregistruoti statinių teisėtumą. Teismo nurodytas senų statinių patikrinimo aktas šiuo atveju iš viso nėra reikalingas. Tokią išvadą įgalina daryti Nutarimo analizė. Teismas nepaisė, kad pagal Nutarimo 4 punkto reikalavimus senų statinių patikrinimo aktas surašomas tik tuomet, kai pareiškėjas neturi nė vieno dokumento iš išvardytų Nutarimo 2 ir 6 punktuose.

3. Teismas netinkamai ir neteisingai vertino Kauno rajono apylinkės teismo                  2007 m. sausio 8 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas. Jau vien teismo sprendimas reiškia, kad statiniai yra pastatyti teisėtai. Be to, dar buvo pateikti ir statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai.

4. Pagal Civilinio kodekso 4.68 straipsnį, nustatant įgyjamosios senaties faktą, būtina sąlyga, kad nekilnojamasis daiktas turi būti valdomas nemažiau kaip 10 metų. Todėl teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas nuosavybės teise statinius valdo daugiau kaip 10 metų, jokiu būdu nereiškia, jog statiniai statyti 1997 m. Ši išvada yra absoliučiai nepagrįsta ir ją paneigia tiek teismo sprendimas, kuriame nurodoma, kad statinius pareiškėjas valdo daugiau kaip 10 metų, tiek statinių inventorinė byla, kurioje užfiksuoti kadastriniai matavimai, ir kuriuose nurodyta, jog statiniai statyti 1981 -1983 metais. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Nutarimo 2-6 punktai negali būti taikomi.

5. Teismas pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio ir 12 straipsnio nuostatas bei visiškai netyrė pateiktų dokumentų, dėl ko sprendimai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

6. Teismas nepagrįstai pareikalavo statinio priėmimo naudoti akto pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 103 – 104) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai jas ištyrė, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Šioje administracinėje byloje yra skundžiami du valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo sprendimai: 2007 m. vasario 13 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta byloje įvardijamų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ir atidėti duomenų įrašymą vienam mėnesiui, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punkto pagrindu (b.l.16); 2007 m. vasario 19 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktą bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktą, prašymo vykdymą atidedant vieno mėnesio laikotarpiui (b.l. 15).

Dėl 2007 m. vasario 13 d. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo sprendimo.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punkte (redakcija galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) numatyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto  kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti  nekilnojamojo daikto  kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar  juos pakeisti,  duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Remiantis šia teisės norma teritorinis registratorius ir atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą, tačiau neįvardijo, koks dokumentas, kurio pagrindu buvo prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto  kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nesutampa su  šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis.

Iš prie administracinės bylos pridėto prašymo matyti, kad pareiškėjas kartu su 2007 m. vasario 9 d. prašymu pateikė bylą, aktą, teismo sprendimą, bet kuris iš šių dokumentų nesutampa su prašomo įrašyti daikto kadastro duomenų bylos duomenimis ginčijamame viešojo administravimo subjekto sprendime taip ir liko neįrašyta. Vertinant per viešojo administravimo plotmę toks sprendimas teisiškai ydingas, kadangi pareiškėjui užkertama galimybė tinkamai apginti savo interesus. Be to, pažymėtina, kad 2007  m. vasario 13 d. sprendime išdėstyta atsisakymo tenkinti prašymą argumentacija apskritai neatitinka nuorodos į teisės aktą, t.y. į Nekilnojamojo turto kadastro  įstatymo 14 straipsnio 3 punktą. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo atsisakymo motyvas esą nepateikti nekilnojamųjų daiktų statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai niekaip nesiderina su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punkte išdėstyta teisės norma, interpretuojant ją tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme. Juk pagal pastarąją taisyklę, kaip jau buvo minėta, registratorius turėjo nurodyti visų pateiktų arba vieno iš pateiktų, arba kelių pareiškėjo pateiktų dokumentų neatitikimą su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, registratorius turėjo pažymėti, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą vienas iš dokumentų, išvardintų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, su jame atvaizduotais duomenimis, tarnaujantis, kaip teisinis įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą pagrindas, nesutampa su daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. O nustatęs, kad buvo visai nepateikti dokumentai, turintys būti pagrindu prašomo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą, teisės akte dėl atsisakymo tenkinti prašymą turėjo nurodyti kitą teisinį tokio atsisakymo pagrindą, bet ne Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktą. Viešojo administravimo subjekto sprendimas, kai jame rašytinė argumentacija nesutampa su įvardintu teisiniu pagrindimu, pripažintinas turinčiu esminių trūkumų ir prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, gero administravimo principui. Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą buvo neteisėtas bei nepagrįstas ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2007 m. vasario 13 d. sprendimas turi būti naikinamas.

Pastarąjį teiginį įtvirtina ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, kuria Vyriausybei pavedama nustatyti kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma  įrašyti  į Nekilnojamojo turto kadastrą  duomenis apie statinius,  kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. (administracinėje byloje nėra ginčo dėl nekilnojamųjų daiktų statybos iki 1991 m. liepos 25 d. ir jų buvimo kaimo vietovėje). Vyriausybė įstatymų leidėjo patvarkymą įvykdė ir 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtino Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Šiame Sąraše nurodyti dokumentai, teiktini  Nekilnojamojo turto  registro  tvarkytojui registruojant  statinius, įsigytus ar pastatytus, iki įsigaliojo Pastatų, statinių ir butų teisinio  registravimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki šiol neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Sąrašas aptaria atvejus dėl reikalingų dokumentų pateikimo, kai seni statiniai yra pastatyti ir, kai seni statiniai yra įsigyti. Kokie dokumentai kartu su prašymu teiktini, kai seni statiniai įsigyti, išvardijama Sąrašo 3 punkte. To paties Sąrašo 5 punkte nurodoma, kad šio Sąrašo 3 punkte išvardintais atvejais vietoj sandorio, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, gali būti pateikti inter alia kiti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą. Kitų dokumentų sąvoka, jų sąrašas teisėkūros subjekto nepateikiami, paliekant tai spręsti kompetentingai institucijai. Nagrinėjamu atveju, turint 2007 m. sausio 8 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą dėl ginčo statinių įgijimo nuosavybės teise pagal įgyjamą senatį fakto nustatymo (b.l. 61-63), akivaizdžiai nėra pagrindo tvirtinti, kad paminėtas teismo sprendimas, būdamas teisės aktu, kaip dokumentas nepatenka į „kitų dokumentų, įrodančių nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą“ sąvoką, nurodytą Sąrašo 5.7 punkte. Vadinasi, pareiškėjo registratoriui pateiktas Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas, šiuo atveju, jau buvo pakankamas pagrindas tenkinti      2007 m. vasario 9 d. prašymą.

Dėl 2007 m. vasario 19 d. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo sprendimo panaikinimo.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2003 m. birželio 13 d. iki 2007 m. liepos 21 d.) nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Šiame administracinio teismo baigiamajame teisės akte buvo pateikta ir nebekartotina argumentacija, kad kliūčių tenkinti prašymą dėl nekilnojamojo daikto įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą nėra. Tokio veiksmo atlikimas yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d.).

Administracinėje byloje yra Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta nustatyti nuosavybės teisės (daiktinės teisės) įgijimo pagal įgyjamą senatį faktą, kad uždaroji akcinė bendrovė „Narėpų metaliniai garažai“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises byloje įvardijamų nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taigi šių aplinkybių visuma (registratoriaus pareiga nekilnojamąjį daiktą įrašyti į Nekilnojamąjį turto registrą; bendrosios kompetencijos teismo sprendimas) lemia                    2007 m. vasario 19 d. sprendimo (atsisakymo tenkinti prašymą dėl daiktinių teisių įregistravimo) nepagrįstumą bei jo naikinimą. Nenustačius kitų aplinkybių, išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, kada nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tenkintinas ir reikalavimas dėl įpareigojimo teritorinio registratoriaus įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamąjį turtą įvardintą pareiškėjo 2007 m. vasario 9 d. prašyme (b.l. 59) bei įregistruoti nuosavybės teisę į tą turtą.

Patikrinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl išdėstytų priežasčių, jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas.

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2007 m. vasario 13 d. ir                      2007 m. vasario 19 d. sprendimus panaikinti ir įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamąjį turtą įvardintą uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ 2007 m. vasario 9 d. prašyme bei įregistruoti nuosavybės teisę į tą turtą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

 

                                                                      Anatolijus Baranovas

 

                                                                      Arūnas Sutkevičius