Civilinė byla Nr. e2A-1111-924/2021

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01029-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

2.3.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 29 d.

Kaunas 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ir atsakovės M. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį ir atsakovės M. K. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Saurida“, Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K., UADBB AON Baltic, AS Inbank , (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, patikslinęs pareikštus ieškinio reikalavimus (2020-12-09 Nr. DOK-43652) prašė:

1.1. nutraukti (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp M. K. ir A. K. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1.2. palikti po santuokos nutraukimo santuokines pavardes – K., K.;

1.3. priteisti ieškovui A. K.:

1.3.1. gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

1.3.2. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3.3. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3.4. priekabą HEINEMANN Z 60.15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1987 m. gamybos;

1.3.5. 58 vnt. vardines paprastąsias (duomenys neskelbtini) akcijas;

1.3.6. 1125 vnt. vardines paprastąsias (duomenys neskelbtini) akcijas;

1.3.7. 1/2 dalį reikalavimo teisės pagal 2016-04-22 paskolos sutartį Nr.2016-04-22/1, sudarytą su (duomenys neskelbtini) dėl paskolos grąžinimo, t. y. teisę į 3 231,53 Eur;

1.3.8. 4 144 Eur grynųjų pinigų, priteistinų iš atsakovės M. K..

1.4. priteisti atsakovei M. K.:

1.4.1. 1/2 dalį reikalavimo teisės pagal 2016-04-22 Paskolos sutartį Nr.2016-04-22/1, sudarytą su (duomenys neskelbtini) dėl paskolos grąžinimo, t. y. teisę į 3 231,53 Eur;

1.4.2. 4 144 Eur grynųjų pinigų;

1.4.3. 27 622,73 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, išmokant per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo;

1.5. pripažinti prievolę UAB „Saurida“, į. k. 266916280, pagal 2009 m. balandžio 6 d. Laidavimo                 sutartį ieškovo A. K. asmenine prievole;

1.6. palikti ieškovo A. K. asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą - butą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.7. pripažinti atsakovės M. K. asmenine prievole AS Inbank pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. CMS710272MTA.

1.8. priteisti iš atsakovės M. K. ieškovo A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, jog santuoka su atsakove iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bendras šeimyninis gyvenimas klostėsi gerai, gimė sūnus M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir dukra (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)). Kūrė bendrai verslą, abu dirbo įmonėse (duomenys neskelbtini) ieškovas – direktoriumi, atsakovė-komercijos direktore. 2018 m. paaiškėjo, kad atsakovė palaiko nesantuokinius ryšius su kitu vyru. Ieškovo atžvilgiu tapo konfliktiška. Dėl nuolatinių ginčų, bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Ieškovas siekė išsaugoti šeimą, siūlė atsakovei nutraukti nesantuokinius ryšius ir taikytis. Atsakovė nesiekė išsaugoti šeimos, toliau palaikė nesantuokinius ryšius, nuolat kėlė konfliktines situacijas, naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu. Nuo 2019 m. kovo mėn. faktiškai nutraukė santuokinius ryšius, neprisideda prie bendro turto išlaikymo. Laiko, kad santuoka faktiškai iširo ir bendras santuokinis gyvenimas yra negalimas. Ieškovas pripažįsta, kad prie santuokos iširimo galėjo prisidėti ir jo nederamas elgesys, ne visada reaguodavo į atsakovės elgesį. Abu pažeidė sutuoktinių pareigas būti vienas kitam lojalūs, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, neturi, sūnus ir dukra yra suaugę, paramos nereikalingi. Ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nėra. Tarpusavio išlaikymas nėra reikalingas, abu yra darbingi.

3.       Pažymėjo, jog santuokoje įgytas dalintinas turtas – nekilnojamasis turtas (vertė 76 000 Eur), esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti kiemo inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priekaba (vertė 200,00 Eur) Heinemann Z 60.15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 58 vnt. vardinės paprastosios (duomenys neskelbtini) akcijos (vertė 0 (- 5088,39 Eur)); 1 125 vnt. vardinės paprastosios UAB (duomenys neskelbtini) akcijos (vertė 2 626,91 Eur); reikalavimo teisė pagal 2016-04-22 paskolos sutartį Nr. 2016-04-22/1 dėl paskolos grąžinimo (vertė 6 463,07 Eur), 8 288 Eur grynųjų pinigų, išmokėtų M. K. 2018-02-01. Bendra įgyto turto vertė - 93 587,98 Eur. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 76 000 Eur nurodyta pagal 2020-05-26 UAB „Lituka ir Ko“ turto vertės nustatymo ataskaita. (duomenys neskelbtini) 58 vnt. vardinių paprastųjų akcijų vertė 1679,67 Eur ((nominali akcijos vertė 28,96 Eur) (duomenys neskelbtini) 1 125 vnt. vardinių paprastųjų akcijų vertė 32580 Eur (akcijos nominali vertė 28,96 Eur) pagal įstatinį kapitalą VĮ „Registro centro“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcininkų žurnalo įrašus. Pagal 2009-04-06 A. K. pasirašytą Laidavimo sutartį už (duomenys neskelbtini) dėl įsipareigojimų vykdymo UAB „Saurida“ už naftos produktų pirkimą prievolės suma – 15 330,45 Eur. Bendra dalintino turto vertė – 78 284,53 Eur, atitinkamai kiekvienam sutuoktiniui tenkanti dalis po 39 142,26 Eur. Ieškovas asmeninių įsipareigojimų kreditoriams neturi, atsakovės įsipareigojimai AS Inbank pagal vartojimo kredito sutartį Nr. CMS710272MTA yra asmeniniai.

4.       Dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovui priteistinas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 76 000 Eur), priekaba Heinemann Z 60.15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 200 Eur), 58 vnt. vardinės paprastosios (duomenys neskelbtini) akcijos (vertė 0 Eur (-5 088,39 Eur), 1 125 vnt. vardinės paprastosios (duomenys neskelbtini) akcijos (vertė 2 636,91 Eur), 1/2 dalis reikalavimo teisės pagal 2016-04-22 Paskolos sutartį Nr. 6016-04-22/1 (vertė 3 231,53 Eur), 1/2 dalis grynųjų pinigų (4 144 Eur); atitinkamai atsakovei M. K. – 1/2 dalis reikalavimo teisės pagal 2016-04-22 Paskolos sutartį Nr. 6016-04-22/1 (vertė 3 231,53 Eur), 1/2 dalis grynųjų pinigų (4 144 Eur). Bendra įgyto turto vertė - 93 587,98 Eur. Ieškovas įsipareigojimus pagal 2009-04-06 Laidavimo sutartį po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai, todėl 15 330,45 Eur suma mažintina po santuokos nutraukimo tenkančio turto dalis. Kiekvienam tenkanti santuokoje įgyto turto vertė pinigine išraiška – 39 142,26 Eur ((93 587,97 Eur -15 330,45 Eur) x 1/2) Ieškovui tenkančio turto ir prievolių dalis - 70 881,99 Eur, atsakovei – 7 375,53 Eur. Už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį atsakovė įgyja teisę į 31 766,73 Eur piniginę kompensaciją, kuri mažintina atsakovei išmokėtos 1/2 dalimi grynųjų pinigų sumos (4 144 Eur). Bendra ieškovo išmokėtina atsakovei kompensacijos suma – 27 622,73 Eur.

5.       Dalijant santuokoje įgytą turtą tikslinga nukrypti nuo bendro principo dalinti turtą natūra. Gyvenamojo namo dalijimas natūra kiekvienam po 1/2 nėra galimas. Gyvenamasis namas pastatytas abiejuose žemės sklypuose, kurie sudaro bendrą naudojamą teritoriją. Šalys jau ilgą laiką yra konfliktiniuose santykiuose, gyvenimas bendrame name ir turto valdymas įtakotų naujus tarpusavio ginčus. Nuosavybė teisės į gyvenamąjį namą, kitus inžinerinius įrenginius ir žemės sklypus pripažintina ieškovui, kadangi inicijavo įsigijimą ir įrengimą, visada išlaikė ir rūpinosi, be kita ko, gyvenant faktiškai skyrium toliau išlaiko, yra finansiškai pajėgus išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Atsakovės turtinė padėtis yra sunki, skirta antrinė teisinė pagalba, turi įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovas nuo pat įsteigimo vadovauja (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), rūpinasi pelnu ir veikla, betarpiškai yra užmezgęs komercinius ryšius su verslo partneriais ir užsakovais, atsakovė nuo 2018 m. pabaigos nebedirba įmonėse, nesidomi jų veikla, nesiekia įmonių akcijų padalijimo natūra ir neprieštarauja dėl akcijų priteisimo ieškovui.

6.       Santuokos metu įgytas ieškovo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registruotos 2015-11-05 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu, ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registruotos 2015-08-31 vedybų sutarties ir 2015-09-02 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, po santuokos nutraukimo nėra dalintinas.

7.       Prašė priteisti patirtas 4 547 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti (2021-02-12 Nr. DOK-5445), pagal pateiktus mokėjimo dokumentus: 1200 Eur už ieškinį, 950 Eur už atsiliepimą į priešieškinį, 400 Eur už patikslintą ieškinį, 302,50 Eur už susipažinimą su bylos medžiagą, atstovavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, 750 Eur už atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, 302,50 Eur už rašytinius paaiškinimus dėl teismo ekspertizės išvados, atstovavimas teismo posėdyje, 400 Eur už atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, 242 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose.

8.       Atsakovė M. K. teismui pateiktu patikslintu priešieškiniu (2020-12-23 Nr. DOK-45736) prašė:

8.1. nutraukti (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp M. K. ir A. K. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl sutuoktinio kaltės;

8.2. palikti po santuokos nutraukimo santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

8.3. priteisti atsakovei M. K. iš ieškovo A. K. 5 000 Eur neturtinę žalą;

8.4. taikyti teisines pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms nuo 2018 m. gruodžio 31 d.

8.5. pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 31 d. vedybų sutartį, sudarytą tarp A. K. ir M. K.;

8.6. priteisti atsakovei M. K. turtą:

8.6.1. gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

8.6.2.. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8.6.3. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8.7. priteisti ieškovui A. K. turtą:

8.7.1 butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8.7.2. priekabą HEINEMANN Z 60.15, valst Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1987 m. gamybos;

8.7.3 100 vnt. vardines paprastąsias (duomenys neskelbtini) akcijas;

8.7.4. 1125 vnt. vardines paprastąsias (duomenys neskelbtini) akcijas

8.8. priteisti ieškovui A. K. 8 013,00 Eur pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) pagal 2016-04-22 Paskolos sutartį Nr.2016-04-22/1;

8.9. priteisti iš ieškovo A. K. atsakovei M. K. 47 486,50 Eur piniginę kompensaciją;

8.10. pripažinti atsakovės M. K. asmenine prievole įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. CMS710272MTA, sudarytą 2020-10-28 su AS Isbank filialas.

8.11. priteisti iš ieškovo A. K. atsakovės M. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas ir valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

9.       Patikslintame priešieškinyje nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Susituokus su ieškovu turėjo lūkesčius apie darnią ir draugišką šeimą. Siekdama sukurti materialinį pagrindą išauginti, išauklėti ir išmokslinti vaikus daug dirbo šeimos įmonėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo pat įkūrimo iki 2018 m. pabaigos, kai buvo pareikalauta išeiti iš darbo. Viena rūpinosi kasdieninių šeimos poreikių tenkinimu, namų ruoša. Ieškovas nuo šeimos reikalų buvo nusišalinęs, nesidomėjo ir nesirūpino. Santuokoje pasitaikė tarpusavio ginčų, nesutarimų. Ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, būdamas neblaivus, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, kaltino neištikimybe. 2017-03-03 ieškovas, būdamas neblaivus, smurtavo (sužalojo ranką). Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. buvo nutrauktas, susitaikius. Ieškovui tuo metu atleido ir susitaikė tik nenorėdama pakenkti vaikų darbinei ar politinei ateičiai. Tarpusavio šeiminiai santykiai blogėjo, toliau daugėjo nesutarimų ir konfliktų, dėl fizinio ir psichologinio smurto jautė baimę, po patirtų rankos sužalojimų buvo operuota, prarado gebėjimą dirbti fizinį darbą (nukirstos sausgyslės ir dešinės rankos nykščio nervas). Bendrai ūkio neveda, nepalaiko šeimyninių ir santuokinių santykių nuo 2018 m. pabaigos, todėl teisines pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms prašo taikyti nuo 2018-12-31. Šeima yra iširusi, susitaikymas ir santuokos išsaugojimas nėra galimas. Pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ieškovo netinkamas elgesys. Teisme iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo, ieškovo smurtinis elgesys tęsėsi, dėl ko ne kartą kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas, baustas administracine tvarka, teistas už smurto panaudojimą. Ieškovas neinformavęs pakeitė gyvenamojo namo signalizacijos kodą, vaikams perrašė dalį įmonės akcijų, išvežė iš bendrų namų daiktus, mažina įmonių vertę pardavinėdamas transporto priemones.

10.       Taip pat nurodė, jog neturtinė žala – 5 000 Eur, nurodyta įvertinus dėl ieškovo veiksmų patirtus nuo 2017 metų itin stiprius neigiamus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, emocinį skausmą, nuolatinę nervinę įtampą, padidėjusį jautrumą, pažeidžiamumą, suprastėjusią gyvenimo kokybę, prasidėjusią nemigą, poreikį lankytis pas gydytojus. Dėl patirtų traumų ilgą laiką jautė skausmą, suprastėjo savivertė, buvo nedarbinga, netekusi darbo UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negalėjo dirbti Užimtumo tarnybos siūlomo darbo, sužalojimai išliko visam gyvenimui. Vienerius metus registravosi Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, įgijusi „D“ kategoriją, dirba UAB „Kautra“ autobuso vairuotoja-konduktore.

11.       Santuokoje įgytas iki 2018-12-31 dalintinas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (vertė 49 200 Eur); nekilnojamasis turtas (vertė 76 000 Eur), esantis (duomenys neskelbtini), (žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti kiemo inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priekaba (vertė 200,00 Eur) Heinemann Z 60.15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 100 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų (vertė 70 700 Eur)); 1 480 vnt. vardinių paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (vertė 42 860 Eur); reikalavimo teisę pagal 2016-04-22 paskolos sutartį Nr. 2016-04-22/1 dėl paskolos grąžinimo (vertė 8 013,00 Eur). Bendra įgyto turto vertė – 238 960 Eur ir 8 013 Eur piniginės lėšos.

12.       Dalijant santuokoje įgytą turtą atsakovei M. K. priteistinas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (bendra vertė 76 000 Eur), atitinkamai ieškovui A. K. – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 49 200 Eur), priekaba Heinemann Z 60.15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 200 Eur), 100 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų (vertė 70 700 Eur), 1 125 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų (vertė 42 860 Eur), Reikalavimo teisės pagal 2016-04-22 Paskolos sutartį Nr. 6016-04-22/1 (vertė 8013,00 Eur). Už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį atsakovė įgyja teisę į 47 486,50 Eur piniginę kompensaciją.

13.       Bendrų prievolių tretiesiems asmenims nėra įgiję. Pagal vartojimo kredito sutartį Nr. CMS710272MTA, sudarytą 2020-10-28 su AS Isbank filialas atsakovės M. K. prievolės atsakovės asmeninės, negrąžinta paskolos suma 1 241,43 Eur sumokėta, įsipareigojimai įvykdyti pilnai 2021-01-11. Ieškovas nepagrįstai traukia į dalintino balansą prievoles pagal 2009-04-06 Laidavimo sutartį už UAB (duomenys neskelbtini) ir siekia pripažinti solidaria sutuoktinių prievole. Laidavimo sutartis pasirašyta be atsakovės žinios ir sutikimo, juolab, vėlesnio jos patvirtinimo, nėra susijusi su šeimos interesais. Po santuokos nutraukimo pripažintina ieškovo A. K. asmenine prievole.

14.       Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2015-09-02 pirkimo pardavimo sutarties Nr. SK-8752 pagrindu iš bendrų santuokoje sukauptų piniginių lėšų, bet 2015-08-31 sudarytos vedybų sutarties pagrindu registruotas ieškovo A. K. asmeninės nuosavybės teise. Butas turi būti pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktas į bendro turto balansą. 2015-08-31 Vedybų sutartis buvo sudaryta nesąžiningai, išimtinai dėl vieno buto. Po sutarties sudarymo toliau tęsėsi bendras gyvenimas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto rėžimas, 2016 metais įgytas gyvenamasis namas, žemės sklypai. Vedybų sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip pažeidžianti imperatyviąsias teisės normas (CK 1.78 straipsnis, 3.105 straipsnis), sutuoktinių lygiateisiškumo principą (CK 3.108 straipsnio 2 dalis), įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą (CK 3.117 straipsnis) bei asmeninės nuosavybės įgijimo būdus (CK 3.89 straipsnis).

15.       Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto balansas sudarytas ir vertė nurodyta, atsižvelgiant į pareikšta prašymą taikyti teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms nuo 2018-12-31. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendra vertė – 76 000 Eur nurodyta pagal 2020-05-26 UAB „Lituka ir Ko“ turto vertės nustatymo ataskaitą. (duomenys neskelbtini) 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų vertė – 70 700 Eur pagal 2020-03-02 nutartimi paskirtos teismo ekspertizės teismo eksperto (turto vertintojo) V. Č. išvadas. (duomenys neskelbtini) 1 480 vnt. vardinių paprastųjų akcijų vertė - 42 860 Eur (akcijos nominali vertė 28,96 Eur) pagal įmonės 2018 metų balanso duomenis. Ieškovui inicijavus bylą dėl santuokos nutraukimo, ženkliai sumažintas įmonių turtas (parduotos transporto priemonės ir pan.) bei dalis įmonių akcijų be atsakovės žinios ir sutikimo padovanotos vaikams A. K. ir M. K..

16.       Dalijant santuokoje įgytą turtą tikslinga nukrypti nuo bendro principo dalinti turtą natūra. Sutinka įmonių akcijas priteisti ieškovui A. K. dėl veiksmingo ir racionalaus įmonių valdymo pagal akcijų skaičiaus turėjimą, valdymą ir naudojimą, juolab, įvertinant jo dalyvavimą veikloje nuo įsteigimo, siekį ir tikslą toliau vystyti verslą bei nesant atsakovei objektyvaus poreikio imtis veikla, kurios nėra iki šiol betarpiškai vykdžiusi. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), būtina įvertinti tai, kad natūra nėra galima objektyviai padalinti (atidalijant atskiras patalpas) namo bei sklypų, bendras naudojimas dėl besitęsiančių šalių tarpusavio konfliktų nėra įmanomas. Ieškovas A. K. asmeninės nuosavybės teise turi tinkamus gyventi butus (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) bei įmonės patalpose įrengtas gyvenamąsias patalpas. Atsakovė kito gyvenamojo būsto neturi, ieškovo paskaičiuotos kompensacijos, už didesnę dalį santuokoje įgyto turto priteistino turto, nepakaktų įsigyti naujam būstui.

17.       Prašė priteisti patirtas 3 019 Eur bylinėjimosi išlaidas (2021-01-19 Nr. DOK-1964), pagal pateiktus mokėjimo dokumentus: 635 Eur žyminis mokestis, 750 Eur už ekspertizę, 26,16 Eur už VĮ „Registrų centras“ išrašus, 298,75 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 1 310 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas.

18.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Saurida“, Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K., UADBB AON Baltic, AS Inbank, (duomenys neskelbtini) informuoti apie bylą dėl šalių santuokos nutraukimo išsiunčiant pradinius ir atitinkamai patikslintus ieškovo A. K. ieškinius, atsakovės M. K. priešieškinius, teismo pranešimus dėl atsiliepimų pateikimo.

19.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Saurida“ informavo sutinkantis, kad byla būtų nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (2019-07-11 Nr. DOK-26932). Nurodė, kad 2009-04-06 su UAB (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis akcininkas yra ieškovas A. K., sudaryta Sutartis dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo Nr. 67 ir Laidavimo sutartis, pagal kurią ieškovas A. K. solidariai įsipareigojo atsakyti visu savo kilnojamuoju (įskaitant pinigines lėšas) ir nekilnojamuoju turtu, jeigu naftos produktų pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini) visiškai ar iš dalies neatsiskaitys su kreditoriumi UAB „Saurida“. Pagal sutartį 2019-07-10 UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas už įsigytus naftos produktus buvo 41 948,37 Eur, delspinigiai 1 928,01 Eur.

20.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K. bylą prašė nagrinėti nedalyvaujant. Atsiliepime dėl pareikštų reikalavimų pripažinti negaliojančia 2015-08-31 šalių sudarytą vedybų sutartį (2020-02-25 Nr. DOK-8309) nurodė, kad iki šalims sudarant ginčijamą vedybų sutartį buvo išsiaiškinta tikroji šalių valia bei paaiškintos teisinės pasekmės, kad įsigytas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. priklausys asmeninės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad atsakovė nei pateikdama dokumentus sutarties rengimui, nei sutarties pasirašymo metu nenurodė jokių aplinkybių, neatskleidė tarpusavio santykių, kurie galėjo sukelti abejonių dėl tikrosios ieškovo valios sudaryti ginčijamą sutartį. Jokios aplinkybės, galėjusios sutrikdyti sutarties sudarymui nebuvo žinomos. Abi šalys veiksnios, tikroji valia sudaryti sutartį nustatyta betarpiškai bendraujant, pateikti tvarkingi būtini sutarties sudarymui dokumentai, jokių kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, nebuvo nustatyta.

21.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų „AS Inbank filialas“ raštu (2021-02-09 Nr. DOK-4930) informavo, kad atsakovė M. K. pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. CMS710272MTA atsiskaitė. Patvirtino, kad kitų galiojančių įsipareigojimų atsakovė neturi. Sutiko, kad bylos nagrinėjimas vyktų atstovui nedalyvaujant.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį tenkino iš dalies.

22.1.       Nutraukė santuoką tarp A. K. ir M. K. sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

22.2.       Po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

22.3.       Nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių ieškovo A. K. ir atsakovės M. K. turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2018-12-22.

22.4.       Priteisė ieškovui A. K. asmeninės nuosavybės teise:

     22.4.1. (duomenys neskelbtini) 1 125 vnt. vardines paprastąsias akcijas;

     22.4.2. (duomenys neskelbtini) 58 vnt. vardines paprastąsias akcijas;

     22.4.3 transporto priemonę – priekabą HEINEMANN Z 60.15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

22.5.       Pripažino ieškovo A. K. asmeninėmis teisėmis ir pareigomis pagal         Laidavimo sutartį, sudarytą 2009 m. balandžio 6 d. su UAB „Saurida“.

22.6.       Pripažino ieškovui A. K. 1/2 dalį reikalavimo teisės į 8013 Eur         negrąžintą paskolos dalį pagal Paskolos sutartį Nr. 2016-44-22/1, sudarytą 2016 m.         balandžio 22 d. A. K. ir (duomenys neskelbtini) išskaitant                      2020-01-06 išmokėtą 1 550,00 Eur sumą.

22.7.       Priteisė atsakovei M. K. asmeninės nuosavybės teise:

          22.7.1. 0,1747 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

        22.7.2. 0,1500 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

        22.7.3. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

        22.7.4. kitus kiemo inžinerinius įrenginius (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius         (duomenys neskelbtini).

22.8.       Pripažino atsakovei M. K. 1/2 dalį reikalavimo teisės į 8013 Eur         negrąžintą paskolos dalį pagal Paskolos sutartį Nr. 2016-44-22/1, sudarytą 2016 m.         balandžio 22 d. tarp A. K. ir (duomenys neskelbtini)

22.9.       Priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės M. K. 8 775 Eur         piniginę kompensaciją už didesnę tenkančią didesnę turto dalį iš bendro santuokoje         bendrąja jungtine nuosavybės teise įgyto turto, įpareigojant sumokėti per šešis mėnesius         nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

22.10.       Priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės M. K. 1 522,65 Eur                 patirtų bylinėjimosi išlaidų.

22.11.       Priteisė iš ieškovo A. K. 653,07 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

22.12.       Priteisė iš ieškovo A. K. 632,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų                 valstybei.

22.13.       Priteisė iš ieškovo A. K. 1 350 Eur išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą                 teismo ekspertui V. Č., pagal 2019-08-28 sąskaitą-faktūrą Serija CV Nr.55.

22.14.       Priteisė iš atsakovės M. K. 400,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

22.15.       Priteisė iš atsakovės M. K. 75,00 Eur išlaidų už teismo ekspertizės                 atlikimą teismo ekspertui V. Č., pagal 2019-08-28 sąskaitą-faktūrą Serija                 CV Nr.55.

22.16.       Įpareigojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą atlyginti 75,00 Eur         išlaidas  už teismo ekspertizės atlikimą teismo ekspertui V. Č., pagal 2019-08-        28 sąskaitą-faktūrą Serija CV Nr.55.

22.17.       Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė.

22.18.       Dalyje dėl priteistos ieškovui A. K. iš atsakovės M. K.         8775 Eur dydžio kompensacijos, įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos         priemonę - įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises 0,1747 ha         žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 0,1500 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); kitus         kiemo inžinerinius įrenginius (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

22.19.       Nusprendė įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019-09-        20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą ieškovo A. K., vardu registruotam turtui: (duomenys neskelbtini) akcijoms, (duomenys neskelbtini) akcijoms, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

23.       Dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovo pateikti įrodymai siekiant įrodyti atsakovės nesantuokinius ryšius (neištikimybę), nelojalumą sutuoktiniui, nėra pakankami daryti neginčijamą išvadą dėl atsakovės neištikimybės (CPK 185 straipsnis). Pažymėjo, kad vieno iš sutuoktinių susirašinėjimas ir/ar galimų artimų santykių palaikymas su kitu asmeniu, neabejotinai atitinka esminių sutuoktinio lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės paramos pareigos (CK 3.26–3.30 straipsniai), tačiau tai nėra absoliutus pagrindas preziumuoti kaltę.

24.       Teismas nurodė, jog 2017-03-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl 2017-03-03 įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p., nutrauktas įtariamajam A. K. ir nukentėjusiajai M. K. susitaikius. Duomenų apie tai, kad dėl kitais atvejais panaudoto fizinio smurto ir/ar turto sugadinimo atsakovė iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme kreipėsi atitinkamai į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl tyrimo pradėjimo, nėra. Įrodymai, apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, (pradinis ieškinys dėl santuokos nutraukimo gautas teisme 2019 m. balandžio 24 d.) nevertintini kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijai pagrįsti. Ieškovas konstatuoto 2017-03-03 fizinio smurto panaudojimo fakto niekada neginčijo, pripažino, gailėjosi ir su atsakove susitaikė. Akivaizdu, kad pateikti įrodymai nėra pakankami preziumuoti, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės CK 3.60 straipsnio pagrindu.

25.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog šalių paaiškinimais bei pateiktais įrodymais visumoje nustatytomis aplinkybėmis šalių santuokos iširimą galimai lėmė bendro gyvenimo metu ilgainiui atsiradęs nepakankamas dėmesingumas ir pasitikėjimas vienas kitu, pagarbos vienas kitam stoka, santykių pablogėjimo metu nenoras dėti pastangas, ieškoti sutarimo ir kompromiso, nesutarimų dėl asmeninių santykių perkėlimas į bendro turto valdymą (konfliktai darbe, ekonominis spaudimas), dėl ko ilgą laiką besitęsiantys konfliktai ir nesutarimai iš esmės blogino tarpusavio asmeninius santykius ir lėmė tolimesnio bendro šalių gyvenimo santuokoje negalimumą. Teismas laikė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

26.       Teismas darė išvadą, kad jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo vienam iš sutuoktinių pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį. Tuo pagrindu, atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.

27.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nurodytas šalių bendro gyvenimo skyrium momentas laiko aspektu skiriasi nežymiai (ieškovo – 2019 m. pirma pusė, atsakovės – 2018 m. pabaiga). Vien tai, kad ieškovas pirmas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo (2019-04-24 Nr. DOK-2202 pirminis ieškinys registruotas teisme), nėra pakankama konstatuoti, kad šalis santuokiniai ryšiai siejo iki atsakovo nurodyto momento. Atsakovės pirminis priešieškinys dėl santuokos nutraukimo pateiktas 2019-09-13 (2019-09-13 Nr. DOK-35319), po to, kai šalys, pasinaudojusios teismine mediacija, nepasiekė taikaus susitarimo (2019-08-13 mediacija nutraukta). Teismas įvertinęs visumoje nurodytas nustatytas aplinkybes, sprendė, jog labiau tikėtina, kad šalys bendrai gyveno ir ūkį vedė iki atsakovės atleidimo iš (duomenys neskelbtini) (darbo sutartis nutraukta – 2018-12-21, todėl pripažino, kad nuo 2018-12-22 prasidėjo gyvenimas ir bendro ūkio vedimas skyrium ir atitinkamai atsirado teisinės pasekmės šalių turtinėms teisėms ir pareigoms (CK 3.67 straipsnis).

28.       Dėl santuokoje įgyto turto balanso ir vertės nustatymo, padalijimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas iki 2018-12-22 (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teismas vertindamas, atsakovės prašymą pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 31 d. vedybų sutartį, sudarytą tarp A. K. ir M. K. pažymėjo, jog vedybų sutartis buvo sudaroma pas notarę, kuri pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo išaiškinti ir, neabejotina, kad išaiškino sudaromos sutarties esmę, sukeliamas teisines pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad nuo sutarties sudarymo 2015-08-31 atsakovė M. K. nesinaudojo teise dėl sutarties pakeitimo (Sutarties 5.2. p., CK 3.106 straipsnis), inicijavus bylą dėl santuokos nutraukimo atsikirsdama į pradinius ieškinio reikalavimus atsiliepime klausimo dėl ieškovo A. K. asmeninės nuosavybės teisė įgyto turto asmeninės nuosavybės teise 2015-08-31 vedybų sutarties pagrindu teisėtumo nekėlė (2019-05-28 Nr. DOK-20716), reikalavimą dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė tik pradini priešieškiniu (2019-09-13 Nr. DOK-35319). Teismas taip pat vertino, jog duomenų apie tai, galėjo būti panaudotos atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusios piniginės lėšos nebuvo pateikta, atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pagrindo pripažinti 2015-08-31 šalių sudarytą vedybų sutartį negaliojančia nėra, todėl butą, esantį (duomenys neskelbtini), neįtraukė į bendro santuokoje įgyto dalintino turto balansą.

29.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalims priklausančio bendrąja jungtine sutuoktinų nuosavybės teise turto vertė nevertinama pagal VĮ „Registrų centro“ nustatytus duomenis, kadangi pateikti duomenys suformuoti masinio vertinimo būdu, neįvertinus ginčo objekto būklės, jo individualių charakteristikų. Šalių nurodyta turto vertė pinigine išraiška skiriasi ženkliai 37 000 Eur, skirtumas daugiau nei 30 proc. Teismas sprendė, kad lyginant atliktas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas laiko aspektu – 2020-03-26 ieškovo atveju, 2020-05-06 atsakovės, akivaizdu, kad atsakovės užsakymu atlikta turto vertinimo ataskaita labiau atitinka CK 3.119 straipsnio reikalavimus, yra artimesnė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos momentui. Be kita ko, su nurodyta turto verte bylos eigoje sutiko ieškovas A. K., vadovavosi galutinai suformuluodamas patikslinto ieškinio reikalavimus (2020-12-09 Nr. DOK-43652). Tokiu būdu teismas konstatavo, jog nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su priklausiniais, žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 76 000 Eur.

30.       Teismas įvertinęs, jog transporto priemonės AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. K. vardu registruota nuo 2013-12-03 iki 2020 m. sausio 18 d., kai buvo dovanojimo sutartimi perleista šalių dukrai A. K., vertė 500 Eur, sprendė, kad transporto priemonė Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netrauktina į bendro dalintino turto masę.

31.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovės M. K. vardu registruota transporto priemonė Volvo S80, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) netrauktina į dalintino bendrąją jungtine sutuoktinių teise įgyto turto balansą, nes įgyta šalims gyvenant faktiškai skyrium, juolab, po teismo nustatyto teisinių pasekmių taikymo momento – 2018-12-22.

32.       Teismas pripažinęs, jog nuo 2018-12-22 atsirado teisinės pasekmės šalių turtinėms teisėms ir pareigoms (CK 3.67 straipsnis) (Sprendimo 21 punktas) laikė, kad į dalintino turto balansą traukiamos iki nurodyto momento šalims priklausiusios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise akcijos, o būtent, (duomenys neskelbtini) 1480 vnt. VPA ir (duomenys neskelbtini) 100 vnt. VPA.

33.       Teismas atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, kai tiek įmonės akcininkas/ai, tiek įmonės vadovas iš esmės tas pats asmuo, šeimos nariai, kurie paprastai linkę įmone naudotis kaip asmeniniu turtu, vertės apskaičiavimas pagal finansinius duomenis (balansus) be atitinkamos korekcijos negali būti laikoma pakankamai pagrįstas ir teisingas. Atsižvelgęs į tai ir įvertinęs nurodytus įvykusius sandorius (įstatinio kapitalo didinimą, akcijų dovanojimą) iš esmės aktualiu laikotarpiu, nesant kitų duomenų, apie akcijų rinkos vertės detalesnį nustatymą pagal Turto ir verslo vertinimo metodiką, teismas laikė, kad į bendrą dalintino turto balansą trauktinų (duomenys neskelbtini) akcijų vertė atitinka nominalią akcijų vertę (1 VPA nominali vertė 28,96 Eur, atitinkamai bendra 1 480 vnt. - 42 860,80 Eur).

34.       Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje atliktos ekspertizės aktu laikė, kad aktualiu ginčo sprendimui (duomenys neskelbtini) 100 proc. galėjo būti ne didesne nei – 15 390 Eur (70 700 Eur – 55 310 Eur), atitinkamai 1 VPA vertė – 153,90 Eur. Teismo vertinimu, būtent toks vertės nustatymas atitinka įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (CK 1.5 straipsnis).

35.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl atsakovei santuokos metu išmokėtų piniginių lėšų įtraukimo į dalintino turto balansą ir padalijimo tarp sutuoktinių nutraukiant santuoką, neįrodinėjo fakto, kad iki 2018-12-22 atsakovė jomis disponavo, juolab, nekvestionavo ir neįrodinėjo jų galimo panaudojimo ne šeimos poreikių, bet atsakovės asmeninių poreikių tenkinimui, atitinkamai neįgijo reikalavimo teisės į kompensacijos išmokėjimą nutraukiant santuoką (CK 3.98, 3.109, 3.123 straipsniai). Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad nėra pagrindo traukti atsakovei išmokėtas 8 288 Eur pinigines lėšas į bendrą dalintino turto balansą, juolab, spręsti dėl ieškovo teisės į kompensaciją dėl 1/2 dalies šios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo.

36.       Teismas nustatė, jog šalys turi galiojančią reikalavimo teisę pagal 2016-04-22 Paskolos sutartį Nr.2016-04-22/1, sudarytą (duomenys neskelbtini) su ieškovu A. K. dėl   14 500 Eur. Ginčo tarp šalių dėl įtraukimo į bendrai dalintino turto balansą bei paskolos sutartimi suteiktų pinigų priskyrimo prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės tarp šalių nekilo (CK 3.88, 3.89 straipsniai, CPK 182, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmės taikytinos nuo 2018-12-22 (Nutarties 21 punktas), pripažino, kad į dalintino turto balansą turi būti traukiama reikalavimo teisė į 8 013 Eur negrąžintą paskolos sumą.

37.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčą dėl prievolės, kilusios iš 2009-04-06 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 67, nevykdymo išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-580-856/2019, kurioje 2019-08-20 nutartimi patvirtino šalių – RUAB „Saurida“, (duomenys neskelbtini) ir A. K. pasirašytą taikos sutartį. Vertino, jog duomenų apie tai, kad civilinėje byloje klausimas dėl atsakovės, kaip galimos A. K. sutuoktinės, įtraukimo į bylos nagrinėjimą šalimi ir/ar trečiuoju asmeniu, buvo sprendžiamas, nėra, juolab, reikalavimas pripažinti prievolę, kilusią iš 2009-04-06 Laidavimo sutarties solidaria ar bendra sutuoktinių prievole. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė, dirbdama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) komercijos direktore, pagal darbo funkcijas (pateikti į bylą pareiginiai nuostatai, vienkartiniai įgaliojimai veikti įmonės vardu) ir faktiškai galėjo žinoti ir žinojo apie laidavimą, esant nurodytoms aplinkybėms, nepaneigia ieškovo prievolės asmeninio pobūdžio, be kita ko, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę esant asmeniškai atsakingą ieškovo pasirašytos Laidavimo sutarties bei teismo patvirtintos taikos sutarties apimtyje, juolab, įsiskolinimo sumą traukti į bendrai dalintino turto balansą.

38.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog šalių bendrai dalintino turto balansą sudaro turtas: gyvenamasis namas su priklausiniais, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (vertė 76 000 Eur vertė), (duomenys neskelbtini) 1 480 vnt. VPA (vertė 42 860 Eur) ir (duomenys neskelbtini) 100 vnt  (vertė 15 390 Eur), transporto priemonė (priekaba) Heinemann Z 60.15 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertę 200 Eur), 8 013 Eur Reikalavimo teisė pagal 2016-04-22 paskolos sutartį Nr. 2016-04-22/1 su (duomenys neskelbtini) Bendra vertė – 142 463 Eur.

39.       Teismas vertino, kad byloje šalys neįrodinėjo, aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl sprendė, jog turtas dalinamas lygiomis dalimis (CK 3.127 straipsnio 1 dalis), atitinkamai po santuokos nutraukimo tenkanti turto dalis pinigine išraiška – 71 231,50 Eur ( 142 463 Eur x 1/2).

40.       Teismas vertino, kad po 2018-12-22 (teisiniu pasekmių taikymo momentas (Nutarties 21 punktas)) (duomenys neskelbtini) 355 vnt. VPA ir (duomenys neskelbtini) 42 vnt. VPA perleistos 2019-01-08 ir 2019-02-23 dovanojimo sutartimis, dalintinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje ieškovui priklausančios akcijos, atitinkamai atsakovei pripažintina teisė į piniginę kompensaciją (Nutarties 60 punktas). Sprendė, kad tokiu būdu, ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka - priekaba HEINEMANN Z 60.15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (200 Eur vertė), (duomenys neskelbtini) 1 125 vnt VPA ir (duomenys neskelbtini) 58 vnt. VPA, atitinkamai atsakovei – teisė į 29 225 Eur dydžio piniginę kompensaciją ((200 Eur x 1/2)+(42860 Eur x 1/2)+(15390 Eurx 1/2)).

41.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) padalijimo natūra. Abi šalys reiškia prašymą priteisti nurodytą nekilnojamąjį turtą natūra vienai iš šalių, kitam sutuoktiniui atitinkamai priteisiant kompensaciją pinigais. Teismas akcentavo, kad esant tarpusavio konfliktiniams santykiams gyvenamojo namo padalijimas kiekvienam po 1/2 dalį nėra racionalus ir protingas, automatiškai sudarytų sąlygas tolimesniems tarpusavio konfliktams. Gyvenamasis namas yra pritaikytas gyventi vienai šeimą, nėra galimybės protingai ir teisingai, be didelių papildomų investicijų, atidalinti ir pritaikyti gyventi dviem šeimom, juolab, nustatyti naudojimosi tvarką.

42.       Teismas įvertinęs, jog ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi kito turto - butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos metu atsakovės sutikimu ieškovo asmeninės nuosavybės teise, ir (duomenys neskelbtini), paveldėtas pagal testamentą, o ginčo turtą natūrą priteisus ieškovui, atsakovė prarastų gyvenamąją vietą, kadangi kito nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, sprendė, kad racionaliausia ginčo turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypus po santuokos nutraukimo palikti atsakovei, atitinkamai ieškovui paskaičiuoti piniginę kompensaciją. Pažymėjo, jog bylos šalys yra dirbančios, VSDFV duomenimis gaunamos su darbo santykiais pajamos atitinkamai ieškovo – 848,04 Eur (169,61 Eur+678,43 Eur) atsakovės- 961,67 Eur, abu panašaus amžiaus (gimę atitinkamai 1970 m. ir 1974 m.), galiojančių kreditorinių įsipareigojimų neturi. Duomenų apie santaupas nėra, abu turi reikalavimo teisę į 1/2 dalį 8013 Eur negrąžintos paskolos pagal Paskolos sutartį Nr. 2016-44-22/1, sudarytą 2016 m. balandžio 22 d. tarp A. K. ir (duomenys neskelbtini) Tarp šalių gaunamų pajamų nėra esminio skirtumo, todėl galimybės mokėti piniginę kompensaciją iš esmės vienodos.

43.       Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl šalių reikalavimo teisės į negrąžintos paskolos 8013 Eur sumą pagal 2016-04-16 paskolos sutartį Nr.2016-04-22/1 padalijimo klausimą tarp šalių, nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovui A. K. 2020-01-06 išmokėta dalis suteiktos paskolos nepaneigia atsakovės teisės reikalauti 1/2 dalies negražintos paskolos 8 013 Eur sumos 2018-12-22 momentui, t. y. 4 013,50 Eur. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) sutikimo ir/ar prieštaravimo dėl šalių reikalavimo teisės į negrąžintą paskolos sutarties dalį byloje nereiškė. Pagrindų, nukrypti nuo prezumpcijos dalinti reikalavimo teisę kiekvienam po 1/2, nėra (CK. 3.117, 3.123 straipsniai). Ieškovo, kaip įmonės (duomenys neskelbtini) akcininko, ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) turtas yra atskirtas (ABĮ 2 straipsnio 3 dalis). Teismas darė išvadą, jog tokiu būdu, pripažintina šalių teisė į 1/2 dalį reikalavimo teisės pagal Paskolos sutartį pagal 2018-12-22 duomenimis, ieškovui išmokėtos paskolos dalis išskaitytina iš jam priklausančios dalies.

44.       Teismas vertindamas ieškovo prašymą, taikyti priverstinę hipoteką atsakovei priteisus asmeninės nuosavybės teise nekilojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypais, atitinkamai ieškovui teisę į piniginę kompensaciją, sprendė, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindų, leidžiančių spręsti, kad ieškovas turi teisę pasinaudoti prioritetine įstatyme įtvirtinta kreditoriaus interesų apsauga priverstinės hipotekos pagrindu.

45.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal bylos duomenimis nustatytas aplinkybes (darbo užmokestis VSDF duomenimis 961,76 Eur/mėn, galiojančią reikalavimo teisę į 4 007,50 Eur), kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės galimybės iškarto sumokėti piniginės kompensacijos sumą. Negalėjimas vykdyti sprendimo priteisti kompensaciją, automatiškai sąlygotų tokio sprendimo vykdymo nukreipimą į nekilnojamąjį turtą, kuris po santuokos nutraukimo atitenka atsakovei. Nepažeidžiant ieškovo, kaip atsakovės kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsakovę teismas įpareigojo kompensaciją sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, papildomai užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą įrašu Nekilojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnis 1 dalis 2 punktas, 284 straipsnis).

XXIII.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

46.       Ieškovas A. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą dalyje ir sprendimą išdėstyti taip:

46.1.        „Nutraukti santuoką tarp A. K. ir M. K., sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

46.2.       Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

46.3.       Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių ieškovo A. K. ir atsakovės         M. K. turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2018-12-22.

46.4.       Priteisti ieškovui A. K. asmeninės nuosavybės teise:

46.4.1.        0,1747 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

46.4.2.        0,1500 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

46.4.3.       gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

46.4.4.       kitus kiemo inžinerinius įrenginius (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

46.4.5.        (duomenys neskelbtini) 1 125 vnt. vardines paprastąsias akcijas;

46.4.6.        (duomenys neskelbtini) 58 vnt. vardines paprastąsias akcijas;

46.4.7.        transporto priemonę – priekabą HEINEMANN Z 60.15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),         identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);

46.4.8.        3 231,53 Eur vertės ½ reikalavimo teisę pagal 2016-04-22 Paskolos sutartį Nr.         2016-04-22/1 dėl 6463,07 Eur paskolos grąžinimo.

46.5.       Pripažinti ieškovo A. K. asmeninėmis teisėmis ir pareigomis pagal Laidavimo         sutartį, sudarytą 2009 m. balandžio 6 d. su UAB „Saurida“.

46.6.       Priteisti atsakovei M. K. asmeninės nuosavybės teise:

46.6.1.       8 288 Eur pinigines lėšas, pripažintos atsakovės asmenine nuosavybe;

46.6.2.       3 231,54 Eur vertės ½ reikalavimo teisę pagal 2016-04-22 Paskolos sutartį Nr. 2016-04-22/1 dėl 6 463,07 Eur paskolos grąžinimo.

46.7.       Priteisti atsakovei M. K. iš ieškovo A. K. 39 843,55 Eur piniginę kompensaciją už didesnę tenkančią didesnę turto dalį iš bendro santuokoje bendrąja jungtine nuosavybės teise įgyto turto, įpareigojant sumokėti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

46.8.       Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės M. K. 3678,20 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

46.9.       Priteisti iš ieškovo A. K. 218,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

46.10.       Priteisti iš atsakovės M. K. 400,94 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

46.11.       Priteisti iš atsakovės M. K. 75,00 Eur išlaidas už teismo ekspertizės atlikimą teismo ekspertui V. Č., pagal 2019-08-28 sąskaitą-faktūrą Serija CV Nr.55.

46.12.       Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą atlyginti 75,00 Eur išlaidas už teismo ekspertizės atlikimą teismo ekspertui V. Č., pagal 2019-08-28 sąskaitą-faktūrą Serija CV Nr.55.

46.13.       Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

47.       Teismui netenkinus ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimo pripažinti ieškovui nuosavybės teises į 0,1747 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 0,1500 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); kitus kiemo inžinerinius įrenginius (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), iš atsakovės priteistina 35 031,45 Eur kompensacija, jos mokėjimui užtikrinimui taikant laikinąsias apsaugos priemones – draudimą disponuoti nekilnojamuoju turtu iki visiško kompensacijos išmokėjimo. Taip pat prašo iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

47.1.       Teismas, nustatydamas dalintino turto vertę ir bendro turto teisinio režimo pabaigą akivaizdžiai buvo šališkas ir bendrojo turto balansą nustatė išimtinai vadovaudamasis atsakovės paaiškinimais ir atsakovės naudai. Teismas nustatė, kad šalims atskiras turto režimas taikomas nuo 2018-12-22, tokiu būdu į bendro turto balansą įtraukė 100 % (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcijų, tačiau nedalino šalims priklausančios transporto priemonės Audi A3, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuosavybės teise tuo metu priklausė šalims ir kurią vėliau atsakovė nežinant ieškovui perleido šalių dukrai. Taigi turto dalį, kurią paliko ieškovo naudai, teismas vertino 2018-12-21 dienai, tačiau dalies turto, kurią atsakovė be ieškovo žinios perleido dukrai, vertino jau santuokos nutraukimo dienai.

47.2.       Pirmosios instancijos teismas nustatydamas šalims priklausančių akcijų vertę, (duomenys neskelbtini) akcijas vertino buhalterine verte, t.y. iš įmonės valdomo turto vertės atėmęs prievoles. Tuo tarpu visiškai nuostolingai veikiančios (duomenys neskelbtini) akcijų vertę kažkodėl nustatė pagal įstatuose nurodytą nominalią vertę, nors ieškovas buvo pateikęs įmonės finansinius dokumentus ir skaičiavimus dėl buhalterinės vertės. Be to, teismas pats sprendime nurodė, kad nominali vertė neatspindi tikrosios akcijų vertės, todėl vienintelė logiškai paaiškinama priežastis, kodėl į bendrą balansą visgi įtraukė (duomenys neskelbtini) nominalią akcijų vertę, o ne buhalterinę yra siekis kiek įmanoma padidinti ieškovui priteisto turto vertę, siekiant sumažinti iš atsakovės priteistinos kompensacijos dydį.

47.3.       Nors teismas nurodė, kad šalių bendro turto režimas baigėsi 2018-12-22, tačiau šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertę kažkodėl nustatė 2020-05-26 dienai, t.y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo teismo nurodytos datos, t.y. netgi vėlesnei datai nei ieškovo pateikta nekilnojamojo turto ataskaita. Nors teismas pats patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės atliktų nekilnojamojo turto vertinimų vertės iš esmės skiriasi, tačiau visiškai nemotyvuotai vadovaujasi būtent atsakovės pateiktu vertinimu.

47.4.       Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė 2018-12-22, kai atsakovė nutraukė darbo santykius šalių valdomoje įmonėje. Teismas visiškai neatsižvelgė į pačios atsakovės bylos nagrinėjimo metu ne kartą išsakytą poziciją ir teiginius, kad dar 2019 metais ji nelaikė, kad jos santuoka yra iširusi. Atsakovė taip pat patvirtino, kad ir dėl santuokos nutraukimo ji pati nesikreipė į teismą, nes nelaikė, kad santuoka būtų iširusi. Teismas turėjo vadovautis ne atsakovės procesiniuose dokumentuose, kuriuos rengė profesionali advokatė, nurodytu momentu, nuo kada šalys tariamai pradėjo gyventi skyrium, o su pačios atsakovės bylos nagrinėjimo metu duotais aiškiais paaiškinimais dėl šeimos iširimo momento.

47.5.       Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje skaičiavimus atliko dėl 100 % UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turto, tačiau rezoliucinėje dalyje ieškovui priteisė tik 75 % įmonės akcijų. Taigi skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis akivaizdžiai prieštarauja sprendimo motyvuojamajai daliai.

47.6.       Teismas sprendime klaidingai nurodo (duomenys neskelbtini) akcijų vertę 42 860 Eur, vadovaudamasis įstatuose nurodyta nominalia verte. Ieškovo teigimu UAB (duomenys neskelbtini) vienos akcijos vertė vadovaujantis į bylą pateiktu įmonės balansu yra 2,34 Eur (95 989 Eur turtas – 92 520 Eur įsipareigojimai / 1480 vnt.). Tokiu būdu 100 % akcijų sudarytų 3463,20 Eur. Ieškovui nuosavybės teise priteistų (duomenys neskelbtini) 1125 vnt. akcijų vertė – 2632,50 Eur (2,34 Eur x 1125 vnt.).

47.7.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovo pateiktais skaičiavimais dėl (duomenys neskelbtini) akcijų vertės. Nors teismas nurodo, kad nėra pagrindo abejoti eksperto nešališkumu ir turto įvertinimu, tačiau pažymėtina, kad pats teismas visgi irgi nesivadovavo ekspertizės aktu pilna apimtimi, nes atlikta ekspertizė akivaizdžiai prieštarauja tiek imperatyvioms teisės normoms, tiek įprastai logikai (akcijos nustatytos įvertinus tik įmonei priklausiusį turtą, neatėmus įmonės įsipareigojimų). Teismui kartu su 2020-09-17 rašytiniais paaiškinimais buvo pateikta transporto priemonių verčių palyginimo lentelė, iš kurios matyti akivaizdžios teismo eksperto padarytos klaidos ir neatitikimai. Ieškovo teigimu, iš 70 700 Eur eksperto nustatytos akcijų vertės atėmus 20 478,39 akivaizdų neatitikimą tarp verčių, 2018-12-31 (duomenys neskelbtini) turto ir prievolių santykis būtų netgi nuostolis, t.y. -5088,39 Eur (70 700 Eur – 20 478,39 Eur – 55 310 Eur). Tokiu būdu reali akcijų vertė yra 0 Eur.

47.8.       Teismas į turto balansą nepagrįstai neįtraukė atsakovės valdomų 8 288,50 Eur piniginių lėšų. Nepagrįstas teismo argumentas, kad dalintinos tik piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose, nes grynieji pinigai taip pat yra santuokoje įgytas turtas ir turi būti dalinamas. Tuo tarpu teismo nurodoma teismų praktika yra susijusi būtent su išaiškinimais, kad piniginės lėšos, esančios sutuoktinių banko sąskaitose, yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau nėra paneigiamas faktas, kad ir grynosios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

47.9.       Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad namas negali būti tarp šalių padalintas natūra, nuosavybė į namą turėtų būti pripažinta būtent ieškovui, nes būtent jis inicijavo namo įsigijimą, jo įrengimą, visada jį išlaikė ir rūpinosi, iki šiol jį išlaiko.

47.10.       Iš atsakovės ieškovui teismas turėjo priteisti 35 031,45 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Be to, akivaizdu, kad atsakovė dėl itin sunkios finansinės padėties, gaudama minimalų darbo užmokestį, neturėtų galimybės išmokėti kompensacijos ieškovui už jai tenkančią didesnę turto dalį, jeigu teismas pripažintų atsakovei nuosavybės teises į šalių gyvenamąjį namą ir žemės sklypus. Tuo tarpu ieškovui išmokėjus atsakovei kompensaciją už tenkančią didesnę dalį namo, atsakovė turėtų galimybę įsigyti gyvenamąjį būstą ir šalių ginčai būtų galutinai išspręsti.

47.11.       Teismas visiškai nepagrįstai mažino iš atsakovės priteistiną ieškovo sumokėtą žyminį mokestį, nes atsakovė atleista nuo jos mokėtino žyminio mokesčio, tačiau ne nuo ieškovo realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovės ieškovo naudai turėjo būti priteista 3 678,20 Eur.

47.12.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas visiškai nepagrįstai iš atsakovo priteisė išlaidas už ekspertizę (tiek atsakovei, tiek valstybės garantuojamai pagalbai ir ekspertui). Nepagrįstai iš atsakovo eksperto naudai priteisė 1350 Eur, paskaičiuodamas 45 % nuo visos ekspertui mokėtinos 3000 Eur sumos. Pažymi, kad ekspertizė buvo atlikta akivaizdžiai pažeidžiant imperatyvias teisės normas, išimtinai atsakovės naudai. Šią aplinkybę pripažino ir teismas, atsižvelgęs į ieškovo pateiktus argumentus dėl ekspertizės netinkamumo ir nesivadovaudamas eksperto pateikta (duomenys neskelbtini) akcijų verte, o pats atlikęs savo skaičiavimus.

48.       Atsakovė M. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą skundžiamojoje dalyje taip :

48.1.       Pakeisti teismo sprendimo dalį, kurioje nuspręsta, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės: nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.(duomenys neskelbtini) tarp M. K. ir A. K., dėl A. K. kaltės. Priteisti iš A. K. M. K. 5000 Eur neturtinę žalą.

48.2.       Pripažinti negaliojančia tarp A. K. ir M. K. 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą vedybų sutartį ir įtraukti į dalintino turto balansą 52 131,60 Eur vertės (buto įgijimo kaina) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį priteisti ieškovui. M. K. priteisti iš ieškovo 26 066 Eur piniginę kompensaciją. Atmetus reikalavimą dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, M. K. priteisti iš ieškovo 26 066 Eur piniginę kompensaciją CK 3.98 str. ir CK 3.123 str. pagrindais.

48.3.       Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) 2018-12-22 akcijų vertė yra 70 700 Eur. Priteisti iš ieškovo papildomą piniginę kompensaciją 27 655 Eur (70700-15390:2) už jam atitenkančias (duomenys neskelbtini) akcijas.

48.4.       Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių ir valstybės patirtas pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį procesą. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. 

49.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

49.1.       Nesutiktina su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis ir rezoliucine teismo sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo priežasčių ta apimtimi, kurioje teismas nustatė atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo bei atmetė reikalavimą priteisti iš ieškovo  5 000 Eur neturtinę žalą. Teismui nenustačius faktų dėl atsakovės kaltės ir nepagrindus atsakovės kaltės jokiais leistinais įrodymais, teismo sprendimo išvada, kad santuoka nutraukiama ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl atsakovės kaltės, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Nepagrįstai konstatavęs abiejų sutuoktinių kaltę, teismas apsiribojo deklaratyviu bylos šalių šeimyninių aplinkybių vertinimu, prieidamas klaidingos išvados, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

49.2.       Pirmosios instancijos teismas neturėdamas objektyvių įrodymų apie atsakovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimą, nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, kurie suponuoja ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo. Teismas sutiko ir vertino, kad atsakovas fiziškai smurtavo, tačiau šios aplinkybės nepagrįstai nesusiejo su šeimos iširimo priežastimi. Teismo aiškinimas, kad fizinis sutuoktinio smurtas ir žiaurus elgesys neįtakojo šeimos iširimo, prieštarauja geros moralės normoms ir mūsų visuomenės sampratai apie sutuoktinio elgesį šeimoje. Teismas nepagrįstai vertino, kad smurtinis atvejis buvo tik vienas - 2017-03-03 ir kad po to sutuoktiniai susitaikė, nes ieškovo agresyvus elgesys tęsėsi ne tik iki santuokinių ryšių pasibaigimo, bet ir po to.

49.3.       Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą pripažinti negaliojančia tarp A. K. ir M. K. 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą vedybų sutartį, nes vedybų sutartis neatitiko atsakovės valios. Be to, buto (duomenys neskelbtini) įgijimui buvo panaudotos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytos lėšos. Teismo išvada, kad ne atsiliepimu, o priešieškiniu atsakovė ginčijo vedybų sutartį, neturi reikšmės, nes atsakovė turi teisę naudotis visomis procesinėmis teisėmis CPK 42 str. pagrindu. Vedybų sutartis, kurią atsakovė prašo pripažinti negaliojančia, pažeidė atsakovės teisę gauti jai priklausančio bendro turto dalį, t.y. pažeidė CK 3.117 str. įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą. Sutartis sudaryta pažeidus taip pat CK 3.89 str., nustatantį asmeninės nuosavybės teise turto įgijimo būdus. Kadangi už butą (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 52 131,6 Eur, nepripažinus vedybų sutarties negaliojančia, atsakovei turėjo būti priteista piniginė kompensacija -piniginių lėšų dalis panaudota ieškovo asmeninio turto įgijimui, iš viso 26 066 Eur.

49.4.       Sutikdamas su ekspertizės akto išvada, teismas sprendimo 56 punkte tuo pačiu ją paneigė, nustatydamas kitokią, nei buvo nustatyta ekspertizės aktu, (duomenys neskelbtini) dalijamų akcijų vertę - 15 390 Eur ( 70 700-55 310). Su teismo atliktu aritmetiniu veiksmu, t.y. kad ekspertizės metu nustatytą vertę reikia mažinti 55 310 Eur suma, atsakovė nesutinka. Teigia, jog teismas vadovavosi prielaidomis. Teismo išvados apie akcijų vertę prieštarauja tiek ekspertizės išvadai, tiek byloje esantiems kitiems rašytiniams įrodymams. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą, įmonė turi brangaus nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto.

50.       Ieškovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, bei iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą

50.1.       Atsakovė klaidingai teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, t.y. dėl jo alkoholio vartojimo, psichologinio ir fizinio smurto naudojimo. Nors pagrindinė priežastis, paskatinusi ieškovą, kreiptis į teismą dėl santuokos iširimo buvo atsakovės neištikimybė, tačiau reikia pripažinti, kad abu sutuoktiniai nuolat konfliktuodavo. Ieškovas neginčija Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-03-31 nutartyje konstatuotų aplinkybių, kad kartą kilus konfliktui panaudojo fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu, dėl to labai gailėjosi. Pažymi, kad atsakovė pati patvirtino, kad netgi 2019 metų pradžioje ji nelaikė, kad jų santuoka yra iširusi, niekada nenorėjo ir negalvojo skirtis. Šie atsakovės teiginiai patvirtina, kad 2017 metais įvykęs konfliktas nebuvo ieškovo ir atsakovės santuokos iširimo priežastimi.

50.2.       Priešingai nei nurodo atsakovė, byloje yra įrodymų, kad atsakovė buvo neištikima ieškovui: byloje pateikta atsakovės ir A. R. nuotrauka, kurioje atsakovę glaudžiai apsikabinęs svetimas vyras; atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių paaiškinimų, dėl kokių kitų priežasčių ieškovas būtų inicijavęs santuokos nutraukimo procesą, jeigu ne atsakovės neištikimybė; 2020-11-11 liudytoja apklausta E. Š. patvirtino, kad 2018 metų pabaigoje tarp šalių kildavo konfliktai dėl atsakovės neištikimybės.

50.3.       Kadangi santuoka iširo ne dėl ieškovo kaltės, o būtent atsakovės nepagarbaus elgesio ir neištikimybės, ne atsakovė, o ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, stresą, pašlijo sveikata, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Nors atsakovė nurodė, kad lankosi pas gydytojus, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu ieškovės nurodyti neigiami išgyvenimai – skausmo dėl rankos sužalojimo ir darbo sutarties nutraukimas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) niekaip nesusiję su santuokos nutraukimu ir jo priežastimis. Be to, neturtinės žalos atlyginimo klausimas dėl sužalojimo buvo išspręstas baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovė patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų ieškovui dėl sužalojimo, todėl pakartotinai ieškovui negali būti taikoma atsakomybė.

50.4.       Visiškai nepagrįstas atsakovės reikalavimas pripažinti 2015 m. rugpjūčio 31 d. vedybų sutartį negaliojančia, nes nenurodomas juridinis vedybų sutarties negaliojimo pagrindas. Vedybų sutartis buvo patvirtina notaro, išaiškinant šalims tokios sutarties prasmę ir pasekmes, ji atitiko šalių valią, atsakovė niekada jos neginčijo. Atsakovė nenurodo nei vieno argumento, kad Vedybų sutartis nebūtų atitikusi jos valios, netgi nepaaiškina, neįrodo, dėl kokių priežasčių ji sutiko sudaryti Vedybų sutartį, kuria numatė, kad butas įgyjamas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, jeigu toks susitarimas neatitiko jos valios. Atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad butas Vilniuje buvo įgytas iš bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų. Ieškovas pinigines lėšas butui įgyti paveldėjo iš savo tetos V. J. J., mirusios (duomenys neskelbtini). Teta ieškovui testamentu paliko ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Paveldėjęs pinigines lėšas, ieškovas nutarė jas investuoti, surado butą ir 2015 m. rugsėjo 2 d. nupirko jį asmeninėn nuosavybėn.

50.5.       Dėl (duomenys neskelbtini) akcijų vertės ir turto padalijimo išsamiai pasisakyta ieškovo apeliaciniame skunde ir ieškovas prašo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus laikyti atsikirtimais į atsakovės apeliacinio skundo dalį dėl turto vertės.

51.       Atsakovė M. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas išlaidas už apeliacinį procesą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

51.1.        Nesutikdamas su teismo išvada, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė 2018-12-22, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo, kada ją laiko pasibaigusia, o apeliacinio skundo reikalavimuose pats reikalauja to paties, ką ir nustatė pirmosios instancijos teismas - nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių teisėms ir pareigoms turtines pasekmes sukėlė nuo 2018-12-22. Iš to seka, kad ieškovo reikalavimas sutampa su teismo sprendimo išvadomis ir rezoliucine dalimi, dėl ko nėra teisinio pagrindo minėtą teismo sprendimo dalį pakeisti.

51.2.        Apelianto teiginiai, kad su atsakove vedė bendrą ūkį iki nenurodyto momento, ar kad ši aplinkybė sietina su kita data, vertintini kritiškai – siekdamas paneigti teismo nustatytą aplinkybę ieškovas nurodė, kad abu su atsakove 2019 metų pradžioje dalį akcijų padovanojo vaikams. Minėta aplinkybė įrodo ne bendro ūkio vedimą, o atvirkščiai - ieškovo nesąžiningą veiksmą prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą paslėpti turtą ir jį sumažinti. Akcijas be atsakovės sutikimo ir jai nežinant ieškovas padovanojo vaikams vieninteliu tikslu - prieš teikdamas ieškinį teismui siekė sumažinti dalintino turto vertę.

51.3.        Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas į šalių bendro turto balansą neįtraukė automobilio Audi A3. Toks teiginys nepagrįstas dėl to, kad atsakovė pateikė įrodymus, įrodančius, jog automobilis buvo nupirktas dukrai kaip dovana jai sulaukus pilnametystės, kad automobiliu disponuoja ir juo naudojasi dukra, ir tik formaliai dėl mažesnio draudimo mokesčio jis buvo įregistruotas atsakovės vardu. Pažymi, kad ieškovas, sutikdamas su pateiktais įrodymais, patikslinęs ieškinį (2020-12-08 patikslintas ieškinys) pats neįtraukė automobilio Audi A3 į dalintino turto balansą ir nereiškė dėl jo reikalavimų. CPK 312 straipsnis draudžia kelti apeliaciniame skunde reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

51.4.        Ieškovas nepagrįstai ginčija (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) akcijų vertes – ieškovas nebūtų padovanojęs dalies akcijų vaikams, jeigu jos būtų buvę bevertės ir nereikėtų šio turto paslėpti. Teismas akcijų vertę nustatė, vadovaudamasis paties ieškovo pateiktais įrodymais. Akcentuotina, kad pats ieškovas 2019-04-24 ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) akcijų vertė yra 32 580 Eur, t.y. 10 280 Eur mažesnė, nei nustatė teismas.

51.5.       Apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl ekspertizės akto nesudaro pagrindo pripažinti ekspertizės išvadą nepagrįsta. Tuo atveju, jei ieškovas su ja nesutiko, galėjo prašyti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, tačiau tokių įrodymų neprašė. Ieškovo siekis kiek galima daugiau sumažinti įmonės akcijų vertę yra akivaizdus.

51.6.        Kiti atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai susiję su tarp šalių dalintinu turtu nekartojami, nes iš esmės tapatūs atsakovės apeliaciniame skunde nurodomiems argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

52.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

53.       Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

54.       Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka, santuokoje įgyto turto padalijimo bei kompensacijos kitam sutuoktiniui išmokėjimo dydžio, vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, įrodymų vertinimo.

Dėl šalių kaltės nutraukiant santuoką

55.       Atsakovė nurodė, kad tik ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes šeimos iširimo priežastis yra būtent prieš ją naudotas fizinis bei psichologinis (ekonominis) smurtas.

56.       Lietuvos teismų praktika sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/ 2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis Nr. 3K-3-370-687/2016).

57.       Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

58.       Nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios leistų konstatuoti vien tik ieškovo kaltę nenustatyta (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant ieškovo elgesį nėra pagrindo konstatuoti, kad yra ieškovo, kaip ir atsakovės, kaltės prezumpcijos sąlygos (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir bendras sutuoktinių gyvenimas dėl to tapo negalimas.

59.       Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

60.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovės argumentus, jog ieškovas smurtavo prieš atsakovę. Pažymėtina, kad ieškovas šios aplinkybės (2017 m. kovo 3 d. fizinio smurto panaudojimo fakto) neginčijo. Tačiau, kaip pagrįstai byloje buvo nustatyta, po šio smurto atvejo sutuoktiniai susitaikė ir toliau gyveno santuokinį gyvenimą, t.y. šis smurto atvejis nebuvo santuokos iširimo priežastis. Sutiktina ir su tuo, kaip teigia apeliantė, kad tai ne vienintelis smurtavimo bei agresijos prieš ją atvejis, ką patvirtina ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. baudžiamasis įsakymas. Tačiau šiuo baudžiamuoju įsakymu pripažinta ieškovo nusikalstama veika buvo padaryta jau po to, kai sutuoktinių santuoka faktiškai jau buvo iširusi, t.y. 2020 m. kovo 15 d., ir vertintinas kaip papildomas įrodymas, liudijantis neteisėtus ieškovo veiksmus prieš atsakovę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovės pateikti įrodymai, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad ieškovas yra kaltas dėl šeimos iširimo, tačiau nepakankami, kad būtų konstatuota vien tik jo kaltė. Kad konstatuoti tik jo vieno kaltę, atsakovė turėjo paneigti teismo išvadas dėl jos kaltės, iširus šeimai. Tokių įrodymų, kurie paneigtų ir jos kaltę, nepateikus, teismas padarė pagrįstą išvadą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

61.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, nėra, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigą siekti kompromiso, rūpinimosi šeima, lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovės susirašinėjimas ir/ar galimų artimų santykių santuokos metu palaikymas su kitu asmeniu bei tokiu būdu sutuoktiniui abejonių dėl jos neištikimybės sukėlimas, kaltinimai vienas kito netinkamu elgesiu, prasidėjo prie skyrybų proceso, kas yra pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės paramos pareigos pažeidimą (CK 3.26–3.30 straipsniai). Kadangi nagrinėjamu atveju santuokos iširimą nulėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

62.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuoka iširo išmintinai dėl ieškovo kaltės, atsakovė nepateikė, o aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšmingos. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

63.       CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovei neturtinė žala nepriteistina.

Dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms

64.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių ieškovo A. K. ir atsakovės M. K. turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2018 m. gruodžio 22 d., t. y. sekančią dieną nuo atsakovės atleidimo iš darbo (duomenys neskelbtini) (CK 3.67 straipsnis). Nors iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas A. K. su tokia teismo išvada nesutinka bei teigia, kad net ieškovui kreipusis į teismą šalys vis dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, tiesiog šalių santykiai buvo itin konfliktiški, tačiau šioje dalyje neprašo panaikinti teismo sprendimo. Kadangi teismo išvada, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2018 m. gruodžio 22 d. apeliaciniu skundu nėra ginčijama, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ji yra pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma ir jų atliktu teismo sprendime įrodymų visumos vertinimu.

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ne(įtraukimo) į bendro turto balansą, ar jo įsigijimui panaudotų piniginių lėšų kompensavimo

65.       Apeliantė M. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos reikalavimas pripažinti negaliojančia tarp jos ir A. K. 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą vedybų sutartį, kaip neatitinkančią jos tikrosios valios, pažeidžiančią sutuoktinių lygiateisiškumo principą, ir įtraukti šį butą į dalintino turto balansą.

66.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154-6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162-6.188, 6.193-6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196-6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78-1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217-6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje. Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta, vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 straipsnis). Taigi, vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz., susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnis). Įstatymų leidėjas įstatyme įtvirtino galimybę bei nustatė sąlygas, kurioms esant, vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia. Nustatyta, kad vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu yra CK 3.105 straipsnyje išvardyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai arba nustatomi CK pirmojoje knygoje nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai (CK 3.108 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 3.108 straipsnio 2 dalyje nurodytas dar vienas specialus vedybų sutarties ar jos dalies negaliojimo pagrindas: negalioja vedybų sutartis, kuri iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki. CK 3.105 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai – turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinio režimo keitimas (CK 3.88, 3.89 straipsniai) ir CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo pažeidimas – gali būti taikomi tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).

67.       Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise registruotas ieškovo A. K. vardu, įgijimo pagrindas 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. SK-8752. Pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. vedybų sutartį šalys – ieškovas A. K. ir atsakovė M. K., kuri sudaryta būtent dėl šio buto nuosavybės, pakeitė įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, susitardami, kad butas įgyjamas sutuoktinio A. K. asmeninės nuosavybės teise (Sutarties 2.2. punktas.).

68.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad deklaratyvūs atsakovės teiginiai dėl jos valios sudaryti vedybų sutartį, kuria šalys susitarė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgyjamas ieškovo A. K. asmeninė nuosavybėn, trūkumo nėra pakankamas pagrindas šią sutartį pripažinti negaliojančia. Pažymėtina, kad bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), gali būti pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia, tačiau atsakovė, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kad šio sandorio metu jos tikroji valia buvo visai kita.

69.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentą, kad šalių sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir atsakovei yra labai nepalanki, pažymi, kad atsakovė šiems savo teiginiams pagrįsti į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad vedybų sutartis iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių (šiuo atveju atsakovei) yra labai nepalanki. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vedybų sutartis buvo sudaryta pas notarę, kuri pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo išaiškinti sudaromo sandorio esmę, išaiškinti sukeliamas pasekmes, o atsakovė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad dėl psichologinio spaudimo ir grasinimų, būtų pagrindas pripažinti vedybų sutartį negaliojančia. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovė laisva valia sudarė vedybų sutartį ir sudarydama šią sutartį suprato jos pasekmes. Vedybų sutartis nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo ir nėra atsakovei išimtinai nepalanki, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šios sutarties negaliojančia. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog šis butas buvo įgytas už bendras sutuoktinių lėšas, santuokos metu šiuo turtu bendrai rūpinosi, jį išlaikė, teisinės reikšmės sprendžiant dėl vedybų sutarties galiojimo neturi. Nepaisant to, kad įstatyme įtvirtinta tik sutuoktinių bendro turto dalių prezumpcija (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat nustatyta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), todėl nurodyta nuostata nėra imperatyvi. Sutiktina su ieškovu, kad aplinkybė, jog ieškovas leido butu naudotis šalių vaikams, nepaneigia jo asmeninės nuosavybės į butą.

70.       Apeliantė taip pat nurodo, kad teismui atmetus jos reikalavimą dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, prašo priteisti jai iš ieškovo 26 066 Eur piniginę kompensaciją, nes butas, už kurį sumokėta 52 131,6 Eur, buvo įgytas už bendras sutuoktinių lėšas.

71.       Teisėjų kolegija pripažįsta, jog iš esmės sutiktina su apelianto argumentais, kad nėra pagrindo atsakovei reikalauti kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Atsakovė, nuo 1993 metų gyvendama santuokoje su ieškovu, 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė su ieškovu vedybine sutartį, kuria susitarė, kad atsakovas įgis konkretų nekilnojamąjį turtą kuris bus asmeninė jos sutuoktinio – ieškovo – nuosavybė. Šios sutarties šalims taip susitarus, konkrečiai nesusitarus iš kokių lėšų bus įgytas atsakovo asmeninis turtas, laikytina, kad jos susitarė, jog ir iš bendrų santuokoje įgytų lėšų įgytas nekilnojamas turtas bus atsakovo asmeninė nuosavybė. To įstatymai nedraudžia, todėl teisėjų kolegija ir pripažįsta, jog ieškovė CK 3.98 str. 3 d. pagrindu neturi teisės reikalauti kompensacijos.

Dėl žemės sklypų bei juose esančio gyvenamojo namo padalijimo būdo

72.       Apeliantas A. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteisė atsakovei 0,1747 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 0,1500 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); kitus kiemo inžinerinius įrenginius (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nusprendus, kad namas negali būti tarp šalių padalintas natūra, nuosavybė į namą turėtų būti pripažinta ieškovui, nes būtent jis inicijavo namo įsigijimą, jo įrengimą, visada jį išlaikė ir rūpinosi, iki šiol jį išlaiko. Ieškovo teigimu, atsakovės turtinė padėtis yra sunki, jai buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl jos gaunamų pajamų sunkiai pakaktų išlaikyti netgi namą, jau nekalbant apie kompensacijos už namą išmokėjimą ieškovui.

73.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad esant tarpusavio konfliktiniams santykiams gyvenamojo namo, pritaikyto gyventi vienai šeimą,  padalijimas natūra nebūtų racionalus ir protingas, sudarytų sąlygas tolimesniems tarpusavio konfliktams. Šių byloje nustatytų aplinkybių neginčija ir apeliantai.

74.       Apelianto A. K. apeliacinio skundo argumentai, kad šis turtas nepagrįstai priteistas atsakovei, nes jo iniciatyva turtas buvo įsigytas bei jis juo rūpinosi ir išlaikė, nėra teisiški reikšmingi. Byloje nustatyta, kad ginčo turtas nuo jo įsigijimo (2016 m. rugpjūčio 19 d.) buvo šeimos gyvenamasis būstas. Atsakovė jokio kito gyvenamojo būsto neturi, tuo tarpu ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovui yra priteistos įmonių akcijos, kurių vienai ((duomenys neskelbtini) priklauso patalpos tinkamos gyventi, todėl buvusio šeimos turto priteisimas būtent atsakovei yra racionaliausias ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, yra teisingas, protingas bei sąžiningas. Nors apeliantas teigia, kad atsakovė neturės galimybių jam už šį turtą sumokėti kompensacijos, tačiau kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, abi šalys, atlikus tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymus, yra pajėgios išmokėti viena kitai piniginę kompensaciją.

75.       Apeliantas A. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė keturių skelbimų iš interneto svetainės www.domusplus.lt kopijas dėl parduodamų butų kainų (duomenys neskelbtini), ir nurodo, kad šie nauji įrodymai patvirtina, jog atsakovė turėtų galimybę už ieškovo jai sumokėtą kompensaciją (39 843,55 Eur) už jam natūrą priteistiną nekilnojamąjį turtą įsigyti butą (duomenys neskelbtini).

76.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

77.       Apeliantas neprašo priimti šių įrodymų bei neįrodinėja jų pateikimo būtinybės tik apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl naujai kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų priėmimo nesprendžiamas. Be to teisėjų kolegijos vertinimu, jie nei patvirtinta nei paneigia išnagrinėto ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o galėtų turėti reikšmės tik jeigu nekilnojamą turtą būtų nuspręsta priteisti ieškovui bei būtų sprendžiama dėl kompensacijos atsakovei dydžio.

Dėl piniginių lėšų įtraukimo į turto balansą

78.       Ieškovas į bendro dalintino turto balansą prašė įtraukti atsakovei 2018 m. vasario 1 d. pagal Paskolos sutartį (duomenys neskelbtini) išmokėtas 8 288 Eur pinigines lėšas ir jam pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį sumos, t. y. 4 144 Eur.

79.       Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė konstatavęs, jog ieškovas neįrodė fakto, kad 2018 m. gruodžio 22 d. atsakovė vis dar šias pinigines lėšas turėjo, taip pat neįrodinėjo šių galimo panaudojimo ne šeimos poreikių, bet atsakovės asmeninių poreikių tenkinimui, todėl sprendė, kad ieškovas neįgijo reikalavimo teisės į šį turtą.

80.       Ieškovas teigia, kad atsakovė šias pinigines lėšas vis dar turi (grynaisiais pinigais), nes neįrodė, kad šiuos pinigus būtų išleidusi kokiems nors šeimos poreikiams tenkinti, todėl šios lėšos įtrauktinos į bendrą turto balansą.

81.       Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka, nes vien 2018 m. vasario 1 d. paskolos išmokėjimo faktas neįrodo, kad šias lėšas atsakovė vis dar turėjo bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t.y. 2018 m. gruodžio 22 d. Bylos šalys iki 2018 m. gruodžio 22 d. gyveno santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, todėl labiau tikėtina, kad šios lėšos per beveik vienuolika mėnesių galėjo būti išleistos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, ieškovui neįrodžius šio turto buvimo vietos ir jo valdymo, kad ši suma būtų išleista atsakovės asmeninių poreikių tenkinimui, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą ieškovo nurodomų 8 288 Eur piniginių lėšų neįtraukti į bendrą dalintino turto balansą.

Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcijų

82.       Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad šalių turtinėms teisėms ir pareigoms teisinės pasekmės atsirado nuo 2018 m. gruodžio 22 d. (CK 3.67 straipsnis), pagrįstai sprendė, kad į dalintino turto balansą traukiamos iki nurodyto momento šalims priklausiusios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise akcijos (jų tuo metu buvusi rinkos vertė), o būtent: (duomenys neskelbtini) 1480 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (toliau – VPA) ir (duomenys neskelbtini) - 100 vnt. VPA. Atkreiptinas dėmesys, kad po 2018 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) 355 vnt. VPA ir (duomenys neskelbtini) 42 vnt. VPA ieškovo buvo perleistos (2019 m. sausio 8 d. ir 2019 m. vasario 23 d. dovanojimo sutartimis) vaikams, tačiau atsakovei neginčijant šio sandorio bei byloje nustačius, kad šalių turtinėms teisėms ir pareigoms teisinės pasekmės atsirado nuo 2018 m. gruodžio 22 d., teismas pagrįstai sprendė dėl iki šio sandorio sudarymo sutuoktinių turėtų akcijų vertės, kompensacijos kitam sutuoktiniui dydžio, bei po perleidimo sandorių sudarymo likusių įmonių akcijų priteisimo natūra.

83.       Byloje ginčo tarp šalių, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcijos būtų priteistos ieškovui, kuris joms ir vadovauja, nekilo, tačiau šalys nesutarė dėl jų vertės bei kompensacijos atsakovei išmokėjimo dydžio. Pažymėtina ir tai, kad tarp šalių ginčo nekilo ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklos tarpusavyje susijusios, nes viena vykdo krovinių gabenimą, kita – nuomoja transportą.

Dėl (duomenys neskelbtini) akcijų vertės

84.       (duomenys neskelbtini) akcijų vertei nustatyti byloje buvo paskirta ekspertizė. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 100 proc. įstatinio kapitalo akcijų rinkos vertė vertinimo dieną (2018 m. gruodžio 31 d.), apskaičiuota taikant turto požiūrio metodų derinį, koreguoto balanso modelį, yra 70 700 Eur.

85.       Apeliantas A. K. nurodo, kad ekspertizės aktas parengtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, ekspertas duomenis vertino atsakovės, pasiūliusios eksperto kandidatūrą, naudai, ignoruodamas Vertinimo metodikoje pateiktus vertinimo metodus. Apeliantė M. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos verte, teigdama, kad teismas nepagrįstai iš eksperto nustatytos akcijų vertės dar kartą išminusavo įmonės turimus įsipareigojimus (55310 Eur x 2).

86.       Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo paskirtos ekspertizės išvados yra logiškos, nuoseklios, pagrįstos tyrimo duomenimis bei neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis kaip įrodymu rėmėsi. Tačiau sutiktina su apeliante M. K., kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su eksperto atliktu vertinimu bei padarytomis išvadomis, nustatytą (duomenys neskelbtini) akcijų vertę nepagrįstai dar kartą sumažino 55 310 Eur įsipareigojimų suma bei nustatė, kad dalijamų akcijų vertė yra tik 15 390 Eur (70 700 Eur - 55310 Eur). Kaip matyti iš ekspertizės akto, bei ką iš esmės patvirtina (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 31 d. turto balansas, 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės turtą sudarė 92 235 Eur turtas, ir 33740 Eur nepaskirstytas pelnas, todėl iš viso įmonės turtą sudarė 126 041 Eur vertės turtas. Nustatydamas įmonės vertę ekspertas ją sumažino įmonės įsipareigojimais, t.y. 55310 Eur suma, todėl sprendė, kad (duomenys neskelbtini) 100 proc. įstatinio kapitalo akcijų rinkos vertė vertinimo dieną yra 70 700 (126 041 Eur - 55310 Eur = 70 731 Eur). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl  (duomenys neskelbtini) akcijų vertės, vertino, kad ekspertas neišminusavo įmonės įsipareigojimų, todėl dar kartą iš eksperto nustatytos akcijų rinkos vertės šią sumą išskaičiavo, t.y. sprendė, kad 1 VPA vertė – 153,90 Eur (70 700 Eur – 55 310 Eur = 15 390 Eur). Ekspertizės akte (33 psl.) nurodyta aplinkybė, kad balanse nurodytos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai skaičiavimuose nekoreguoti reiškia, kad ekspertas būtent ir rėmėsi šiais dydžiais, jų nekoreguodamas, o ne tai, kad vertinant (duomenys neskelbtini) akcijų vertę iš nustatyto jo turimo turto vertės nebuvo šie įsipareigojimai (55 310 Eur) išminusuoti. Todėl pirmosios instancijos teismo konstatuota išvada, kad (duomenys neskelbtini) 100 proc. akcijų vertė galėjo būti ne didesnė nei – 15 390 Eur (70 700 Eur – 55 310 Eur), atitinkamai 1 VPA vertė – 153,90 Eur, teisėjų kolegijos vertinimu padaryta be pagrindo bei yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra jokio pagrindo nesivadovauti ekspertizės metu nustatyta (duomenys neskelbtini) 100 proc. įstatinio kapitalo akcijų rinkos verte vertinimo dieną (2018 m. gruodžio 31 d.), apskaičiuota taikant turto požiūrio metodų derinį, koreguoto balanso modelį, tai yra, kad ji buvo 70 700 Eur.

87.       Nepagrįsti apelianto A. K. argumentai dėl eksperto šališkumo bei išvadų nepagrįstumo. Pažymėtina, kad ieškovas nesinaudojo teise akcijų vertės nustatymui pateikti patikimesnius duomenimis, t. y. prieš skiriant ekspertizę nepasinaudojo teise pateikti tiek papildomus klausimus ekspertui, tiek pasiūlymą dėl skirtino eksperto kandidatūros, nereiškė abejonių dėl atsakovės pasiūlyto eksperto kandidatūros, gavus ekspertizės išvadą - neprašė skirti papildomą ekspertizę (duomenys neskelbtini) akcijų vertei nustatyti, neprašė kviesti eksperto apklausai, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad eksperto padarytos išvados netenkina vienos iš ginčo šalių, nėra pakankamas pagrindas abejoti tiek eksperto nešališkumu, tiek ekspertizės išvadomis. Tai, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę, rėmėsi ne tik iš teismo gautais duomenimis, bet ir kitais tiek (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais, tiek iš viešųjų registrų bei duomenų bazių gautais duomenimis (pvz. transporto priemonių registracijos pažymėjimais, (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto išrašais, ilgalaikio turto detalizacija, „Emprekis“ duomenų baze), nesant įrodymų, kad šie duomenys iš esmės būtų klaidingi bei nepatikimi, nėra pagrindas spręsti dėl ieškovo teiginių, kuriems pagrįsti reikalingos specialios žinios, pagrįstumo, o eksperto V. Č. ekspertizės išvadas vertinti kritiškai, juolab, kaip jau buvo minėta, kai šios išvados yra logiškos, nuoseklios, pagrįstos tyrimo duomenimis bei neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pažymėtina, kad ekspertas įmonės balanso duomenis koregavo, atsižvelgiant į įmonės turtą sudarančių pastatų (statinių), transporto priemonių perskaičiuotas vertes, tinkamai motyvavo taikytino vertinimo metodo parinkimo motyvus, kaip tai numato Turto ir verslo vertinimo metodika (Lietuvos Respublikos turto vertinimo ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 8 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad aplinkybė, kad vienas ar kitas įmonės turto vienetas faktiškai buvo parduotas mažesne nei eksperto nustatyta vertė, savaime nepaneigia eksperto nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų teisingumo. Sudarydamas transporto priemonės pardavimo sandorį ieškovas sprendė, kokią sandorio vertę nustatyti, tačiau tai nereiškia, kad objektyviai transporto priemonių rinkos vertė buvo mažesnė, nei nustatė ekspertas.

88.       Akcentuotina ir tai, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 ir kt.). Taigi įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi neaiškumai būtų pašalinti, tam tikros abejonės gali likti, tačiau, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo abejoti teismo eksperto pateiktomis išvadomis dėl nustatytos įmonių akcijų vertės bei jomis nesiremti (vertinti kritiškai). Taigi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, priešingai nei yra įsitikinęs apeliantas, negali būti aiškinama kaip teismo netinkamas byloje esančių įrodymų įvertinimas.

Dėl (duomenys neskelbtini) akcijų vertės

89.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) akcijų vertė 42 860 Eur, kuri buvo nustatyta vadovaujantis įstatuose nurodyta nominalia verte.

90.       Apeliantas A. K. su tokiu akcijų vertės įvertinimu nesutinka ir nurodo, kad nustatant verslo vertę turto požiūrio metodų deriniu (kurį naudojo ir teismo paskirtas ekspertas), verslo vertė nustatoma taikant įmonės turto, atmetus įsipareigojimus, rinkos vertę nustatančius metodus. Ieškovo teigimu, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) vienos akcijos vertė vadovaujantis į bylą įmonės balansu yra 2,34 Eur (95 989 Eur turtas – 92 520 Eur įsipareigojimai / 1480 vnt.), o 100 proc. akcijų rinkos vertė sudarytų 3463,20 Eur. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka.

91.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įsteigta (įregistruota) 2009 m. sausio 5 d., įstatinio kapitalo dydis 42 860,80 Eur, sudaro 1 480 vnt. VPA, nominali vertė 28,96 Eur (padidintas 2018 sausio 25 d.), buhalterinė akcijos vertė pagal 2018 metų įmonės balansą – 2,34 Eur, t. y. (95 989 Eur (įmonės turtas) - 92 520 Eur (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai))/1 480 vnt.). Pagal 2019 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartį M. K. – VPA vnt. vertė 28,96 Eur, t.y. tokia pati kaip ir jos nominali vertė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytus įvykusius sandorius (įstatinio kapitalo didinimą, akcijų dovanojimą), nesant kitų duomenų, apie akcijų rinkos vertės detalesnį nustatymą pagal Turto ir verslo vertinimo metodiką, laikė, kad į bendrą dalintino turto balansą trauktinų (duomenys neskelbtini) akcijų vertė atitinka nominalią akcijų vertę (1 VPA nominali vertė 28,96 Eur, atitinkamai bendra 1 480 vnt. - 42 860,80 Eur). Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertės įvertinimu nesutinka.

92.       Nominalioji vertė yra vertybiniame popieriuje nurodyta vertė, kuri suteikiama vertybiniam popieriui (šiuo atveju akcijai), kai jis pirmą sykį išleidžiamas. Tačiau nominalioji vertė gali skirtis nuo vertybinio popieriaus rinkos kainos, kuri gali būti ir didesnė, ir mažesnė už nominaliąją vertę. Šią aplinkybę patvirtina ir eksperto nustatyta (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertė. Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertei nustatyti nebuvo paskirta ekspertizė, nėra pagrindas nesivadovauti 2018 metų įmonės balansu, kuriame nurodyta, jog įmonės turtą sudaro 95 989 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 92 520 Eur. Kad šiame 2018 metų įmonės balanse butų nurodyti klaidingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) turimą turtą bei įsipareigojimus byloje jokių įrodymų nėra, todėl nėra jokio pagrindo juo nesivadovauti. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingas šios situacijos įvertinimas neatitiktų protingumo bei teisingumo principų, nes (duomenys neskelbtini) akcijų vertė taip pat buvo nustatyta ne pagal nominalią jų vertę, o taikytas turto požiūrio metodų derinys, koreguoto balanso modelį, vertinimo metodas, t.y. vertė nustatyta taikant įmonės turto, atmetus įsipareigojimus, rinkos vertę nustatančius metodus (Turto ir verslo vertinimo metodikos 109 punktas). Aplinkybė, kad ieškovas dalį (355 vnt.) (duomenys neskelbtini) akcijų 2019 m. sausio 8 d. padovanojo savo sūnui, nurodydamas jų nominalią vertę (28,96 Eur), nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad 2018 m. gruodžio 22 d. šios įmonės akcijos rinkos kaina atitiko jos nominalią vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant nustatyto pakankamo pagrindo (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertę vertinti iš esmės kitu metodu, nei buvo vertinta (duomenys neskelbtini) akcijų vertė, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertę nustatė pagal jų nominalią vertę, o ne taikant įmonės turto, atmetus įsipareigojimus, rinkos vertę nustatantį metodą. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, (duomenys neskelbtini) 1480 vnt. akcijų rinkos vertė 2018 m. gruodžio 22 d. buvo 3463,20 Eur (95 989 Eur turtas – 92 520 Eur įsipareigojimai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent toks vertės nustatymas atitinka įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (CK 1.5 straipsnis).

Dėl santuokinio turto padalijimo ir kompensacijų dydžio

93.       Teisėjų kolegijos vertimu pirmosios instancijos teismas teisingai padalijo santuokoje bendrąją jungtine nuosavybe įgytą turtą, tačiau netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertės, todėl neteisingai nusprendė dėl kompensacijų dydžio viena kitai išmokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad

93.1.                       Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis turtas: (duomenys neskelbtini) 1 125 vnt. VPA, kurių šalys 2018 m. gruodžio 22 d. turėjo 1 480 vnt. ir jų rinkos vertė buvo 3 463,20 Eur; (duomenys neskelbtini) 58 vnt. akcijos, kurių šalys 2018 m. gruodžio 22 d. turėjo 100 vnt. ir jų rinkos vertė buvo 70 700 Eur; transporto priemonė – priekabą HEINEMANN Z 60.15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės; reikalavimo teisė į negrąžintą paskolos dalį ((8 013 Eur : 2) - 1 550 Eur ieškovui sumokėtus 2020 m. sausio 6 d.) pagal 2016-04-22/1 paskolos sutartį Nr. 2016-04-22/1, sudarytą tarp A. K. ir (duomenys neskelbtini)

93.2.                       Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis turtas: nekilnojamas turtas, kurio vertė 76 000 Eur, t.y.  0,1747 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 0,1500 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); kitus kiemo inžineriniai įrenginiai (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini); reikalavimo teisė į negrąžintą paskolos dalį (4006,50 Eur (8 013 Eur / 2)) pagal 2016-04-22/1 paskolos sutartį Nr. 2016-04-22/1, sudarytą tarp A. K. ir (duomenys neskelbtini)

93.3.                       Ieškovui iš atsakovės priteistina 38 000 Eur (76 000 Eur / 2) piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę dalį nekilnojamojo turto natūra. Atsakovei iš ieškovo priteistina 37 181,60 Eur (3 463,20 Eur +  70 700 Eur + 200 Eur / 2) piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę dalį turto natūra. Įskaičius vienarūšes priešpriešines prievoles dėl viena kitai mokėtinų piniginių kompensacijų, ieškovui iš atsakovės priteistina 818,40 Eur (38 000 Eur – (duomenys neskelbtini),60 Eur) kompensacija (CK 6.130 straipsnis, CPK 7 straipsnio 1 dalis).

94.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kitoje dalyje atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

95.       Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl ieškovui priteistinų įmonių akcijų rinkos vertės, todėl netinkamai nusprendė dėl kompensacijos atsakovei dydžio išmokėjimo, todėl yra pagrindas pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo dalis, kuriose atsakovei priteista 29 225 Eur kompensacija (iki įskaitymo), o įskaičius vienarūšes priešpriešines prievoles dėl viena kitai mokėtinų piniginių kompensacijų, ieškovui A. K. iš atsakovės M. K. nuspręstą priteisti 8 775 Eur (38 000 Eur – 29 225 Eur) piniginę kompensaciją, bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Taigi pakeistina ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, priteisiant iš atsakovės ieškovui 818,40 Eur (38 000 Eur – (duomenys neskelbtini),60 Eur) piniginę kompensaciją (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

96.       Kita Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat dėl vedybinės sutarties nepripažinimo negaliojančia, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), neįtraukimo į bendro turto balansą, ar jo įsigijimui galimai panaudotų bendrų piniginių lėšų atsakovei nekompensavimo, dėl žemės sklypų bei juose esančio gyvenamojo namo padalijimo būdo, dėl piniginių lėšų, (duomenys neskelbtini) išmokėtų atsakovei 2018 m. vasario 1 d. pagal paskolos sutartį, įtraukimo į turto balansą, padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, yra pagrįstos, teisėtos bei teisingos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

97.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendra ieškovo tenkintų reikalavimų suma atitinka 55 proc., atmestų – 45 proc., atsakovės – tenkinta 45 proc., atmesta 55 proc. reikalavimų. Todėl įvertinęs tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, taip pat į tai, kad atsakovė pagal įstatymą yra atleista iš dalies (50 proc.) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 

98.       Nagrinėjamu atveju tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai buvo tenkinami iš dalies, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, nusprendusiu bylinėjimosi išlaidas paskirstyti šalims ir valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio/priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

99.       Ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintas visiškai, reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkinti iš dalies (atmestas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto priteisimo; tenkintas reikalavimas dėl akcijų ir priekabos priteisimo, tačiau dėl įmonių akcijų vertės tenkinta tik 3,6 proc.; atmestas reikalavimas dėl piniginių lėšų, išmokėtų (duomenys neskelbtini) atsakovei 2018 m. vasario 1 d. pagal paskolos sutartį, įtraukimo į turto balansą); atmestas reikalavimas dėl laidavimo prievolės UAB „Saurida“ pripažinimo šalių solidaria.

100.        Atsakovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės tenkintas iš dalies (50 proc.), atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintas reikalavimas dėl teisinių pasekmių taikymo, atmestas dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia ir asmenine nuosavybe įgyto turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe ar jo įsigijimui panaudotų bendrų piniginių lėšų atsakovei kompensavimo, reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkintas iš dalies (priteistas nekilnojamas turtas, dėl įmonių akcijų vertės tenkinta 65,3 proc.; tenkintas reikalavimas dėl reikalavimo teisės į (duomenys neskelbtini) negrąžintą paskolą).

101.        Kadangi tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai buvo tenkinami iš dalies, šalių reikalavimai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo tikslinami, išnagrinėjus bylą apeliacinėje instancijoje atsakovės ieškovui mokėtinas kompensacijos dydis sumažėjo, kitose dalyse pirmosios instancijos sprendimas paliktas nepakeistas, todėl teisėjų kolegija sprendžia atlyginti po ½ dalį šalių/valstybės patirtų išlaidų, kas nagrinėjamu atveju įvertinus šalių pareikštų reikalavimų tenkinimo proporcijas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais būtų teisingiausia.

102.        Ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 523,00 žyminis mokestis ir 4 547 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, todėl ½ jų dalis priteistina iš atsakovės, t.y. 3035 Eur (1 523,00 + 4 547 Eur x 50 prc.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu A. K., kad aplinkybė, jog atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji pagal įstatymą 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, jos iš dalies (50 proc.) neatleidžia nuo pareigos atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe valstybei jo jau sumokėtą žyminį mokestį. 

103.        Atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 2269,19 Eur (635 Eur žyminio mokesčio, 26,16 Eur išrašai apie nekilnojamąjį turtą, 298,75 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas, 1 310 Eur advokato teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidos). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, todėl ½ jų dalis priteistina iš ieškovo, t.y. 1134,60 Eur (2269,19 Eur x 50 prc.). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl 750 Eur ekspertizės dalies išlaidų kompensavimo pasisakyta šios nutarties 106, 107 punktuose.

104.        Atsakovei M. K. buvo atidėtas 1 428,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba 50 proc. atleidžiant nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytą ieškinio bei priešieškinio reikalavimų tenkinimo proporciją, iš ieškovo valstybei priteistina 714 Eur (1 428,00 Eur x 50 proc.)), atitinkamai iš atsakovės valstybei priteistina 357 Eur (1 428 Eur x 50 proc. x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

105.        Atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1 406,28 Eur (advokato užmokestis – 656,28 Eur, už teismo ekspertizę – 750,00 Eur). Atsižvelgiant į teismo sprendimu tenkintus atsakovės priešieškinio reikalavimus, iš ieškovo valstybei priteistina 328,14 Eur (656,28 Eur x 50 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl 750 Eur ekspertizės dalies išlaidų kompensavimo pasisakyta šios nutarties 106, 107 punktuose.

106.        Už teismo paskirtą ekspertizę ekspertui V. Č. mokėtina suma sudaro 3000 Eur (2020 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą-faktūrą Serija CV Nr.55), t.y. kiekvienai šaliai po 1500 Eur. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba už atsakovę yra sumokėjusi 750 Eur (50 proc. jos mokėtinos sumos), taip pat 750 Eur yra sumokėjusi pati atsakovė, t.y. viso 1500 Eur. Likusios 1500 Eur išlaidų dalies atlyginimo ekspertui klausimą pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nutarė spręsti priimant galutinį teismo sprendimą, todėl įvertinus, kad ieškovas jam tenkančios dalies už atliktą ekspertizę nėra sumokėjęs, šias išlaidas turėtų atlyginti ieškovas (3 000 Eur x 50 proc.). Atitinkamai šios kiekvienos iš šalių ar valstybės patirtos išlaidos viena kitai nėra atlyginamos.

107.        Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo praktika, kai skiriant ekspertizę nėra užtikrinamas avanso bylinėjimosi išlaidoms padengti sumokėjimas, yra ydinga bei neatitinka civilinio proceso nuostatų. CPK 90 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog avansas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į būsimų išlaidų dydį, sumokamas į teismo sąskaitą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo įpareigojęs šalies, teikusios prašymą dėl ekspertizės atlikimo, iš anksto sumokėti į teismo sąskaitą avansą visoms bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 90 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos). Pagal CPK 91 straipsnio 3 dalį sumos, priklausančios ekspertams, išmokamos iš teismo sąskaitos ir jos pirmiausia turi būti dengiamos iš šalies (šalių) sumokėto avanso. Ekspertui išmokėtos sumos, kai avansas nebuvo mokamas, išieškomos į valstybės biudžetą CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju susidarius tokiai situacijai, kai pirmosios instancijos teismas nebuvo įpareigojęs šalies (atsakovės ar institucijos atsakovei teikusios valstybės garantuojamą teisinę pagalbą) sumokėti viso avanso galimoms išlaidoms dėl ekspertizės atlikimo padengti, eksperto patirtų ir iki šiol neapmokėtų (1500 Eur) atlyginimas turi būti išmokėtas iš pirmosios instancijos teismo depozitinės sąskaitos, o teismo išmokėtą sumą (1500 Eur) ieškovas įpareigojamas per 7 dienas sumokėti į šio teismo depozitinę sąskaitą. Išaiškintina, kad per apeliacinės instancijos teismo nustatytą terminą neįvykdžius šio įpareigojimo, teismo patirtos išlaidos pirmosios instancijos teismo bus išieškomos į valstybės biudžetą CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 277 straipsnis).

108.        Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, pirmosios instancijos teisme sudarė 26,94 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų šalių reikalavimų dalį, šios išlaidos valstybei priteistinos lygiomis dalimis, t.y. po 13,47 Eur. Kadangi atsakovė iš dalies (50 proc.) atleista nuo šių išlaidų atlyginimo, todėl iš jos priteistina suma sudaro 6,74 Eur (13,47 Eur x 50 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

109.        Apeliantas A. K. už apeliacinio skundą sumokėjo 892 Eur žyminio mokesčio, už apeliacinio skundo parengimą – 1210 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 302,50 Eur. Apeliantė M. K. už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, už apeliacinio skundą parengimą sumokėjo 1000 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 800 Eur. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi atidėtas atsakovės M. K. 1 106 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.

110.        Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tenkintų ir atmestų apeliacinių skundų reikalavimų santykį, sprendžia, kad apelianto A. K. apeliacinis skundas tenkintas 25 proc. (reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) akcijų vertės tenkintas visiškai; dėl (duomenys neskelbtini) akcijų vertės atmestas; reikalavimas dėl piniginių lėšų įtraukimo į bendro turto balansą atmestas; reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo atmestas), apeliantės M. K. apeliacinis skundas tenkintas 33 proc. (atmestas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tik dėl ieškovo kaltės bei neturtinės žalos atlyginimo; atmestas reikalavimas dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia ir asmenine nuosavybe įgyto turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe ar jo įsigijimui panaudotų bendrų piniginių lėšų atsakovei kompensavimo; reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) akcijų vertės bei kompensacijos dydžio tenkintas visiškai).

111.        Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta 25 procentai apelianto A. K. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteisia 601,13 Eur (2404,50 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės M. K. apeliacinio skundo reikalavimų buvo patenkinta 33 proc., todėl atsakovei iš ieškovo priteisia 660 Eur (2000 Eur x 33 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

112.        Įskaičius vienarūšes priešpriešines prievoles dėl šalių viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovės priteistina 1841,53 Eur (3035 Eur – 1134,60 Eur – 58,87 Eur (660 Eur – 601,13 Eur)) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CK 6.130 straipsnis, CPK 7 straipsnio 1 dalis).

113.        Kadangi Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi atidėtas atsakovės M. K. 1 106 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų buvo tenkinta 33 proc., atmesta – 67 proc., atitinkamai iš atsakovės valstybei priteistina 741,02 Eur atidėto žyminio mokesčio, o iš ieškovo – 364,98 Eur.

114.        Bendra šioje byloje valstybei iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1092,45 Eur (714 Eur + 13,47 Eur + 364,98 Eur) ir 328,14 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bendra iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro – 1104,76 Eur (357 Eur + 6,74 Eur + 741,02 Eur), kurios priteistinos ta pačia nutarties dalimi.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :        

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą dalyse dėl kompensacijos dydžio priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui A. K. iš atsakovės M. K. 8 775 Eur piniginė kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį iš bendro santuokoje bendrąja jungtine nuosavybės teise įgyto turto, ir priteisti iš atsakovės M. K. ieškovui A. K. 818,40 Eur (aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 40 ct) piniginę kompensaciją.

Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės M. K. 1841,53 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš ieškovo A. K. 1092,45 Eur (tūkstantį devyniasdešimt du eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo A. K. 328,14 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus 14 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovės M. K. 1104,76 Eur (tūkstantį šimtą keturis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Išmokėti iš Alytaus apylinkės teismo depozitinės sąskaitos ekspertui V. Č. 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) už atliktą ekspertizę.

Įpareigoti ieškovą A. K. per 7 dienas sumokėti 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                          Marius Bartninkas

Edvardas Paliokas

                                                                                      Jurgita Sujetienė