Civilinė byla Nr. 3K-3-291/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 33; 50.8; 118.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja),
Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,
sekretoriaujant Indrei Savkinienei,
dalyvaujant ieškovei A. Č., jos atstovei advokatei Nijolei
Petraitienei,
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Prienų turgus“
direktoriui Juozui Avinauskui, advokatei Justinai Eugenijai Alimienei,
viešame teismo posėdyje žodinio
proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „Prienų turgus“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 6 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovams
uždarajai akcinei bendrovei „Prienų turgus“, Kauno apskrities viršininko
administracijai, Prienų rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui valstybės
įmonei Registrų centrui dėl pažeistų teisių gynimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ieškovės, siekiančios atkurti
nuosavybės teisę į mieste esančią žemę natūra, ir atsakovo, kuriam šios žemės dalis
išnuomota komercinei veiklai devyniasdešimt devyneriems metams, ginčas dėl žemės
nuomos teisėtumo, šioje žemėje esančių pastatų bei kitų statinių teisinės
registracijos atsakovo vardu.
Ieškovė 2007 m. balandžio 25 d.
kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti negaliojančia 1996 m. vasario 19
d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N69/96-0027;
pripažinti, kad UAB „Prienų turgus“ be teisinio pagrindo įgijo nuosavybės teisę
į pastatą 1E1p (unikalus Nr. 6996-0001-7013), pastatą 2B1m (unikalus Nr. 6996-0001-7024) Prienuose, Revuonos g. 68, ir grąžinti šiuos pastatus
Prienų rajono savivaldybei; pripažinti negaliojančia 1995 m. kovo 7 d.
atliktą pastatų 1E1p ir 2B1m, kitų statinių (lauko tualeto, 3325 kv. m
kiemo aikštelės, tvoros), vandentiekio tinklų Prienuose, Revuonos g. 68, einamąją
teisinę registraciją UAB „Prienų turgus“ vardu; pripažinti negaliojančiais
UAB „Prienis“ visuotinio akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d.
protokolą, Prienų rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkį Nr. 247v „Dėl Prienų turgaus pastatų ir statinių teisinės
registracijos“, 2006 m. rugsėjo 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 164;
įpareigoti atsakovą UAB „Prienų turgus“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo nugriauti savo lėšomis žemės sklype (unikalus Nr. 6943-0007-0073)
Prienuose, Revuonos g. 68, savavališkai pastatytus statinius (du lauko
tualetus, 3325 kv. m kiemo aikštelę, 824,88 kv. m tvorą), vandentiekio
tinklus, priestatus, savavališkai pastatytus prie pastatų 1E1p ir 2B1m.
Ieškovės tėvas
1991 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į jo tėvo J. L.
turėtą žemę (3,466 ha) Prienų mieste (duomenys neskelbtini), prašydamas
išmokėti už žemę piniginę kompensaciją. Po tėvo mirties 1999 m. birželio 24 d.
jo turtą paveldėjo ieškovė. Įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2002 m. balandžio 2 d. redakcijos
5 straipsnio 2 dalies 1 punktui, ieškovė 2003 m. kovo mėn. pakeitė
valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo ir prašė atkurti nuosavybės teisę
natūra į laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Dalis žemės ieškovei
grąžinta, o dalis (Prienuose (duomenys neskelbtini) išnuomota UAB „Prienų
turgus“ pagal 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartį iki 2095
m. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 31
d. įsakymu Nr. (7.6)-A3-304 patvirtintas laisvos (neužstatytos) 12 286 kv.
m teritorijos Prienuose, Revuonos g., planas, 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr.
(7.56)-A3-527 nustatyti žemės sklypo duomenys ir sąlygos, suteiktas adresas, 2006
m. rugsėjo 11 d. atlikus geodezinius matavimus, patikslintas laisvos
(neužstatytos) žemės plotas – 12 236 kv. m. Į nurodytu įsakymu patvirtintą
laisvą (neužstatytą) žemės plotą įeina UAB „Prienų turgus“ vardu teisiškai
įregistruotas inžinerinis statinys – 3325 kv. m asfaltuota aikštelė.
Ieškovės teigimu,
dėl ginčo žemės nuomos atsakovui ir nurodytoje žemėje esančių pastatų bei statinių
neteisėtos teisinės registracijos UAB „Prienų turgus“ vardu Kauno apskrities
viršininko administracija neteisingai sprendžia, kad žemės sklypas, iki
nacionalizacijos priklausęs jos seneliui tėvui, nėra laisvas (neužstatytas), ir
tai kliudo atkurti į šį žemės sklypą nuosavybės teisę natūra.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės
teismas 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: pripažino
negaliojančia 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio
veiklai sutartį Nr. N69/96-0027; pripažino, kad UAB „Prienų turgus“ nepagrįstai
praturtėjo, t. y. be teisinio pagrindo įgijo nuosavybės teisę į pastatus 1E1p
(unikalus Nr. 6996-0001-7013) ir 2B1m (unikalus Nr. 6996-0001-7024) Prienuose,
Revuonos g. 68, taikė restituciją ir juos grąžino Prienų rajono savivaldybei; pripažino
negaliojančia VĮ Registrų centro atliktą 1995 m. kovo 7 d. pastatų 1E1p
ir 2B1m, kitų statinių (lauko tualeto, 3325 kv. m kiemo aikštelės, tvoros) Prienuose,
Revuonos g. 68, einamąją teisinę registraciją UAB „Prienų turgus“ vardu; įpareigojo
atsakovą UAB „Prienų turgus“ savo lėšomis per mėnesį po teismo sprendimo
įsiteisėjimo nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. 6943-0007-0073) Prienuose, Revuonos
g. 68, savavališkai pastatytus statinius (du lauko tualetus, 3325 kv. m kiemo
aikštelę, 824,88 kv. m tvorą, pastatų 1E1p ir 2B1m priestatus (34,613 kv. m ir
48,705 kv. m), t. y. po rekonstrukcijos pristatytus plotus, viršijančius 1992
m. liepos 14 d. atliekant pirminę inventorizaciją inventorizuotus plotus; reikalavimus
pripažinti negaliojančiais Prienų rajono valdybos 1992 m. liepos 20 d. potvarkį Nr. 247v ir UAB „Prienis“ visuotinio akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. protokolą paliko nenagrinėtus; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad žemės
nuomos sutartis ne aukciono tvarka buvo sudaryta su UAB „Prienų turgus“
ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui (devyniasdešimt devyneriems metams);
pagal Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės
žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 3 dalies 3.1 punktą
teisę sudaryti tokią nuomos sutartį turėjo apskrities valdytojas, priėmęs prieš
tai sprendimą dėl žemės sklypo skyrimo. Teismas konstatavo, kad nėra apskrities
valdytojo sprendimo dėl žemės nuomos UAB „Prienų turgus“, ginčo žemės nuomos
sutartis sudaryta nesilaikant valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai
pardavimo ir nuomos ne aukcione tvarkos ir taisyklių. Teismas taip pat konstatavo,
kad nebuvo UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisės į pastatus įgijimo dokumentų, atsakovas
neįrodė, jog UAB „Prienų turgus“ įsteigta UAB „Prienis“ 1994 m. kovo 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo reorganizuoti bendrovę pagrindu,
todėl pagal nurodytą nutarimą nebuvo teisinio pagrindo 1995 m. kovo 7 d. įregistruoti UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisę į pastatus 1E1p ir 2B1m, o 2006 m. sausio 10 d. – į kitus statinius, kaip pastato 1E1p priklausinius. Teismas
sprendė, kad pastatų rekonstrukcija, tualeto su išgriebimo duobe pastatymas,
viso sklypo aptvėrimas metaline tvora ir vandentiekio valstybiniame žemės
sklype įrengimas, neturint projekto ir statybos leidimo, pažeidė ne tik
statybos vykdymą reglamentuojančius teisės aktus, bet ir Žemės nuomos įstatymo
15 straipsnio 3 dalies nuostatas, įpareigojančias tokiems darbams atlikti gauti
nuomotojo sutikimą. Teismas nurodė, kad UAB „Prienis“ nėra proceso šalis, todėl
reikalavimus pripažinti negaliojančiais Prienų rajono valdybos 1992 m. liepos 20 d. potvarkį Nr. 247v ir UAB „Prienis“ visuotinio akcininkų susirinkimo
1994 m. kovo 4 d. protokolą paliko nenagrinėtus. Teismas sprendė, kad lauko
vandentiekio tinklų dalis, patenkanti į laisvą (neužstatytą) plotą, nėra
kliūtis atkurti ieškovei nuosavybės teisę natūra į laisvą (neužstatytą) plotą, dėl
to nebus pažeistos ir atsakovų teisės (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.123 straipsnis),
todėl reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2006 m. rugsėjo 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą atmetė.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 6 d. sprendimu atmetė
atsakovų Prienų rajono savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijos
apeliacinius skundus, o atsakovo UAB „Prienų turgus“ apeliacinį skundą
patenkino iš dalies: panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija ir UAB „Prienų turgus“ įpareigota
grąžinti Prienų rajono savivaldybei pastatus 1E1p (unikalus Nr. 6996-0001-7013)
bei 2B1m (unikalus Nr. 6996-0001-7024) Prienuose, Revuonos g. 68,
taip pat įpareigota savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. 6943-0007-0073) Prienuose,
Revuonos g. 68, savavališkai pastatytus statinius (du lauko tualetus, 3325 kv. m
kiemo aikštelę, 824,88 kv. m tvorą, pastatų 1E1p ir 2B1m priestatus (34,613 kv.
m ir 48,705 kv. m), ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – nurodytus ieškinio
reikalavimus atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų
kolegija sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino pažeistai
teisei ginti: jos teisės pažeistos dėl to, kad žemės sklype, priklausiusiame
iki nacionalizacijos jos seneliui, patvirtintame Prienų rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu kaip laisva
(neužstatyta) 12 286 kv. m žemė, yra atsakovo UAB „Prienų turgus“ vardu įregistruota
3325 kv. m asfaltuota aikštelė; iki Prienų rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymo priėmimo ieškovės teisės nebuvo
ginčijamos; byla pagal UAB „Prienų turgus“ skundą dėl nurodyto įsakymo panaikinimo
iškelta 2006 m. lapkričio 3 d.; ieškovė įtraukta dalyvauti nurodytoje
byloje trečiuoju asmeniu 2007 m. sausio 18 d. teismo nutartimi; ieškinys dėl
pažeistų teisių gynimo ieškovės pareikštas 2007 m. balandžio mėn., t. y.
nepažeidžiant CK 1.125 straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino. Teisėjų
kolegija nurodė, kad pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir
VĮ Registrų centro atstovės paaiškinimą apeliacinės instancijos teisme ginčo
statinys (asfaltuota aikštelė) yra UAB „Prienų turgus“ priklausančių pastatų
1E1p ir 2B1m priklausinys, įregistruotas pagal 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalies
nuostatas. Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties
ar įstatymo nenustatyta kitaip (1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis;
CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendė, kad nors
ieškovės, kaip pretendentės atkurti nuosavybės teisę į ginčo žemę natūra, teises
tiesiogiai pažeidžia ne pagrindinių pastatų 1E1p ir 2B1m priklausymas UAB
„Prienų turgus“ ir prie jų esančio valstybinės žemės sklypo nuoma, bet atsakovo
vardu atlikta šių pastatų priklausinių (lauko tualeto, 3325 kv. m kiemo
aikštelės ir tvoros) teisinė registracija, atsižvelgiant į įstatymų nuostatas
ir VĮ Registrų centro atstovės nurodytą priklausinių teisinės
registracijos kilmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai susiejo ieškovės
teisių pažeidimą su UAB „Prienų turgus“ neteisėtai įregistruota pagrindinių
daiktų nuosavybės teise. Teisėjų kolegija nustatė, kad nurodytų pastatų
nuosavybės teisė UAB „Prienų turgus“ vardu įregistruota pagal 1995 m. kovo
7 d. einamųjų patikrinimų teisinio pataisų registravimo išvadą; registracijos
pagrindas – UAB „Prienis“ akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. protokolas ir
UAB „Prienų turgus“ 1994 m. kovo 16 d. įmonės įregistravimo pažymėjimas; iš
akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo Prienų
turgavietę aukcione įsigiję asmenys, nutarę reorganizuoti UAB „Prienis“ į dvi
atskiras įmones: UAB „Prienis“, kuriai teko sandėlis Siaurojoje g. 6 ir automobilis
„GAZ-52“ ir UAB „Prienų turgus“ (Revuonos g. 68). Pagal UAB „Prienis“
reorganizavimo metu galiojusio 1964 m. CK 38 straipsnį,
juridinį asmenį reorganizavus (sujungus ar padalijus), jo turtas (teisės ir
pareigos) pereina naujai atsiradusiems juridiniams asmenims; turtas pereina perduodamojo
dokumento pasirašymo dieną, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme arba dėl reorganizavimo
priimtame nutarime. Teisėjų kolegijos nuomone, kai UAB „Prienis“ visuotinio
akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. nutarime dėl įmonės reorganizavimo
skaidymo būdu nenurodyti šalių įsipareigojimai dėl turto, teisių ir prievolių perdavimo,
o UAB „Prienų turgus“ nepateikė konkretaus turto perdavimą patvirtinančio
dokumento, negalima laikyti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas
yra pakankamas pagrindas konstatuoti reorganizuojamos įmonės turto perdavimą UAB
„Prienų turgus“. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad turgaus pastatų teisinės
registracijos UAB „Prienų turgus“ vardu metu galiojusios Vyriausybės 1991m.
liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio
registravimo instrukcijos 8.9 punkte buvo nustatyta, kad bendrovių ir bendrijų
turto padalijimo aktai gali būti nuosavybės teisę į pastatus patvirtinančiais dokumentais.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo pastatų teisinės registracijos UAB
„Prienų turgus“ vardu pagrindu nurodytas akcininkų susirinkimo protokolas
negali būti laikomas bendrovės turto padalijimo aktu, naujos bendrovės
registracijos pažymėjimas taip pat nesukūrė teisinio pagrindo registruoti
nuosavybės teisę į kito asmens turtą, todėl pirmosios instancijos teismas
teisėtai pripažino negaliojančia 1995m. kovo 7 d. atliktą pastatų 1E1p ir 2B1m
teisinę registraciją UAB „Prienų turgus“ vardu; kiemo įrenginiai UAB
„Prienų turgus“ vardu buvo įregistruoti kaip pagrindinių pastatų priklausiniai,
todėl, panaikinus pagrindinių pastatų teisinę registraciją šios bendrovės
vardu, taikytinos CK 4.14 straipsnio nuostatos dėl antraeilio daikto
likimo; dėl lauko vandentiekio tinklų nėra šalių ginčo. Teisėjų kolegija sprendė,
kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, jog UAB „Prienų
turgus“ įgijo nurodytus pastatus be teisinio pagrindo (nepagrįstas praturtėjimas),
tačiau, įpareigojęs UAB „Prienų turgus“ grąžinti neteisėtai įgytus pastatus
Prienų rajono savivaldybei, netinkamai taikė CK 1.80 straipsnio 2 dalį – Prienų
rajono savivaldybė ir UAB „Prienų turgus“ nėra sudariusios ginčo pastatų
perleidimo sandorio, todėl teismo sprendime nurodyta restitucija negalima; aukcione
turgavietę įsigiję fiziniai asmenys pastatų nuosavybės teisės nebuvo įregistravę,
buvusi šių pastatų savininkė UAB „Prienis“ išregistruota 1997 m., todėl
negalimas ir turto grąžinimas pagal ieškovės nurodytą CK 6.237 straipsnį.
Dėl to teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir
atmetė reikalavimą dėl įpareigojimo grąžinti pastatus savivaldybei. Dėl žemės
nuomos sutarties teisėtumo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Civilinio kodekso
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta,
jog sandoriai, sudaryti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ir galėję būti
pripažinti negaliojančiais pagal anksčiau galiojusius įstatymus, negali būti
pripažinti negaliojančiais įsigaliojus šiam kodeksui, jeigu šiame kodekse nenustatyta
tokio sandorio negaliojimo pagrindo. Teisėjų kolegija sprendė, kad ginčijama žemės
nuomos sutartis negalėjo būti pripažinta negaliojančia pagal Vyriausybės 1995
m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio
veiklai pardavimo ir nuomos“, netekusio galios nuo 1999 m. birželio 10 d., normas,
tačiau šie argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo
sprendimą dėl šio ieškinio reikalavimo patenkinimo. Reikalavimą dėl žemės
nuomos sutarties neteisėtumo ieškovė grindė ir tuo, kad Prienų rajono valdybos 1993
m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 307v ginčo žemės sklypą buvo nuspręsta
išnuomoti UAB „Prienis“. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kai nėra duomenų apie
UAB „Prienis“ pastatų ir turtinės teisės į žemės sklypo nuomą perėjimą UAB
„Prienų turgus“ po UAB „Prienis“ reorganizavimo, nurodytas potvarkis dėl ginčo žemės
sklypo nuomos UAB „Prienis“ negalėjo sukelti analogiškų teisinių padarinių
UAB „Prienų turgus“ (1964 m. CK 38 straipsnis), todėl pirmosios
instancijos teismo išvada dėl žemės nuomos sutarties neteisėtumo nekeistina. Dėl
ieškinio reikalavimo nugriauti savavališkai pastatytus statinius teisėjų
kolegija nurodė, kad ieškovė nekonkretizavo, kokios statybą reglamentuojančių teisės
aktų nuostatos pažeistos statant 1992 m. inventorizuotus statinius (lauko
tualetus, 3325 kv. m kiemo aikštelę, tvorą) ir pastatų 1E1p bei 2B1m priestatus,
kuriuos pirmosios instancijos teismas įpareigojo nugriauti; vien dėl to, kad
ginčo statinių nuosavybės teisė neteisėtai įregistruota UAB „Prienų turgus“
vardu, jie negali būti pripažįstami griautinais. Dėl to teisėjų kolegija
panaikino sprendimo dalį dėl išvardytų statinių nugriovimo ir šį ieškinio
reikalavimą atmetė.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, pareiškimas apie
prisidėjimą prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Prienų turgus“ prašo
panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą, Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 6 d. sprendimą,
priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
1. Teismų sprendimų rezoliucinės dalys neaiškios ir
nelogiškos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad UAB „Prienų turgus“ be
teisinio pagrindo įgijo nuosavybės teisę į pastatus ir taikė restituciją –
grąžino pastatus Prienų rajono savivaldybei. Apeliacinės instancijos teismas
sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo be teisinio pagrindo
gauto turto, tačiau panaikino sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo. Kai
apeliacinės instancijos teismas panaikino restitucijos taikymą, sprendimo dalis
dėl nepagrįsto praturtėjimo niekam nesukelia jokių teisinių padarinių. Nenustatyta,
kieno sąskaita praturtėjo UAB „Prienų turgus“ ir kieno teisėti interesai
pažeisti. Teismai pripažino negaliojančia 1995 m. kovo 7 d. atliktą einamąją
pastatų ir statinių teisinę registraciją UAB „Prienų turgus“ vardu, tačiau
nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – UAB „Prienis“ visuotinio
akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. protokolas – nenuginčytas ir galioja.
Be to, ginčijama tik viena iš tarpinių teisinių registracijų, neišspręsta,
kokia registracija lieka galioti (buvusi 1992 m. liepos 28 d. ar kita).
Neišspręsta ir tai, kam priklauso pastatai, dėl kurių panaikinta teisinė
registracija. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2010 m. vasario 5 d. duomenis,
įvykdžius skundžiamą teismo sprendimą, ginčo pastatų nuosavybės teisė niekam
neįregistruota, taigi, nors pastatai yra, neaišku, kas jų savininkas. Teismai
nesiaiškino, už ką atsakovai sumokėjo aukcione pinigus. Toks teismo sprendimas
neatitinka keliamo tikslo – išspręsti ginčą.
2. Ieškovė
apskritai neturėjo subjektinės teisės reikšti reikalavimą dėl akcinės bendrovės
nepagrįsto praturtėjimo, jos turto teisinės registracijos panaikinimo, taip pat
įpareigojimo nugriauti statinius – tokius reikalavimus galėtų reikšti
prokuroras.
3. Teismai
nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį. Visi ieškinio reikalavimai susiję
su prieš penkiolika–aštuoniolika metų įvykusiais juridiniais faktais, pasibaigę
tam tikrų dokumentų archyvinio saugojimo terminai, sudėtinga atkurti tam tikras
aplinkybes. Ieškovės tėvas 1991 m. gruodžio 23 d. prašyme atkurti nuosavybės
teisę buvo pasirinkęs piniginės kompensacijos būdą, t. y. neprašė grąžinti
ginčo žemės natūra. Visi Prienų turgaus statiniai statyti tarybiniais laikais
(1960, 1970, 1975 m.) dar iki pirmojo nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo
priėmimo. Teisę ginčyti nurodytais statiniais užstatytos žemės statusą turėjo
ieškovės tėvas, tačiau jis to nedarė. Ieškinio senaties terminai ginčo
reikalavimams pareikšti pasibaigė, kai dar buvo gyvas ieškovės tėvas; po jo
mirties neįvyko jokių naujų juridinių faktų nei dėl statinių nuosavybės, nei
dėl žemės, kurioje jie yra, nuomos. Dėl to, atsakovui reikalaujant taikyti
ieškinio senatį, o ieškovei neprašant atnaujinti praleistą terminą, teismai
turėjo taikyti ieškinio senatį. Teismų argumentai dėl ieškovės sužinojimo apie
jos pažeistas teises prieštarauja ieškinio senaties instituto paskirčiai.
4. Teismo
sprendimo aprašomojoje dalyje daugelis aktų vertinami kaip neteisėti, šių aktų
neteisėtumu remtasi tenkinant ieškinio reikalavimus, nors nurodyti aktai
nenuginčyti ir galiojantys. Pagal CPK 197 straipsnį savivaldybės potvarkiai, VĮ
Registrų išduoti dokumentai yra oficialieji rašytiniai įrodymai ir, kol jie
nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, jais privalu vadovautis. Akcininkų
susirinkimo nutarimai taip pat gali būti nuginčyti tik teismine tvarka, tačiau
nagrinėjamu atveju to nepadaryta.
5. Teismai
netinkamai taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. Visų
pirma, ieškovė neturėjo subjektinės teisės reikšti tokį reikalavimą. Kita
vertus, pagal apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl restitucijos
netaikymo, pripažinimas, kad UAB „Prienų turgus“ nepagrįstai praturtėjo,
nesukelia jokių teisinių padarinių. Be to, teismų išvada dėl atsakovo
nepagrįsto praturtėjimo prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio
1 daliai (1995 m. įstatymo redakcija), galiojusio 1964 m. CK 38
straipsniui, pagal kuriuo, reorganizavus juridinį asmenį, jo turtas, teisės ir
pareigos pereina naujai atsiradusiems juridiniams asmenims. Būtent tokiu būdu
ir teisiniu pagrindu UAB „Prienų turgus“ įgijo turgaus statinius.
6. Teismų
sprendimo dalis pripažinti negaliojančia UAB „Prienų turgus“ vardu 1995 m. kovo
7 d. atliktą pastatų ir kitų lauko statinių einamąją teisinę registraciją
prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės aiškinimo ir
taikymo praktikai, pagal kurią teisinė registracija gali būti ginčijama įrodant
jos neteisėtumą arba kai ji atlikta pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje V. M. personalinė
įmonė „Maturė” v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro
valstybinės įmonės Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-174/2002). Ginčo
statinių teisinė registracija atlikta pagal tuo metu galiojusios Pastatų,
statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Vyriausybės
1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, nustatytus reikalavimus. Teismų
sprendimuose nenurodyta nė vieno šio teisės akto pažeidimo. Be to, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Italijos
firma MAGITEX v. AB „Alytaus tekstilė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2002,
išaiškinta, kad pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas, kaip toks, nėra
nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas; atliekant pastatų teisinę registraciją,
tik įregistruojami nuosavybės teisės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo
juridiniai faktai, tačiau nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais
pagrindais; tik pripažinus negaliojančiais daiktinių teisių įregistravimo
juridinius pagrindus, registracija galėtų būti pripažinta negaliojančia ir
daiktinės teisės išregistruotos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16
straipsnio 1 punkto nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės į
ginčo žemėje esančius statinius įregistravimo pagrindai nenuginčyti. Reikalavimas
pripažinti negaliojančiu UAB „Prienis“ 1994 m. kovo 4 d. visuotinio akcininkų
susirinkimo nutarimą paliktas nenagrinėtas. Neginčyti aukciono, kuriame įsigyti
statiniai, rezultatai, taip pat 1992 m. liepos 14 d. atlikta pirminė statinių
inventorizacija. Taigi galioja visi statinių nuosavybės teisės atsiradimo ir
pasikeitimo juridiniai faktai.
7. Teismai,
spręsdami dėl 1996 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties
pripažinimo negaliojančia, pažeidė CPK 18 straipsnį, 137 straipsnio 2 dalies 4
punktą, neteisingai aiškino ir taikė Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo
Nr. 987 nuostatas, nepagrįstai kritiškai įvertino 1993 m. liepos 21 d. nutarimo
Nr. 550 pagrindu atliktus veiksmus dėl ginčo žemės skyrimo. Ieškovė 2002 m.
kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Prienų rajono valdybos 1993 m.
lapkričio 4 d. potvarkio Nr. 307 1.1 punktą ir 1996 m. vasario 12 d.
valstybinės žemės nuomos sutartį. Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m.
lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-05/2002 nurodyti
reikalavimai atmesti. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2002 m. gruodžio 23 d. nutartimi nurodytas pirmosios instancijos
teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytą civilinę bylą nagrinėję
teismai konstatavo, kad nenustatyta, jog Prienų rajono valdyba, priimdama potvarkį
dėl ginčo žemės nuomos, o Kauno apskrities viršininko administracija,
sudarydama žemės nuomos sutartį, būtų pažeidusios tuo metu galiojusių
Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 ir 1995 m. liepos 17 d.
nutarimo Nr. 987 reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė
tapatų ieškinį dėl 1996 m. vasario 12 d. žemės nuomos sutarties
pripažinimo negaliojančia. Tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nurodė
papildomų argumentų dėl išvardytų Vyriausybės nutarimų nuostatų pažeidimo,
nereiškia, jog ieškinys pareikštas kitu pagrindu. Dėl to nagrinėjamu atveju
teismai turėjo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto
pagrindu, o šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu – bylos dalį dėl
žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukti pagal
CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą. To nepadarius, pažeistas
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas.
8. Teismų
išvados dėl 1996 m. vasario 19 d. ginčo žemės nuomos sutarties negaliojimo yra
neteisėtos. Ši sutartis nepažeidžia nė vieno iš Vyriausybės 1995 m. liepos 17
d. nutarimo Nr. 987 reikalavimų. Vadovaudamasi Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d.
nutarimu Nr. 550, Prienų rajono valdyba 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr.
307v paskyrė UAB „Prienis“ 1,361 ha žemės sklypą aukcione įsigytai turgavietei
eksploatuoti; atlikus geodezinius matavimus, nustatytas patikslintas 1,2751 ha
žemės plotas. UAB „Prienų turgus“ yra UAB „Prienis“ teisių perėmėja,
todėl su ja teisėtai sudaryta ginčo žemės sklypo nuomos sutartis. Teismai
nepagrįstai sprendė, kad Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d.
potvarkiu Nr. 307v ginčo žemė išnuomota UAB „Prienis“ ir kad byloje nėra
duomenų apie po šios bendrovės reorganizavimo jos turėtų pastatų bei turtinės
teisės į žemės nuomą perėjimą UAB „Prienų turgus“. Kai nepanaikinti UAB
„Prienis“ 1994 m. kovo 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas
reorganizuoti nurodytą bendrovę, išskaidant ją į dvi, t. y. UAB „Prienų
turgus“ ir UAB „Prienis“, ir 1994 m. kovo 6 d. turto padalijimo aktas, nurodyta
teismų motyvacija yra neteisėta.
Trečiasis
asmuo VĮ Registrų centras pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo
kasacinio skundo, kuriame nurodo, kad sutinka su kasacinio skundo argumentais
ir prašo šį skundą tenkinti.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo
sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Kasacinio
skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo prieštarauja Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio
2 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pasinaudojusi įstatymo
suteikta teise, ieškovė 2003 m. sausio–kovo mėn. pateikė prašymus pakeisti
valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, prašydama grąžinti natūra 3,466 ha
laisvos neužstatytos miesto žemės, kurios dalis (1,2751 ha) išnuomota UAB „Prienų
turgus“ pagal 1996 m. vasario 19 d. žemės nuomos sutartį. Prienų rajono
savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu patvirtino
laisvos (neužstatytos) žemės (12 236 kv. m) planą. Nustatant laisvos
neužstatytos žemės plotą, vadovautasi 2006 m. kovo 5 d. ir 2006 m. gegužės 19
d. viešojo registro duomenimis, pagal kuriuos statinių (lauko tualeto, tvoros,
kiemo aikštelės) ir inžinerinių (vandentiekio) tinklų nebuvo įregistruota – šie
objektai įrašyti į registrą tik 2007 m. sausio 17 d., be to, be teisinio
pagrindo. Nurodytos aplinkybės tapo ieškovei žinomos tik 2007 m. vasario mėn.,
kai ji buvo įtraukta trečiuoju asmeniu Kauno apygardos teismo administracinėje
byloje pagal UAB „Prienų turgus“ skundą dėl Prienų rajono savivaldybės
administracijos 2006 m. gegužės 31 d. įsakymo. Aplinkybė, kad visas
UAB „Prienų turgus“ nuomojamas žemės plotas užstatytas, ieškovei ir
savivaldybei tapo žinoma, kai administracinėje byloje buvo pateikti viešojo
registro duomenys, pagal kuriuos be dviejų pastatų atsirado ir kitų statinių, todėl
teismai pagrįstai netaikė ieškinio senaties.
2. Apeliacinis
teismas, palikęs galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl
nuosavybės teisės į statinius įgijimo be teisėto pagrindo, teisingai
konstatavo, kad nagrinėjamu atveju restitucija negalima, nes Prienų turgų
aukcione įsigiję asmenys neįregistravo statinių savo vardu, UAB „Prienis“ 1997
m. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kai nustatytos tokios
aplinkybės, be teisėto pagrindo įgyti statiniai, kurie neturi savininkų,
įregistruotini kaip bešeimininkis turtas, vadovaujantis aplinkos ministro 2005
m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 patvirtinta tvarka.
3. Pagal
Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 8.9, 8.12 punktus,
1964 m. CK 4, 5 straipsnių, CK 4.14 straipsnio nuostatas teismai turėjo
pagrindą pripažinti turgaus statinių teisinę registraciją UAB „Prienų turgus“
vardu neteisėta. Teisinei registracijai atlikti nurodyta bendrovė pateikė tik
visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir įmonės registracijos pažymėjimą,
tačiau nepateikė jokio nuosavybės teisę į statinius patvirtinančio dokumento
(turto pasidalijimo ar priėmimo–perdavimo akto), todėl teismai priėjo prie
teisėtos išvados, kad teisinė nurodytų statinių registracija atlikta be
teisinio pagrindo.
4. Tiek pagal
galiojusius, tiek galiojančius teisės aktus sprendimą išnuomoti valstybinę žemę
priima apskrities viršininkas. Byloje nėra sprendimo dėl žemės UAB „Prienų
turgus“ nuomos. Ieškovė neprivalėjo ginčyti Prienų rajono valdybos 1993 m.
lapkričio 4 d. potvarkio Nr. 307v, nes jis priimtas dėl žemės nuomos UAB
„Prienis“, bet ne UAB „Prienų turgus“.
5. Apeliacinės
instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai
sprendė, kad kai nėra duomenų apie UAB „Prienis“ turėtų pastatų ir turtinės teisės
į žemės sklypo nuomą perėjimą UAB „Prienų turgus“ reorganizacijos būdu, Prienų
rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkis Nr. 307v dėl žemės skyrimo UAB
„Prienis“ negalėjo sukelti analogiškų teisinių padarinių UAB „Prienų turgus“
(1964 m. CK 38 straipsnis). Be to, UAB „Prienis“ nebuvo sudariusi žemės nuomos
sutarties, jos nuomos teisė nebuvo įregistruota viešajame registre, taigi
nurodyta bendrovė negalėjo perleisti teisės, kurios ji neturėjo. Dėl to su
UAB „Prienų turgus“ sudaryta 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės
nuomos sutartis yra neteisėta.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
ieškovės reikalavimo teisės ginčyti privataus juridinio asmens nuosavybės teisę
ir šios teisės teisinę registraciją į pastatus bei kitus statinius, esančius
žemės sklype, į kurį ji siekia atkurti nuosavybės teisę natūra
Kasaciniame skunde nurodyta,
kad ieškovė apskritai neturėjo subjektinės teisės reikšti reikalavimų dėl UAB
„Prienų turgus“ nepagrįsto praturtėjimo ir nuosavybės teisės į pastatus bei
kitus statinius teisinės registracijos panaikinimo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė,
siekianti atkurti nuosavybės teisę natūra į mieste esančią žemę, kurios dalis išnuomota
UAB „Prienų turgus“ pagal 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos ne
žemės ūkio veiklai sutartį, kreipėsi į teismą dėl šios sutarties pripažinimo
negaliojančia. Be nurodyto reikalavimo, ieškovė taip pat prašė teismo
pripažinti, kad atsakovas UAB „Prienų turgus“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo
žemės sklype esančius Prienų turgaus pastatus ir kitus statinius be teisinio
pagrindo, teigdama, kad nėra dokumentų apie šių objektų perdavimą po
UAB „Prienis“ reorganizavimo UAB „Prienų turgus“ nuosavybėn; taip pat
prašė panaikinti atsakovo UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisės į
nurodytus daiktus teisinę registraciją, kaip atliktą be teisinio pagrindo, t.
y. nesant dokumento, patvirtinančio šių daiktų perdavimą iš UAB „Prienis“
nuosavybės UAB „Prienų turgus“ nuosavybėn.
Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai, spręsdami dėl aptariamų ieškinio reikalavimų, vertino
UAB „Prienis“, kuri iki UAB „Prienų turgus“ įsteigimo buvo turgaus
kompleksą sudarančių pastatų ir kitų statinių savininkė, reorganizavimo
aplinkybes bei konstatavo, kad atsakovas nepateikė konkretaus UAB „Prienio“ turto
perdavimą UAB „Prienų turgus“ patvirtinančio dokumento, UAB „Prienis“
visuotinio akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. nutarimas nėra pakankamas
pagrindas pripažinti, jog atsakovas perėmė UAB „Prienis“ turtines teises į nurodytus
pastatus bei kitus statinius. Remdamiesi tuo, teismai patenkino šiuos ieškinio
reikalavimus, t. y. pripažino, kad atsakovas UAB „Prienų turgus“
be teisinio pagrindo įgijo nuosavybės teisę į turgaus kompleksą sudarančius
objektus, ir panaikino jo nuosavybės teisės į šiuos daiktus teisinę
registraciją viešajame registre.
Teisėjų kolegija pažymi, kad
kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta, jog asmens teisė kreiptis
į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o
reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė
teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tam, kad būtų apginti viešasis
interesas, kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, į teismą gali
kreiptis prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys,
kuriems tokia teisė suteikta įstatymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000
m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. Ž. ir kt., bylos
Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities
viršininko administracija v. M. R., bylos Nr. 3K-3-187/2003; 2007 m. kovo 9
d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. AB Vilniaus vertybinių popierių
birža, bylos Nr. 3K-3-92/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis kooperatinės
bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo bankroto byloje, bylos Nr.
3K-3-358/2008; kt.).
Nagrinėjamu
atveju teismai, spręsdami dėl UAB „Prienis“ reorganizavimo padarinių ir
darydami išvadą, kad UAB „Prienų turgus“ neįrodė įgijusi nuosavybės teisę į
turgaus pastatus bei kitus statinius, neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovė
neturėjo materialiojo pobūdžio teisės kvestionuoti UAB „Prienis“ nuosavybės
teisės į šiuos daiktus perėjimo UAB „Prienų turgus“ teisėtumo, nes ji nebuvo
UAB „Prienis“ dalyvė (akcininkė) ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teisės
galėjo būti pažeistos dėl UAB „Prienis“ priklausiusių daiktų nuosavybės teisės
perleidimo; ieškovė taip pat nėra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė
ginti kitų asmenų teises bei teisėtus interesus pagal CPK 49 straipsnį. Pažymėtina,
kad nei reorganizuoto asmens dalyviai, nei kiti suinteresuoti dėl
reorganizavimo teisėtumo asmenys nuo 1994 m. nekvestionavo UAB „Prienų turgus“
nuosavybės teisės į nurodytus daiktus.
Dėl išdėstytų motyvų
teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neturėjo reikalavimo teisės ginčyti atsakovo
UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisės į turgaus pastatus bei kitus
statinius jos nurodytu pagrindu, t. y. remdamasi tuo, jog UAB „Prienis“
neperdavė UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisės į šiuos daiktus, todėl
teismai neteisėtai patenkino ieškinio reikalavimą dėl UAB „Prienų turgus“ nepagrįsto
praturtėjimo (turto gavimo be pagrindo). Kartu pažymėtina tai, kad teismai,
konstatuodami UAB „Prienų turgus“ nepagrįstą praturtėjimą (turto gavimą be
pagrindo), nenurodė, kieno sąskaita atsakovas be pagrindo įgijo turtą ir kieno
teisėti interesai dėl to buvo pažeisti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be to,
apeliacinės instancijos teismas, sutikęs su pirmosios instancijos teismo
išvada, kad UAB „Prienų turgus“ įgijo nuosavybės teisę į turgaus pastatus ir
kitus statinius be teisinio pagrindo, tačiau panaikinęs pirmosios instancijos
teismo sprendimo dalį, pagal kurią jie buvo grąžinti Prienų rajono
savivaldybei, sudarė tokią teisinę situaciją, jog nurodytas turtas liko be savininko,
t. y. tapo bešeimininkiu, nors byloje yra duomenų, kad jis buvo
privatizuotas šešių fizinių asmenų, vėliau priklausė nuosavybės teise
UAB „Prienis“, kuri šiuo metu kaip juridinis asmuo yra pasibaigusi. Tokia ydinga
teisinė situacija susiklostė dėl to, kad teismai patenkino reikalavimą,
pareikštą asmens, neturinčio teisės reikšti tokį reikalavimą (CPK 5 straipsnis).
Konstatavus,
kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškovė neturi reikalavimo teisės
kvestionuoti atsakovo UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisės į nurodytus
daiktus, remdamasi tuo, jog UAB „Prienis“ neperleido jų UAB „Prienų turgus“
nuosavybėn, atitinkamai ji neturi teisės ginčyti šios atsakovo teisės teisinės
registracijos ieškinyje nurodytu pagrindu, t. y. kad nėra dokumento, patvirtinančio
UAB „Prienis“ nuosavybės teise priklausiusių daiktų perdavimą atsakovo
nuosavybėn.
Kartu
pažymėtina tai, kad, reikalaudama panaikinti turgaus pastatų ir kitų statinių
nuosavybės teisės teisinę registraciją atsakovo UAB „Prienų turgus“ vardu,
ieškovė nagrinėjamoje byloje rėmėsi tuo, jog neteisėta nurodytų daiktų teisinė
registracija atsakovo vardu kliudo jai atkurti natūra nuosavybės teisę į žemę,
kurioje šie daiktai yra.
Teisėjų
kolegija nurodo, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė
registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių, nes tai
yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą
atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas
ir kt. (CK 4.47 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų tiek ieškovės argumentai, tiek
bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad ieškovės teises pažeidžia daiktų, esančių
žemės sklype, kurį ji siekia susigrąžinti natūra, teisinė registracija atsakovo
vardu, yra teisiškai ydingi.
Remdamasi
išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių
teismų išvados dėl atsakovo UAB „Prienų turgus“ be teisinio pagrindo gauto
turto ir nuosavybės teisės į turgaus pastatus bei kitus statinius teisinės registracijos
panaikinimo yra neteisėtos, todėl teismų sprendimų dalys, kuriais patenkinti
nurodyti ieškinio reikalavimai, panaikinamos ir šie reikalavimai atmetami (CPK
359 straipsnio 3, 4 dalys).
Nagrinėjamos
bylos aspektu pažymėtina tai, kad ieškovės pasirinktas teisinis būdas, siekiant
žemės, kurioje yra atsakovui priklausantys pastatai ir kiti statiniai,
grąžinimo natūra, netinkamas norimam tikslui pasiekti: net jeigu būtų nuginčyta
būtent atsakovo nuosavybės teisė į šiuos daiktus, jie vis tiek liktų ginčo
žemės sklype ir dėl to šis negalėtų būti laikomas laisvu (neužstatytu);
nepaisant to, kam priklausytų nuosavybės teisė į nurodytus objektus, jiems
eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Tam, kad ieškovė galėtų įgyvendinti
savo siekį susigrąžinti ginčo žemę natūra, ši žemė teisės aktų nustatyta tvarka
turi būti pripažinta laisva (neužstatyta) miesto žeme, kuri pagal Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį
nepriskirta valstybės išperkamai. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose
grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir planų rengimą
Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja bei planus tvirtina
savivaldybės administracijos direktorius (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl
nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo tapatumo
Kasaciniame
skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl
žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia tapatus tam, kuris buvo
pareikštas civilinėje byloje Nr. 2-45-05/2002 ir kuris atmestas įsiteisėjusiu
teismo sprendimu, todėl teismai turėjo atsisakyti priimti šioje byloje pareikštą
ieškinio reikalavimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai
aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu – bylos dalį dėl žemės nuomos
sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3
punktas).
Teisėjų
kolegija pažymi, kad ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: 1) šalys;
2) ieškinio dalykas; 3) faktinis ieškinio pagrindas. Civilinėje byloje Nr.
2-45-05/2002 ieškovė 2000 m. rugsėjo 31 d. ieškiniu, pareikštu atsakovams
UAB „Prienų turgus“, Prienų rajono valdybai ir Kauno apskrities viršininko
administracijai, prašė teismo pripažinti negaliojančiais Prienų rajono valdybos
1993 m. lapkričio 4 d. potvarkio Nr. 307 1 punktą, kuriuo nuspręsta
išnuomoti UAB „Prienis“ 13 611 kv. m žemės sklypą, taip pat su UAB „Prienų
turgus“ sudarytą 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir įpareigoti
Kauno apskrities viršininko administraciją grąžinti jai natūra UAB „Prienų
turgus“ išnuomotą 12 751 kv. m žemės sklypą Prienuose, Revuonos
g. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad ginčo žemė negalėjo būti išnuomota UAB „Prienų
turgus“, kol neišspręstas nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo klausimas, taip
pat tuo, kad nurodyta žemė nepriskirtina valstybės išperkamai. Prienų rajono
apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 6 d. sprendimu, kurio dalis pakeista Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 23
d. nutartimi, ieškinio reikalavimai dėl potvarkio ir žemės nuomos sutarties
pripažinimo negaliojančiais atmesti, o reikalavimas grąžinti ieškovei ginčo
žemę natūra paliktas nenagrinėtas, nurodžius, kad nesilaikyta nuosavybės teisių
atkūrimo klausimams spręsti nustatytos ikiteisminės tvarkos (civilinė byla Nr.
2-45-05/2002; T. 2, b. l. 38-39, 55-57).
Nagrinėjamoje
civilinėje byloje dalyvauja tos pačios šalys, kurios dalyvavo išnagrinėtoje
civilinėje byloje Nr. 2-45-05/2002, taip pat sutampa ieškinio dalykas, t. y. reikalaujama
pripažinti negaliojančia 1996 m. vasario 19 d. žemės nuomos sutartį, tačiau
nurodytas reikalavimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis: kad ginčijama sutartis
sudaryta pažeidžiant poįstatyminių teisės aktų nustatytą žemės sklypų ne žemės
ūkio veiklai nuomos tvarką (nesant kompetentingos institucijos sprendimo skirti
šį žemės sklypą nuomai UAB „Prienų turgus“); kad po UAB „Prienis“
reorganizavimo UAB „Prienų turgus“ neįgijo nuosavybės teisės į turgaus
kompleksą sudarančius pastatus ir kitus statinius, todėl Prienų rajono valdybos
1993 m. lapkričio 4 d. potvarkis Nr. 307v dėl žemės skyrimo UAB „Prienis“
nebuvo pagrindas išnuomoti ginčo žemę UAB „Prienų turgus“.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad skiriasi išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje bylose pareikštų
reikalavimų faktinis pagrindas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti
ieškinių tapatumo, taigi ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 293
straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo.
Dėl žemės
nuomos sutarties teisėtumo
Kasaciniame
skunde teigiama, kad teismai neturėjo teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia
ginčo žemės nuomos sutarties, nes ji sudaryta nepažeidžiant žemės nuomą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad, minėta, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-45-05/2002 ieškovė ginčijo
nurodytą žemės nuomos sutartį, remdamasi tuo, jog ji sudaryta pažeidžiant nuosavybės
teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu
nurodytoje byloje šis ieškinio reikalavimas atmestas, konstatavus, kad
ginčijamos 1996 m. vasario 19 d. žemės nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio
1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsnyje nebuvo nustatyta
galimybės susigrąžinti natūra miesto žemę; pagal šio įstatymo 12 straipsnio
1 dalies 4 punktą žemė, esanti miestams priskirtose teritorijose, buvo
priskirta valstybės išperkamai; ieškovės tėvas 1991 m. gruodžio 23 d. prašyme atkurti
nuosavybės teisę į jo tėvo turėtą žemę (3,466 ha) Prienų mieste, Kauno
plento teritorijoje, prašė išmokėti už šią žemę piniginę kompensaciją, todėl
ginčijama sutartis sudaryta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (civilinė byla
Nr. 2-45-05/2002; T. 2, b. l. 56-57).
Nagrinėjamoje
byloje ieškovė prašė pripažinti nurodytą žemės nuomos atsakovui
UAB „Prienų turgus“ sutartį negaliojančia, teigdama, kad ji sudaryta
pažeidžiant žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai nuomą reglamentuojančių teisės
aktų reikalavimus.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ginčijama žemės
nuomos sutartis negalėjo būti pripažinta negaliojančia pagal Vyriausybės 1995
m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės
ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, netekusio galios nuo 1999 m. birželio 10 d.,
normas, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant Civilinio kodekso
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį.
Joje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ir
galėję būti pripažinti negaliojančiais pagal anksčiau galiojusius įstatymus,
negali būti pripažinti negaliojančiais įsigaliojus šiam kodeksui, jeigu šiame
kodekse nenumatyta tokio sandorio negaliojimo pagrindo. Ginčijamos žemės nuomos
sutarties teisėtumas turėjo būti vertinamas pagal jos sudarymo metu galiojusių
žemės nuomą reglamentavusių teisės aktų reikalavimus; nustačius, kad tam tikri
reikalavimai pažeisti, sprendžiama, pagal kokį 1964 m. CK sandorių
negaliojimo pagrindą kvalifikuoti nustatytą pažeidimą ir tik tada aiškinamasi,
yra galiojančiame CK toks sandorių negaliojimo pagrindas ar ne.
Pirmosios
instancijos teismas, vertindamas ginčijamos žemės nuomos sutarties atitiktį jos
sudarymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimams, konstatavo, kad sutartis
sudaryta pažeidžiant Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987
patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos
tvarkos (toliau – Tvarka) 3.1 punkto reikalavimus, t. y. nesant apskrities valdytojo
sprendimo dėl žemės nuomos UAB „Prienų turgus“, todėl pripažino šią sutartį
negaliojančia 1964 m. CK 47 straipsnio pagrindu.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad 1964 m. CK 47 straipsnyje buvo įtvirtintas sandorio
negaliojimo dėl jo neatitikties įstatymo reikalavimams pagrindas. Pirmosios
instancijos teismas rėmėsi tik poįstatyminio teisės akto nuostatų pažeidimu,
tačiau nenustatė, kokio konkretaus įstatymo normos pažeistos, sudarant
ginčijamą žemės nuomos sutartį. Dėl to šio teismo išvada dėl ginčo žemės nuomos
sutarties negaliojimo 1964 m. CK 47 straipsnio pagrindu negali būti laikoma
teisėta.
Ginčijamos
1996 m. vasario 19 d. žemės nuomos sutarties sudarymo metu žemės nuomos
santykiai buvo reglamentuoti 1993 m. gruodžio 23 d. Žemės nuomos įstatymo Nr.
I-354 (1995 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija) ir Vyriausybės 1995 m. liepos
17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Tvarkos. Pagal nurodytų teisės aktų
nuostatas fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teise pastatų,
kitų statinių ar įrenginių, turėjo teisę išsinuomoti žemės sklypą, reikalingą
šiems objektams eksploatuoti.
Tvarkos 6
punkte buvo nustatyta, kad naudojami žemės sklypai išnuomojami (pagal šios
Tvarkos 3 punktą) mero (valdybos) potvarkiu patvirtinus jų dydį;
naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos
užima juridiniams ir fiziniams asmenims priklausantys pastatai, statiniai bei
įrenginiai; meras (valdyba) įvertina teisinius žemės sklypo suteikimo
dokumentus, sklypo tikslinę paskirtį, patikrina sklype esančio nekilnojamojo
turto teisinį registravimą, faktinį žemės sklypo naudojimą, tai, ar jo plotas
atitinka įregistruotą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą
statiniams, bei tam nepanaudotą žemės sklypo plotą ir priima sprendimą dėl
sklypo dydžio; sprendimo pagrindu sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės
sklypo brėžinys.
Ginčijamoje
žemės nuomos sutartyje teisės į atitinkamo dydžio žemės sklypo nuomą pagrindu nurodytas
Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkis Nr. 307v, kuriuo nuspręsta
išnuomoti UAB „Prienis“ aukcione įsigytai turgavietei eksploatuoti 13 611 kv. m
žemės. 1993 m. lapkričio 3 d. buvo parengtas UAB „Prienis“ išnuomotino 1,3611
ha žemės sklypo raudonųjų linijų planas. Atlikus geodezinius matavimus,
patikslintas šio žemės sklypo plotas – 1,2751 ha. Pažymėtina, kad nurodytas
potvarkis priimtas, taigi ir dėl ginčo žemės nuomos turgaus Prienų turgavietei eksploatuoti
nuspręsta, galiojant Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550
patvirtintai Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos
tvarkai, pagal kurią klausimus, susijusius su žemės sklypo ne žemės ūkio
veiklai nuoma, spręsdavo miesto (rajono) valdyba, išskyrus tuos atvejus, kai
žemės sklypais disponavo Vyriausybė. Nurodyta Tvarka neteko galios įsigaliojus
Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintai Tvarkai.
Kai įsigaliojo naujoji Tvarka, Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4
d. potvarkiu Nr. 307v išspręstas žemės skyrimo Prienų turgavietei eksploatuoti klausimas
neturėjo būti sprendžiamas iš naujo vien dėl to, kad pasikeitė šios turgavietės
savininkas. Visos su turgaus kompleksu susijusios pareigos ir teisės, tarp jų
ir Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 307v suteikta teisė
į ginčo žemės sklypo, kuriame šis kompleksas yra, nuomą, perėjo naujajam
turgaus komplekso savininkui. Pažymėtina, kad ieškovė neginčijo Prienų rajono
valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 307v patvirtinto ginčo žemės
sklypo ploto, neteigė, jog Prienų turgavietei eksploatuoti reikalingas žemės
sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Dėl išdėstytų
motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal šioje konkrečioje byloje
nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo
nurodyto poįstatyminio teisės akto pažeidimo, sudarant su UAB „Prienų turgus“
ginčijamą žemės nuomos sutartį.
Apeliacinės
instancijos teismas ginčijamos žemės nuomos sutarties neteisėtumą grindė tuo,
kad nėra duomenų apie UAB „Prienis“ turėtų pastatų ir turtinės teisės į žemės
sklypo nuomą perėjimą reorganizavimo būdu UAB „Prienų turgus“, todėl
Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkis Nr. 307v dėl žemės
skyrimo UAB „Prienis“ negalėjo sukelti analogiškų teisinių padarinių UAB
„Prienų turgus“ (1964 m. CK 38 straipsnis).
Teisėjų
kolegija pažymi, kad kai yra konstatuota, jog ieškovė neturėjo reikalavimo
teisės ginčyti UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisės į turgaus pastatus ir
statinius, kvestionuodama UAB „Prienis“ reorganizavimo padarinius, nurodyta
apeliacinės instancijos teismo išvada negali būti laikoma teisėta.
Remdamasi
išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ieškinio
reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo pripažinti
negaliojančia ginčijamą žemės nuomos sutartį. Bylą nagrinėję pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas,
reglamentuojančias žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai nuomos teisinius
santykius, ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą (CPK 346 straipsnio 2
dalies 1 punktas). Dėl to teisėjų kolegija panaikina teismų sprendimo dalis,
pagal kurias pripažinta negaliojančia 1996 m. vasario 19 d. žemės nuomos
sutartis, ir šį ieškinio reikalavimą atmeta (CPK 359 straipsnio 3, 4
dalys).
Kiti kasacinio
skundo argumentai teisiškai nereikšmingi byloje kilusiam ginčui išspręsti,
todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Prienų
rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti
naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.
Priteisti iš ieškovės
A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (įmokos
kodas 5660) 103,31 Lt (vieną šimtą tris litus 31 ct) bylinėjimosi
kasaciniame teisme išlaidų.
Nutarties
nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Dangutė Ambrasienė
Sigitas Gurevičius
Egidijus Laužikas