Baudžiamoji byla Nr. 1-180-295/2016

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01018-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija:1.2.18.11.;2.3.6.4.4.

(S)

                             VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS

                                                 TEISMAS

                        N U O S P R E N D I S

                         Lietuvos Respublikos vardu

                                       2016 m. liepos 15 d.

                                                   Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,

sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Ingai Mitrulevičiūtei ir Daivai Vyšniauskaitei

dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,

civilinio ieškovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Z. P.,

gynėjams advokatams Šarūnui Ivanauskui ir Reginai Laurinavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti vyr. finansininke UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini),

kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, ir

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamoji A. T. buvo kaltinama tuo, kad ji, laikotarpiu nuo 2008-11-04 iki 2012-02-24, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, finansų direktore, nuo 2010-03-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. T. įsakymu paskirta atlikti kasos operacijas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu <...>", 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 13 straipsnio nuostatą „Apskaitos dokumentų rekvizitai” ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 5 punkto nuostatą, kad „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai - žodžiais, centai – skaitmenimis <...>“ ir 19 punkto nuostatą, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti <...>“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apskaitė du kasos išlaidų orderius: 2011-05-04 Nr. 1 - 50 000 Lt ir 2011-05-10 Nr. 2 – 50 000 Lt, iš viso 100 000 Lt sumai, kuriuose šalia pinigus gavusio asmens A. V. pavardės nėra parašo, o įmonės vadovo ir vyr. finansininko pavardės nenurodytos, parašai neįskaitomi, tokiu būdu, sumažindama pinigų likutį kasoje, iškreipė bendrovės ūkinę finansinę būklę bei duomenis apie bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, dėl ko, už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais A. T. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2009-10-14 iki 2012-02-13, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, generaliniu direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos tvarkos“ 68.9 punkto nuostatą, būdamas atsakingas „už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą <...>“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 20 punkto nuostatą, kad „Kasoje laikomų, taip pat įmonių iš kredito ir pašto įstaigų, gabenamų ir atiduodamų į kredito ir pašto įstaigas pinigų saugumą privalo užtikrinti įmonės vadovas. Jeigu dėl jo kaltės nesudaromos reikiamos pinigų  laikymo ir gabenimo sąlygos, jis atsako įstatymų nustatyta tvarka <...>“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos tvarkos" 68.3 punkto nuostatą, kad „Turto perteklius užpajamuojamas, o trūkumas priskiriamas prie gautinų už turto trūkumus sumų. Jeigu nustačius trūkumus įtariama, kad padarytas nusikaltimas, įmonės vadovas privalo perduoti medžiagą teisėsaugos institucijoms <...>", UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos registre Nr. 272 „Kasa“ 2011-10-10 buvo nurodytas kasos pinigų likutis : 1 414 951 Lt 33 ct, tačiau pagal 2011-10-10 jo Nr. EPR 11-10-10/4 įsakymą paskirta grynųjų pinigų inventorizacijos komisija, sudaryta iš V. K., I. S., M. D. nustatė, surašydama 2011-10-12 grynųjų pinigų kasoje inventorizacijos aktą, nurodydama, kad grynųjų pinigų įmonės patalpose nerasta ir seifo, kuriame galėtų būti saugomi grynieji pinigai nėra, tuomet materialinių vertybių inventorizacijos komisijos nustatytas kasoje piniginių lėšų trūkumas iš viso 1 414 951 Lt 33 ct, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre Nr. 272 „Kasa" sumažino piniginių lėšų likutį 1 414 951 Lt 33 ct ir šiai sumai buvo apskaityta buhalteriniame registre Nr. 2439 „Abejotinos sumos - kitos gautinos sumos", dėl ko už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais V. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Nei kaltinamoji A. T., nei kaltinamasis V. T. savo kaltės jiems inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis nepripažino.

Duodama parodymus teisme, kaltinamoji A. T. teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) ji pradėjo dirbti nuo 2005 metų, o nuo 2008 metų iki 2012 metų, kol savo noru paliko Bendrovę, ji ėjo finansų direktorės pareigas. Būdama Bendrovės finansų direktore, ji privalėjo vykdyti visus vadovo ir vienintelio Bendrovės akcininko A. V. nurodymus, todėl būtent A. V., kaltinamosios A. T. teigimu, davė nurodymą iš mokėti jam 100 000 litų. Kaltinamoji A. T. taip pat teigė, kad nors ji Bendrovėje buvo finansų direktore, tačiau ji pagal savo pareigas neatsakė už visą Bendrovės ūkinę – finansinę veiklą, o buvo atsakinga už Bendrovės finansų srautus, finansinius išteklius, savalaikę komunikaciją su trečiomis šalimis ir savalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Bendrovės finansinė atskaitomybė buvo sudaroma kas mėnesį, šią atskaitomybę, iš apskaitos registrų sąskaitų likučių, sudarydavo būtent kaltinamoji A. T., tačiau kaltinamosios teigimu, tik šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu jai tapo žinoma, kad Bendrovės generalinis direktorius savo įsakymu ją yra paskyręs atlikti kasos operacijas. Kaltinamosios A. T. teigimu, kasininko pareigas Bendrovėje ėjo vyr. finansininkė I. V., kuri ir tvarkė visus kasos dokumentus. Nurodymą iš Bendrovės sąskaitos banke paimti 100 000 litų, kaltinamoji A. T. gavo tiesiogiai iš A. V., kuriam ji, paėmusi pinigus iš banko, juos ir perdavė teisiai į rankas. Kaltinamoji A. T. teisiamajame posėdyje pripažino, kad ji nepareikalavo, jog pinigus gavęs A. V. iš karto pasirašytų ant kasos išlaidų orderių, nes kaltinamosios teigimu, ji neturėjusi būdų priversti Bendrovės savininką pasirašyti ant kasos išlaidų orderių, kai jis jai kategoriškai pasakė, kad pasirašys vėliau. Kaltinamoji A. T. nurodo, kad apie tai, kad Bendrovės savininkas A. V. iš Bendrovės grynais pinigais paėmė 100 000 litų ir nepasirašė ant kasos išlaidų orderio, ji žodžiu informavo Bendrovės generalinį direktorių – kaltinamąjį V. T., tačiau nepaisant to, tiek ji, tiek kaltinamasis V. T., pasirašė ant kasos išlaidų orderių, o Bendrovės vyr. finansininkė pagrįstai šiuos orderius įtraukė į Bendrovės buhalterinę apskaitą, nors tokio nurodymo kaltinamoji A. T., pasak jos, vyr. finansininkei nedavė. Kaltinamosios A. T. nuomone, kadangi pinigai Bendrovės savininkui A. V. buvo išmokėti, Bendrovės vyr. finansininkas, gavęs orderius, privalėjo juos įtraukti į buhalterinę apskaitą, nors kaltinamosios teigimu, „su pinigais gavosi negerai <...>“. Kaltinamosios A. T. teigimu, iki 2011 metais Bendrovėje atliktos inventorizacijos, jokių trūkumų ar neatitikimų nustatyta nebuvo. Bendrovės finansinį auditą kasmet atlikdavo specializuota audito bendrovės, kurios auditoriai pristatydami 2010 metų auditą, dalyvaujant Bendrovės savininkui A. V., atkreipė vienintelio akcininko dėmesį į kasos likučius, pareiškę, kad bendrovėje taikoma praktika nėra gera. A. V. tada pareiškė, kad pastabą suprato, tačiau bendrovėje niekas nepasikeitė. 2011 metų spalio mėnesį, mirus vieninteliam Bendrovės akcininkui A. V., pasak kaltinamosios A. T., Bendrovėje prasidėjo trečiųjų šalių judėjimas, suaktyvėjo buvęs Bendrovės teisininkas Š. M., kuris su savo tėvu R. M., pradėjo atstovauti būsimuosius A. V. turto paveldėtojus, o Š. M., tapęs turto administratoriumi, pradėjo elgtis labai įdomiai, nors reikalavo skubiai atlikti inventorizaciją, tačiau pats, į Bendrovę atėjęs kartu su buvusia A. V. sutuoktine N. V., pareiškė, kad „mes kabinete atidarėme seifą ir ten pinigų nieko nebuvo <...>“, o kai bendrovė oficialiai informavo turto administratorių Š. M. apie A. V. skolas, jis labai įsižeidė. Apie susidariusią padėtį, anot kaltinamosios A. T., ji informavo Bendrovės generalinį direktorių – kaltinamąjį V. T. ir Bendrovėje buvo atlikta inventorizacija, kurios metu Bendrovėje jokių grynųjų pinigų nerasta, taip pat nebuvo rasta jokių sutarčių, kurios galėjo įtakoti pinigų likutį Bendrovės kasoje, todėl inventorizavimo komisija konstatavo, kad grynųjų pinigų likučio nėra.

Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikdamas turto administratoriui informaciją apie bendrovės skolininkus, 100 000 litų A. V. skolą įtraukė į sąrašą, patvirtinama byloj esančiu antstolės P. K. 2011-11-07 palikimo apyrašu (T. 6., b.l. 81-93).

Kaltinamasis V. T. teisiamajame posėdyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo dirbti 2007 metų rugpjūčio mėnesį. Iš pradžių jis buvo paskirtas vykdančiuoju direktoriumi, o 2009 m. spalio 14 d. bendrovės savininko ir vienintelio akcininko A. V. sprendimu tapo Bendrovės direktoriumi, o vėliau ir generaliniu direktoriumi. Kaltinamojo V. T. teigimu, iš esmės visus Bendrovės finansinius reikalus tvarkė Bendrovės savininkas ir vienintelis akcininkas A. V., kuris pats skolindavosi pinigus iš bendrovės ir pats duodavo nurodymus kam ir kokiomis sąlygomis duoti paskolas. Prasidėjus finansų krizei, A. V., kaltinamojo V. T. teigimu, pareiškė, kad reikia neišlaidauti ir saugoti pinigus, todėl nusprendė pinigus saugoti savo namuose. Kaltinamasis V. T. dėl tokio Bendrovės savininko sprendimo prieštaravo, tačiau A. V. jokių prieštaravimų nepriėmė ir elgėsi kaip norėjo. Kaltinamasis V. T. taip pat nurodė, kad dėl susidariusios padėties ir Bendrovės savininko sprendimų, jis kreipėsi į Š. M., kuris buvo asmeninis A. V. teisininkas ir tvarkė visus tiek A. V., tiek jam priklausančių bendrovių reikalus. Tačiau Š. M. pareiškė, kad jis niekuo padėti negali. Mirus A. V., kaltinamasis V. T. sudarė komisiją inventorizacijai atlikti, kuri Bendrovėje nei seifo, nei grynųjų pinigų nerado, o A. V. namuose jokia inventorizacija atliekama nebuvo. Š. M. buvo paskirtas A. V. turto administratoriumi, kuriam Bendrovė pateikė informaciją apie tai, kad A. V. iš Bendrovės yra pasiskolinęs pinigų. Kaltinamojo V. T. teigimu, kiekvienais metais Bendrovėje buvo atliekamas auditas, kuris jokių pažeidimų ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nenustatydavo, Bendrovė taip pat nėra gavusi jokių pastabų dėl ūkinės – finansinės veiklos nei iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, nei iš SODROS ar kitų ūkinę – finansinę veiklą prižiūrinčių institucijų. Kaltinamasis V. T. teisiamajame posėdyje taip pat teigė, kad iš darbo išėjus vyr. finansininkei I. V., jis įsakymu paskyrė kaltinamąją A. T. kasininke, t.y. paskyrė dirbti su kasa, tačiau ar kaltinamoji A. T. su šiuo įsakymu buvo supažindinta pasirašytinai, kaltinamasis V. T. pasakyti negalėjo, tačiau darė prielaidą, kad pagal bendrovėje nustatytą tvarką, ji turėjo būti supažindinta su Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymais. Taip pat kaltinamasis V. T. pareiškė, kad buhalterinė apskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo nuomone, buvo organizuota tinkamai, tą aplinkybę besąlygiškai patvirtino ir Bendrovės auditą darę auditoriai, o vien ta aplinkybė, kad į buhalterinę apskaitą buvo įtraukti du nepasirašyti kasos išlaidų orderiai, kaltinamojo nuomone, negali būti vertinama kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, nes daugeliu atvejų žmonės nespėja pasirašyti dėl įvairių priežasčių, parašus padėdami vėliau, tačiau A. V. nebuvo laiku pateikti pasirašyti minėti orderiai, kaltinamojo nuomone galbūt dėl to, kad beveik visas vasaras jis leisdavo kaime, o darbe pasirodydavo retai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. T. negalėjo pasakyti, ar kaltinamoji A. T. informavo jį apie tai, kad A. V. nepasirašė ant orderių, tačiau mano, kad jeigu jis būtų žinojęs, tai kokiu nors būdu būtų privertęs A. V. pasirašyti ant orderių. Mirus Bendrovės savininkui A. V., apie jo skolas Bendrovei, kaltinamasis V. T. informavo turto administratorių Š. M. ir buvusią A. V. sutuoktinę N. V., o į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes mano, kad tai civiliniai teisiniai santykiai dėl kurių kreiptis į teisėsaugos institucijas nėra pagrindo, o sprendimą gali priimti ir turto administratorius. Be to, kaltinamojo V. T. teigimu, ši baudžiamoji byla, jo nuomone, buvo inicijuota Š. M. iniciatyva, kuriam nepatiko tai, kad kaltinamasis V. T. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleido Bendrovėje įdarbintus Š. M. tėvą ir jo dukrą, be to, įkūrė savo bendrovę, kuri Š. M. manymu, konkuravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes užsiėmė analogiška veikla, taip pat kaltinamasis V. T. atsisakė pasirašyti akcininko protokolą, tuo užsitraukdamas Š. M. pyktį, todėl Š. M. inicijavo kelias civilines bylas.

Kaltinamieji A. T. ir V. T. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį turi būti išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 223 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pagal šį įstatymą atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, BK 223 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą:

1) buhalterinės apskaitos netvarkymą,

2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą,

3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius.

Buhalterinės apskaitos netvarkymas padaromas neveikimu, t.y. tuomet, kai buhalterinė apskaita visiškai nevedama, aplaidus apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų susijusių įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas, kai kaltininkas sąmoningai netinkamai vykdo apskaitos tvarkymo įstatymų reikalavimus, o buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu laikomas įstatymais ar norminiais aktais nustatytas šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Pagal teismų praktiką, buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas tik neatsargiai (žr. pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009), be to, pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-895/2015; Nr.2K-142-895/2016). Taip pat pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų visų trijų veikų sudėtys yra materialios, t.y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai dėl šiame įstatyme numatytų pažeidimų atsiranda padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kaltinamoji A. T. iš esmės buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktore, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu paskirta atlikti kasos operacijas, pažeisdama apskaitos įstatymo ir norminio akto reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apskaitė du kasos išlaidų orderius: 2011-05-04 Nr. 1 - 50 000 Lt ir 2011-05-10 Nr. 2 – 50 000 Lt, iš viso 100 000 Lt sumai, kuriuose šalia pinigus gavusio asmens A. V. pavardės nėra parašo, o įmonės vadovo ir vyr. finansininko pavardės nenurodytos, parašai neįskaitomi, tokiu būdu, sumažindama pinigų likutį kasoje, iškreipė bendrovės ūkinę finansinę būklę bei duomenis apie bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, dėl ko, už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o kaltinamasis V. T. iš esmės buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas norminių aktų, reglamentuojančių inventorizacijos organizavimą ir atlikimo tvarką bei kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, sudarė inventorizacijos komisiją, kuri surašydama kasos inventorizacijos aktą, nurodė, kad grynųjų pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nerasta ir seifo, kuriame galėtų būti saugomi grynieji pinigai taip pat nėra, dėl ko buvo nustatytas 1 414 951 Lt 33 ct trūkumas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre Nr. 272 „Kasa" sumažino piniginių lėšų likutį šiai sumai ir apskaitė 1 414 951 Lt 33 ct buhalteriniame registre Nr. 2439 „Abejotinos sumos - kitos gautinos sumos", dėl ko už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nors prokuroro kaltinamuoju aktu, inkriminuojant kaltinamiesiems A. T. ir V. T. kaltinimą nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje, prokuroras nenurodė kokią konkrečiai (kokios rūšies) BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką padarė kiekvienas iš kaltinamųjų, tačiau atsižvelgdamas į kaltinimo turinį kiekvienam iš kaltinamųjų, teismas mano, kad kaltinamoji A. T. buvo kaltinama aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, pasireiškusiu neteisėtu dviejų kasos išlaidų įtraukimu į buhalterinę apskaitą, o kaltinamasis V. T. – netinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu, dėl ko 1 414 951 Lt 33 ct grynųjų pinigų trūkumas buvo nepagrįstai apskaitytas Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, ir dėl šių kaltinamųjų A. T. ir V. T. veiksmų, už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 255 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl teismas, vertindamas šioje baudžiamojoje  byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, įrodymais pripažįsta tik tuos duomenis, kurie yra betarpiškai susiję su kaltinamiesiems pareikštu kaltinimu nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir turi reikšmę teisingam bylos išsprendimui, todėl nenagrinėja klausimų, susijusių su buvusio Bendrovės savininko bei jo turto paveldėtojų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų tarpusavio santykiais, Bendrovės ūkine veikla ir verslo bei finansiniais sandoriais, kadangi šie klausimai nėra susiję su kaltinamiesiems pareikštu kaltinimu, tačiau gali būti civilinio teisinio nagrinėjimo dalykas.

Kaltinimas kaltinamiesiems A. T. ir V. T. buvo grindžiamas liudytojų Š. M., N. K. (buvusi Vilkaitienė), M. D., V. R., I. T., Vytauto V. K., S. D., L. B., L. R., J. K., E. Ž., S. G., J. G., I. V., R. M., R. V., Tito A. V. ir A. D. parodymais, specialisto A. N. išvada (T. 4., b.l. 114-154), taip pat baudžiamojoje byloje esančiais dokumentais – 2011-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu dėl inventorizacijos (T. 1., b.l. 169), 2010-03-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu, kuriuo A. T. paskirta atlikti kasos operacijas (T. 1., b.l. 170), 2011-05-04 Kasos pajamų orderiu EPR11 Nr. 002 (t.1., b.l. 164), 2011-05-04 Kasos išlaidų orderiu Nr. 1 (T. 1., b.l. 165), 2011-05-10 Kasos pajamų orderiu EPR11 Nr. 003 (t.1., b.l. 166), 2011-05-04 Kasos išlaidų orderiu Nr. 2 (T. 1., b.l. 167), 2010-03-01 Kasos priėmimo – perdavimo aktu (T. 5., b.l. 116) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterio (T. 1., b.l. 146-147), generalinio direktoriaus (T. 6., b.l. 26-29) ir finansų direktoriaus (T. 1., b.l. 153-155) pareigybės nuostatais.

Liudytojas Š. M., duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad 2012 m. vasario mėnesį, akcininkų nutarimu jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Pradėjęs dirbti, siekdamas sužinoti Bendrovės finansinę padėtį, jis nusprendė atlikti Bendrovės auditą, todėl pradėjo ieškoti audito bendrovės, kuri sutiktų atlikti Bendrovės auditą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditoriai, atlikę finansinį patikrinimą nustatė, kad iš Bendrovės yra dingusi didelė pinigų suma, viršijanti pusantro milijono litų, todėl liudytojas Š. M. nusprendė kreiptis į prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liudytojo Š. M. teigimu, buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas A. V. raštu patvirtino, kad tuos pinigus saugo namuose, bet tai, liudytojo Š. M. teigimu, buvo tik dokumento kopija, kuri auditorių išvados neįtakojo, o išvada apie dingusius pinigus buvo padaryta remiantis Bendrovės finansiniais dokumentais, pinigų judėjimu banko sąskaitose, kasos pajamų ir išlaidų orderiais. Liudytojas Š. M. taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis niekada nedirbo, tačiau jis atstovaudavo tiek A. V., tiek jo valdomas įmones, kadangi su A. V. jie buvo geri pažįstami ir kartu spręsdavo ne tik darbo reikalus, bet ir leisdavo laisvalaikį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose liudytojas Š. M. lankydavosi dažnai, kaip advokatas atstovaudavo Bendrovę tvarkant teisnius reikalus, tačiau vėliau jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė teisinių paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojo Š. M. teigimu, 2010-2011 metais visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo ir finansinius klausimus spręsdavo trise: A. V., V. T. ir A. T., tačiau po A. V. mirties, santykiuose tarp V. T. ir Š. M. atsirado trintis, kaltinamasis V. T., tuo metu dar būdamas vienu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, trukdė Š. M. perimti Bendrovės valdymą, negrąžino prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodų, antspaudo, raktų, įmonės kontraktus perrašinėjo savo įmonei, kurią jis įsteigė, skleidė įvairius gandus, Š. M. nuomone, turbūt dėl kažko įsižeidęs ant Š. M.. Tačiau liudytojas Š. M. pripažino, kad visi reikalingi finansiniai dokumentai, būtini finansiniams įsipareigojimams nustatyti, Bendrovėje yra, trūksta tik dokumento originalo, kad A. V. saugo pinigus namie. Liudytojo Š. M. teigimu, gavęs kaltinamojo V. T. raštą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai yra saugomi A. V. namuose, apie tai jis informavo buvusią A. V. sutuoktinę N. K. (buvusi V.), kuri atidarė seifą, tačiau jokių pinigų seife nerado.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas liudytojo Š. M., šioje baudžiamojoje byloje pareiškė 1 514 951 Lt 33 ct dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 112-176), kuriuo prašo išieškoti iš kaltų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Liudytoja I. V., duodama parodymus teisme, nurodė, kad 2008-2010 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo vyr. finansininke, taip pat jis buvo paskirta atlikti ir kasininkės pareigas. Jos tiesioginė viršininkė tuo metu buvo kaltinamoji A. T., kuri ėjo finansų direktorės pareigas, todėl tarp jų buvo tiesioginis pavaldumas. Liudytojos I. V. teigimu, jos darbo Bendrovėje laikotarpiu, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma griežtai laikantis įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, kiekvienais metais Bendrovėje buvo atliekamas auditas, Bendrovės ūkinę – finansinę veiklą ne kartą tikrino Valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo, be to, tuo metu ji buvo atestuota auditorė, todėl žinojo, kaip reikia tvarkyti apskaitą ir kasos dokumentus. Liudytoja I. V. paaiškino, kad Bendrovėje atskiro seifo, kuriame būtų laikomi pinigai nebuvo, nes operacijos grynaisiais pinigais atliekamos nebuvo, todėl nebuvo ir poreikio seifui. Be to, liudytoja I. V. patvirtino, kad išeidama iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji pagal kasos perdavimo – priėmimo aktą perdavė Bendrovės kasą kaltinamajai A. T., tačiau buhalterinės apskaitos tvarkymo, kuris pagal pareigybės aprašymą buvo priskirtas vyr. finansininkui, ji kaltinamajai A. T. oficialiai neperdavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas A. V. jai asmeniškai jokių nurodymų nėra davęs, ir su juo liudytoja I. V. jokių reikalų nėra turėjusi.

Aplinkybė, kad išeidama iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytoja I. V. perdavė kasą kaltinamajai A. T., patvirtinama byloje esančiu 2010-03-01 Kasos priėmimo – perdavimo aktu (T. 5., b.l. 116)

Liudytoja A. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nuo 2008 m. kovo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo buhaltere, vėliau iki 2012 m. spalio mėnesio, ji dirbo vyr. buhaltere. Į jos pareigas įėjo buhalterinės apskaitos tvarkymas šioje įmonėje, atsargų ir ilgalaikio turto apskaita, banko operacijų suvedimas, registravimas programoje, darbo užmokesčio apskaita, mokesčiai Sodrai ir kt., tačiau į jos pareigas neįėjo operacijos grynaisiais pinigais, kadangi ji nebuvo paskirta kasininke, o I. V. išėjus iš darbo, kasos operacijas perėmė kaltinamoji A. T., kuri kaip Bendrovės finansų direktorė taip pat organizavo ir liudytojos A. D. darbą. Nors metinėse inventorizacijose liudytoja A. D. niekada nedalyvaudavo, tačiau 2011 metų spalio mėnesį, mirus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui A. V., ji buvo įtraukta į inventorizacijos komisiją, kuri turėjo patvirtinti, kad Bendrovėje grynieji pinigai nelaikomi, nes kaltinamoji A. T. paaiškino, kad grynieji pinigai yra laikomi pas mirusį akcininką A. V.. Nustačius, kad grynųjų pinigų Bendrovėje nėra, buhalterinės apskaitos registravimo programoje buvo sumažintas piniginių lėšų likutis, kuris buvo nurodytas, kaip kitos gautinos abejotinos sumos. Ši pinigų suma, liudytojos A. D. teigimu, buvo nurodyta kaip gautina iš A. V.. Be to, liudytoja A. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2011 metų gegužės mėnesį, kaltinamoji A. T. iš Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos banke paėmė 100 000 Lt, ir šiai pinigų sumai prašė išrašyti kasos pajamų orderius, kurie patvirtintų, jog pinigai įnešami į Bendrovės kasą, ką liudytoja A. D. ir padarė išrašydama orderius, kuriuos perdavė A. T.. Vėliai kaltinamoji A. T. pateikė kasos išlaidų orderius, kuriuose kaip gavėjas buvo nurodytas A. V., bet jo parašų nebuvo, tačiau buvo pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus V. T., todėl ant orderių pasirašė ir liudytoja A. D.. Nors pinigų išmokėjimo pagrindas nurodytas nebuvo, o ant kasos išlaidų orderių nebuvo A. V. parašų, liudytojai A. D., jos teigimu, jokių klausimų nekilo, nes pinigines lėšas tvarkė Bendrovės finansų direktorė A. T., todėl orderiuose nurodytos pinigų sumos buhalterinėje programoje buvo apskaitytos kaip kitos gautinos sumos. Liudytojos A. D. nuomone, jeigu dokumentas (orderis) surašytas, jis, kaip finansinis įvykis turi būti įtrauktas į buhalterinę apskaitą, o jame nurodytos lėšos grąžintinos Bendrovei, nors nesant gavėjo parašo reiškia, kad pinigai nebuvo išmokėti. Be to, liudytoja A. D. teisiamajame posėdyje pripažino, kad lemiamą reikšmę kasos išlaidų orderių įtraukimui į Bendrovės buhalterinę apskaitą turėjo tas faktas, kad pinigai buvo išmokėti bendrovės akcininkui A. V.. Jeigu pinigai būtų išmokėti kitam asmeniui, liudytojos A. D. teigimu, ji nebūtų patvirtinusi buhalterinio įrašo, kad pinigai išmokėti.

Liudytojas V. R., nuo 2007 metų iki 2015 metų dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo sistemų inžinieriumi, duodamas parodymus teisme, patvirtino, kad Bendrovės buhalterinę apskaitą 2011 metais tvarkė A. D., kuriai liudytojas V. R. pateikdavo sąskaitas apmokėjimui.

Liudytojos A. D. nurodytos aplinkybės apie kasos pajamų ir išlaidų orderius yra patvirtinamos baudžiamojoje byloje esančiais dokumentais - 2011-05-04 Kasos pajamų orderiu EPR11 Nr. 002 – 50 000 litų sumai, kurį pasirašė A. D. ir A. T. (T.1., b.l. 164), 2011-05-04 Kasos išlaidų orderiu Nr. 1 – 50 000 litų sumai, kuriame nėra pinigus gavusio asmens parašo (T. 1., b.l. 165), 2011-05-10 Kasos pajamų orderiu EPR11 Nr. 003 – 50 000 litų sumai, kurį pasirašė A. D. ir A. T. (T.1., b.l. 166) ir 2011-05-04 Kasos išlaidų orderiu Nr. 2 – 50 000 litų sumai, kuriame nėra pinigus gavusio asmens parašo (T. 1., b.l. 167).

Teisminio nagrinėjimo metu, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nutarė pagarsinti liudytojų S. G. (T. 5., b.l. 88-89) ir J. G. (T. 5., b.l. 94-95) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kadangi jie vengė atvykti į teismo posėdį.

Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko A. V. finansinė padėtis 2010 metais buvo sunki, todėl liudytojas S. G. 2010 metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį, A. V., jo prašymu, paskolino 100 000 litų grynais, kuriuos A. V. įsipareigojo grąžinti iki 2011 metų balandžio 1 d. Paskola buvo įforminta paskolos rašteliu, kurį savo ranka parašė asmeniškai A. V.. Tačiau iki 2011 m. balandžio 1 d. A. V. skolos negrąžino, todėl S. G. paskambino telefonu A. V. ir pareikalavo grąžinti skolą. Liudytojo S. G. teigimu, pažadėjo skolą grąžinti 2011 metų gegužės mėnesį, ką jis ir padarė. A. V. grąžino 100 000 litų dydžio skolą grynais, jam priklausančios bendrovės biure, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, o liudytojas S. G., atgavęs skolą, grąžino A. V. jo parašytą skolos raštelį.

Liudytoja J. G., duodama parodymus, nenurodė jokių reikšmingų bylai aplinkybių ir negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti jos vyro – liudytojo S. G. nurodyto fakto, kad jis skolino A. V. 100 000 litų. 

Liudytojas V. V. K., teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi jis dirbo nuo 2004 metų iki 2012 metų. Į liudytojo V. V. K. pareigas įėjo darbuotojų mokymas ir elektros saugos reikalavimų laikymasis, kadangi  

UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima elektros montavimo, valdymo, derinimo, paleidimo sistemų darbais.  2011 metais liudytojas V. V. K. atostogavo, kai jam paskambino telefonu ir pranešė, kad mirė Bendrovės akcininkas A. V.. Kas yra Bendrovės akcininkai, liudytojas sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu iš ikiteisminio tyrimo pareigūno. Grįžęs iš atostogų, V. V. K. sužinojo, kad kaltinamojo V. T. įsakymu yra sudaryta inventorizacijos komisija, kuriai reikia atlikti inventorizaciją. Kadangi daug metų liudytojas V. V. K. nuolat dalyvaudavo inventorizacijos komisijos, jam buvo žinoma, ką reikia daryti. Kartu su juo inventorizaciją darė bendrovės administratorė M. D. ir kokybės vadybininkė I. S. (T.). Buhalterijos atstovų inventorizacijos komisijoje nebuvo. Liudytojo V. V. K. teigimu, tai buvo tikslinė inventorizacija, kurios tikslas buvo pažiūrėti ar yra įmonėje grynųjų pinigų, seifų, pinigų saugojimo vietų. Tačiau inventorizacijos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei grynųjų pinigų, nei seifo rasta nebuvo, apie ką komisija pranešė Bendrovės administracijai, vėliau buhalterė A. D. atnešė kasos knygą, kurioje buvo fiksuojami grynųjų pinigų likučiai ir komisijos nariams parodė, koks turi būti likutis, kurį komisijos nariai užfiksavo inventorizacijos akte ir tai užfiksavę, pasirašė. Liudytojas V. V. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ir anksčiau jam dalyvaujant darant inventorizacijas, Bendrovėje jokių grynųjų pinigų ar seifų nebuvo rasta.

Analogiškus parodymus teisiamajame posėdyje davė ir liudytoja M. D. bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. T. (buvusi S.), kurios parodymai, siekiant patikrinti kitus įrodymus, buvo pagarsinti teismo posėdyje (T. 5., b.l. 41-42), ir kurios patvirtino, jog 2011 metų spalio mėnesį dalyvavo darant inventorizaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, siekiant rasti grynuosius pinigus ir seifą, tačiau nei grynųjų pinigų, nei seifo, kuriame galėtų būti laikomi pinigai nerasta.

Šios aplinkybės yra ptvirtinamos ir baudžiamojoje byloje esančiu 2011-10-12 inventorizacijos aktu (T. 4., b.l. 149).

Nors asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, tačiau liudytojai R. M., N. K., T. A. V., S. D., L. R. ir J. K. (J. K.), duodami parodymus teisme, bei liudytojai L. B., E. Ž. ir R. V., duodami parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nepateikė jokių reikšmingų bylai aplinkybių arba duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o jų nurodytos A. V. asmeninio seifo atidarymo ir su paveldėjimu (liudytojai N. K., T. A. V. ir J. K.), A. V. verslo ir paskoliniais sandoriais (liudytojai R. M., L. B. ir S. D.) ar Bendrovėje esančiomis darbo sąlygomis (liudytoja L. R.) susijusios aplinkybės, neturi nieko bendro su kaltinamiesiems A. T. ir V. T. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis todėl teismas liudytojų R. M., N. K., T. A. V., S. D., L. R. ir J. K. (J. K.), bei liudytojų L. B., E. Ž. ir R. V. parodymų nelaiko įrodymais ir priimdamas procesinį sprendimą šioje baudžiamojoje byloje, jais nesivadovauja.

Teismo posėdyje apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditorius L. N. patvirtino, kad jis atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinį auditą už 2011 metaus. Liudytojo L. N. teigimu, auditoriams buvo pateikti visi reikalingi pirminiai buhalteriniai ir apskaitos dokumentai, kurių pagrindu buvo galima atlikti auditą ir nustatyti Bendrovės turtą ir įsipareigojimų dydį. Audito metu buvo nustatyta, kad Bendrovė didelį kasos likučio trūkumą iškėlė į kitas gaunamas sumas ir nusiuntė turto administratoriui, kad jis patvirtintų įsiskolinimą, tačiau įpėdiniams iki audito pabaigos nesutikus patvirtinti suderinimo akto, todėl audito metu nebuvo gauta patikimų įrodymų, kad kasos likučio trūkumas buvo išmokėtas, nes ant kasos išlaidų orderių trūko gavėjo parašų, tačiau auditoriams buvo pateikta pasaugos sutartis, pagal kurią už grynųjų pinigų saugojimą Bendrovėje buvo atsakingas akcininkas, tačiau toks saugojimas pinigų saugojimas, liudytojo L. N. nuomone, prieštaravo įstatymams, nes akcininkas nėra atsakingas už kasos operacijas ir apie tai buvo parašyta audito išvadoje, tačiau šis pažeidimas, pasak L. N., jokios įtakos Bendrovės buhalterinei apskaitai neturėjo. Nepaisant to, liudytojo L. N. teigimu, apie neįprastą operaciją auditoriai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistas A. N. šioje baudžiamojoje byloje pateikė išvadą (T. 4., b.l. 114-151), kad įformintuose UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu kasos išlaidų orderiuose iš viso 100.000,00 Lt sumai, šalia įmonės vadovo ir vyr. finansininko nenurodytos pavardės ir parašai neįskaitomi. Šalia pinigus gavusio asmens A. V. pavardės nėra parašo. Todėl negalima patvirtinti kad UAB „(duomenys neskelbtini)" piniginės lėšos buvo išmokėtos A. V. ir negalima patvirtinti, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)" kasą įneštos A. T. iš įmonės banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) piniginės lėšos iš viso 100.000,00 Lt buvo išduotos pagal kasos išlaidų orderius iš viso 100.000,00 Lt bendrovės akcininkui A. V.. Nustačius, kad tiriamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkui A. V. pinigai nebuvo išmokėti, galima teigti, kad buvo pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio nuostata: "Apskaitos dokumentų rekvizitai" ir 12 straipsnio 1 dalies nuostata: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais". Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu įforminti kasos išlaidų orderiai: 2011-05-04 Nr. l - 50.000,00 Lt ir 2011-05-10 Nr. 2 - 50.000,00 Lt iš viso 100.000,00 Lt be pinigus gavusio asmens A. V. parašo buvo apskaityti buhalterinės apskaitos registre Nr. 272 „ Kasa" ir šių kasos išlaidų orderių pagrindu sumažintas 100.000,00 Lt suma kasos piniginių lėšų likutis. Tyrimui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)" 2011-10-12 grynųjų pinigų kasoje inventorizacijos akte nurodyta, kad 2011-10-10 generalinio direktoriaus įsakymu paskirta grynųjų pinigų inventorizacijos komisija nustatė, kad grynųjų pinigų bendrovės patalpose nerasta ir seifo, kuriame galėtų būti saugomi grynieji pinigai nėra. Salia V. K., I. S., M. D. pavardžių yra parašai. Specialistas A. N. taip pat savo išvadoje nurodė, kad materialinių vertybių inventorizacijos komisijos nustatytą kasoje piniginių lėšų trūkumą iš viso 1.414.951,33 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos registre Nr. 272 „Kasa" sumažino piniginių lėšų likutį ir šią 1.414.951,33 Lt sumą apskaitė buhalterinėje registre Nr. 2439 „Abejotinos sumos - kitos gautinos sumos". Įrašius į UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą kasos išlaidų orderius: 2011-05-04 Nr. l - 50.000,00 Lt ir 2011-05-10 Nr. 2 - 50.000,00 Lt iš viso 100.000,00 Lt, be pinigus gavusio asmens A. V. parašo, specialisto nuomone, buvo iškreipta tiriamo laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 ūkinė - finansinė būklė bei duomenys apie bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tuo pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu". Pažeidus 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitė ir buhalterinėje apskaitoje įrašė kasos išlaidų orderius iš viso 100.000,00 Lt, be pinigus gavusio asmens A. V. parašo, iškreipiant bendrovės ūkinę finansinę būklę bei duomenis apie bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Dėl to, specialisto nuomone, negalima nustatyti iš dalies UAB „(duomenys neskelbtini)" tiriamo laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šią savo išvadą specialistas A. N. patvirtino ir duodamas paaiškinimus teisiamajame posėdyje. Specialisto A. N. teigimu, pinigų gavėjo parašo nebuvimas ant kasos išlaidų orderių šiuos finansinius dokumentus daro niekinius, nes pagal įstatymus laikoma, kad tokiu atveju ūkinė operacija neįvykdyta, ir tokių dokumentų į buhalterinę apskaitą įtraukti negalima. Kadangi kaltinamieji A. T. ir V. T., specialisto A. N. nuomone, būdami atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą, šiuos dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitą, jie savo veiksmais iškreipė buhalterinę apskaitą ir dėl šios priežasties iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2011 metus. Tuo pačiu specialistas A. N., duodamas paaiškinimus teisme, pripažino, kad jo išvada yra sąlyginė ir paremta tuo, kad nėra jokių duomenų apie pinigų išmokėjimą pagal nepasirašytus kasos išlaidų orderius, o jeigu pinigai būtų išmokėti, jo išvada galėtų būti kitokio pobūdžio. Taip pat specialisto A. N. teigimu, nors nepasirašyti kasos išlaidų orderiai nepagrįstai įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir tai turėjo įtakos buhalterinės apskaitos tvarkymu, tačiau jeigu šių dokumentų nebūtų, tai jo, kaip specialisto išvados būtų kitokios, A. N. teigimu, „daug riebesnės <...>“.   

Teisiamajame posėdyje taip pat buvo pateikta apskaitos ir mokesčių specialisto A. K. išvada (T. 8., b.l. 8-12), kuris atsakydamas į klausimą “Ar pagal bylos medžiagoje esamus duomenis, galima (visiškai ar iš dalies) nustatyti UAB “ (duomenys neskelbtini)” veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31? Jei ne - kas atsakingas šiuo atveju už Lietuvos Respublikos norminių aktų pažeidimą?“ pateikė šią išvadą:

2011-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)" inventorizacijos komisija nustatė grynųjų pinigų trūkumą 1 414 951,33 Lt, tačiau kitose gautinose sumose Bendrovės finansinėse ataskaitose už 2011 metus atvaizduota -1 515 343 Lt, t.y. 100 393 Lt daugiau. Šis skirtumas susidarė dėl dviejų išmokėjimų iš kasos, t.y.:

- 2011-05-04 kasos išlaidų orderiu Nr. l buvo išduoti pinigai 50 000 Lt A. V.. Tačiau ant šio kasos išlaidų orderių paties gavėjų parašo nėra. Yra neįskaitomi parašai -   Bendrovės vadovo, vyr. buhalterio ir kasininko.

- 2011-05-10 kasos išlaidų orderiu Nr. 2 buvo išduoti pinigai 50 000 Lt A. V.. Tačiau ant šio kasos išlaidų orderių paties gavėjų parašo nėra. Yra neįskaitomi parašai - Bendrovės vadovo, vyr. buhalterio ir kasininko.

Pagal 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" 19 punktą, kuriame pasakyta, kad „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti". Realių grynųjų pinigų - 100 000 Lt nebuvo. Tačiau minėti pinigai nėra finansinėse ataskaitose nurašyti, kaip netekimai, ar prarasti pinigai, jie yra apskaitomi toje pačioje Bendrovės balanso dalyje, t.y. Turto dalyje. Vertinant šį faktą, kad jie yra apskaitomi turto dalyje, t.y. kaip kitos gautinos sumos.

Pagal 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo" 9 punkte yra nurodyta, kad "įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) - teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterine apskaitą." Sudarant finansines ataskaitas už 2011 metus, Bendrovė šitų nuostatų laikėsi ir visą reikiamą informaciją pateikė tiek auditoriui, tiek akcininkams, tiek tretiesiems asmenims, teikdami VĮ „Registrų centras“ finansines ataskaitas.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas." O pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 punktą, už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausias buhalteris.

Pagal tyrimui pateiktą medžiagą, t.y. pateiktus baudžiamosios bylos dokumentus, galima tiksliai nustatyti sumas, neatitikimus, pažeidimus, o tuo pačiu ir ūkinę - komercinę veiklą. Tai, kaip įrodymas, kad apskaita buvo vedama tiksliai, - FNTT Specialisto išvadoje nurodytos sumos yra įvertintos cento tikslumu, kaip ir audito kompanijų UAB „(duomenys neskelbtini)" bei UAB „(duomenys neskelbtini)".

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apskaitos ir mokesčių specialistas A. K. pateikė išvadą, kad pagal atliktą tyrimą galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31.

Taigi, šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad 2011 m. spalio 12 d. atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos inventorizaciją, buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas, kuris susidarė dėl dviejų išmokėjimų iš Bendrovės kasos, pagal gavėjo A. V. nepasirašytus 2011 m. gegužės 4 ir 10 d.d. kasos išlaidų orderius, kurie buvo įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir apskaityti turto dalyje, kaip kitos gautinos sumos.

Vertindamas specialistų A. N. ir A. K. pateiktas išvadas, teismas konstatuoja, kad specialisto A. N. padaryta išvada apie tai, kad pinigų gavėjo nepasirašytų kasos išlaidų orderių įtraukimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, sukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, yra abejotina. Nors 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" 19 punkte imperatyviai nurodyta, kad tuo atveju, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, tai laikoma, kad pinigai neišmokėti, tačiau vien šis norminiame akte numatytas buhalterinis vertinimas, pats savaime, nesukelia tiesioginių BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių - negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros, nes tik kaltų asmenų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali būti tiesiogine baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Be to, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakingų asmenų pareiga į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, todėl teismas mano, kad tuo atveju, jeigu iš Bendrovės kasos ir buvo išmokėti pinigai A. V., kuris dėl kokių nors priežasčių nepasirašė kaip pinigų gavėjas ant kasos išlaidų orderio, šie dokumentai turėjo būti įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kadangi kasos išlaidų orderiuose nurodyta informacija patvirtino tam tikros rūšies ūkinę operaciją, o ta aplinkybė, kad kasos išlaidų orderiai buvo pinigų gavėjo nepasirašyti, neatėmė galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros. Tiek auditorius L. N., tiek apskaitos ir mokesčių specialistas A. K., bei netiesiogiai ir pats specialistas A. N. pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje buvo visi reikalingi pirminiai buhalteriniai ir apskaitos dokumentai, kurių pagrindu buvo galima atlikti auditą ar patikrinimą, ir nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį, todėl teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad pinigų gavėjo nepasirašytų kasos išlaidų orderių įtraukimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nesukėlė padarinių, numatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje, t.y. negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros.

Kaip minėta, pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Kaltinamoji A. T. buvo kaltinama aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, o kaltinamasis V. T. – netinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu.

Sprendžiant kaltinamųjų A. T. ir V. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina pažymėtina, kad pagal teismų praktiką (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012 ir Nr. 2K-406-895/2015), buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Įmonės vadovas, šiuo atveju kaltinamasis V. T. yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą, apie ką yra numatyta ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje, pagal kurį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, jog įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. T., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, savo įsakymais paskyrė atsakingus asmenis už buhalterinės apskaitos tvarkymą, kuriems pavedė konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus, tuo iš esmės įgyvendindamas iš Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo kylančią pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis V. T. pasirašydamas įsakymą dėl inventorizacijos komisijos sudarymo ir įpareigodamas komisiją atlikti inventorizaciją, kurios metu nebuvo rasta grynųjų pinigų, negali būti kvalifikuojama kaip netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas, ar tuo labiau aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai organizuota buhalterinė apskaita, o kaltinamasis V. T. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir pagal šį įstatymą jis turi būti išteisintas.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą, todėl pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 1 dalis) už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą atsako ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris), todėl ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik ūkio subjekto, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, vyriausiasis buhalteris (buhalteris). Bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji A. T., laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju buhalteriu, o vyriausiuoju buhalteriu buvo kitas asmuo, todėl ji pagal įstatymą negali atsakyti už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kadangi ji, kaip ūkio subjekto finansų direktorė, tiesiogiai netvarkė buhalterinės apskaitos ir nebuvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą (dokumentų įtraukimą į buhalterinę apskaitą), todėl kaltinime A. T. nurodytas teiginys, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, ji buvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, niekuo nepagrįstas. Kad kasos išlaidų orderius įtraukė į Bendrovės buhalterinę apskaitą ir patvirtino buhalterinius įrašus ne kaltinamoji A. T., o liudytoja A. D., teisiamajame posėdyje pripažino ir pati liudytoja A. D.. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamoji A. T. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir pagal šį įstatymą ji turi būti išteisinta.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje baudžiamojoje byloje (T. 1., b.l. 112-176) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltų asmenų išieškoti ieškovo naudai 1 514 951 Lt 33 ct (438 760,23 €) dydžio turtinės žalos atlyginimą. 

Kadangi kaltinamieji A. T. ir V. T. turi būti išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :                 

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį A. T. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį V. T. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje baudžiamojoje byloje pareikštą 1 514 951 Lt 33 ct (438 760,23 €) dydžio civilinį ieškinį, palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                      Valdas Bugelevičius