Civilinė byla Nr. 2S-637-413/2011
(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-19598-2010-5)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė;
Procesinio sprendimo kategorija 121.14;
(S)
122.2.; 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Jolitos Cirulienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-26498-752/2010 pagal antstolio R. V. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
A. R. V.kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš skolininko V. S. 106,00 Lt vykdymo išlaidų.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi (b.l. 5) antstolio R. V. pareiškimą atmetė.
Teismas nustatė, jog antstolis R. V. 2010 m. liepos 7 d. priėmė vykdyti 2010 m. balandžio 9 d. Kauno m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimą Nr. 743627 dėl skolos (baudos) išieškojimo iš V. S.. Pagal 2010 m. liepos 19 d. D. S. pateiktą Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), bauda už KET pažeidimą, kuri buvo sumokėta D. S. 2010 m. gegužės 4 d., įmokos kodas 55619, užskaityta V. S., nurodant ir sumokėjimo datą, t.y. 2010 m. gegužės 4 d. Kadangi D. S. 2010 m. gegužės 4 d. mokėjimu bauda pateko į išieškotojo sąskaitą banke dar iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti, išieškotojas turėjo šias aplinkybes išsiaiškinti ir vykdymo proceso nepradėti (ATPK 309 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju antstolio atlikti vykdymo veiksmai nebuvo reikalingi, todėl ir reikalavimas priteisti vykdymo išlaidas yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad Kauno m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba pateikė antstoliui priverstinai vykdyti vykdomąjį dokumentą neįsitikinusi, ar bauda pagal šį vykdomąjį dokumentą nėra sumokėta, todėl policijos komisariatui ir tenka pareiga prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Teismas sprendė, jog paaiškėjus aplinkybėms, kai vykdomasis dokumentas yra įvykdytas 2010 m. gegužės 4 d., t.y. iki vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo jį vykdyti, antstolis turėjo spręsti klausimą dėl vykdymo išlaidų atlyginimo pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 61 punktą, o ne išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko CPK 611 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atskiruoju skundu antstolis R. V. prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (b.l 11-13). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
1) Teismas netinkamai taikė LR CK 6.38 straipsnio 1 dalies ir LR Mokesčių administravimo įstatymo 47 straipsnio 4 dalies nuostatas, o būtent, skolininkas V. S. savo prievolę sumokėti baudą už administracinio teisės pažeidimo padarymą įvykdė neteisingai. Skolininkas Kauno m. VP Eismo priežiūros tarnybos nutarimu Nr. 743627 paskirtą baudą sumokėjo 2010 m. liepos 26 d., ką patvirtina policijos komisariato raštas. 2010 m. gegužės 4 d. D. S. vardu atliktas mokėjimas buvo netinkamas dėl jos pačios padarytos klaidos – t.y. mokėjimo paskirtyje nebuvo nurodytas skolininkas, mokėtojo asmens kodas, ko pasekoje piniginės lėšos į valstybinio biudžeto surenkamąją sąskaitą pateko ne skolininko, bet D. S. vardu. Kauno miesto apylinkės teismas netyrė vykdomosios bylos faktinių aplinkybių, neįvertino anstolio nurodytos aplinkybės, jog pagal policijos komisariato duomenis bauda buvo sumokėta tik 2010 m. liepos 26 d.;
2) Sprendimų vykdymo instrukcijos (LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymas Nr. 1R-352) 61 punktas numato, jog jei paaiškėja, kad skolininkas įvykdė sprendimą iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, skolininkas turi sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas ar nuo kurių jis atleistas. Konstatuodamas, kad prieš pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą antstoliui, policijos komisariatas turėjo patikrinti, jog vykdomasis dokumentas yra įvykdytas kito asmens, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vykdymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškotojo. Apelianto nuomone, minėtą teisės normą būtų galima taikyti tik tuo atveju, jegui bauda būtų sumokėta iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstoliui;
3) Antstolis vykdė išieškojimą į valstybės biudžetą, todėl valstybei turėjo atstovauti Valstybinė mokesčių inspekcija. Tokiu būdu teismas privalėjo nurodytą instituciją patraukti byloje dalyvaujančiu asmeniu pagal CPK 443 straipsnio 3 dalies ir 8 dalies reikalavimus, bei išreikalauti reikalingus paaiškinimus iš Kauno m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos, kuri ir pateikė anstoliui vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas V. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o antstolio atskirąjį skundą atmesti (b.l. 19-20). Skolininkas teigia, kad bauda Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo sumokėta 2010 m. gegužės 4 d., o ne 2010 m. liepos 26 d., kaip nurodo apeliantas. 2010 m. gegužės 4 d. mokėjimo kvite buvo nurodytas nutarimo numeris 743627 ir pažymėta, kad bauda sumokama už V. S., todėl anstolio atskirajame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja faktiniams bylos įrodymams. Atlikus 2010 m. gegužės 4 d. mokėjimą, pinigai pateko į išieškotojo sąskaitą banke dar iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti, todėl išieškotojas turėjo šias aplinkybes išsiaiškinti ir vykdymo nepradėti. Nagrinėjamu atveju antstolio atlikti vykdymo veiksmai buvo nereikalingi, todėl reikalavimas priteisti vykdymo išlaidas yra visiškai nepagrįstas. Skolininkui 2010 m. gegužės 4 d. įvykdžius policijos komisariato nutarimą, antstolis turėjo spręsti klausimą dėl vykdymo išlaidų atlyginimo pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 61 punktą, o ne išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko LR CKP 611 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas pateikė antstoliui vykdomąjį dokumentą priverstinai vykdyti neįsitikinęs, ar bauda pagal šį vykdomąjį dokumentą nėra sumokėta, todėl šiai institucijai ir tenka pareiga prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Apelianto atskirasis skundas grindžiamas netinkamu materialinės (Sprendimų vykdymo instrukcijos 61 punkto) ir procesinės (CPK 443 straipsnio 3 dalies ir 8 dalies) teisės normų taikymu, kas lėmė neteisėtos teismo nutarties priėmimą.
Byloje kilo ginčas, nuo kurio termino reikėtų skaičiuoti skolininko V. S. valstybei sumokėtą administracinę baudą: ar nuo 2010 m. gegužės 4 d. (kaip tai teigia skolininkas), ar nuo 2010 m. liepos 26 d. (kaip tai teigia anstolis), kadangi nuo to priklauso, ar pagrįstas anstolio reikalvimas priteisti iš skolininko vykdymosios bylos vykdymo išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 pažymėjo, kad sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą iš skolininko neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkto 1 dalis). Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kauno miesto Vyriausiasis policijos komisariatas (toliau ir Policijos komisariatas), D. S. 2010 m. gegužės 4 d. sumokėjus už skolininką paskirtą baudą, vykdymo proceso turėjo nepradėti, todėl Policijos komisariatui tenka pareiga prisiimti visus neigiamus padarinius pagal Sprendimų vykdymo instrikcijos 61 punktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 61 punkte nurodyta, jog paaiškėjus, kad skolininkas įvykdė sprendimą iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, išieškotojas turi sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas ar nuo kurių jis buvo atleistas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Šios išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.
Apeliantas nurodo, kad nei Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip išieškotojas, nei Policijos komisariatas, kaip nutarimą skirti administracinę baudą vykdanti ir kontroliuojanti institucija, į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis nebuvo patrauktos, todėl teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.)
Pagal CPK 633 straipsnį, išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Taigi, pagal šią įstatymo normą pareiškėjas turi nurodyti ne tik išieškotoją ir skolininką, bet kartu tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis ir pagal CPK 443 straipsnio 8 dalies analogiją pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Taigi, pagal paminėtą teisinį reglamentavimą tokio pobūdžio bylose teismas nėra atleistas nuo pareigos nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje priėjo išvados, kad skolininkas baudą sumokėjo per įstatymu nustatytą terminą (ATPK 313 str.), todėl pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 punktą vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui, turėtų sumokėti Policijos komisariatas.
Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apelianto argumentais, pažymi, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms. Minėta, kad suinteresuotu asmeniu laikomas kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Todėl tik įtraukus į bylą suinteresuotu asmeniu Policijos komisariatą, o išieškotoju valstybinę mokesčių inspekciją (CPK 638 str. 2 d.), bei gavus iš nurodytų institucijų paaiškinimus apie nutarimo skirti skolininkui administracinę baudą vykdymo (įvykdymo) tvarką, teismas turėtų spręsti ar anstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų yra pagrįstas.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti procesinės teisės normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti apskųstą nutartį. Nutartį panaikinus, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 337 str. 3 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Birutė Bobrel
Jolita Cirulienė