Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-275-658/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00510-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20.

 (S)

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. J.,

Lietuvos transporto saugos administracijos atstovams G. R. ir N. P.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutarimo P. J. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) vyriausiasis inspektorius 2021 m. vasario 24 d. P. J. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 ir 6 dalis, už tai, kad jis 2021 m. vasario 24 d. 10 val., Kelyje (duomenys neskelbtini), patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią, P. J. vairuotą transporto priemonę „SCANIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „ARB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (triašis vilkikas su triaše puspriekabe), važiavusią maršrutu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vairuotojas vairavo sunkiasvorį, didžiagabaritį transporto priemonių junginį be leidimo (išpirktas leidimas LDS-083620 yra negaliojantis, nes viršyti leidime nurodyti matmenys – junginio svoris ir ilgis. Svėrimo vieta – lygi visomis kryptimis, be deformacijų ar provėžų, nuolydis neviršija 5 proc.). Sveriant transporto priemonių junginį neautomatinėmis svarstyklėmis (Haenni tipo Nr. WL 108, svėrimo plokštės Nr. 735 ir 736, metrologinės patikros liudijimas Nr. 053991 ir Nr. 053992, galioja iki 2021 m. liepos 2 d.), nustatyta, kad transporto priemonių junginio bendroji masė – 54,55 t, įvertinus svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“ 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t) – 53,35 t, tai yra transporto priemonių junginio bendroji masė 13,35 t viršijo didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad dvigubos varančiosios ašies apkrova – 22,85 t, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t) – 22,45 t, tai yra dvigubos varančiosios ašies apkrova 4,45 t viršijo didžiausią leistiną dvigubos varančiosios ašies apkrovą (l,3t. Išmatavus metaline matavimo juosta (Nr. 000789, patikros sertifikatas Nr. 1393307, galioja iki 2022 m. gruodžio 21 d.), nustatytas ilgis 18,30 m, tai 1,80 m viršijo didžiausią leidžiamą 16,50 m ilgį. Tokiu būdu P. J. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 4 punkto, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinto Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo 4.3., 19.9., 26.3. punktų reikalavimus.

2.       Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarimu P. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, ir jam skirtos administracinės nuobaudos: 1) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 4 dalyje, skirta 140 Eur bauda ; 2) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, skirta 900 Eur bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinė nuobauda paskirta 900 Eur bauda. Teismas konstatavo, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. J. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Skirdamas nuobaudą, teismas įvertino administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (nebaustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas nusprendė P. J. paskirti minimalias sankcijose numatytas baudas.

3.       Apeliaciniame skunde P. J. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarimą ir prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą. Skunde sutinkama, kad P. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „SCANIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „ARB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (triašis vilkikas su triaše puspriekabe), t. y. vairavo sunkiasvorį, didžiagabaritį transporto priemonių junginį. Apeliantas nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. U. informavo P. J., kad leidimas LDS-083620 važiuoti minėtu transporto priemonių junginiu yra išpirktas elektroninėje platformoje ir galioja nuo 2021 m. vasario 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d. Neturėdamas pagrindo netikėti pateikta informacija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir neabejodamas jo kompetencija, apeliantas išvyko minėtu transporto priemonių junginiu numatytu maršrutu. Skunde pažymima, kad būdamas išvykęs darbo reikalais į kelionę, P. J. neturi galimybės ir įrenginių kelyje pasitikrinti, ar tikrai leidimas yra galiojantis ir išpirktas visa apimtimi. Šia informacija disponavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Apeliantas nemoka naudotis išmaniaisiais įrenginiais bei nenorėdamas prarasti pragyvenimo šaltinio, t. y. darbo, patikėjo darbdavio pateikta informacija, jog tinkamas leidimas yra išpirktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

P. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas inkriminuotų pažeidimų kvalifikavimas bei pats krovinio gabenimo faktas pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus. Ginčijama P. J. kaltė dėl ANK 459 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymo, teigiant, jog jis nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad daro pažeidimus, nes jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius informavo, kad išpirko leidimą važiuoti sunkiasvoriu, didžiagabaričiu transporto priemonių junginiu, o jam apie tai pranešė telefonu. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.

5.       Siekiant atsakyti į skundo argumentus bei pašalinti kylančias abejones, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, ir ją nagrinėdamas atnaujino įrodymų tyrimą. Atnaujinęs įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas: a) apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį; b) apklausė Institucijos atstovą G. R., kuris užfiksavo pažeidimus ir surašė Nutarimą šioje byloje; c) pageidaujant ir pačiam sutinkant būti apklaustu apklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. U.; d) išreikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinius įrodymus, tai yra P. J. pareiginius nuostatus, darbuotojų instruktavimo, mokymo, žinių saugos ir sveikatos tikrinimo klausimais tvarką, instruktavimų registravimo žurnalo išrašą, direktoriaus įsakymo kopiją, darbuotojo darbo sutartį.

6.       Apklaustas posėdyje P. J. iš esmės pakartojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Teigė, kad direktorius K. U. prieš vežant krovinį jį patikino telefonu, kad leidimas vežti krovinį yra išpirktas, ir dėl to jis važiavo. Pats jis nemoka naudotis elektroninėmis priemonėmis, kad galėtų sistemoje pasitikrinti, ar tas leidimas išpirktas ir kam išpirktas.

7.       Liudytojas K. U. parodė, kad P. J. nemoka naudotis jokiais IT prietaisais, tik telefonu. Jis išpirko leidimą vežti sunkiasvorę techniką, ir informavo apie tai vairuotoją P. J. telefonu. Pildydamas leidimą jis rašė jį ant seno šablono, todėl ten padarė klaidą, nurodydamas neteisingą visą junginio svorį, todėl P. J. yra nekaltas.

8.       Institucijos atstovas G. R. paaiškino, kad patruliuojant pastebėjo itin sunkiai važiuojantį transporto priemonių junginį, vežantį sunkiasvorę techniką, todėl nutarė patikrinti. Patikrinus (pasvėrus) jį nustatė, kad neteisingai nurodyta junginio masė leidime, todėl leidimas tuomet pripažįstamas automatiškai negaliojančiu, ir tuo pačiu dar konstatuojamas pažeidimas ne tik už apkrovų (svorio) pažeidimus bet ir už krovinio/transporto priemonės gabaritų pažeidimus. Jis taip pat paaiškino, kad praktikoje vežėjai taip gudrauja, kuomet išperka leidimą vežti didesnių gabaritų, bet ne sunkesnį krovinį, nes vežant sunkų krovinį leidimas yra brangesnis, lyginant su tuo leidimu, leidžiančiu vežti gabaritus viršijantį krovinį.

9.       Ištyrus „Leidime naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone“ esančią informaciją matyti, kad jame krovinio masė nurodyta 31 tona, tačiau viso transporto priemonės junginio masė (kuri dar susideda ir iš vilkiko „Scania bei puspriekabės ARB svorio) nurodyta tik 40 tonų (b. l. 12-13). Tuo tarpu iš patikrinimo akto matyti, kad visas transporto priemonių junginys su kroviniu svėrė 54 tonas 550 kg (b. l. 8).

10.       Taigi 9 punkte aptarti įrodymai neginčijamai įrodo, kad yra objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai. Tačiau administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo laikoma nustatyta, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal ANK 459 straipsnio 4, 6 dalis, nepakanka nustatyti tik fakto, jog vežamas krovinys neatitiko leistinų parametrų ir tuo buvo padaryti Eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimai. Be to būtina nustatyti kaltę, t. y. kad asmuo šiuos veiksmus (ne)atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Konstatuotina, kad tam dėmesio neskyrė, nors privalėjo, nei pati Institucija, atlikdama tyrimą, nei pirmosios instancijos teismas. Todėl dėl subjektyviosios pusės (ne)buvimo pasisakoma apeliacinės instancijos teismo priimame procesiniame sprendime.

11.       Apygardos teismas, apklausęs posėdyje asmenis neabejoja, kad būtent taip ir buvo, kaip sako administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Tai yra, kad jis pats nebuvo susipažinęs su leidimu ir pasitikėjo direktoriumi, kuris vairuotojui nurodė, kad leidimas išpirktas ir galima važiuoti. Tačiau tiek tokia situacija, tiek toks vairuotojo paaiškinimas leidžia spręsti tik tiek, kad P. J. veikoje nebuvo tyčinės kaltės formos. Tuo tarpu P. J. inkriminuoti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

12.       Kaip jau minėta, teismas išreikalavo papildomus įrodymus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš vairuotojo pareiginių nuostatų matyti, kad vairuotojas turi būti pareigingas (1.5 p.), jis privalo žinoti kelių eismo taisykles (1.7.3. p.), sunkiasvorių krovinių vežimo taisykles ir tvarką (1.7.9 p.), ir, kas svarbiausiai, vairuotojas privalo vairuoti transporto priemonę tik įsitikinęs ar sumokėti kelių naudotojo mokesčiai vežant negabaritinius ir sunkiasvorius krovinius, ar gauti būtini leidimai (2.9 p.) (b.l. 49). Tuo tarpu iš bylos medžiagos nustatyta, kad P. J. nesiėmė jokių priemonių, kad sužinotų kokiai apkrovai (junginio masei) išduotas leidimas, o pasitikėjo tik abstrakčiu direktoriaus patikinimu, kad toks leidimas yra išduotas. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, toks žodinis direktoriaus paaiškinimas, jog išimtas leidimas, negali panaikinti ir nepanaikina darbdavio patvirtintų ir darbuotojo pasirašytų bei jam privalomų laikytis pareigybių aprašymo nuostatų, tam tarpe būti pačiam vairuotojui (P. J.) įsitikinus dėl leidimo išdavimo. Be to nustatyta, kad P. J. yra pakankamai patyręs darbuotojas (dirba nuo 2018 m.), yra brandaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), todėl teismas sprendžia, kad jis turi pakankamą tiek darbinę, tiek gyvenimišką patirtį, jog galėtų numatyti, kad veždamas krovinį pats neįsitikindamas, kad yra išduotas būtent toks leidimas, koks būtinas vežant sunkiasvorę techniką su teisingai nurodytomis tiek krovinio, tiek viso junginio masėmis, gali užtraukti atsakomybę. Juo labiau, kaip jau minėta, jis tai privalo padaryti pagal pareigybės aprašymą. Visuma šių aplinkybių leidžia spręsti, kad P. J. inkriminuoti administraciniai nusižengimai yra padaryti dėl nerūpestingumo, nes nors jis ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Todėl apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė (nors ir nedetalizuodamas), kad P. J. veikoje buvo ne tik visi objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusižengimo požymiai. Todėl apeliacinio skundo prašymas, kad administracinė teisena turi būti nutraukta, pripažįstamas nepagrįstu.

13.       Vis dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors ir teisingai pripažindamas P. J. kaltu dėl inkriminuotų nusižengimų padarymo, pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo nuobaudą. Nors ir matyti, kad pats apeliantas nebuvo aktyvus ir į bylos nagrinėjimą neatvyko, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gauti įrodymai patvirtina, kad ir minimali už ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta bauda neatitiks teisingumo ir protingumo principų. Kaip nustatyta, P. J. kaltės forma yra neatsargi (nerūpestingumas), jis pasitikėjo įmonės vadovu ir nesiaiškino aplinkybių, nes bijojo prarasti darbą, P. J. darbo užmokestis yra 800 eurų per mėnesį, kaip paskirta bauda yra 900 eurų (b.l. 61-62). Apygardos teismas sprendžia, kad esant tokiai aplinkybių visumai paskirtos baudos dydis neatitinka proporcingumo reikalavimo, o tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nėra teisinga pusiausvyra. Šiuo atveju teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą paskirtą nuobaudą sumažinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pakeičiant paskirtą administracinę nuobaudą ir paskirti P. J. administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 4 dalyje, skirti 140,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi skirti 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi ir 34 straipsnio 6 dalimi paskirti P. J. galutinę nuobaudą pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y. paskirti 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                Nerijus Meilutis