Civilinė byla Nr. 2S-712-657/2012

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02658-2011-3

Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Sabaitienė

Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.3

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo If P & C Insurance AS filialo atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui, dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-179-97/2012 pagal ieškovų T. I., R. I., L. I. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grundolita“, If P & C Insurance AS filialui trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Togema“ dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

Ieškovai T. I., R. I., L. I. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą prašydami priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS filialas“ ieškovo L. I. naudai 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o priteistinos neturtinės žalos dydžiui viršijant „If P&C Insurance AS filialas“ bei UAB „Grundolita“ sudarytoje sutartyje nustatytos draudimo sumos ribą, viršijančią sumą priteisti, taip pat neturtinės žalos dalį, kurios atlyginti atsakovo „If P&C Insurance AS filialas“ pareiga neatsiranda, priteisti iš atsakovo UAB „Grundolita“; priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS filialas“ ieškovų S. T. I. bei R. I. naudai 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo - po 2500,00 Lt kiekvienam, o priteistinos neturtinės žalos dydžiui viršijant „If P&C Insurance AS filialas“ bei UAB „Grundolita“ sudarytoje sutartyje nustatytos draudimo sumos ribą, viršijančią sumą priteisti, taip pat neturtinės žalos dalį, kurios atlyginti atsakovo „If P&C Insurance AS filialas“ pareiga neatsiranda, priteisti iš atsakovo UAB „Grundolita“; priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS filialas“ ieškovų S. T. I. bei R. I. naudai 5000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, o priteistinos turtinės žalos dydžiui viršijant „If P&C Insurance AS filialas“ bei  UAB „Grundolita“ sudarytoje sutartyje nustatytos draudimo sumos ribą, viršijančią sumą priteisti, taip pat neturtinės žalos dalį, kurios atlyginti atsakovo „If P&C Insurance AS filialas“ pareiga neatsiranda, priteisti iš atsakovo UAB „Grundolita“, priteisti iš atsakovų „If P&C Insurance AS filialas“ ir UAB „Grundolita“ ieškovų L. I., S. T. I. bei R. I. naudai 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-6). 

Ieškovai ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų „If P&C Insurance AS filialas“ ir UAB „Grundolita“ pinigines lėšas, esančias atsakovams priklausančiose banko sąskaitose, bendrai ieškinio sumai, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovais L. I., S. T. I. bei R. I., atsakovų „If P&C Insurance AS filialas“ ir UAB „Grundolita“ atsiskaitomosiose sąskaitose nesant pakankamai piniginių lėšų ieškinio reikalavimų užtikrinimui - areštuoti kitą atsakovų kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą.

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi prašymą patenkino, ieškovų S. T., R. I. ir L. I. pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovų „If P&C Insurance AS filialas“ ir UAB „Grundolita“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turto, o jo nesant arba esant nepakankamai, areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, 30 000 Lt sumai (b.l. 8). Teismas nurodė, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovai turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovų pinigines lėšas ir/ar turtą, kadangi nesiėmus priemonių ieškinio reikalavimams užtikrinti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Teismas vadovavosi ekonomiškumo taikant laikinąsias apsaugos priemones principu ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai yra juridiniai asmenys, piniginės lėšos joms yra būtinos darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti bei kitiems būtiniems mokėjimams vykdyti, o nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas turės mažesnę įtaką įmonių veiklai, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą ir tik nustačius, kad atsakovai neturi turto ar jo turi nepakankamai, pagal šia nutartimi taikomą turto arešto mastą, areštavo atsakovams priklausančias pinigines lėšas.

Atskiruoju skundu If P & C Insurance AS filialas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria jo atžvilgiui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 17-18). Nurodo:

1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės draudimo įmonei, nesilaikė Draudimo įstatymo imperatyvinių nuostatų. Teismo nutartis uždėti areštą Draudimo bendrovės „If“ turtui ieškinio ribose, yra laikytina intervencine priemone Draudimo įstatymo 122 str. bei 2 str. 37 punkto prasme, todėl teismas prieš taikydamas tokia priemone turėjo paprašyti Draudimo priežiūros komisijos išvados dėl tokių priemonių taikymo būtinumo. Teismas, priimdamas 2011-11-23 nutartį negavęs ir neįvertinęs Draudimo įstatymo 35 str. 7 d. nustatytos Priežiūros komisijos išvados dėl tokio sprendimo, pažeidė viešąjį interesą - toks teismo sprendimas draudimo įmonės, vykdančios įstatymuose nustatytus mokumo, techninių atidėjinių padengimo turtu bei kitus finansinius reikalavimus, atžvilgiu gali sukelti kitų draudimo rinkos dalyvių bei visuomenės nepasitikėjimą šia draudimo įmone, nepagrįstas abejones dėl jos finansinės būklės bei galimybių vykdyti savo įsipareigojimus, o tai savo ruožtu gali neigiamai įtakoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus ir teises.

2. Tenkindamas ieškovų prašymą, teismas nenurodė motyvų, kodėl nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik nurodė, jog „ieškinys yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovai turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovų turtą“. Vien tik tai, jog ieškinys yra turtinio pobūdžio dar savaime nereiškia, jog nesiėmus priemonių ieškinio reikalavimams užtikrinti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jeigu pateikto ieškinio suma būtų didelė (šiuo atveju, mūsų nuomone, taip nėra) ir teismas remtųsi prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali sąlygoti riziką dėl netinkamo būsimo teismo sprendimo įvykdymo, tai net ir tokiu atveju tokia prezumpcija nebūtų absoliuti.

3. „If P&C Insurance AS“ sudaro motininė bendrovė Estijoje ir jos filialai Lietuvoje bei Latvijoje, jos finansiniai rezultatai yra skelbiami ir viešai (žr. viešai skelbiama informacija: http://www.if.lt/web/lt/apieif/Finansineinfoimacija/Pages/default.aspx). Š“ If P&C Insurance AS filialas yra finansiškai pajėgus AB If P&C Insurance AS struktūrinis padalinys (juo labiau, kad už filialo prievoles atsako dar ir pats juridinis asmuo). If P&C Insurance AS yra finansiškai stabiliai veikianti bendrovė ir turi pakankamai piniginių lėšų tam, kad ieškinio patenkinimo atveju, atlygintų ieškovams jų patirtus nuostolius. Vien vieno iš jo padalinių If P&C Insurance AS filialas sąskaitose tik viename iš bankų Danske bankas, 2011-11-29 dienai piniginių lėšų likutis sudaro daugiau kaip pusantro milijono litų (Danske banko sąskaitų apžvalga pridedama), nekalbant apie kituose bankuose esančias lėšas, ir nekalbant apie paties juridinio asmens vardu laikomas lėšas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai T. I., R. I., L. I. (b. l. 34-37) prašo jį atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 136 str. 2 d. nurodyta, jog intervencinėmis priemonėmis laikomos teismo taikomos Civilinio kodekso 2.131 str. 1 d. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 p. nurodytos priemonės, jeigu jos atitinka Draudimo įstatymo 2 str. 37 d. nurodytus kriterijus. Taigi, akivaizdu, kad šios aukščiau nurodytos ir atsakovo atskirajame skunde minimos intervencinės priemonės absoliučiai nėra susijusios su taikytomis atsakovo „If P&C Insurance AS filialas“ atžvilgiu laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

2. Dėl atsakovo argumentų, jog vien tik didelė ieškinio suma savaime nepreziumuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu būtinybės ir tai, kad analizuojamuoju atveju turi būti atsižvelgiama į atsakovo turimo turto vertę/finansinius pajėgumus. Šie atsakovo argumentai, ieškovų vertinimu, yra atmestini, ir jokiu būdu nesudaro pagrindo daryti išvadą apie būtinybę panaikinti atsakovo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Apeliacinis teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimus, ne kartą yra pažymėjęs, kad didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jau vien ši aplinkybė gali padidinti riziką, jog būsimas teismo sprendimas nebus įvykdytas. Atsakovo turimas turtas gali būti perleistas, atsakovo pelno rodikliai gali ženkliai pakisti, ir pan.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas atskirojo skundo ribų ir pasisako dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo  ir teisėtumo (CPK 320 straipsnis).

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik tada, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Be to teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo – If P&C Insurance AS filailo turto ir piniginių lėšų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad If P&C Insurance AS filialas yra AB If P&C Insurance AS struktūrinis padalinys, t.y. draudimo įmonė, kas reiškia, jog atsakovas yra padidinto finansinio patikimumo juridinis asmuo, ir šią aplinkybę patvirtina draudimo veiklą tiesiogiai reglamentuojantys teisės norminiai aktai, taip pat ir Lietuvos Respublikos teisės norminiai aktai, nustatantys, kokios priemonės ir būdai yra leistini bei priimtini kaip mokestinių prievolių valstybei įvykdymo užtikrinimas: pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104 str. 1 d. nustatyta, kad mokestinių prievolių srityje tinkamais laiduotojais arba garantais yra pripažįstamos ir draudimo įmonės. Todėl pripažįstama, kad draudimo bendrovės yra laikytinos padidinto ir iš esmės nekvestionuojamo finansinio patikimumo įmonėmis, nes tik draudimo bendrovėms ir bankams yra suteikiama teisė laiduoti ar garantuoti už atitinkamų prievolių valstybei vykdymą. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad draudimo veiklą vykdantis juridinis asmuo turėtų būti vertinamas kaip patikimas asmuo, kurio atžvilgiu priimto neigiamo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimas arba neįvykdymas iš esmės yra neįmanomas. Maksimali pareikštojo ieškinio suma, kuri galėtų būti išieškoma iš bet kurio atsakovo 30000,00 Lt, atsakovams, kaip juridiniams asmenims, draudimo paslaugomis užsiimančioms bendrovėms nėra labai didelė ir vien tokio reikalavimo pareiškimas neleidžia preziumuoti realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą (Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-461/2003). Prie atskirojo skundo pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad atsakovas disponuoja didelės vertės turtu, kuris ženkliai viršija ieškovų reikalavimo sumą (b.l. 22).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai pagrįsti, ir pripažįsta, kad Kauno rajono apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neįvertino atsakovo specifinio veiklos pobūdžio, dėl ko nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 str., 336 str., 337 str. 2 p.,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį dalyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo „If P&C Insurance AS filialas“ atžvilgiu ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų S. T. I., a.k. (duomenys neskelbtini) R. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. I., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo „If P&C Insurance AS filialas“ (įmonės kodas 302279548, buveinė: Žalgirio g. 88, Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) turtui ir piniginėms lėšoms atmesti

Kitą Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Apie apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį informuoti Turto arešto aktų registro tvarkytoją.

Teisėja                            Žibutė Budžienė