Administracinė byla Nr. I-64-320-2012
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00220-2011-5
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Dalytės Zlatkuvienės,
sekretoriaujant Irenai Kalainytei,
dalyvaujant pareiškėjui J. R. B.,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kupiškio žemėtvarkos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui V. C.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kupiškio žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises ir
n u s t a t ė:
pareiškėjas teismui pateiktu skundu prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kupiškio žemėtvarkos skyrių įstatymo nustatyta tvarka atkurti jam nuosavybės teises į 100 procentų padidintą žemės sklypą iš laisvos žemės fondo. Paaiškino, jog jo tėvas J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 25,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui 2002 metais atkurtos nuosavybės teisės į 4,20 ha, perduodant neatlygintinai 6,65 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes turėta žemė užimta asmeninio ūkio. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo tėvas 1945 metais buvo areštuotas, nuteistas 10 metų kalėjimo ir ištremtas į Rusijos lagerius, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išdavė pažymėjimą, patvirtinantį, kad pagal 1990-05-02 Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 1 str., pareiškėjas nėra nusikaltęs Lietuvos Respublikai ir atkuriamos visos jo pilietinės teisės. Po šio pažymėjimo gavimo, atsirado galimybė reikalauti atkurti nuosavybės teises į 100 procentų padidintą žemės sklypą, nes tėvo turėta nuosavybės teisėmis žemė buvo užimta ir negalėjo būti grąžinta natūra. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, išnagrinėjęs visą pateiktą medžiagą, 2011-07-05 įsakymu J. B. suteikė laisvės kovų dalyvio statusą. Dėl šios priežasties jis (pareiškėjas) kreipėsi į Kupiškio žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 100 procentų padidintą žemės sklypą, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo vilkinamas, motyvuojant tuo, kad nuosavybės teisės jau atkurtos. Šia lengvata pareiškėjas 2002 metais pasinaudoti negalėjo, nes Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Laisvės kovų dalyvio pažymėjimą išdavė tik 2011 metais. Pareiškėjas pabrėžė, jog atsakovas, atsisakydamas atkurti jam nuosavybės teises į 100 procentų padidintą žemės sklypą, pažeidžia asmenų lygybės principą. Asmenų skirstymas į kategorijas, t.y. į tuos, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos, žemės savininkui jau įgijus laisvės kovų dalyvių statusą ir į tuos, kuriems nuosavybės teisės atkurtos iki žemės savininkui įgyjant šį statusą, prieštarauja teisinės valstybės principui.
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į jo tėvo nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą atkurtos 2002 metais. Pareiškėjas tik 2011 metais pateikė prašymą dėl 100 procentų padidinto žemės sklypo ploto skyrimo iš laisvos valstybinės žemės fondo. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymu (toliau – Atkūrimo įstatymas), kuris numato galimybę pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių palikuonims gauti iki 100 procentų padidintą žemės sklypo plotą, tačiau tai galima padaryti tik nuosavybės teisių atkūrimo metu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuosavybės teisės atkurtos dar 2002 metais, tuo metu jis nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad jo tėvas buvo pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvis, tokiu pareiškėjo tėvas pripažintas tik 2011 metais, todėl nėra pagrindo pareiškėjui skirti prašomą iki 100 procentų padidintą žemės sklypą.
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko 2002-12-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui J. R. B. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 4,20 ha buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 6,65 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-29). J. R. B. 2011-08-17 prašymu kreipėsi į NŽT, NŽT Alytaus žemėtvarkos skyrių bei NŽT Kupiškio žemėtvarkos skyrių, prašydamas atkurti nuosavybės teises į 100 procentų padidintą žemės sklypą iš laisvos žemės fondo, motyvuodamas tuo, kad jo tėvas buvo pripažintas laisvės kovų dalyviu (b. l. 6-7). NŽT 2011-10-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) J. R. B. informavo, kad nėra galimybės suteikti jam iki 100 procentų padidintą žemės sklypą iš laisvos žemės fondo, kadangi sprendimas atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J. B. turėtą žemę priimtas 2002 metais, o pastarasis laisvės kovų dalyviu pripažintas jau po sprendimo atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę priėmimo (b. l. 9-10).
Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šioje dalyje pirmiau išvardytus atvejus, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks žemės sklypas suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Ši įstatymo nuostata įtvirtinta nuo pat Atkūrimo įstatymo priėmimo. Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnyje įtvirtinta, kad laisvės kovų dalyviais laikomi neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – partizanų ryšininkai ir rėmėjai bei 1940-1990 m. veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybę pogrindinių organizacijų nariai, pogrindžio spaudos leidėjai, bendradarbiai ir platintojai; taip pat pasipriešinimo akcijų dalyviai ir asmenys, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavę kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą laisvės kovų dalyviai, kaip pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, patenka į Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytų piliečių, turinčių teisę gauti iki 100 procentų padidintą žemės sklypą iš laisvos žemės fondo, sąrašą. Tačiau pastarųjų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, jog piliečio teisė gauti iš laisvos valstybinės žemės fondo padidintą žemės sklypą siejama su Atkūrimo įstatymo 4 str.8 d. nurodyto teisinio statuso įgijimu ir gali būti įgyvendinama tik nuosavybės teisių atkūrimo metu, t. y. iki priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas, pateikęs atsakovui 2002-09-03 prašymą suteikti jam lygiavertį miško sklypą bei Alytaus apskrities 2001-11-26 išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jo tėvo kaip pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio statusą. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio nuostatas, teisė pripažinti karių savanorių, laisvės kovų dalyvių teisinį statusą bei įstatymų nustatyta tvarka išduoti nustatytos formos pažymėjimus pavesta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Įstatymo 7 straipsnyje numatyta, jog laisvės kovų dalyviu pripažįstama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimu, kuris tokį sprendimą priima atsižvelgdamas į Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos išvadą dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-11-11 nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nuostatų 12 punkte taip pat nustatyta, kad kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ar nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas centro generalinio direktoriaus įsakymu. Pareiškėjo tėvo J. J. B. laisvės kovų dalyvio teisinis statusas pripažintas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2011-07-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina byloje esantis laisvės kovų dalyvio pažymėjimas (b. l. 30), taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2011-07-27 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimo ir dokumentų išdavimo“ (b. l. 44), t. y. jau po to, kai pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atkurti J.R.B. nuosavybės teises į 100 procentų padidintą žemės sklypo plotą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a:
J. R. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kupiškio žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atkurti jam nuosavybės teises į 100 procentų padidintą žemės sklypą iš laisvos žemės fondo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kolegijos pirmininkė Irena Varžinskienė
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Dalytė Zlatkuvienė