Civilinė byla Nr. e2-321-1048/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04543-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16;

3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

1                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė,

sekretoriaujant L. J., M. G., N. Č.,

dalyvaujant ieškovui W. M. Ž., jos atstovei advokatei G. M.,

atsakovo UAB „Baltic Energy Service“ atstovui V. G.,

trečiojo asmens UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ atstovui A. B.,

vertėjams T. S., L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo W. M. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Baltic Energy Service“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“.

Teismas

n u s t a t ė:

 ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo UAB „Baltic Energy Service“ 13183,12 Eur turtinės žalos ir 20000,00 Eur neturtinės žalos. Parengiamojo teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą ir prašė iš atsakovo priteisti 13 079,04 Eur turtinės žalos, t. y. sumažino Sodros ieškovui sumokėtą 102,08 Eur sumą. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018-03-08 ieškovui dirbant atsakovui UAB „Baltic Energy Service“, UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ teritorijoje, įvyko nelaimingas atsitikimas, ko pasėkoje ieškovas tapo neįgaliu. Įvykio dieną ieškovui įlipus į tanko bloką ir įjungus šlifuoklį, staiga pradėjo kibirkščiuoti, susidarė ugnies pliūpsnis, užsidegė kojas dengę rūbai, ugnis pradėjo kilti į viršų, užsidegė ieškovo kiti rūbai, ieškovui pavyko išlipti iš tanko. Kilusio gaisro metu ieškovas patyrė galvos, kaklo, abiejų šlaunų ir kairės blauzdos nudegimus. Gydymas tęsėsi iki 2020-05-17, ieškovui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas. Įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nustatyta nebuvo. Pagal ikiteisminio tyrimo metu atliktos gaisro priežasčių tyrimo teismo ekspertizės eksperto padaryta išvada tik dėl tikėtinos gaisro kilimo priežasties. Pažymėjo, kad ieškovui dirbant pas atsakovą UAB „Baltic Energy Service“ UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ teritorijoje nebuvo sudarytos saugios sąlygos dirbti. Kai ieškovas išlipo iš tanko, pastebėjo, kad ant denio, netoli to tanko, kuriame jis dirbo, su dujomis dirbo kitos įmonės darbuotojai, atstumas iki jų buvo apie 4-5 metrus. Kai ieškovas išlipo iš tanko, prie jo pribėgo vienas iš ten dirbusių vaikinų, kuris padėjo ieškovui užgesinti rūbus. Ieškovas to vaikino nepažįsta, ir bendrovės, kurios darbuotojai dirbo šalia, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu niekas neprisipažino, kad šalia tanko buvo atliekami darbai su dujomis. Tanke IV20 kilęs gaisras, kurio metu ieškovas buvo sužalotas, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo tirtas, dėl ko vėliau nebuvo galimybės nustatyti gaisro ir atitinkamai nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Tankų blokuose dirbo po vieną, kadangi 2 darbuotojai viename bloke paprasčiausiai netelpa. Nei ieškovas, nei kartu su juo trapus perstatantis kitas darbuotojas T. V. neturėjo jokių matuoklių (nei oro temperatūros, nei pavojingų sprogimui medžiagų). Dirbusiems tokių matuoklių niekada niekas neišdavinėjo. Matavimus turėjo padaryti atsakingas už darbų atlikimo kontrolę darbuotojas prieš leidžiant ieškovui atlikti darbus. Ieškovas dirbo su darbdavio išduotais darbiniais rūbais, kurie užsidegė nuo ugnies pliūpsnio, kas leidžia tikėti, kad darbdavio išduotos apsaugos priemonės nevisai tinka tam, kad apsaugotų nuo pavojų. Dėl sveikatos praradimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas liko be darbo ir negali turėti tinkamų pajamų. Pagal sudarytą su atsakovu darbo sutartį ieškovui buvo nustatyta mėnesinė alga 525,00 Eur bei numatyti priedai. UAB „Baltic Energy Service“ dirbo nuo 2018-01-22. Už 2018 m. sausio mėn. (7 darbo dienos) ieškovui, atskaičiavus mokesčius, buvo sumokėtas atlyginimas 487,00 Eur, už 2018 m. vasario mėn. (19 darbo dienų) - 966,00 Eur (500+466) (žr. banko sąskaitos išrašą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius). Iš viso už 26 darbo dienas gavo darbo užmokestį 1453,00 Eur. Vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, sudarė 55,88 Eur (1453:26). Mėnesio vidutinis darbo užmokestis - 1117,60 Eur (55,88 x20). Nuo 2020-05-17 ieškovui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis ir paskirta netekto darbingumo pensija. Nuo 2020-01-01 - 137,77 Eur, Nuo 2021-01-01 - 145,20 Eur. Kitų pajamų ieškovas neturi. Dėl sužalojimo darbe ir sveikatos praradimo už laikotarpį nuo 2020-05-17 iki 2020-12-31 negavo pajamų - 7348,72 Eur (1117,60-131,77) x 7,5). Už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-07-01 - 5834,40 Eur (1117,60 - 145,20) x 6). Iš viso padaryta turtinė žala - 13183,12 Eur. Po nelaimingo atsitikimo iki 2020 m., t. y. daugiau kaip 2 metus, ieškovas gydėsi stacionare ir ambulatoriškai. Ieškovui buvo atliktos 4 operacijos. Daugiau kaip 2 metus, kuriuos galima išbraukti iš gyvenimo, ieškovas praleido gydymo įstaigose, pastoviai gyveno su skausmais, patyrė didžiulius nepatogumus. Nepatogumus turi iki šiol. Be kitų asmenų pagalbos iki šiol negali save pilnai aptarnauti. Kartu su ieškovu nukentėjo ir jo šeima. Jie, kaip ir ieškovas, patyrė nepatogumus, dvasinį skausmą, nes pergyveno dėl ieškovo. Jiems tenka papildomi rūpesčiai. Ieškovas tapo neįgaliu, ieškant teisybės patyrė pažeminimus, patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, kuriuos jaučia iki šiol. Ieškovo fizinė būklė neleidžia jam gyventi pilnavertiško gyvenimo. Neturtinę žalą ieškovas vertina 20 000 Eur.

          Atsakovas UAB „Baltic Energy Service“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas neginčija fakto, kad 2018-03-08 dėl nelaimingo atsitikimo ieškovas nukentėjo ir ilgą laiką buvo gydomas, bet įvykio aplinkybes jis dėsto savo naudai, nuslėpdamas tam tikrus faktus. Ieškovas, būdamas profesionaliu gaisrininku, visą dieną iki nelaimingo įvykio ne tik netinkamai dėvėjo darbo rūbus, bet ir pažeidžiant darbų saugos reikalavimus, pradėjo darbus nesulaukus porininko, t. y. savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie neigiamų pasekmių savo sveikatai atsiradimo. Pažymėjo, kad dėl nelaimingo atsitikimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, kas reiškia, kad nebuvo nustatyti nei atsakovo, nei darbuotojų tyčiniai veiksmai ar neveikimas, jų kaltė. Atsakovas nurodė, kad ieškinyje nurodyti dienos ir mėnesio vidutinis darbo užmokestis neatitinka tikrovės, iš buhalterinės pažymos aiškiai matosi, kad ieškovui priskaičiuotas vienos dienos darbo užmokestis su mokesčiais sudarė 45,73 Eur, be to, ligos metu, kaip matosi iš bako išrašų, ieškovas gaudavo ligos išmokas iš Sodros, kurių sumą iki 2018-07-27 sudarė 1742,26 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo šeimos nariai neįvardinti ieškinyje, todėl neaišku, ar 20 000 Eur neturtinės žalos suma yra ieškovo reikalavimas ar ir ieškovo šeimos narių. Be to, atsakovas nurodė, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Iš pateikto ieškinio visiškai neaišku, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti atsakovo, kuo pasireiškė kaltė, nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių ieškovui.

            Trečiasis asmuo UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, be to, prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad trečiasis asmuo nėra susijęs su ieškovo reikalavimu ir atsakovo atsakomybės klausimu. Be to, iš pateikto ieškinio matyti, kad ginčo atveju nėra visų būtinų sąlygų atsakovo materialinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, kad nėra žinoma, kokiais duomenimis remiantis ieškovas mano, kad jo mėnesio vidutinis darbo užmokestis toks, koks nurodytas ieškinyje. Ieškovo reikalaujamos priteisti neturtinės žalos suma viršija teismų praktikoje nustatytus dydžius. Dėl ieškinio senaties nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2018-03-08, todėl šiuo atveju ieškovo reikalavimui dėl žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų senaties terminas, kuris pasibaigė 2021-03-08. Iš ieškinio matyti, kad ieškinys teismui pateiktas 2021-06-22.

            Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė G. M. patikslino reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo ir prašė iš atsakovo priteisti 13079,04 Eur sumą, kadangi išminusuoja Sodros 2021-06-23 ieškovui išmokėtą 102,08 Eur sumą.

        Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad jis atsakovo įmonėje pradėjo dirbti 2018 m. sausio mėnesį, įvykis įvyko 2018-03-08, buvo priimtas laivo surinkėjo pareigose. Lietuvoje gyvena nuo 1990 metų, Lenkijos pilietis, prieš tai dirbo Baltijoje (nuo 1997 m. iki likvidavimo), dirbo tokio pobūdžio darbą. Priimant į darbą buvo pravestas žodinis instruktažas dėl darbo saugos, jis instrukcijas pasirašė, ieškovas visus sertifikatus turėjo. Visos instrukcijos buvo lietuvių kalba, direktorius vertė į rusų kalbą, kurią ieškovas supranta, pats ieškovas instrukcijų neskaitė. Vėliau ieškovas patvirtino, kad priimant į darbą instruktažas truko 5 minutes, kad darbo saugos instrukcijų jam niekas į rusų kalbą nevertė. Tai buvo bendro pobūdžio darbo saugos instrukcijos. Ieškovas nebuvo supažindintas su taisyklėmis, kad dirbant šulinyje privalo dirbti du asmenys. Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje dirbo nuo 2018 m. sausio 20 d. Ieškovas paaiškino, kad prieš pradedant dirbti Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje formaliai buvo supažindintas su darbo saugumo instrukcijomis, t. y. darbdavio įmonės UAB „Baltic Energy Service“ meistras mėnesio pradžioje atnešdavo žurnalą, kuriame darbuotojai pasirašydavo, apie darbų saugą Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje tos bendrovės atstovai nesupažindino. Įvykio dieną jis nuo ryto dirbo uždarame žvejybiniame traleryje, mašinų skyriuje, reikėjo leistis į šulinius, kuriuose reikėjo tvirtinti įvairias detales. Įvykio metu šulinyje reikėjo perstatyti kopėtėles iš vienos vietos į kitą. Įvykis įvyko apie 15.40 val., ieškovas įlipo į šulinį, pagalbininkas jam padavė elektros laidą, šlifuoklį, ieškovas pamatavo ir pasižymėjo kopėtėlių perstatymo vietą, tuomet pagalbininkas paprašė į tualetą ir ieškovas jam leido nueiti. Ieškovas pasilenkė ir įjungęs šlifuoklį prisilietė prie metalo, įvyko žiežirbos, dujų sprogimas, ugnies pliūpsnis, tuomet įkvėpė ir išlipo į viršų. Ugnis prasidėjo nuo kojų, kilo į viršų, ieškovas numetė šalmą nuo galvos. Pribėgo šalia dirbę darbuotojai, ieškovą pradėjo gesinti. Ieškovui buvo šokas, nematė, ar šalia buvo jo porininkas. Buvo informuotas brigadininkas, jis paskambino meistrui, kurio įmonėje nebuvo. Išlipus iš šulinio, jam padėjo išeiti iš bloko, apačioje susirinkimų punkte laukė meistro, draugai galvojo, kad atvyks greitoji, ieškovas nieko neprisimena. Kol meistras atvažiavo ieškovas kentėjo, o atvažiavęs meistras nusprendė ieškovą įmonės automobiliu vežti į ligoninę. Išlipęs iš šulinio ieškovas nieko neprisimena, jis aplinkybes žino iš kitų pasakojimo ir ikiteisminio tyrimo. Atsimena tik tiek, kai ieškovas paskambino brigadininkui A., o daugiau nieko neprisimena. Kaip rūkė, ieškovas neprisimena, jį cigarete pavaišino korėjiečiai, tai užfiksavo kamera, bet to ieškovas neprisimena. Ieškovas iš karto po įvykio buvo šoke, skausmo nejuto, nieko neprisimena. Klaipėdos ligoninėje praleido 4 dienas, po to nuvežė į Kauną, kur praleido apie 4 savaites, po to 3 savaites Palangos sanatorijoje, gydymas tęsėsi 1,5 metų. Po Palangos dar atliko 2 operacijas, tai estetinės operacijos. Ieškovui nustatytas 50 proc. darbingumas. Gyvenimas labai pablogėjo, negali pasukti galvos į šoną, labai skauda, randai tempiasi, ant kojos yra didelė skylė, nebegali dirbti pagal specialybę (laivų korpuso suvirintoju), nuo to laiko niekur nedirba. Gauna apie 200 Eur neįgalumo, jo žmona yra pensininkė, jai mokama apie 250 Eur pensija, ieškovui šių metų rugpjūtį sukanka pensijinis amžius. Gulint ligoninėje Klaipėdoje, buvo atvykusi darbdavio įmonės atstovė, pervedė į sąskaitą 500 Eur, tik nesuprato, ar vaistams, ar kelionei į Kauną. Tą rytą darbus skirstė meistras, ieškovas tą dieną dirbo kartu su V.. Antras asmuo buvo paskiriamas tam, kad įlipus į šulinį, padėtų su apšvietimu, paduotų instrumentus ir kt., kad atsitikus įvykiui, kitas asmuo galėtų apie tai pranešti, tokius darbus visada skiriama dirbti po 2 asmenis. Šiuo atveju antras asmuo galėjo išeiti, nes toje patalpoje ieškovas dirbo ne vienas, šalia dirbo žmonės. Antras asmuo negali tilpti šulinyje, jame dirba tik vienas asmuo (šulinys 600x400 mm, šulinio gylis – maždaug iki ieškovo krūtinės). Ieškovas nežinojo tokio reikalavimo, kad antras asmuo negali pasišalinti, dirbant kituose cisternose privalėjo būti antras asmuo, kad su virve ištraukti galėtų, o šiuo atveju – ne. Iš ryto dirbo tame pačiame bloke, tik kituose šuliniuose, dirbo tokio pobūdžio darbus, kaip ir įvykio metu (montuojamos detalės), naudojo šlifuoklį, suvirinimo aparatą. Jokių dujų kvapo nejuto. Įvykio vietos šulinys buvo atidarytas prieš 15 minučių iki įvykio, šulinį atidarė kitos įmonės darbuotojai, kurie tikrino šulinius. Atidarant šulinį meistro nebuvo. Darbuotojams nebuvo išduoti dujų, deguonies ir kitų medžiagų matuokliai. Tokius matuoklius turėjo meistras. Ieškovas pažymėjo, kad ieškovui dirbant Prancūzijoje tokio pobūdžio darbus (pradirbo 6 metus), darbuotojams matuokliai buvo išduoti. Kaip buvo atidarytas šulinys, matė pats ieškovas, buvo ir V., buvo 8 žmonės. Iš ryto atėjo meistras ir paskirstė darbus, brigadininkas pasakė, kur reikia dirbti, davė eskizus. Meistro tą dieną ieškovas nematė. Atliekamų darbų niekas nekontroliavo. Tame bloke dirbo jau antrą dieną, įvykio dieną buvo objekto pridavimas. Darbinę aprangą darbdavys išdavė ir netikrindavo, kaip jie naudojami, rūbai nebuvo keičiami. Tai buvo darbiniai rūbai – švarkas, kelnės, liemenė, marškinėliai, savų drabužių neturėjo. Kaip reikėjo dėvėti rūbus, tokių reikalavimų nebuvo, vieni liemenę dėvėjo apačioje, kiti -viršuje. Ieškovas įvykio metu buvo rūkantis, tačiau žiebtuvėlio neturėjo, cigaretės ir žiebtuvėlis buvo dėžutėje. Šalia įvykio vietos (apie 3-4 metrus) dirbo kitos įmonės darbuotojai, kurie vykdė suvirinimo ir pjovimo darbus, dujinis pašildymo prietaisas gulėjo ant žemės, todėl ieškovo nuomone, kažkas eidamas pro šalį galėjo netyčia atsukti dujinį pašildymo prietaisą ir tokiu būdu galėjo po truputį nutekėti dujos. Šalia buvo naudojamos CO2 dujos, todėl truputį atsukus nesijaučia dujų kvapas. Toje patalpoje, kurioje dirbo ieškovas ir kitos įmonės darbuotojai, buvo pilna dūmų, tačiau ieškovui įtarimo dėl saugumo nekilo. Ieškovas dujų kvapo neužuodė. Tame bloke ieškovas dirbo nuo ryto, o šulinyje, kuriame atsitiko nelaimingas įvykis – apie 5-15 minučių.

           Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškovo poziciją palaikė, nurodė, kad darbo kodeksas (DK) ir kiti įstatymai darbdavį įpareigoja sudaryti saugias darbo sąlygas darbuotojams. Šiuo atveju darbdavys neužtikrino ieškovui saugių darbo sąlygų, nebuvo nustatyta gaisro priežasčių, nebuvo pranešta policijai, gaisrininkams apie įvykį. Iš ieškovo pusės nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Ieškovas suprato, kad tokius darbus turi dirbti 2 darbuotojai, t. y. vienas apačioje, kitas – viršuje, kuris turėjo paduoti įrankius. Pažymėjo, kad šiuo atveju neteisingai paskaičiuotas ieškovo vidutinis darbo užmokestis (pagal Vyriausybės nutarimą). Ieškovas dirba nuo sausio, įvykis – kovo, todėl nesant trims pilniems mėnesiams, skaičiuojama už du prieš tai einančius mėnesius (už sausį, vasarį). Už sausio 7 darbo dienos – 487,00 Eur, už vasarį – 966,00 Eur. Turtinė žala skaičiuojama nuo tos dienos, kai ieškovui buvo pradėta mokėti neįgalumo pensija. Neturtinę žalą ieškovas įvertina 20 000 Eur. Byloje pateiktos fotonuotraukos, kaip ieškovas atrodė po sužalojimo, ieškovas patyrė nudegimus. Darbdavys greitosios neiškvietė, atsakovas ieškovą į ligoninę gabeno savo automobiliu.

           Atsakovo atstovas V. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atsakomybėn buvo patraukti du įmonės darbuotojai – meistras M. ir technikos direktorius F.. Informaciją apie įvykį jis gavo įvykio dienos vakarą (apie 15.40 val.). Į objektą iš karto išvažiavo M., kuris pasitiko ieškovą, kuris jau buvo išėjęs iš cecho, ieškovas buvo sąmoningas, stovėjo, be to, rūkantis cigaretę, todėl meistras suprato, kad sveikatai rimtų pasekmių nėra, nutarė nekviesti greitosios, o į ligoninę ieškovą nuvežti įmonės automobiliu. Vėliau į ligoninę nuvyko įmonės personalo vadybininkė ir F.. Buvo išduota gydytoja pažyma apie tai, kad ieškovui yra lengvas nudegimas (10 proc.). Medicininė įstaiga turi pranešti policijai. Kadangi buvo lengvas sužalojimas, tai ir nepranešė policijai, to nepadarė ir atsakovas. Buvo sudaryta įmonėje dvišalė komisija, buvo pranešta Valstybinei darbo inspekcijai. Ieškovą pervežus į Kauną, buvo nustatytas sunkesnio laipsnio nudegimas, su ieškovu Kaune bendravo įmonės vadybininkė personalo klausimais. V. G. į įvykio vietą nevyko, kadangi neturi leidimo įeiti į teritoriją. Tai nebuvo uždara patalpa, tai yra liukas, jis nėra aukštas, tai nedidelė patalpa, tik nuleidus liuką gaunasi uždara patalpa, šią patalpą tikslinga vadinti tanku. Tai nėra šulinys. Tokio pobūdžio darbams visada skiriami 2 žmonės, šiuo atveju suvirinimo darbus atlikti buvo paskirtas ieškovas (kaip pirmas numeris), o pagalbiniams darbams atlikti - antras numeris. Yra daug instrukcijų, su kuriomis buvo supažindinti darbuotojai, tarp jų ir ieškovas. Su saugos taisyklėmis uždarose patalpose taip pat ieškovas buvo supažindintas. Galima traktuoti, kad šiuo atveju buvo vadovaujamasi instrukcijomis uždarose patalpose, bet realiai tai nebuvo visiškai uždara patalpa. Matuokliai buvo pirkti Prancūzijoje, jų parodymais abejoti negalima. Matuokliai neparodo deguonies kiekio, jie parodo CO2 (galbūt ir gamtines dujas) kiekį, tokį matuoklį turėjo meistrai, įvykio dieną matuoklį turėjo M.. Pagal praktiką matuokliu matuojama iš ryto. Negalėjo pasakyti, kur reglamentuota matuoklių naudojimo (matavimo) periodiškumas. Už darbų saugą buvo atsakingas technikos darbuotojas. Ieškovas turėjo laikytis saugumo taisyklių uždarose patalpose, ieškovas negalėjo pradėti darbų be porininko. Jo nuomone, kaip girdėjo iš specialistų, kad ieškovas norėdamas atsivėsinti galėjo žarna apsipurkšti deguonimi. Įmonė ieškovui gydymui, vaistams pervedė 500 Eur. Personalo vadybininkei bendraujant su ieškovo sutuoktine, sužinojo, jog ieškovui reikalingi pinigai vaistams, gydymui. Gaisrininkai nebuvo kviečiami, nes nebuvo atviro ugnies židinio. Darbo inspekcijai buvo pranešta kitą dieną po įvykio.

            Trečiojo asmens atstovas A. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad ginčas turi būti sprendžiamas tarp ieškovo ir atsakovo. Darbus atliko trečiojo asmens rangovas (atsakovas) rangos sutarties pagrindu. 3.2.17 punktas numato, kad rangovas privalo užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, dirbant keliems rangovams, užsakovas (trečiasis asmuo) paskiria asmenį koordinuoti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas. Saugias darbuotojų sąlygas turi užtikrinti rangovas (atsakovas). Iškviesti gaisrininkus turėjo tas, kas matė gaisrą. Pažymėjo, kad AB „Vakarų laivų gamykla“ yra motininė kompanija, ją sudaro ne viena įmonė (tarp jų dukterinė UAB „Baltic Energy Service“), kurioms naudojamos standartizuoti dokumentai, vienodos procedūros. Atsakovo įmonėje atskiro Priešgaisrinės saugos padalinio nėra. AB Vakarų laivų gamykla turi atskirą Priešgaisrinės saugos skyrių, tačiau jis nėra susijęs su atsakovo įmone, tačiau tikrai būtų ėmęsis veiksmų šiuo nelaimingo įvykio metu.

            Liudytojas A. F. teismo posėdžio metu parodė, kad jis įvykio metu dirbo atsakovo įmonėje technikos direktoriumi, jis buvo atsakingas už darbų saugą. Įvykis buvo 2018-03-08, tai buvo penktadienis, jis atvyko į gamyklą 7 val. ryto, buvo iki 11 val., meistro pareigas vykdė M., apžiūrėjo darbo vietas, sprendė kitus klausimus, po to išvyko į ofisą. Apie 16 val. jam paskambino iš gamyklos ir pranešė, kad jūsų darbuotojas juodas stovėjo rūkykloje, tuomet jis paskambino M., kuris pasakė, jog žino. Tuomet jis atvyko į gamyklą, bet M. jau buvo išvežęs ieškovą į ligoninę. Liudytojas sakė, kad reikia kviesti greitąją. Kažkuris gamyklos darbuotojas parodė įvykio vietą, ten rado numestus darbinius rūbus (švarką, liemenę). Kitus rūbus atsiėmė jau Kaune (megztinis, triko). Jis daiktus surinko, padarė nuotraukas, nuvežė į ofisą. Apie įvykį jis sužinojo iš Baltijos laivų statyklos technikos darbuotojo Lino (sakė, kad jų darbuotojas pastebėjo degantį žmogų ir padėjo jį užgesinti). Teritorija buvo Baltijos laivų statyklos. Tai buvo metalinė konstrukcija – metalinis blokas, kuris turėjo būti nuvežtas į gamyklą laivui konstruoti, blokas buvo uždarame ceche. Įvykis įvyko bloke, mažoje patalpoje, kuri skaitėsi uždara patalpa, joje dirbti buvo paskirti ir turėjo dirbti 2 žmonės – vienas vykdo darbus, kitas – stebi ir padeda. Ta patalpėlė, kurioje įvyko įvykis, vadinama cisterna, tanku. Tokio pobūdžio darbus dirbo jau 1,5 mėnesio. Vadovavosi keliomis instrukcijomis – laivų korpuso surinkėjams, suvirintojams, darbui su elektros įrankiais, darbui aukštumoje, darbui uždarose patalpose, priešgaisrinė. Ieškovas su instrukcijomis buvo supažindintas. Instruktažas pravedamas iš karto priimant į darbą. Instruktažas pravedamas ta kalba, kuria supranta darbuotojas. Ieškovas gerai supranta rusiškai. Instrukcijos buvo lietuvių kalba, tačiau instrukcijos žodžiu buvo išverstos į rusų kalbą. Instrukcijos jau buvo parengtos prieš liudytojui pradedant dirbti. Parodė, kad instrukcijos po įvykio buvo patobulintos, ką patobulino, pasakyti negalėjo. Turėjo 4 žurnalus, tarp jų ir uždarose patalpose, juose ieškovas pasirašė. Matuoklį turėjo tik meistras, matuoklis būna meistro kišenėje, matuoklis pastoviai būna įjungtas. Tą dieną meistras įvykio vietoje buvo ryte (9 val.) ir po pietų, bet liudytojas to nematė. Instrukcijose nebuvo numatyta matavimo periodiškumas, paprastai matuodavo iš ryto ir po pietų. Ar įvykio dieną meistras buvo įlipęs į tanką, negali pasakyti. Šiuo atveju tai nebuvo cisterna, o metalinis blokas, todėl ir matuoti nereikėjo, nes su dujomis nebuvo dirbama. Meistras atsakingas už darbo vietą. Liudytojas šios konkrečiai darbo vietos neapžiūrėjo, kadangi ryte apžiūrėjo meistras su užsakovu. Šiuo atveju turėjo dirbti 2 žmonės, kitas asmuo turėjo stovėti šalia ir stebėti, jis negalėjo pasišalinti, palikti ieškovo. Šiuo atveju virvės turėti darbininkams nereikėjo, čia nebuvo pavojingi darbai, čia buvo nauja konstrukcija, ji 5 dienas buvo užvirinta, uždaryta, ten dujų negalėjo būti. 2 žmonės skiriami dėl to, kad įlipus darbuotojui, jam gali pablogėti ir prireikti pagalbos. Liudytojas bloke, kuriame įvyko įvykis, buvo atvykęs prieš tris dienas. Ieškovas tame bloke dirbo pirmą dieną. Už bendrą darbų saugą atsakingas liudytojas, o darbo vietoje atsakingas meistras, o už visą saugumą atsakingas gamyklos (Baltijos laivų statykla) darbuotojai. Atsakingos abi įmonės.

             Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius. Neįgalumo tarnybai nustačius 45 proc. nedarbingumą, ieškovo trauma priskirta prie sunkių, tuo pagrindu praėjus daugiau nei 2 metams, VDI pradėjo tyrimą, tyrimas buvo atliekamas iš pirminio tyrimo surinktų duomenų, buvo surašomas naujas aktas, esmė išliko ta pati – nukentėjo darbuotojas kilusio gaisro metu. Gaisro priežastys nebuvo tiriamos. Pagal Priešgaisrinės saugos įstatymą, kiekvienas gaisras turi būti tiriamas ir nustatoma gaisro priežastis, tai atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnai. Tai liudytojas gali pasakyti, nes pats toje tarnyboje yra išdirbęs 11 metų. Šiuo atveju įmonė turėjo informuoti Klaipėdos gaisrininkus ir turėjo būti atliktas tyrimas gaisro priežasčiai nustatyti. Atliekant ekspertizę iškeliamos tik prielaidos, versijos. Nors ir buvo užgesintas gaisras, įmonė apie kilusį gaisrą turėjo informuoti Valstybinę priešgaisrinę apsaugos inspekciją, juolab, jog šiuo atveju nukentėjo žmogus. Gaisrai tiriami pagal kilimo vietą, todėl liudytojo nuomone, gaisrininkus turėjo iškviesti įmonė, kurios teritorijoje dirbo ieškovas. VDI pranešama apie įvykį, jei gavus iš gydymo įstaigos pažymą, nustatytas sunkus sveikatos sužalojimas. Pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus gydymo įstaiga pažymą turi išduoti per dienas, tačiau praktikoje išduodama vėliau. Jei yra akivaizdi trauma, įmonė turėtų pranešti VDI. Šiuo atveju nudegimas buvo 10 proc., todėl pranešti nereikėjo.

            Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba atsakovo įmonėje personalo administratore. Apie įvykį ji sužinojo sekančią dieną (prieš darbą) iš technikos direktoriaus, apie 8.30 val. ji nuvyko į ligoninę (buvęs Raudonasis kryžius), po 2-3 valandų pasikalbėjo su gydytoja, kuri nurodė, jog pas ieškovą eiti negalima. Ji ieškovą pamatė link vakaro, ieškovas buvo sąmoningas, sakė, jog įvyko nelaimingas atsitikimas. Ieškovas buvo toliau gydomas ligoninėje, ji susiskambino telefonu su ieškovo žmona, su ja ir susitiko, žmona paprašė pagalbos ir paramos gydymui, konkrečios paramos neįvardijo. Kuomet ieškovas gulėjo Klaipėdos ligoninėje, ieškovui įmonė pervedė pinigų sumą, nepamena sumos dydžio. Pinigai buvo vaistams, gydymui, operacijai. Liudytoja po 2-3 dienų nuvyko pas ieškovą į ligoninę, ieškovą aplankė palatoje, ieškovas parodė, kur jis apdegęs. Į Kauną taip pat buvo nuvažiavusi (prieš operaciją), važiavo kartu su technikos direktoriumi F., ieškovas papasakojo apie įvykio aplinkybes, kad įvykio metu buvo vienas, jo porininkas buvo nuėjęs, kad įjungus šlifuoklį kilo žiežirbos, įvyko užsiliepsnojimas. Po įvykio ieškovo drabužius atidavė ligoninė (Maximos maišas), buvo drabužiai ir asmeniniai daiktai, tarp kurių buvo cigaretės, žiebtuvėlis, peiliukas, markeris. Medicininė pažyma apie ieškovo sužalojimą liudytojai buvo perduota ligoninėje.

            Liudytojas E. D. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vakarų Baltijos laivų statykla projekto vadovu. To įvykio pats nematė, bet žino įvykio aplinkybes iš kolegų pasakojimo. Tuo metu jis buvo atsakingas už darbų saugą, jei teritorijoje dirbo daugiau nei du rangovai. Projekto vadovo pareiga yra užtikrinti saugias darbo sąlygas (pastoliai, apšvietimas ir pan.). Rangovo atstovas (meistras) turi užtikrinti, kad būtų vykdomas saugus darbas. Pasirašius rangos sutartį su rangovu, rangovui yra duodamas dokumentų paketas, kuriame aprašomos įmonės vidaus taisyklės ir darbų saugos taisyklės, o rangovo pareiga yra instruktuoti savo darbuotojus. Šiuo atveju nebuvo ypatingų sąlygų, nebuvo pavojingi darbai, tai buvo įprasti darbai laivų statybos korpusiniai darbai, todėl darbuotojai nebuvo informuojami ir kontroliuojami. Šiuo atveju darbuotojus kontroliavo rangovų meistrai. Liudytojas apie įvykį sužino jau po darbo, po 17.00 val. (nepamena kas informavo), jis nuėjo į įvykio vietą pasižiūrėti, jau temo (nuo jo darbo vietos iki įvykio vietos yra apie 200 metrų). Informavo, kad užsidegė darbuotojo rūbai. Nuėjęs į įvykio vietą, matė degėsių, nematė sprogimo požymių, jokių asmenų jau nebuvo. Tą dieną oficialiai jo niekas neinformavo, jis laukė informacijos. Žinojo, kad tą dieną nebuvo iškviesta nei gaisrinė, nei greitoji. Patvirtino, kad šiuo atveju jis nepateikinėjo dokumentų, susijusių su darbų sauga, rangovui pasirašyti. Patvirtino, kad šiuo atveju Priešgaisrinės saugos skyriaus atstovai būtų atvykę į nelaimingo atsitikimo vietą, bet jie nebuvo iškviesti. Negalėjo pasakyti, kuris Vakarų Baltijos laivų statykla atstovas apie nelaimingą įvykį sužinojo pirmas. Po įvykio buvo prielaida, kad degė sintetiniai rūbai, todėl buvo užtikrinta, kad dėvėtų tinkamus rūbus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

           ieškinys tenkintinas iš dalies.

          Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

          2018-01-19 tarp ieškovo W. M. Ž. (Lenkijos piliečio) ir atsakovo UAB „Baltic Energy Service“ sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 449, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti laivų korpuso surinkėjo pareigoms. Darbo sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad mėnesinė alga 525,00 Eur, galimi priedai. Darbo sutartis įsigaliojo nuo 2018-01-22.

          Ieškovas W. M. Ž. 2018-01-19 pasirašė Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale.

          2018-03-09 UAB „Baltic Energy Service“ direktoriaus įsakymu buvo sudaryta dvišalė komisija nelaimingam atsitikimui darbe, įvykusiam 2018-03-08, tirti. Iš 2018-04-18 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2018/2 matyti, kad nukentėjęs asmuo – W. M. Ž., nelaimingas atsitikimas įvyko 2018-03-08 15.40 val. UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ teritorijoje. Apie 15.30 val. T. V. ir W.M. Ž. atėjo pataisyti netinkamai pritvirtintą trapą. W.M. Ž. vienas, nesulaukęs porininko, nusileido į uždarą tanko bloką ir pradėjo darbus: išmatavo ir susižymėjo detales, kur reikėjo pataisyti. W.M. Ž. viena koja priklaupęs, įjungė kampinį šlifuoklį. Prilietus įjungtą kampinį šlifuoklį prie metalinio trapo, pradėjo eiti kibirkštys, susidarė ugnies pliūpsnis, to pasėkoje užsidegė jo apatiniai, o po to ir darbo rūbai, pradėjo lydytis šalmas, akiniai. W.M. Ž. numesdamas nuo galvos šalmą ir akinius, stengdamasis nekvėpuoti išlipo iš tanko bloko. Netoliese buvęs UAB „ Vakarų Baltijos laivų statykla“ darbuotojas, pamatęs iš tanko bloko IVA20 einančius dūmus ir išgirdęs pagalbos šauksmą, pribėgo ir pradėjo gesinti W.M. Ž. darbo rūbus. Ugnis buvo užgesinta laike 30 s. Tuo metu grįžo T. V.. Po įvykio W.M.Ž. paskambino M. M. ir pranešė apie nelaimingą atsitikimą. 15.40 val. M. M. gavęs pranešimą apie nelaimingą atsitikimą, atvyko į nelaimės vietą ir skubiai išvežė W.M. Ž. su apdegusiais rūbais įmonės automobiliu į Klaipėdos respublikinę ligoninę. 16.15 val. atvykęs technikos direktorius A. F., apžiūrėjo ir užfiksavo fotonuotraukomis įvykio vietą. Įvykio vietoje nerado šalmo ir akinių, tačiau pastebėjo prie tanko bloko angos sudėtas deguonies žarnas. Nelaimingo atsitikimo priežastys – prieš atliekant darbus uždarame tanko bloke nebuvo pamatuota dujų koncentracija ir tuo pažeista Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija „Dirbančiam laivo uždarose patalpose“ Nr. 22 4.4.2. punktas.

          Iš 2020-12-14 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2020/1 matyti, kad UAB ,Baltic Energy Service“ dvišalės komisijos 2018-04-18 surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2018/2 panaikintas, nes keitėsi traumos sunkumas (pakenkimas ieškovo sveikatai pagal vėlesnius medicininius dokumentus priskirtas prie sunkių) ir tokį įvykį darbe papildomai ištyrė Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius S. S.. Akte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta gaisro kilimo priežastis, tai yra nėra įrodyta , kad vienintelė galima gaisro kilimo priežastis yra degių/sprogių medžiagų, kurios galėjo būti darbo aplinkoje, užsidegimas, todėl dvišalės komisijos nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastis yra naikinama. Akte nurodyta, kad tiek įvykį tyrusi įmonės dvišalė komisija, tiek atlikto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta 2013-03-08 kilusio gaisro, kurio metu sužalojimus patyrė ieškovas, priežastis. Akte nurodyta, kad tiek įvykį tyrusi įmonės dvišalė komisija, tiek atlikto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta 2013-03-08 kilusio gaisro, kurio metu sužalojimus patyrė ieškovas, priežastis. Nurodyta, jog, nors M. M. teigimu ryte jis buvo šioje patalpoje su dujų ir deguonies kiekio matuokliais, kurie nefiksavo neatitikimo normai, tačiau sutiktina su eksperto išvada, kad medžiagų koncentracija ore daugiau kaip keturias valandas galėjo ir pasikeisti, nors tokie šaltiniai ir juos galėję įtakoti kitų darbuotojų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti. Be to, nukentėjusysis dėvėjo įmonės išduotus darbo rūbus, ant darbinio švarko buvo užsivilkęs taipogi darbdavio išduotą sintetinio audinio ir poliesterinio vidinio pamušalo pasiūtą liemenę, kuri linkusi į smilkimą ir šilumos akumuliavimą, todėl netinkama ugnies darbams atlikti. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad, nors įtariamasis A. F. nurodė, jog nukentėjusiojo naudota liemenė turėjo būti dėvima po darbo rūbais (darbiniu švarku), nukentėjusysis buvo įspėtas ir puikiai kaip buvęs gaisrininkas žinojo šį reikalavimą, tačiau visą dieną atlikęs analogiškus ugnies darbus, negavo nei vienos pastabos iš savo tiesioginio vadovo apie netinkamai dėvimą aprangą. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus rūbų tyrimą jokių degių skysčių ar medžiagų ant nukentėjusiojo rūbų neaptikta, tačiau, sutiktina, kad šios medžiagos dėl daiktų netinkamo laikymo ir uždelsto perdavimo tyrimui galėjo išgaruoti. Dėl išvardintų aplinkybių ir duomenų stokos negalima atmesti aplinkybės, kad nukentėjusiojo apranga iki patekimo į patalpą, kurioje vėliau kilo gaisras, galėjo turėti kontaktą su degiais skysčiais ir tai galėjo turėti įtakos rūbuose matomų atskirų lokalių išdegimų susiformavimui.

         2020-04-03 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centro teismo ekspertizės akte Nr. 65-1 (EA) padarytos šios išvados, kad: 1) gaisro židinio zona yra AB „Baltijos laivų statykla“ teritorijoje, projekto 7060 GB2 tanko IV20 apatinėje dalyje, į kurią patenka ir darbuotojas W. M. Ž.; 2) tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl galimai tanke IV20 buvusių dujų užsiliepsnojimo nuo frikcinės prigimties kibirkščių poveikio arba dėl nukentėjusiojo asmeninių apsaugos priemonių užsidegimo nuo frikcinės prigimties kibirkščių poveikio esant papildomoms aplinkybėms; 3) tikėtina, jog drabužiai (batai) galėjo užsidegti dėl galimai tanke buvusių dujų užsiliepsnojimo; 4) ant tirti pateiktų objektų (rūbų, avalynės), įvykio vietoje užfiksuotuose duomenyse yra terminių sprogimui/ugnies pliūpsniui, pjaunamo metalo, abrazyviniais diskais šlifuojamo metalo bei suvirinamo metalo kibirkščių poveikiui būdingų pėdsakų; 5) maža tikimybė, kad žiebtuvėlis su suskystintomis dujomis galėjo turėti įtakos gaisro kilimui; 7) darbai su įrenginiu (kampiniu šlifuokliu) priskiriami prie ugnies darbų, dėl šio įrenginio naudojimo galėjo kilti gaisras.

            2018-04-24 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu „Dėl W. M. Ž. nelaimingo atsitikimo darbe“ Nr. VPA SP5-1982 nuspręsta W. M. Ž. 2018-03-08 įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu.

            Iš 2018-03-09 medicininės pažymos matyti, kad W. M. Ž. nustatytas 16 proc. (duomenys neskelbtini) nudegimas. 2018-05-09 VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės epikrizės pažymoje Nr. 18/3123 nurodyta, kad W. M. Ž. gydėsi nuo 2018-03-08 iki 2018-03-13, apžiūrint rasta galvos, kaklo, abiejų šlaunų ir kairės blauzdos paraudimai, daugybinės pūslės, vietomis nusilupęs epidermis, bendras nudegimo plotas apie 10 proc. Išryškėjus giliam nudegimui perkeliamas į (duomenys neskelbtini) kliniką.

            Iš 2018-03-13 VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pažymos matyti, kad nukentėjusiam darbuotojui – W. M. Ž., atvežtam į ligoninės priėmimo skyrių 2018-03-08 16.57 val. nustatyti kūno nudegimai apie 10 proc.

             Iš 2018-04-12 (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos medicinos išrašo matyti, kad ieškovas stacionare gydytas nuo 2018-03-13 iki 2018-04-12 dėl traumos darbe. Iš 2018-07-19 VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pažymos matyti, kad ieškovui nustatyti grubūs, rausvi randai dešinėje kaklo ir veido pusėje, randai riboja kaklo judesius. 2018-12-05 (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos medicinos dokumentų išrašas patvirtina, jog ieškovui 2018-12-05 buvo atlikta operacija, diagnozė – (duomenys neskelbtini). Iš 2019-01-21 (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos medicinos išrašo matyti, kad likę randai po nudegimo kakle.

           2019-09-11, 2020-02-25 UAB (duomenys neskelbtini) ambulatorinės klinikos pažymos patvirtina, jog W. M. Ž. taikytas gydymas: (duomenys neskelbtini) - dėl randų po nudegimo.

            Iš 2020-07-30 Darbingumo lygio pažymos DL Nr. 1532 matyti, kad ieškovui nustatytas 45 proc. netektas darbingumas nuo 2020-07-21.

            Iš 2021-06-04 Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 415 matyti, kad ieškovui nuo 2020-05-17 iki 2022-08-22 (senatvės pensijos) nustatytas 50 proc. darbingumas.

            Iš Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos DLN-2 Nr. 416 matyti, kad ieškovui nuo 2020-11-24 neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.

            2020-08-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu „Dėl W. M. Ž. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio naujinimo“ nuspręsta W. M. Ž. nuo 2020-01-01 atnaujinti netekto darbingumo pensijos dydį - 131,77 Eur. 2021-06-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu „Dėl W. M. Ž. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio naujinimo“ nuo 2021-01-01 atnaujintas netekto darbingumo pensijos dydis – 145,20 Eur.

         Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ieškovui laikotarpiu nuo 2020-05-01 iki 2021-06-30 išmokėjo 1933,12 Eur netekto darbingumo pensijos, 200,00 Eur vienkartinę socialinio draudimo pensijos ir šalpos išmoką, 102,08 Eur netekto darbingumo periodinę kompensaciją, t. y. viso už 2020 metus – 1261,92 Eur, už 2021 metus – 973,28 Eur.

         Iš UAB „Baltic Energy Service“ buhalterinės pažymos matyti, kad darbuotojui W. M. Ž. priskaitytas vieno mėnesio vidurkis sudaro 955,76 Eur, t. y. 2018 m. sausio mėn. – 190,91 Eur, vasario mėn. – 525,00 Eur, kovo mėn. 793,12 Eur.

         Dėl trečiojo asmens prašymo taikyti ieškinio senatį. Trečiasis asmuo UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Teismas pažymi, kad civiliniame procese šalimis laikomi ieškovas ir atsakovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 41 straipsnis), o ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi, prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas.  Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju taikyti ieškinio senatį prašo trečiasis asmuo, teismas nepasisako dėl ieškinio senaties taikymo.

         Dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų.

          Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnis numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę, taip pat ir neturtinę žalą. Pagal DK 155 straipsnio 2 dalį, jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos. DK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. DK 158 straipsnio 2–4 dalys numato, jog kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

         Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. DSSĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrieji principai, kuriais vadovaujasi darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti. DSSĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams turi būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti.

          CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

          Pažymėtina, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rūpestingas ir pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugią aplinką, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes. Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-56/2013).

           Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas ieškovo įmonėje nuo 2018-01-22 dienos buvo įdarbintas laivų korpuso surinkėjo pareigose, nelaimingas atsitikimas darbo metu įvyko 2018-03-08, t. y. Rangos sutarties pagrindu atsakovo įmonės darbuotojams dirbant UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ teritorijoje. Iš Nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad apie 15.30 val. T. V. ir W.M. Ž. atėjo pataisyti netinkamai pritvirtintą trapą, W.M. Ž. vienas, nesulaukęs porininko, nusileido į uždarą tanko bloką ir pradėjo darbus - išmatavo ir susižymėjo detales, kur reikėjo pataisyti; W.M. Ž. viena koja priklaupęs, įjungė kampinį šlifuoklį; prilietus įjungtą kampinį šlifuoklį prie metalinio trapo, pradėjo eiti kibirkštys, susidarė ugnies pliūpsnis, to pasėkoje užsidegė jo apatiniai, o po to ir darbo rūbai, pradėjo lydytis šalmas, akiniai; W.M. Ž. numesdamas nuo galvos šalmą ir akinius, stengdamasis nekvėpuoti išlipo iš tanko bloko. Nesant duomenų apie sunkų sveiktos sutrikdymą, darbdavio sudaryta dvišalė komisija atlikusi įvykio darbe tyrimą, 2018-04-18 surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Ieškovui su 2020-10-20 prašymu pasikreipus į Valstybinę darbo inspekciją dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo papildomo tyrimo, Valstybinė darbo inspekcija, esant duomenų apie ieškovui nustatytą 45 proc. nedarbingumą, inicijavo papildomą įvykio tyrimą, ankstesnis 2018-04-18 surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas buvo panaikintas. Atlikus papildomą tyrimą, 2020-12-14 surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas.

           Iš 2020-12-14 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2020/1 nustatyta, kad 2013-03-08 kilusio gaisro priežastis (-ys) nebuvo nustatytos, nes šiuo atveju gaisro tyrimo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai nevykdė, jie į objektą nebuvo iškviesti. Akte konstatuota, jog Valstybinei darbo inspekcijai pagal kompetenciją nėra priskirtas gaisrų tyrimas, todėl įvykio darbe tyrimo metu nenustatinėjamos gaisro kilimo priežastys, kokie specialieji gaisrinės saugos reikalavimai yra pažeisti, o vadovaujamasi teisės aktų nustatyta tvarka institucijų pateiktomis išvadomis. Kaip matyti iš 2020-12-14 Nelaimingo atsitikimo darbe akto, akte nėra konstatuota nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, nėra konstatuota ir darbdavio neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

           Pagal DSSĮ nuostatas, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti (DSSĮ  27 straipsnio 1 dalis). Pagal DSSĮ 27 straipsnio 2 dalį, darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat jie turi būti supažindinti su šio Įstatymo 22 straipsnyje nurodytais darbuotojų evakavimo planais. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, ir darbuotojus, atliekančius įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai.

          Pažymėtina, kad Valstybinės darbo inspekcijos Instruktavimo tvarkos nustatymo ūkio subjekte metodinėse rekomendacijose nurodyta jog instruktavimo tikslas – išaiškinti darbuotojams, kaip saugiai atlikti jiems pavestus darbus, kad darbuotojai išvengtų traumų ir sveikatos sutrikimų bei savo neatsargiais veiksmais nesužalotų kitų. Be to, po instruktavimo privalu įsitikinti, kad darbuotojai viską suprato. pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos“ aprašą, instrukcijų tekstas turi būti aiškus, nurodymai ir reikalavimai trumpi, konkretūs, be nuorodų į kitus teisės aktus; instrukcijos turi būtų parengtos lietuvių kalba ar kita darbuotojui suprantama kalba (Aprašo 7 punktas). Liudytojas A. F. teismo posėdžio metu parodė, jog priimant į darbą darbo saugos instrukcijos buvo lietuvių kalba, tačiau ieškovui jos žodžiu buvo išverstos į ieškovui suprantamą kalbą – rusų kalbą. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad visos instrukcijos buvo lietuvių kalba, direktorius vertė į rusų kalbą, kurią ieškovas supranta, pats ieškovas instrukcijų neskaitė, vėliau ieškovas patvirtino, kad priimant į darbą instruktažas truko 5 minutes, kad darbo saugos instrukcijų jam niekas į rusų kalbą nevertė, tai buvo bendro pobūdžio darbo saugos instrukcijos. Ieškovo teigimu, jis  nebuvo supažindintas su taisyklėmis, kad dirbant šulinyje privalo dirbti du asmenys. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kokia darbdavio nustatyta tvarka turi būti instruktuojami darbuotojai. Nagrinėjamu atveju, ieškovo instruktavimas buvo įformintas registravimo žurnale ieškovui pasirašant. Kaip matyti iš pateikto instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo, ieškovas pasirašė už 6 pirmines instrukcijas (Nr. 7, 11, 16, 19, 21, 22). Bylos duomenimis, minėtos instrukcijos yra lietuvių kalba, nėra duomenų, jog jos būtų išverstos į ieškovui suprantamą kalbą. Ieškovas yra Lenkijos pilietis, lietuvių kalbos jis nemoka, supranta rusų kalbą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos instrukcijos, kurios nurodytos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale, yra didelės apimties, todėl labiausiai tikėtina, jog minėtos instrukcijos ieškovo instruktažo metu nebuvo išsamiai žodžiu išverstos į ieškovui suprantamą kalbą. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas išvadai padaryti, jog ieškovas priimant į darbą nebuvo tinkamai supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis darbo vietoje. Be to, ieškovo paaiškinimais, pradedant dirbti Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje, formaliai buvo supažindintas su darbo saugumo instrukcijomis, t. y. darbdavio įmonės UAB „Baltic Energy Service“ meistras mėnesio pradžioje atnešdavo žurnalą, kuriame darbuotojai pasirašydavo. Pažymėtina, kad byloje duomenų apie tai, jog ieškovas būtų supažindintas su UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ darbo saugos instrukcijomis, nėra. Liudytojas E. D. (UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ darbuotojas, įvykio metu jis buvo paskirtas koordinatoriumi darbuotojams saugių darbo sąlygų sudarymui) patvirtino, jog pasirašius rangos sutartį su rangovu (šiuo atveju su atsakovu), rangovui yra duodamas dokumentų paketas, kuriame aprašomos užsakovo įmonės (UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“) vidaus taisyklės ir darbų saugos taisyklės, o rangovo pareiga yra instruktuoti savo darbuotojus. Byloje trečiasis asmuo pateikė tokių instrukcijų paketą (Darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimo ir pasirengimo vykdyti forma, įrašas Nr. 149), kurį pasirašę trys atsakovo atstovai, tarp jų ir direktorius V. G.. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovas V. G., minėtų instrukcijų pakete yra ne jo parašas, už jį yra pasirašęs kitas asmuo (negalėjo pasakyti, kuris asmuo yra pasirašęs). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog neįrodyta aplinkybė, kad ieškovas prieš pradedant darbą kitos įmonės teritorijoje buvo tinkamai informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius kitoje įmonėje, kad ieškovas tinkamai instruktuotas dirbti kitoje įmonėje, kad ieškovui buvo suteikta informacija apie kitoje įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones.

         Kaip matyti iš byloje duotų ieškovo, atsakovo atstovo paaiškinimų, liudytojo A. F. parodymų, ikiteisminio tyrimo medžiagos, po 2018-03-08 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovui nei darbdavio atstovas, nei įmonės, kurios teritorijoje atsakovas dirbo, atstovas greitosios pagalbos ieškovui neiškvietė, ieškovą į gydymo įstaigą atsakovo įmonės automobiliu išvežė atsakovo įmonės atstovas – meistras M. M.. Pažymėtina, kad DSSĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog padalinio vadovas, o kai jo nėra – darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti pirmosios pagalbos suteikimą darbuotojams ir, jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų darbe, ūmių susirgimų darbe atvejais. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu M. M. duodamas parodymus patvirtino, kad po įvykio ieškovas „buvo apjuodęs“ (baudžiamosios bylos Nr. 04-2-00052-18, 2 t., b. l. 4). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismo vertinimu, M. M. matydamas pajuodusį ieškovą ir apdegusius jo rūbus, turėjo suprasti, jog ieškovas nukentėjo įvykusio gaisro metu ir, kad jam būtina kviesti greitąją pagalbą. Juolab, jog A. F. (įvykio metu buvo atsakingas už darbuotojų saugą) teismo posėdžio metu parodė, kad jis po įvykio liepė kviesti ieškovui greitąją medicinos pagalbą. Pažymėtina, kad ieškovas stipriai apdegęs veidą, rankas, kojas matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovas dėl įvykio metu padaryto sužalojimo neteko 50 proc. darbingumo, teismo vertinimu, nelaimingo įvykio metu padaryti sužalojimai turėjo būti akivaizdūs ir dėl tokio sužalojimo ieškovo darbdaviui atstovaujantis asmuo privalėjo ieškovui iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o ne įmonės automobiliu gabenti ieškovą į ligoninę.

          Iš 2020-12-14 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2020/1 nustatyta, kad 2013-03-08 kilusio gaisro priežastis (-ys) nebuvo nustatytos, nes šiuo atveju gaisro tyrimo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai nevykdė, jie į objektą nebuvo iškviesti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta ir atlikta ekspertizė, kurią atlikus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos gairinių tyrimų centras pateikė 2020-04-03 teismo ekspertizės aktą Nr. 65-1(EA), kuriame pateiktos išvados, jog tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl galimai tanke IV20 buvusių dujų užsiliepsnojimo nuo frikcinės prigimties kibirkščių poveikio arba dėl nukentėjusiojo W.M. Ž. asmeninių apsaugos priemonių užsidegimo nuo frikcinės prigimties kibirkščių poveikio esant papildomoms aplinkybėms. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, nelaimingo darbe atsitikimo metu kilo gaisras, kurio metu buvo sužalotas darbuotojas (ieškovas), tačiau jį užgesinus nei ieškovo darbdavio atstovas, nei įmonės, kurioje ieškovas dirbo, atstovas nesiėmė priemonių gaisro priežasčiai nustatyti, t.y. neiškvietė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnų. Akcentuotina, jog DSSĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nustatyti ne tik aplinkybes, bet ir priežastis, dėl kurių įvyko įvykis. Šiuo atveju siekiant nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis, buvo būtina nustatyti gaisro kilimo priežastis, o tai galėjo atlikti tik nedelsiant po įvykio iškviesti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnai. Nagrinėjamu atveju nei ieškovo darbdavio atstovas, nei įmonės, kurios teritorijoje dirbo ieškovas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnų neiškvietė, dėl ko buvo eliminuota galimybė gaisro kilimo priežasčiai nustatyti ir atitinkamai nelaimingo atsitikimo priežasčiai nustatyti. Liudytojas S. S. (VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius) teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors šiuo atveju ir buvo užgesintas gaisras, įmonė apie kilusį gaisrą turėjo informuoti Valstybinę priešgaisrinę apsaugos inspekciją, juolab, jog šiuo atveju nukentėjo žmogus; liudytojas pažymėjo, kad atliekant ekspertizę iškeliamos tik prielaidos, versijos. Bylos duomenimis, ekspertizė buvo atlikta jau praėjus dvejiems metams po nelaimingo atsitikimo, todėl padarytos tik tikėtinos gaisro kilimo priežastys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas, kaip ieškovo darbdavys, neįvykdė įstatyme numatytos pareigos nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežasčiai nustatyti.

          Kaip matyti iš atliktos ekspertizės akto, viena iš tikėtinų gaisro priežasčių yra tai, kad gaisras galėjo kilti dėl galimai tanke IV20 buvusių dujų užsiliepsnojimo nuo frikcinės prigimties kibirkščių poveikio. Tiek atsakovo atstovas, tiek liudytojas A. F. teismo posėdžio metu paaiškino, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad ieškovui dirbant tanke IV20, buvo vadovaujamasi Dirbančiam laivo uždarose patalpose darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 22 (Instrukcija) (baudžiamosios bylos Nr. 04-2-00052-18, 3 t., b.l. 13-21). Pagal minėtos Instrukcijos 4.4.2. punktą, prieš pradedant darbus uždarose patalpose, būtina atkreipti dėmesį į tai, ar neprisotintas oras pavojingomis sprogimui bei nuodingomis medžiagomis, o taip pat patikrinti temperatūrą. Šiuo atveju ieškovo, atsakovo atstovo paaiškinimai, liudytojo A. F. parodymai teismo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu duoti M. M. parodymai patvirtina, kad O2 ir CO2 daviklis, kurias matuojama dujų koncentracija tankuose (kuriuose dirbo ieškovas), buvo išduotas tik meistrui M. M., tiesiogiai dirbę tankuose darbuotojai tokių matuoklių neturėjo. Be to, iš atsakovo atstovo paaiškinimų, liudytojo A. F. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad tokio matuoklio naudojimo periodiškumas nėra nustatytas jokiose atsakovo įmonės darbo saugos instrukcijose. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. patvirtino, kad į jo pareigybes įeina patikrinti, pamatuoti dujų koncentraciją prieš atliekant darbus uždarose patalpose, bloko tankuose, kad nėra apibrėžta, kiek laiko turi praeiti nuo dujų koncentracijos patikros iki darbo pradžios, be to, M. M. patvirtino, jog įvykio dieną dujų koncentraciją tanke IV20 pamatavo nuo 9.00 iki 9.45 val., o daugiau papildomai nematavo. Dar daugiau, liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atliekant darbus uždarame tanko bloke dujų koncentracija turi būti tikrinama ryte ir vakare, tai buvo aptariama susirinkimų metu su UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ meistrais. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo įmonė nebuvo apibrėžusi darbo saugos instrukcijose matuoklių naudojimo periodiškumo dirbant darbuotojams uždarose patalpose. Šiuo atveju ieškovas darbą tanke pradėjo apie 15.30 val., o matuokliu dujų koncentracija tanke buvo patikrinta tik ryte. Pažymėtina, jog 2020-12-14 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2020/1 įvykį tyręs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius nurodė, jog sutinka su eksperto išvada, kad medžiagų koncentracija ore daugiau kaip keturias valandas galėjo ir pasikeisti. Reikšminga aplinkybe teismas pripažįsta  tai, jog tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo liudytojas A. F. patvirtino, kad atsakovo darbo saugos instrukcijos po įvykio buvo patobulintos, tačiau ką konkrečiai keitė ir patobulino, jis neaptikslino. Vertinant išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas neužtikrino darbo saugos dirbant ieškovui laivo uždarose patalpose (tanke).

          Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip ieškovo darbdavys, neįvykdė pareigos ieškovą tinkamai supažindinti su darbo saugos instrukcijomis, neįvykdė pareigos po nelaimingo atsitikimo darbe iškviesti greitosios medicinos pagalbos ieškovui, neįvykdė pareigos iškviesti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnus gaisro priežasčiai nustatyti, dėl ko nebuvo nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, be to, atsakovas neužtikrino darbo saugos dirbant ieškovui laivo uždarose patalpose, tokiu būdu pažeidė DK 158 straipsnio 1 dalyje, DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje, 40 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 1, 2 dalyse, 29 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darytina išvada, jog minėti atsakovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala dėl sveikatos sužalojimo. Esant tokioms aplinkybės, darytina išvada, jog yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei, todėl atsakovas ieškovui turi atlyginti pagrįstą turtinę ir neturtinę žalą.

          Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovo veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Byloje nėra duomenų, kad įvykio metu ieškovas su savimi būtų turėjęs žiebtuvėlį ir cigaretes. Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad pateiktoje medžiagoje nėra informacijos, kad gaisro vietoje buvo žiebtuvėlis su suskystintomis dujomis, be to, pažymėjo, jog yra maža tikimybė, kad žiebtuvėlis su suskystintomis dujomis galėjo turėti įtakos gaisro kilimui. Byloje taip pat nėra nustatyta atsakovo nurodyta aplinkybė, jog įvykio dieną ieškovas atsivėsinant save purškė deguonimi (naudojant žarną). Pastebėtina, kad nelaimingas įvykis įvyko 2018-03-08, t. y. įvykis įvyko ankstyvą pavasarį ir tai nebuvo karštasis metų laikas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nebuvo tinkami supažindintas su darbo saugos instrukcijomis, šiuo atveju antro darbuotojo pasišalinimas įvykio metu nepripažintina aplinkybe, kuomet ieškovo veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus apie tai, kad jis neatsimena, kaip po įvykio rūkęs, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog ieškovas rūkymo veiksmą atliko būdamas šoko būsenoje.

         Dėl turtinės žalos priteisimo.

         Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 4 dalimi, žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojantis CK 6.283 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, kuris buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisę į tokį atlygintinos žalos dydį, kurio nepadengia tam asmeniui išmokėtos socialinio draudimo išmokos, nustatytos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka; netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; netekto darbingumo periodinė kompensacija) ir Socialinio draudimo pensijų įstatyme (netekto darbingumo pensija), kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 ir kt.).

            Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013 ir kt.).

           Ieškovas turtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad pagal sudarytą su atsakovu darbo sutartį ieškovui buvo nustatyta mėnesinė alga 525,00 Eur bei numatyti priedai. UAB „Baltic Energy Service“ dirbo nuo 2018-01-22. Už 2018 m. sausio mėn. (7 darbo dienos) ieškovui, atskaičiavus mokesčius, buvo sumokėtas atlyginimas 487,00 Eur, už 2018 m. vasario mėn. (19 darbo dienų) - 966,00 Eur (500+466) (žr. banko sąskaitos išrašą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius). Iš viso už 26 darbo dienas gavo darbo užmokestį 1453,00 Eur. Vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, sudarė 55,88 Eur (1453:26). Mėnesio vidutinis darbo užmokestis - 1117,60 Eur (55,88 x20). Nuo 2020-05-17 ieškovui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis ir paskirta netekto darbingumo pensija. Nuo 2020-01-01 - 137,77 Eur, Nuo 2021-01-01 - 145,20 Eur. Kitų pajamų ieškovas neturi. Dėl sužalojimo darbe ir sveikatos praradimo už laikotarpį nuo 2020-05-17 iki 2020-12-31 negavo pajamų - 7348,72 Eur (1117,60-131,77) x 7,5). Už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-07-01 - 5834,40 Eur (1117,60 - 145,20) x 6). Iš viso padaryta turtinė žala - 13183,12 Eur. Parengiamojo teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą ir prašė iš atsakovo priteisti 13 079,04 Eur turtinės žalos, t. y. sumažino Sodros ieškovui sumokėtą 102,08 Eur sumą.

           Pažymėtina, kad nukentėjusio asmens iki suluošinimo ar kitokio sužalojimo gautos pajamos apskaičiuojamos, nustatant jo vidutinį mėnesio pajamų dydį. Nukentėjusio asmens, kuris dirbo pagal darbo sutartį, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu „Dėl darbo kodekso įgyvendinimo“ Nr. 496 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), įsigaliojusį nuo 2017 m. liepos 1 d.

           Iš atsakovo pateiktos buhalterinės pažymos nustatyta, kad ieškovas 2018 m. sausio mėn. dirbo 8 darbo dienas, priskaityta darbo užmokestis – 190,91 Eur, 2018 m. vasario mėn. dirbo 19 darbo dienų, priskaityta darbo užmokestis – 525,00 Eur, 2018 m. kovo mėn. dirbo 6 darbo dienas, priskaityta darbo užmokestis – 793,12 Eur, viso priskaityta darbo užmokesčio – 1509,03 Eur, vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 955,76 Eur.

          Iš pateiktos buhalterinės pažymos, ieškovo darbo grafiko matyti, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius. Pagal Aprašo 5.7. punktą, jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju – mažiau kaip 6 mėnesius), jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis Aprašo 5.4 ir 5.5 papunkčių nuostatomis. Pagal Aprašo 5.4. punktą, vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Iš atsakovo pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad atsakovas, skaičiuodamas ieškovo vidutinį darbo užmokestį, vadovavosi minėtu Aprašu. Taigi, ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis laikytinas 955,76 Eur.

           Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ieškovui laikotarpiu nuo 2020-05-01 iki 2020-12-31 išmokėjo 1261,92 Eur netekto darbingumo pensijos, o laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30 – 973,28 Eur.

           Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalies, 6.290 straipsnio 1 dalies, DK 155 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas sprendžia, kad ieškovas įgyja teisę reikalauti darbdavį (atsakovą) atlyginti tokią turtinės žalos dalį, kurios nepadengė socialinio draudimo išmokos. Šiuo atveju dėl sužalojimo darbe ir sveikatos praradimo už laikotarpį nuo 2020-05-17 iki 2020-12-31 ieškovui iš atsakovo priteistina 5906,28 Eur (955,76 Eur x 7,5 mėn - 1261,92 Eur), o už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-07-01 – 4761,28 Eur (955,76 Eur x 6 mėn - 973,28 Eur), iš viso už ieškovo prašomą laikotarpį iš atsakovo ieškovui priteistina 10 667,56 Eur turtinės žalos atlyginimo.

        Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

        Pagal DK 151 straipsnio nuostatas darbdavys turi pareigą atlyginti darbuotojui padarytą žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

        Pirmiausia spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui, teismas pažymi, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra išskirtinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą; svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Neturtinės žalos pripažinimas yra vienas iš asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo būdų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortą teikiančių dalykų, t. y. kompensacija už moralinius praradimus reiškia tam tikrą substituciją, kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrą, pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės.

          Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

          Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovui padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, ieškovui neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumas.

           Iš baudžiamoje byloje Nr. 04-2-00052-18 esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados (baudžiamosios bylos Nr. 04-2-00052-18, b. l. 44) matyti, kad W.M. Ž. į Respublikinę Klaipėdos ligoninę atvyko 2018-03-08, 16.27 val., apžiūrint (duomenys neskelbtini) nudegimas, paguldytas į (duomenys neskelbtini) skyrių, preliminari diagnozė – (duomenys neskelbtini) nudegimas (16 laipsnių), nudegiminė liga, hipervolemija. 2018-03-11 ieškovas perkeltas į plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrių. Išryškėjus giliam nudegimui, 2018-03-13 tolimesniam gydymui išvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas (duomenys neskelbtini) skyrių. Galutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) nudegimai (apie 10 laipsnių). Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje ieškovas gydytas nuo 2018-03-13 iki 2018-04-12, veido srityje ties antakiais, aplink lūpas stebimos nudegimo žaizdos padengtos šašais, kaklo srityje, ausų srityje – gilaus laipsnio nudegimai, žaizdos balkšvais dugnais, kairės plaštakos srityje pavienės iki 3 cm žaizdelės, kairės blauzdos ir šlaunies srityje kelios iki 5 cm skausmingos žaizdelės, dešinės šlaunies paviršiuje apie 20 cm nudegimo žaizda. 2018-03-16 bendrinėje nejautroje atnaujintas kaklo žaizdų dugnas iki kapiliarinio kraujavimo, paimti du dalies odos storio transplantantai nuo kairės šlaunies priekio ir šoninio paviršių. Apklijuoti ant žaizdų, uždėti parafino tinkleliai, sterilūs tvarsčiai. 2018-04-04 bendrinėje nejautroje atnaujintas kaklo žaizdų dugnas, paimtas dalies odos storio transplantantas  nuo kairės šlaunies vidinio paviršiaus, aplikuotas ant žaizdų, uždėti parafino tinkleliai, sterilūs tvarsčiai. 2018-04-12 stacionare gydymas baigtas, išrašytas ambulatoriniam gydymui. Galutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) nudegimas, IIA-IIB-III, 15 laipsnių.

            Remiantis medicininiais dokumentais, teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą, kad W.M.Ž. nustatytas terminis IIA-IIB-III laipsnio (duomenys neskelbtini) nudegimas, apimantis 15 laipsnių kūno paviršiaus, bei išorinių kvėpavimo takų nudegimas. Patirti nudegimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

           Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-07-29 rekomendacijose dėl pagalbos poreikio matyti, kad ieškovui kito asmens pagalba padidintų savarankiškumo galimybes, palengvintų kasdienę veiklą; techninės pagalbos priemonės padidintų žinių taikymo galimybes. 

           NDNT sprendimuose patvirtintos ieškovui diagnozės dėl nelaimingo atsitikimo, medicininiuose išrašuose užfiksuoti duomenys, ieškovo paaiškinimai patvirtina, jog dėl patirtų sužalojimų likę randai riboja  ieškovo kaklo, veido judesius, ko pasėkoje riboja galimybę rasti tinkamą darbą ir apsunkina gyvenimo kokybę.

            Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad grįžęs iš Kauno klinikų jis 3 savaites praleido reabilitacijoje – (duomenys neskelbtini), po reabilitacijos ieškovui buvo atliktos dar 2 estetinio pobūdžio operacijos. Ieškovo paaiškinimu, jam gydymas tęsėsi 1,5 metų. Po sveikatos sužalojimo jam gyvenimas labai pablogėjo, negali pasukti galvos į šoną, labai skauda, randai tempiasi, ant kojos yra didelė skylė, nebegali dirbti pagal specialybę (laivų korpuso suvirintoju), nuo to laiko niekur nedirba, gauna apie 200 Eur neįgalumo pensijos per mėnesį.

            Akivaizdu, kad   dėl sužalojimo darbe ieškovas patyrė ir iki šiol patiria tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Ieškovui neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumas, dėl ko nėra tikimybės, jog ieškovo sveikata ateityje gali pagerėti. Dėl patirtų sužalojimų darbe ir perpus sumažėjusio darbingumo ieškovas neteko galimybės toliau dirbti ne tik pagal specialybę, bet apsunkino galimybę susirasti ir dirbti kitą darbą, taip pat dėl sveikatos pablogėjimo, fizinio krūvio apribojimo tapo apsunkintas ir kasdienis ieškovo gyvenimas, buitis. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog sumažėjo ieškovo socialinės galimybės, kad ieškovui ateityje pakartotinai reikės papildomų operacijų ar kito gydymo, taip pat nėra jokių medicininių įrašų, jog ieškovui yra likęs poreikis vartoti skausmą malšinančius, nervus raminančius ar kitus medikamentus. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas po gydymo būtų bandęs ieškoti darbo, atitinkančio jo sveikatos būklę ir nustatytą darbingumo lygį. Teismas taip pat atsižvelgia į ieškovo išdirbtą laiką atsakovo bendrovėje (dirbo 1,5 mėnesio), taip pat atsižvelgtina į tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko likus beveik 4,5 metams iki ieškovo senatvės pensinio amžiaus, šiuo metu ieškovui jau yra sukakę pensinis amžius (pagal 2021-06-04 Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 415, ieškovui senatvės pensija nuo 2022-08-22). Taip pat atsižvelgtina ir į atsakovo elgesį po nelaimingo atsitikimo, t. y. kad atsakovas ieškovui už gydymą pervedė 500 Eur (šios aplinkybės ieškovas neginčijo).

         Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismui įvertinus ieškovo patirtus išgyvenimus, pakenkimo sveikatai mastą, galimybes dirbti fizinį darbą ir kt., ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe priteistina 7 000 Eur neturtinė žala. Būtent toks neturtinės žalos atlyginimas teismo vertinimu laikomas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu dėl darbuotojo sveikatos sutrikdymo pagal byloje nustatytas aplinkybes. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) priteisiama nuo 2 896,20 Eur (10 000 Lt) iki 25 000 Eur neturtinė žala: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003 (šioje byloje darbuotojui buvo nutraukti kairės rankos pirmasis pirštas ir nykštys, darbuotojas neteko 60 proc. darbingumo, priteista 15 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004 (darbuotojas patyrė daugybinius kaulų lūžius, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 15 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006 (darbuotojas patyrė pavojingą gyvybei kūno sužalojimą, jam nustatytas smegenų pakenkimas ir kaukolės pamato lūžis, priteista 25 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006 (darbuotojas dėl kritimo iš aukščio neteko 100 procentų darbingumo, buvo nustatyta pirma invalidumo grupė su visiška negalia, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006 (darbuotojas neteko 40 proc. darbingumo, taip pat patyrė estetinius išvaizdos sužalojimus dėl sprogimo, priteista 30 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007 (dėl traumos darbuotojas neteko 85 proc. darbingumo, jam nustatyta pirma invalidumo grupė, apsunkintos judėjimo galimybės, sutriko lytinė funkcija, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008 (darbuotojas neteko plaštakos, nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012) (darbuotojas patyrė sunkią traumą, nustatytas smegenų sumušimas ir kaukolės lūžiai, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 (darbuotojas tapo neįgalus, nedarbingas, paralyžiuotas ir priklausomas nuo aplinkinių, jam būtina nuolatinė slauga, priteista 21 721,50 Eur (75 000 Lt) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 (darbuotojui buvo traumuota dešinė plaštaka, kuri vėliau dėl traumos amputuota, dėl to jis neteko 45 procentų darbingumo, priteista 25 000 Eur neturtinės žalos).

          Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra  pagrįstas iš dalies, todėl tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovo dėl 2018-03-08 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priteistina 10 667,56 Eur turtinės ir 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

          Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

          Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje numatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai

          Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-09-23    sprendimu ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pateikta 2022-08-22 pažyma patvirtina, kad išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 1089,61 Eur.

          Atsakovas byloje nepateikė rašytinių įrodymų savo bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti.

          Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti 33 079,04 Eur žalos atlyginimo, o teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 17 667,56 Eur žalos atlyginimo, laikytina, jog patenkinta 53 proc. ieškiniu pareikštų reikalavimų.

Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo valstybės naudai proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistina 577,49 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Be to, iš atsakovo valstybės naudai proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistina 398,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas 96 straipsnio 1 dalis).

  Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Energy Service“, įmonės kodas 302308380, 10 667,56 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt septynis Eur 56 ct) turtinės žalos ir 7 000,00 Eur (septynis tūkstančius Eur) neturtinės žalos atlyginimo ieškovui W. M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Energy Service“, įmonės kodas 302308380, 398,00 (tris šimtus devyniasdešimt ašuonis Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodant įmokos kodą 5660).

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Energy Service“, įmonės kodas 302308380, 577,49 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis Eur 49 ct) išlaidų už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Įsiteisėjus šiam sprendimui Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai (Klaipėda -2) grąžinti baudžiamąją bylą Nr. 04-2-00052-18.

              Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja         Aušra Diržienė