Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-606-567-2007].doc
Bylos nr.: 2A-606-567/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas P.Jaržemskis

Pranešėja     N. Švedienė

Teisėjas       A. Ignotas

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio mėn. 11 d.

Vilnius

 

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,

dalyvaujant ieškovei A. K. ,

ieškovės atstovui advokatui Deividui Poškai,

atsakovui J. M. ,

atsakovo atstovui advokatui Daliui Poviliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario mėn. 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1632-656/2007 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui J. M. dėl bendraturčio sutikimo rekonstrukcijai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovė A. K. pateikė teismui 2006-08-10 ieškinį ir 2006-12-18 patikslintą ieškinį, prašydama leisti atlikti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio Lenktoji g. 16, Vilniuje, rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektą (kompleksas Nr. 3767-JD, parengtą projekto vadovės R. Š. , patvirtintą UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“) be atsakovo sutikimo. Nurodė, kad jai kartu su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 620 kv.m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 96,28 kv.m. gyvenamasis namas ir kiti šiame sklype esantys statiniai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 199/620 dalys žemės sklypo bei 32/100 dalys gyvenamojo namo ir tame pačiame sklype esančių kitų pastatų dalys, kuriuos pagal 1997-06-23 paveldėjimo teisės liudijimą ji yra paveldėjusi iš M. P. , o atsakovui nuosavybės teise priklauso 421/620 dalys žemės sklypo ir 68/100 dalys gyvenamojo namo ir tame pačiame sklype esančių kitų pastatų dalys. Dar iki pasirašant 1995-05-25 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis P01/95-6396 ir Nr. P01/95-6395, M. P. ir atsakovas buvo susitarę dėl 620 kv.m. žemės sklypo naudojimo tvarkos pagal M. P. pasiūlymą, kurią patvirtino Vilniaus m. valdybos žemėtvarkos tarnyba. Naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka nustatyta 1994-01-18 Žvėryno seniūnijos potvarkiu Nr.6, pagal kurį ieškovei pastate priklauso patalpos, pažymėtos Nr. 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-7, o atsakovui – Nr. 1-4, 1-5, 1-6, 1-8, 1-9, 1-10 ir 1-11. Ieškovė nusprendė jos naudojamoje sklypo dalyje statyti gyvenamojo namo priestatą, sujungtą su ieškovės naudojamomis patalpomis, nepažeidžiant atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė paruošė teisės aktus atitinkantį priestato projektą (priešprojektinius pasiūlymus). Atlikus skaičiavimus pagal reglamento STR 2.02.09:205 9 priedą „Viešbučių ir daugiabučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ nustatytą metodiką ieškovė turi teisę užstatyti 69,05 kv.m. žemės sklypo dalį. Ieškovė yra užstačiusi 32,2 kv.m., tai likusi neužstatyta žemės sklypo dalis sudaro 36,85 kv.m. 2000-12-27 ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentą, prašydama pateikti išvadą dėl projekto rengimo ir projektavimo sąlygų ir gavo atsakymą, kad ji turi pateikti gyvenamojo namo bendrasavininkio sutikimą šiai rekonstrukcijai, arba, šio negavus, - teismo sprendimą. 2006-07-14 priešprojektinius pasiūlymus kartu su prašymu dėl sutikimo davimo įteikė atsakovui, tačiau atsakovas jokios nuomonės nepareiškė. Priestato projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, o toks atsakovo neveikimas laikytinas ieškovės, kaip savininkės, teisės pažeidimu (LR CK 4.75 str. 1 d.).

              Atsakovas J. M. atsiliepime į ieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovės pateikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestato priešprojektiniai pasiūlymai (projektas) grubiai pažeidžia atsakovo nuosavybės teises. Ieškovė siekia pastatyti dviejų aukštų priestatą, tuo visiškai panaikindama galimybę kitam tiek sklypo, tiek namo bendrasavininkui – atsakovui atlikti analogišką jo namo dalies rekonstrukciją. Vienintelis plotas, kuriame galima namo rekonstrukcijos metu išplėsti bendrosios nuosavybės namo plotą, yra būtent tas plotas, kuriame savo priestatą siekia pastatyti ieškovė. Atsakovas ne kartą siūlė ieškovei rengti bendrą rekonstrukcijos projektą, kuris patenkintų abiejų šalių interesus ir neviršytų sklypo užstatymo normatyvų. Pažymėjo, kad tokie siūlymai ieškovei buvo teikiami nuo 2000 m., tame tarpe ir civilinės bylos Nr. 2-02650-392/2005 nagrinėjimo metu, kur buvo svarstomas ieškovės ieškinys atsakovui, tačiau ieškovė minėtų pasiūlymų nepriėmė. Ieškovės pateiktame projekte atsižvelgta tik į ieškovės interesus ir ignoruotos analogiškos atsakovo teisės. Teismui patenkinus ieškinį ir ieškovei realizavus savo teisę atlikti rekonstrukciją būtų nepagrįstai ir neteisėtai atimta tokia pat teisė iš atsakovo, tokiu būdu būtų pažeistos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės ir žymiai bei be teisėto pagrindo sumažėtų jo turimos nuosavybės vertė. Ieškovės projekte visai neatsižvelgta į tai, kad statant priestatą bus užstoti atsakovui priklausantys langai, kurie projekte nėra pažymėti. Projekte trūksta duomenų, leidžiančių atsakovui nuspręsti ar pasiūlytas projektas nepažeis jo teisių ir teisėtų interesų. Nėra nurodyta kaip bus sprendžiami klausimai, susiję su bendro vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos, padidėjus santechniniams mazgams, įrengimą, nei bendros šlakbetoninės sienos ardymo ir projekte numatytų praėjimų darymo techniniais sprendimais.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-02-22 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad jos pateiktas projektas nepažeidžia kito bendraturčio interesų ir atitinka LR Statybos įstatymo 4 ir 6 straipsnių ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Teismas pažymėjo, kad paruoštas projektas nesuderintas su bendraturčio (atsakovo) interesais. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka yra neprivaloma atsakovui, nes bendraturčių susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo galiojimui registravimas Nekilnojamojo turto registre įtakos neturi. Teismas nustatė, kad susitarimas, sudarytas nepažeidžiant jo sudarymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir jo turinys abiem šalims žinomas, todėl yra privalomas vykdyti, kol šalys savo susitarimu arba teismas sprendimu nepakeitė naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (LR CK 4.75 str., 4.77 str. 1 d., LR Statybos įstatymo 4 str., 6 str.).

              Ieškovė A. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-02-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti - leisti atlikti ieškovei A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektą (kompleksas Nr. 3767-JD, parengtą projekto vadovės R. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) patvirtintą UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“) be atsakovo sutikimo ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliacinio skundo argumentai:

              1) Teismas neteisingai išaiškino Statybos įstatymo 2 str. 27 d. ir 31 d. įtvirtintas normas ir tai iš esmės lėmė  nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Paminėtos Statybos įstatymo normos turi būti aiškinamos sistemiškai, kartu su kitomis šio įstatymo (2 str. 30 d., 20 str. 1-7 dalių ir 23 str. 6 d.) ir kitų įstatymų (tame tarpe CK 1.5 straipsnio) normomis bei atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį. „Projektinis pasiūlymas“ ir „statinio projektas“ išreiškia dvi skirtingas statinio projektavimo stadijas, kuriomis siekiama skirtingų tikslų. Projektiniai pasiūlymai yra vienas iš privalomų statinio projekto rengimo dokumentų. Atsakovas dėl neaiškių priežasčių neduoda savo sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus ir ieškovei apskritai nelieka galimybių gauti statinio projektavimo sąlygas bei vykdyti bet kokius jai priklausančios namo dalies rekonstrukcijos ir statybos darbus. Toks Statybos įstatymo nuostatų aiškinimas akivaizdžiai pažeidžia ieškovės, kaip namo bendraturtės, teises bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovas, atsisakymo duoti sutikimą, motyvų nepagrindė, todėl teismas turėjo pripažinti atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu ieškovei įgyvendinti teisę į statybą. Teismo sprendimas šioje byloje tiesiogiai nesuteikia teisės vykdyti statybos darbus, o turėtų būti pateikiamas atitinkamai statybos priežiūros įstaigai tik tam, jog būtų galima gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą arba statybos leidimą.

              2) Teismas, pažeisdamas CPK normas, reglamentuojančias šalių įrodinėjimo pareigą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą tarp šalių (CPK 178 str.), netinkamai paskirstė tarp ginčo šalių įrodinėjimo pareigą. Tai iš esmės lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Atsakovo teiginiai apie ieškovės ketinamo statyti priestato neigiamą poveikį jo teisėms ir teisėtiems interesams nebuvo ir iki šiol nėra pagristi jokiais įrodymais, patvirtinančiais, jog iš tikro egzistuoja bent mažiausias pagrindas abejoti ieškovės ketinamo statyti priestato teisėtumu. Šioje byloje ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad jos reikalavimą pagrindžiantys projektiniai pasiūlymai atitinka teisės aktų reikalavimus, o atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, turėjo pareigą įrodyti, jog ieškovės ketinami atlikti statybos ir rekonstrukcijos darbai galėtų pažeisti jo teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teisme ieškovė buvo priversta paneigti atsakovo jokiais įrodymais nepagrįstas prielaidas dėl jo teisių pažeidimo bei įrodinėti, jog jos pateikti projektiniai pasiūlymai nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovo teisėtų interesų.

              3) Teismo sprendimas gali būti laikomas be motyvų, kadangi surašytas aklai perrašant Statybos įstatymo 4 str. ir 6 str. normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-25 ir 2006-03-27 nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. 3K-2-283/2005 ir Nr. 3K-3-227/2006, tekstus. Teismas, konstatavęs, jos ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai neatitinka minėtų įstatymo straipsnių, nenurodė nei vieno konkretaus jų pažeidimo. Priestato projektinių pasiūlymų atitikimas minėto įstatymo normose įtvirtintiems reikalavimams bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo tiriamas. Teismas nepareikalavo šalių pateikti papildomų įrodymų ar paaiškinimų dėl šių aplinkybių. Nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, jog ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai neatitinka Statybos įstatymo 4 str. ir 6 str. reikalavimų. Teismo išvada dėl projektinių pasiūlymų neatitikimo minėto įstatymo reikalavimams yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrista jokiais įrodymais. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2006, kadangi ši nutartis nėra paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės nesutampa su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-27 nutarties faktinėmis aplinkybėmis. Tokie teismo veiksmai akivaizdžiai rodo, jog šios bylos faktinės aplinkybės ir ieškovės pateikti įrodymai faktiškai nebuvo tiriami, o byla buvo išspręsta neatidžiai, nesigilinant į ginčo aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Teismas pažeidė CPK 4 str., 176 str., 177 str. 1 d., 178 str. ir 185 str. normas. Tai iš esmės lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

              Atsakovas J. M. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų,  dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinį visiškai (LR CPK 330 str.).

              Įstatymų leidėjas nustatė, kad bendrą daiktą - pastatą - bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu, kuris pasiekiamas bendradarbiaujant, kooperuojantis ir derinant savo interesus. Siekiant stabilaus ir ekonomiško bendro daikto valdymo, naudojimo, disponavimo, būtinas yra reikalavimas bendraturčiams susitarti. Kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, sprendžiant ginčą teismine tvarka, būtina patikrinti priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą.

              Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę rekonstruoti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, nereiškia, kad tie pakeitimai gali būti jų teisių pažeidimo priežastimi.

              Negalima konstatuoti interesų derinimo principo pažeidimo, kai atsakovas, kaip bendraturtis savo teisių įgyvendinimui aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis, neduodamas sutikimo, veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (šiuo atveju ieškovei).

              Ieškovė siekia organizuoti pastato rekonstrukciją, bet tam reikalingas bendraturčio sutikimas. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Teismas gali pripažinti protingais motyvais faktus, specialistų išvadas, kitus patikimus duomenis, kurie patvirtina, kad pastato rekonstrukcija pakeis bendraturčių veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, t.y. turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti.

              Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio rekonstrukcijos, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Pastato rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi ir jai keliami griežtesni reikalavimai.

              Kolegija pažymi, kad atsakovas gali ginčyti ne pačią teisę rekonstruoti pastatą, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jo teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad dėl rekonstrukcijos darbų atsakovui gali kilti nepatogumai, nesudaro teisinio pagrindo atsakovui atsisakyti duoti sutikimą rekonstrukcijai. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovas nėra pateikęs įrodymų ir protingų motyvų, atsisakydamas duoti sutikimą. Tai, kad pastato rekonstrukcijos siekia ieškovė, nepanaikina atsakovo pareigos įrodyti protingus motyvus, dėl kurių jis atsisako duoti sutikimą.

              Įstatymų leidėjas nustato statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybai leidimą. Statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygų rengimui statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus, kurie turi būti gauti iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t.y. projektavimo metu. Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita). Tai reiškia, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t.y. projektavimo metu.

Byloje nustatyta, kad 1995-04-25 Vilniaus m. žemėtvarkos tarnyba suderino namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimosi tvarką, kurioje yra savininkų J. M. ir M. P. parašai (b.l. 55-56, 78-79).

1995-05-25 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P01/95-6395 (b.l. 76-77) su M. P. dėl dalies 620 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo.

1997-06-23 buvo išduotas A. K. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas (b.l. 75) dėl palikėjos M. P. 199 kv. m. žemės sklypo bei 32/100 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini).

Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 620 kv.m. žemės sklypas (b.l. 8), esantis (duomenys neskelbtini), bei 96,28 kv.m. gyvenamasis namas ir kiti šiame sklype esantys statiniai (b.l. 6-7). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 199/620 žemės sklypo bei 32/100 gyvenamojo namo, atsakovui - 421/620 žemės sklypo dalys ir 68/100 gyvenamojo namo, bei tame pačiame sklype esančių kitų pastatų dalys.

2006 m. ieškovės A. K. užsakymu buvo parengti projekto vadovės R. Š. priešprojektiniai pasiūlymai, kompleksas Nr. 3767-JD, patvirtinti UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ (b.l. 12- 20).

2006-07-14 atsakovui J. M. buvo įteiktas (b.l. 9-11) ieškovės prašymas duoti sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos.

              2007-03-14 Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte Nr. 3-17-735 (b.l. 142) nurodoma, kad ieškovės projektiniuose pasiūlymuose nurodyta gyvenamojo namo priestato statyba neprieštarauja priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

              2007 m. kovo mėnesio pagrindinių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagrindinių konstrukcijų tyrime, atliktame J. Š. , nurodoma, kad numatomo priestato prie sienos B konstrukcijos yra savarankiškos, nesujungtos su esamu pastatu, kad esamo gyvenamojo namo konstrukcijos papildomai neapkraunamos ir priestato statyba nepablogins esamo statinio konstrukcijų pastovumo.

              Ieškovės pateiktuose priešprojektiniuose pasiūlymuose (b.l. 12 - 20) nurodyti statybos techniniai duomenys. Atsakovo, kaip bendraturčio nesutikimas su statybos projektu grindžiamas argumentais, siejamais su nuomone, kad bus pažeistos atsakovo valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės ir žymiai bei be teisėto pagrindo sumažės jo turimos nuosavybės vertė. Šios abejonės yra bendro pobūdžio ir negali paneigti projektinių pasiūlymų, todėl yra nepagrįstos.

              Įstatymų leidėjas numatė, kad už statinių projektavimo sąlygų išdavimą atsakingos atitinkamos institucijos, todėl, jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą.

              Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsisakymo motyvų atsakovas neįrodė. Kolegija  konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovės siekiamos statybos turi pablogėti esamos atsakovo naudojimosi turtu sąlygos, kad pablogėja natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, oro taršos ir pan. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti atsakovo atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu ieškovei, kaip bendraturtei, įgyvendinti teisę į  statybą.

              Kolegija pažymi, kad ieškovė yra tik galima statytoja ir realizuoti teisę į statybą ir tapti teisėta statytoja ji turės galimybę tik gavusi projektavimo sąlygas ir leidimą statybai.  Tai, kad ieškovė jų dar negavo, nesuteikia atsakovui teisėto pagrindo nemotyvuotai atsisakyti duoti sutikimą. Šis teismo sprendimas tik pripažįsta ieškovei teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą statybai be atsakovo, kaip bendraturčio, sutikimo.

              Tai, kad perkant valstybinės žemės sklypą, asmeniškai pasirašė namų valdos savininkai žemės sklypo plane (b. l. 55-56, 78-79), suderinant su savivaldybės žemėtvarkos skyriumi, sukūrė teisines pasekmes, nes apibrėžė žemės sklypo dalis ir plotus, kuriais kiekvienas iš bendrasavininkų naudojasi. Kolegija neturi pagrindo abejoti šiuo planu ir juo remiasi, nes žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra pakeista.

              Kolegija, įvertinusi apeliacinėje instancijoje naujai pateiktus įrodymus: 2007-03-14 Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte Nr. 3-17-735 (b.l. 142), 2007 m. kovo mėnesio pagrindinių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagrindinių konstrukcijų tyrimo duomenis, konstatuoja, kad juose nėra duomenų, kad dėl ieškovės siekiamos rekonstrukcijos turi pablogėti esama pastato techninė būklė, kad prarandama galimybė patekti į gatves, kad pablogėja natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos.

              Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti atsakovo atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu ieškovei, kaip bendraturtei, įgyvendinti teisę į  statybą.

              Kolegija pažymi, kad ieškovė yra tik galima statytoja ir realizuoti teisę į statybą ir tapti teisėta statytoja ji turės galimybę tik gavusi projektavimo sąlygas ir leidimą statybai.  Ieškovė jų dar negavo ir be leidimo nėra pradėjusi rekonstrukcijos darbų.

              Tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ieškovės teisę atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus be rekonstruojamo pastato bendraturčio (atsakovo) sutikimo, nereiškia leidimo statybai įteisinimo, nes šis teismo sprendimas tik pripažįsta ieškovei teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą rekonstrukcijai be atsakovo, kaip bendraturčio, sutikimo. Kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: pirmosios instancijos teisme - 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 4), 4720 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 57, 58);

apeliacinės instancijos teisme - 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą (b.l. 141).

Ieškovei turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio išlaidomis, mažinant priteistiną bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbai apmokėti dydį nuo 4720 Lt iki 2360 Lt sumos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį ir į tai, kad ginčas yra neturtinio pobūdžio (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 3 d., 1.138 str., 4.75 str., 4.81 str., 4.103 str., Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., LR CPK 5 str., 7 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

n u s p r e n d ė:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario mėn. 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Leisti ieškovei A. K. atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio Lenktoji g. 16, Vilniuje, rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektą (kompleksas Nr. 3767-JD, parengtą projekto vadovės R. Š. , patvirtintą UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“) be atsakovo J. M. sutikimo.

Išieškoti iš atsakovo J. M. 200 Lt žyminio mokesčio ir 2360 Lt už advokato teisinę pagalbą, viso 2560 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovės A. K. naudai.

             

Kolegijos pirmininkė                         Neringa Švedienė

 

Teisėjai                                                                                                                       Romualda Janovičienė

 

                                                                                                                                                 Algirdas Auruškevičius


Paminėta tekste:
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • CK
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CPK
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-3-227/2006
  • CPK 4 str. Vienodos teismų praktikos formavimas
  • CPK 330 str. Sprendimo panaikinimas ar pakeitimas pažeidus materialinės teisės normas
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos