Administracinė byla Nr. eA-323-492/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01097-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 27.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Diena Media News“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. Z. su skundu, kurį šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti žurnalistų etikos inspektoriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (SK-233)SPR-29 „Dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjo skundas dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Publikacija) paskelbtos informacijos buvo pripažintas nepagrįstu; 2) įpareigoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba) priimti naują sprendimą bei pripažinti, kad Publikacijoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės, žemina M. Z. garbę ir orumą, kelia neapykantą atskirai socialinei grupei bei pažeidžia pareiškėjo asmens duomenų apsaugos reikalavimus.
2. M. Z. su Sprendimu nesutiko. Jo nuomone, atsakovas nustatė ne visas bylai svarbias faktines aplinkybes ir jų tinkamai neįvertino. Pareiškėjas teigė, kad Tarnyba iš pateiktų duomenų visumos nesugebėjo suvokti, jog leidėjas, tyčia elgdamasis nesąžiningai, paskleidė neteisingus duomenis apie jį. Be to, atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė teisės aktų nuostatas.
3. M. Z. pažymėjo, kad Tarnybai pateiktame skunde nurodė, jog nėra viešasis asmuo, visuomenei neteikia jokių viešųjų paslaugų, nėra davęs leidimo skelbti savo asmens duomenų, t. y. atvaizdo. Teigė, kad automobilio užstatymo fakto nebuvo ir pareiškėjas aiškiai išreiškė savo nuomonę, jog automobilių neužstatinėjo. M. Z. nesutiko, kad pokalbis būtų įrašinėjamas, prašė parodyti turimą nuotrauką, tačiau žurnalistė jos neparodė. Pareiškėjo nuomone, Publikacija buvo surašyta nesąžiningai, kad pažeistų jo garbę ir orumą, skatintų negatyvumą bei neapykantą.
4. M. Z. pabrėžė, kad jis neatitinka viešojo asmens kriterijų: neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo ir jų neteikia, nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, o jo veikla nedaro jokios įtakos viešiesiems reikalams.
5. Pareiškėjas teigė, kad Publikacija turi būti vertinama kaip žinia, o ne kaip nuomonė, kadangi joje yra suformuluoti kategoriški teiginiai. Pareiškėjas pažymėjo, kad pokalbio metu informaciją žurnalistei pateikė kaip konkrečiai bei objektyviai egzistuojantį ir neginčytiną faktą, jog su juo jokie kaimynai dėl automobilio statymo nėra kalbėję, ir tai, jog jis visada automobilį pastato tinkamai.
6. M. Z. teigė, kad leidėjas, ignoruodamas jo valią, paskleidė privataus pobūdžio informaciją. Nurodė, kad nuomonės, kurios turiniu ir raiškos forma siekiama įžeisti kitą žmogų ir jį pažeminti, reiškimas turi būti laikomas piktnaudžiavimu teise ir sukelia atsakomybę, todėl kiekvienu atveju viešosios informacijos skleidėjas, prieš skleisdamas informaciją, turi įsitikinti, kad informacija buvo surinkta etiškai, teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad žurnalistė tik pasakė, jog ji yra iš „Kauno dienos“, neprisistatė savo vardu ir pavarde, neįspėjo, kad žodžiai gali būti paskelbti, ir nuslėpė, jog pokalbis slapta įrašomas. M. Z. teigė, kad kitą rytą jis, atėjęs į redakciją, susirado žurnalistę, pasiūlė atsakyti į visus klausimus ir nurodė, jog jam reikia pamatyti nuotrauką, tačiau žurnalistė parodyti nuotrauką atsisakė.
8. Pareiškėjas nurodė, kad straipsnis buvo parašytas taip, jog kurstytų nesantaiką atskirai socialinei žmonių grupei priklausančiam asmeniui – buvusiam Lietuvos Respublikos Seimo nariui, Publikacija buvo parengta šališkai, neetiškai, be jo sutikimo skelbiant asmens duomenis, neprofesionaliai. Taip pat buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi M. Z. buvo nepagrįstai kaltinamas nusikaltimo padarymu, žeminama jo garbė ir orumas, o informacija nebuvo paneigta ir pašalinta iš interneto.
9. M. Z. akcentavo, kad visuomenės informavimo priemonė be asmens sutikimo negali skleisti privataus pobūdžio informacijos apie jį. Pažymėjo, kad pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), jis turi teisę reikalauti ištrinti duomenis. Pareiškėjas nurodė, kad leidėjo to prašė, tačiau atsakovas to nevertino ir nenurodė, jog tai pažeidimas. Atsižvelgęs į tai, kad nėra viešasis asmuo, M. Z. teigė, jog prieš skelbiant jo nuotrauką (atvaizdą), turėjo būti gautas sutikimas. Akcentavo, kad atsakovas neįrodė viešojo intereso dėl susidariusios situacijos buvimo ir net nenagrinėjo, ar iš viso tokia situacija buvo.
10. Pareiškėjas nurodė, kad Publikacijoje buvo paskleisti konkretūs teiginiai, kurie žemina jo garbę ir orumą: 1) „(duomenys neskelbtini)“; 2) „(duomenys neskelbtini)“; 3) „(duomenys neskelbtini)“; 4) „(duomenys neskelbtini)“; 5) „(duomenys neskelbtini)“; 6) „(duomenys neskelbtini)“; 7) „(duomenys neskelbtini)“; 8) „(duomenys neskelbtini)“; 9) „(duomenys neskelbtini)“; 10) „(duomenys neskelbtini)“; 11) „(duomenys neskelbtini)“; 12) „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas pažymėjo, kad leidėjo sukurta ir paskleista tikrovės neatitinkanti bei šališka informacija pakenkė jo dalykinei reputacijai (geram vardui). Teigė, kad leidėjo pateikti sakiniai yra konstatuojamieji, kuriais pateikiama konkreti informacija ir tikslūs faktai apie kito asmens atliekamą veiklą, leidėjo paskleisti duomenys, jog M. Z. yra piktybiškas žmogus, kenkėjas ir turi labai prastus vairuotojo gebėjimus, neatitinka tikrovės, o vartojami žodžiai turi menkinamąją reikšmę ir turi būti vertinami kaip įžeidūs. Pareiškėjas pažymėjo, kad apibūdinimai (duomenys neskelbtini) žemina asmenį ir niekina jo socialinį statusą, o tai, kad leidėjas pasiteisina, jog tik išsakė savo ar kitų nuomonę, nėra pateisinama, kadangi ir nuomonėje gali būti nesantaiką (neapykantą) išreiškiančių idėjų ar patyčių.
11. Teismo posėdyje pareiškėjas M. Z. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo jo skundą tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad prieš keletą metų buvo užstatymo faktai, buvo kviečiama policija, buvo įrengti uždaromi vartai. Nurodė, kad tarp kiemo gyventojų yra susitarimas, kaip statyti automobilius. Paaiškino, kad negalėjo įvažiuoti į garažą (vienas iš turimų garažų priekyje, kiti du – šone), todėl automobilis buvo pastatytas taip, kad galėtų išvažiuoti kiti automobiliai („BMW“ ir džipas). Pažymėjo, kad užstatytas automobilis – tai pareiškėjo automobilis „Audi“. M. Z. akcentavo, kad konfliktuoja ir skundą organizavo laikinas nuomininkas ir kitas asmuo, gyvenantis palėpėje.
12. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba prašė pareiškėjo M. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
13. Tarnyba pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjo skundas buvo pripažintas nepagrįstu, nereiškia Sprendimo neteisingumo. Nurodė, kad Sprendime M. Z. statuso klausimas buvo išsamiai aptartas, taip pat buvo įvertinta, jog Publikacijos paskelbimo dieną pareiškėjas nebeatitiko viešojo asmens kriterijų, tačiau akcentavo, kad asmens viešumas savaime kartu su pareigų pasibaigimu nepasibaigia; asmuo, kuris ėjo viešas pareigas ir prieš kelerius metus nustojo jas eiti, vis dar kelia susidomėjimą dėl vykdytos ankstesnės veiklos, pareigų, atliktų darbų. Tarnyba pažymėjo, kad atlikus išsamų pareiškėjo veiklos vertinimą, buvo pagrįstai nustatyta, jog jis laikytinas asmeniu, kurio kritikos ribos dėl prieš kurį laiką įvykusio jo pasitraukimo iš aktyvaus politinio gyvenimo yra siauresnės nei viešojo asmens, aktyviai vykdančio politinę veiklą.
14. Atsakovo nuomone, M. Z. nepagrįstai absoliutina savo neturtines teises, nepagrįstai joms teikia prioritetą ir yra neteisus, ignoruodamas savo, kaip buvusio Seimo nario, statusą. Teigė, kad pareiškėjas, kaip buvęs Seimo narys, negali pretenduoti į tokį pat neturtinių teisių gynimą, kaip privatus asmuo ir tam tikroje visuomenės dalyje vis dar yra ir gali būti labiau pastebimas jo elgesys bei veikla. Tarnyba pažymėjo, kad Publikacijoje buvo paskelbta informacija apie konfliktinę situaciją dėl netinkamai parkuojamų automobilių, kurioje atsidūrė M. Z. ir kiti kiemu besinaudojantys Kauno miesto gyventojai. Teigė, kad nėra kvestionuojama trečiojo suinteresuoto asmens teisė skleisti informaciją ne tik nacionalinio ar savivaldybės lygmens klausimais, bet ir apie kasdienes situacijas.
15. Atsakovas nurodė, kad publikuota pareiškėjo nuotrauka yra neutrali, t. y. atspindi jo teisinį statusą (viešasis asmuo oficialioje aplinkoje), joje nėra įžeidžiančio turinio, užrašų, ji naudojama kaip kontekstinė informacija. Pažymėjo, kad egzistavo realus, teisėtas ir pagrįstas tam tikros visuomenės dalies interesas gauti informaciją, iliustruotą M. Z. nuotrauka, siekiant užkirsti kelią tolesniems veiksmams, galbūt pažeidžiantiems visuotinai pripažįstamas gero elgesio taisykles.
16. Tarnyba nesutiko su pareiškėjo samprotavimais dėl žinios ir nuomonės atskyrimo ir viso Publikacijos vertinimo kaip žinios. Dėl M. Z. teiginių apie Publikacijos antraštę („(duomenys neskelbtini)“) atsakovas nurodė, kad Sprendime buvo nustatyta, jog antraštė yra įžanginė Publikacijos dalis, kuria siekiama anonsuoti visą Publikaciją, sudominti skaitytoją, todėl sprendė, jog ginčo teiginys atitinka Publikacijos antraštei keliamus reikalavimus, trečiasis suinteresuotas asmuo hiperbolizuotai paskleidęs subjektyvią besiskundžiančių asmenų patirtį, neiškraipė Publikacijoje minimų faktų ir duomenų, o vaizdžiai atspindėjo jos problematiką. Dėl kitų teiginių Tarnyba pažymėjo, kad M. Z. ginčijamais teiginiais pateikiamos konfliktuojančių pusių pozicijos dėl konflikto priežasties. Nepaisant Publikacijoje vartotų literatūrinių išraiškos priemonių (duomenys neskelbtini)“), hiperbolių („(duomenys neskelbtini)“), M. Z. ginčijamai vertinamojo pobūdžio informacijai netrūko faktinio pagrindo, o teiginys: „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai atitinka tikrovę. Be to, pareiškėjo ginčijami teiginiai (Sprendime nurodyti 5–6 ir 8–9 teiginiai) yra trečiojo suinteresuoto asmens šaltinių suteikta informacija, paskelbta naudojant citavimo priemones. Teigė, kad M. Z. ginčijami teiginiai (Sprendime nurodyti 10–11 teiginiai) yra Publikacijoje skelbiamo interviu metu pareiškėjui užduoti klausimai, į kuriuos buvo sudaryta galimybė atsakyti, jo atsakymai taip pat buvo paskelbti. Aptartais teiginiais M. Z. buvo informuotas apie vertinamojo pobūdžio gyventojų nuomonę („(duomenys neskelbtini)“), kuriuose nėra įžeidaus ar smerkiamojo pobūdžio formuluočių ir kuriems tiesos kriterijus netaikomas, faktinis jų pagrindimas analizuojamas Publikacijoje, pateikiant abiejų šalių poziciją ir informaciją, jog buvo kreiptasi į policijos pareigūną. Tarnyba pažymėjo, kad Publikacijoje buvo nagrinėjamas viešosios tvarkos pažeidimo atvejis, M. Z. galbūt netinkamas automobilio statymo atvejis buvo komentuojamas abiejų šalių bei policijos pareigūno.
17. Atsakovas nurodė, kad sprendžiant teisėto asmens duomenų tvarkymo klausimą, buvo nustatyta, jog Publikacijoje buvo paviešintas pareiškėjo vardas ir pavardė, buvusios pareigos, uždaro kiemo, kuriame galbūt buvo padarytas teisės pažeidimas, adresas, turimas nekilnojamas turtas (du garažai), kilnojamasis turtas (automobilio markė) bei nuotrauka, kurioje buvo užfiksuotas galbūt netinkamai pastatytas M. Z. automobilis. Tarnyba pažymėjo, kad buvo atskleista tik situacijai aptarti būtina informacija, o pareiškėjo gyvenamoji vieta nebuvo atskleista; Publikacijoje pateikiamoje nuotraukoje buvo užfiksuotas galbūt netinkamai pastatytas automobilis bei nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė – trečiojo suinteresuoto asmens informacijos šaltinių suteikta informacija apie M. Z. turimo turto, skirto automobiliui tinkamai laikyti, kiekį.
18. Tarnyba akcentavo, kad Sprendime buvo pažymėta, jog M. Z. kritikuojamas dėl elgesio, galbūt neatitinkančio įstatymų, moralės, paprotinių normų, bendražmogiško elgesio standartų, todėl negalima tikėtis, jog kiti asmenys toleruos ar tik teigiamai vertins tokius jo poelgius. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) Publikacijoje paskelbė besiskundžiančių suinteresuotų asmenų poziciją ir ją iliustruojančią nuotrauką, policijos pareigūno komentarą, siekdamas išklausyti M. Z. poziciją, kreipėsi į jį, Publikacijoje nevartojo žeminančių ar pareiškėją žeidžiančių žodžių. Atsakovas pripažino, kad tokie trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai atitinka sąžiningo elgesio kriterijus.
19. Dėl pareiškėjo argumentų, kad renkant informaciją, nebuvo laikytasi žurnalistų pareigų, Tarnyba nurodė, jog kurios nors iš Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintos aplinkybės nebuvimas dar nereiškia, kad informacijos rinkimas buvo neetiškas ar neteisėtas, o atskiras trečiojo asmens neįspėjimas apie taip paskleistos informacijos paskleidimą visuomenės informavimo priemonėje nėra pagrindas pripažinti, jog informacijos rinkimo procedūra buvo pažeista. Atsakovas pažymėjo, kad vertinant, ar paskleistoje informacijoje buvo kurstoma neapykanta arba kurstoma diskriminuoti vienu iš Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų pagrindų, yra svarbu atkreipti dėmesį, jog kurstymas yra ne bet koks komunikacinis aktas, o tik tas, kuriame pakankamai aiškiai išreikštas komunikacinis ketinimas – raginimas / skatinimas atlikti konkrečius veiksmus atitinkamos grupės ar jai priklausančio asmens atžvilgiu. Tarnyba teigė, kad atlikus tyrimą, nebuvo jokio teisinio pagrindo nustatyti ketinimą atlikti konkrečius veiksmus viešojo asmens (M. Z.) atžvilgiu.
20. Teismo posėdyje atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Diena Media News“ prašė M. Z. skundą atmesti.
22. UAB „Diena Media News“ paaiškino, kad dienraštis „Kauno diena“ yra į miesto gyvenimą orientuotas leidinys, kuris skiria dėmesį ir kasdienėms situacijoms, su kuriomis susiduria eiliniai kauniečiai. Pažymėjo, kad žurnalistė Publikaciją parengė redakcijai gavus kelis gyventojų skundus dėl netvarkingai kieme statomo automobilio. Iš raštu gautų skundų ir pokalbių su gyventojai tapo aišku, kad problema yra įsisenėjusi. Įvertinusi, kad galbūt buvo padarytas pažeidimas (redakcija kreipėsi į policijos pareigūnus ir jų komentaras buvo pateiktas), redakcija nusprendė skunde aprašytą problemą išnagrinėti išsamiau ir parengti bei paskelbti Publikaciją.
23. UAB „Diena Media News“ nuomone, M. Z. nepagrįstai teigė, kad privataus pobūdžio konfliktai negali būti viešinami, kadangi neprilygsta viešajam interesui. Pažymėjo, kad miesto gyventojai, kurie susiduria su buitinėmis problemomis ir privačiais konfliktais, turi teisę juos spręsti pasitelkdami viešumą. Be to, pareiškėjas, kaip buvęs Seimo narys ir visuomenės veikėjas, dar keletą metų nepraranda viešojo asmens statuso, tik jam taikoma didesnė apsauga.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad žurnalistė pareiškėjui prisistatė, jeigu nebūtų to padariusi, M. Z. nebūtų žinojęs, kur jos ieškoti. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog yra rengiama Publikacija apie redakcijai atsiųstus gyventojų skundus, todėl reikalingas jo paaiškinimas, ir suprato, kad iš jo buvo imamas interviu bei savanoriškai atsakinėjo į klausimus. UAB „Diena Media News“ nuomone, žurnalistė M. Z. neprivalėjo rodyti skundų ir gautos automobilio nuotraukos. Pažymėjo, kad leidėjas iš pareiškėjo negavo jokio reikalavimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad leidėjas tinkamai atskyrė faktus ir nuomonę, todėl Tarnyba pagrįstai nekonstatavo garbės ir orumo menkinimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad atspindinti tikrovę, nors ir nepalanki kritiška informacija negali pažeminti asmens garbės ir orumo.
26. UAB „Diena Media News“ pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnis nustato, jog kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, Reglamento (ES) 2016/679 8, 12–23, 25, 30, 33–39, 41–50, 88–91 straipsniai netaikomi. Be to, remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad buvo nagrinėjamas viešojo eismo tvarkos pažeidimo atvejis, todėl buvo aiškus visuomenės interesas žinoti informaciją, o viešumas yra prevencinė priemonė. Nurodė, kad buvo atskleista tik būtina informacija; leidėjas nedarė jokių savarankiškų išvadų, kad pažeidimas buvo padarytas, tik perteikė situaciją per skirtingų konflikto pusių prizmę. Jis taip pat portalo lankytojams suteikė galimybę komentuoti straipsnius, tačiau už komentarų turinį neatsako, o portalo lankytojai yra įspėti, jog draudžiama skleisti šmeižiančią ir įžeidžiančią ar kitą teisės aktų draudžiamą informaciją.
II.
28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjo M. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
29. Aptaręs su pareiškėjo 2018 m. spalio 10 d. gauto skundo dėl trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. spalio 9 d. Publikacijoje paskelbtos tikrovės neatitinkančios ir M. Z. garbę bei orumą žeminančios informacijos nagrinėjimu susijusias aplinkybes ir jį išnagrinėjus priimtą sprendimą bei teisinį laisvės gauti ir skleisti informaciją teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad Publikacija buvo parengta gavus kelis gyventojų skundus dėl netvarkingai kieme statomo automobilio. Trečiasis suinteresuotas asmuo Publikacijoje paskelbė besiskundžiančių suinteresuotų asmenų poziciją ir ją iliustruojančią nuotrauką, policijos pareigūno komentarą dėl galbūt padaryto pažeidimo, taip pat M. Z. atsakymus, pateiktus žurnalistei.
30. Pacitavęs Visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 77 dalies nuostatą, teismas akcentavo, kad viešuoju asmeniu paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo M. Z. laikė viešu asmeniu (politiku, buvusiu Seimo nariu). Skundo nagrinėjimo metu naudodamasi viešai prieinama informacija, Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas yra pristatomas kaip Lietuvos ekonomistas, politinis veikėjas, buvęs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras ((duomenys neskelbtini)) ir buvęs Seimo narys ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas pripažino, kad Publikacijos paskelbimo metu M. Z. jau nebeatitiko viešojo asmens kriterijų, tačiau sprendė, jog dėl anksčiau vykdytos aktyvios politinės veiklos ir eitų pareigų jis turėtų būti laikomas viešuoju asmeniu. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su šia Tarnybos išvada, kadangi pareiškėjas politinėje veikloje dalyvavo ilgą laiką (Seimo nariu buvo dvi kadencijas). Teismo nuomone, atsižvelgęs į tai, kad nuo jo aktyvios ilgą laiką vykdytos politinės veiklos iki Publikacijos paskelbimo praėjo nedidelis laiko tarpas (keleri metai), atsakovas pagrįstai sprendė, jog jis vis dar kelia susidomėjimą visuomenei dėl vykdytos ankstesnės veiklos ir Visuomenės informavimo įstatymo prasme yra laikomas viešuoju asmeniu.
31. Atsižvelgęs į Sprendimo turinį, teismas padarė išvadą, kad atsakovas detaliai nurodė Publikacijose išdėstytus teiginius, su kuriais pareiškėjas nesutiko, ir manė, kad jais buvo pažeista jo garbė bei orumas, todėl teismas papildomai Sprendime išdėstytų Publikacijos teiginių nekartojo. Teismas pažymėjo, kad M. Z. pačios automobilių parkavimo problemos neginčijo, šią aplinkybę jis patvirtino ir teismo posėdyje, nurodydamas, jog kiemo naudotojai yra susitarę dėl automobilių statymo, ne kartą buvo kviesta policija, konfliktuoja keli asmenys (nuomininkas ir palėpėje gyvenantis asmuo).
32. Teismas sutiko su Tarnybos sprendime išdėstytais argumentais, jog Publikacijos antrašte buvo siekiama anonsuoti visą Publikaciją ir sudominti skaitytoją, todėl negali būti priekaištaujama dėl straipsnio „sustiprinimo“ ir literatūrinės išraiškos priemonės yra leistinos, o tai reiškia, kad duomenys gali būti pateikti nevisiškai tiksliai, todėl negalima konstatuoti pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad antraštėje netiksliai įvardijama M. Z. padėtis (politikas), tačiau pats pareiškėjas joje tiesiogiai nėra minimas. Teismo nuomone, Tarnyba Sprendime įvertino ir pateikė argumentus dėl visų M. Z. teiginių. Vertindama 2–4 ir 7 teiginius („(duomenys neskelbtini)“), Tarnyba pagrįstai nurodė, jog šiuose teiginiuose yra pateikiamos dviejų konfliktuojančių pusių (bendru kiemu besinaudojančių asmenų ir pareiškėjo) pozicijos. Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys (gauti asmenų skundai) bei M. Z. paaiškinimai patvirtina, jog pateikiama informacija yra paremta faktiniu pagrindu, o vartojami išsireiškimai („(duomenys neskelbtini)“), tai Publikacijos rengėjo vartojamos literatūrinės išraiškos priemonės. Dėl 8 ir 9 teiginių („(duomenys neskelbtini)“) teismas pažymėjo, kad jie buvo pateikti pasitelkiant citavimo priemones ir yra išsakyti kaip vieno iš gyventojų nuomonė, pateikiant nuorodą į informacijos šaltinį. Teismas pažymėjo, kad ginčijami 10–11 teiginiai („(duomenys neskelbtini)“) yra žurnalistės M. Z. užduoti klausimai, į kuriuos jis galėjo pateikti atsakymus, kurie buvo paskelbti.
33. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų formuojamą praktiką, viešojo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Atsižvelgęs į teismų praktiką bei tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju yra laikomas viešuoju asmeniu, taip pat tai, jog kritika yra faktiniu pagrindu, teismas padarė išvadą, jog pagrindo teigti, kad Publikacijoje išdėstyti teiginiai pažeidžia M. Z. garbę ir orumą, nėra. Teismas nurodė, kad Publikacijoje yra pateikiama subjektyvi (besiskundžiančių gyventojų) nuomonė, o viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) savarankiškų išvadų neformulavo. Publikacijoje taip pat buvo pateiktas policijos pareigūno vertinimas, kuris yra neutralus. Vertinant nuotrauką, nurodoma, kad pažiūrėjus, „sunku įvertinti situaciją“, paaiškinama, kaip reikėtų elgtis, jeigu trukdymas iš tikrųjų būtų. Teismas pažymėjo, kad į trečiąjį suinteresuotą asmenį kreipęsi gyventojai prašė patarimo, kaip tokioje situacijoje elgtis, o pateikiama nuomonė neiškraipė faktinių aplinkybių ir neperžengė bendrų etikos principų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Publikacijoje išdėstyti teiginiai pažeidžia M. Z. garbę ir orumą.
34. Teismas pažymėjo, kad Publikacijoje buvo nagrinėjamas galimas viešosios tvarkos pažeidimo atvejis, o galbūt netinkamas pareiškėjo automobilio statymas buvo komentuojamas tiek į leidėją pasikreipusių asmenų, tiek M. Z., tiek policijos pareigūno, kuris nurodė, jog pagal pateiktą nuotrauką negalima spręsti, ar automobilis tikrai trukdo išvažiuoti kitai transporto priemonei. Atsižvelgęs į tai, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) Publikacijoje savarankiškų išvadų neformulavo, o siekė informuoti visuomenę, teismas padarė išvadą, jog Tarnyba pagrįstai sprendė, kad Publikacija pareiškėjo nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeista.
35. Įvertinęs Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 ir 46 dalyse bei 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas padarė išvadą, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Teismas sutiko su atsakovo išvada, jog nagrinėjamu atveju M. Z. esant viešu asmeniu ir Publikacijoje nagrinėjama galimo viešosios tvarkos pažeidimo (statant automobilius) situacija, kuris aiškiai tenkina visuomenės interesą žinoti. Teismas pažymėjo, kad Publikacijoje buvo atskleista tik su ja susijusi ir būtina informacija: buvo nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė, taip pat informacija apie jo eitas pareigas (buvęs Seimo narys). Nei M. Z. gyvenamoji vieta, nei valstybiniai automobilio numeriai nebuvo atskleisti. Taip pat buvo pateikta informacija apie bendro naudojimo kiemo vietą (nurodytas kiemo adresas). Informaciją apie pareiškėjo turimą nekilnojamąjį turtą (du garažus) pateikė trečiojo suinteresuoto asmens šaltiniai. Ši informacija buvo paskelbta, nes to reikalavo aprašomos situacijos apibūdinimas (automobilių statymo galimybės kieme). Teismo nuomone, Tarnyba pagrįstai nustatė, kad paskelbta informacija atitiko reikalavimą, jog duomenys tvarkomi siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų.
36. Teismas konstatavo, kad Tarnyba Sprendime nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkami vertino ir išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes bei taikė teisinį reguliavimą; Sprendime yra nuosekliai ir išsamiai išdėstytos nustatytos aplinkybės bei padarytos teisės aktų nuostatas atitinkančios išvados, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą. Taip pat buvo atmestas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą pripažinti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo padarė pažeidimą.
III.
37. Pareiškėjas M. Z. apeliaciniame skunde, kurį šalindamas teismo nustatytas apeliacinio skundo trūkumus patikslino, prašo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Publikacijoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės, žemina M. Z. garbę ir orumą, kelia neapykantą atskirai socialinei grupei bei pažeidžia pareiškėjo asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
37.1. Teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai pritaikius materialiosios teisės normas, sprendime nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, sprendimas yra šališkas, pagrįstas tik trečiojo suinteresuoto asmens interesais, jo pateikta informacija, interpretacijomis ir atsakovo nekritiškais paaiškinimais, ignoruojant faktines aplinkybes bei pareiškėjo argumentus.
37.2. Teismas nustatė ne visas bylai svarbias faktines aplinkybes ir jų tinkamai neįvertino. Atsakovas kritiškai neįvertino trečiojo suinteresuoto asmens pateiktos informacijos, netikrino įvykio buvimo fakto, ignoravo akivaizdžius nenuginčytus įrodymus, palaikė žiniasklaidos priemonę, kuri paskleidė klaidingus, tikrovės neatitinkančius ir nesąžiningus duomenis apie pareiškėją.
37.3. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsniu, pagal kurį teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
37.4. Teismas nenurodė, kiek laiko turi praeiti, kad M. Z. nebūtų taikomas viešojo asmens statusas; netyrė Publikacijoje aprašomo įvykio egzistavimo ir dėl jo argumentų nepateikė, netyrė žurnalisto rinktos informacijos teisėtumo, sąžiningumo ir neapykantos skatinimo atskirai socialinei grupei klausimų bei dėl jų argumentų nepateikė. Be to, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ir teismo aptarta teismų praktika neatitinka pareiškėjo atvejo faktinių aplinkybių. M. Z. nuomone, nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei atsakovas, nei teismas tinkamai neįvertino Konstitucijos, kaip vientiso ir tiesiogiai taikomo akto, visumos.
37.5. Byloje esantys nepaneigti rašytiniai ir žodiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog jis neatitinka Konstitucinio Teismo ir įstatymo leidėjo nustatytų viešojo asmens kriterijų. Tuo atveju, jeigu teismas nustatė, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalis prieštarauja Konstitucijai, jei teismui kilo abejonių dėl įstatymų leidėjo bei Konstitucinio Teismo nustatytų kriterijų, jis privalėjo vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, teigdamas, jog atliko išsamų pareiškėjo veiklos vertinimą, jokių tyrimų apie vis dar keliantį susidomėjimą visuomenei dėl vykdytos ankstesnės veiklos neatliko, nesivadovavo net viešai skelbiama tyrimų medžiaga, kurioje M. Z. pavardės niekada nebuvo. Taip pat nebuvo pateikta argumentų ir įrodyta, kad pareiškėjas vis dar kelia ir kaip bei kokiais kriterijais tai buvo nustatyta susidomėjimą visuomenei dėl vykdytos ankstesnės veiklos. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė nurodė, kad reglamento, instrukcijos ar aprašo, kaip atlikti tyrimą dėl viešojo asmens statuso, žinomumo, viešojo intereso, asmens duomenų skelbimo būtinumo, tikrinimo ar paskelbta informacija atitinka tikrovę, neturi ir taip patvirtino, jog vertinimas buvo subjektyvus, atliktas be motyvų bei su galbūt korupciniais aspektais. M. Z. nuomone, atsakovas, tinkamai nevykdė Seimo sudarytos specialios organizacijos kontroliuoti žiniasklaidą funkcijų, nuo jų vykdymo kontrolės nusišalino, subjektyviai ginčą sprendė žiniasklaidos naudai, atitinkamai parinkdamas žodžius ir citatas savo pasirinkimui patvirtinti.
37.6. Teismas išvados, ar tai buvo žinia, faktas, ar nuomonė, nenurodė ir neargumentavo bei netinkamai pritaikė įstatymų nuostatas dėl žinios kriterijų. Publikacijoje buvo pateikta žinia – tai neginčytinai suformuluota pirmajame Publikacijos sakinyje.
37.7. Publikacijoje aprašomo įvykio iš viso nebuvo, o problema buvo dirbtinai sukurta ir atsakovas privalėjo visų pirma tai patikrinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Publikacijoje sudaro įspūdį, jog pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, tačiau Lietuvos kelių policijos tarnyboje šis nusižengimas nebuvo registruotas, įvykio „faktas“ – nuotrauka – nebuvo perduota. Pareiškėjas, atsakydamas į žurnalistės klausimą, ar jis užstatė automobilį, aiškiai atsakė, kad ne ir kad ginčo su kaimynais nėra, o nuotrauką jam buvo atsisakyta pateikti, tačiau atsakovas šio fakto netyrė. Teismui pateiktoje schemoje yra aiškiai parodyta ir pateiktas komentaras, kad automobilis nebuvo užstatytas, o trečiosios šalies pateikta informacija yra melaginga, tai „netikra naujiena“; jo pateiktas įrodymas nebuvo nuginčytas. Nors teismas įvykio buvimo fakto netyrė, tačiau nurodė, kad šis faktas yra pagrįstas.
37.8. Kiemas yra privatus, uždaras, žemė bei garažai taip pat yra privatūs. Skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė laikinas nuomininkas, nesilaikantis nusistovėjusios tvarkos kieme (visureigio savininkas), tačiau teismas jo nesutiko apklausti kaip liudytoją. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo kaip liudytojus apklausti leidėjo UAB „Diena Media News“ žurnalistę (portalo redaktorę) bei buto visureigio savininkui nuomotoją, todėl esminės įvykio aplinkybės liko neišsiaiškintos.
37.9. Teismo teiginys, jog pareiškėjas neginčija automobilių parkavimo problemos, neatitinka tikrovės – anksčiau automobilius tame pačiame kieme stichiškai statė šalia esančių aukštųjų mokyklų klausytojai, buvo kviečiami policijos pareigūnai, tačiau bendraturčiams įrengus pulteliu uždaromus / atidaromus vartus, problema baigėsi – kiekvienas bendraturtis turi pultelį ir žino, kur bei kaip statyti savo automobilius.
37.10. Publikacijoje faktinės aplinkybės ir įrodymai buvo iškreipti, o ji buvo sukonstruota taip, kad kenktų M. Z. nepriekaištingai reputacijai, buvo siekiama, jog žmonės suprastų, kad pareiškėjas piktybiškai įvykdė administracinį nusižengimą, kuris nebuvo nustatytas.
37.11. Teismas nevertino, kodėl žiniasklaidos paskleista tikrovės neatitinkanti informacija nėra laikoma žeminančią jo garbę ir orumą, nepriekaištingą pareiškėjo reputaciją, kodėl paskleista žinia nelaikoma tikrovės neatitinkančia ir jį diskredituojančia informacija, kurioje nurodoma apie M. Z. padarytą teisės, moralės, paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę veiklą ir panašiai. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo neįrodė, jog nurodyti teiginiai apie jį atitiko tikrovę, kad jie nežemino garbės ir orumo bei nekenkė M. Z. reputacijai.
37.12. Teismas nepaaiškino, ką reiškia teiginys: „aiškiai tenkina visuomenės interesą žinoti“, o teigdamas, jog įvyko galimas viešosios tvarkos pažeidimas, statant automobilius, tinkamai neįvertino bylos medžiagos, faktinių aplinkybių, Konstitucinio Teismo išaiškinimų bei Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, nepateikė argumentų dėl byloje esančių rašytinių bei žodinių nenuginčytų įrodymų, kodėl buvo tenkinamas visuomenės interesas žinoti.
37.13. Trečiasis suinteresuotas asmuo, neturėdamas jo sutikimo, viešai paskleidė neteisėtai surinktą informaciją apie M. Z. šeimos gyvenimą ir taip pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą bei jo slaptumą. Pareiškėjas nesutiko ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui nedavė suprasti, jog sutinka su faktų viešinimu žiniasklaidoje, pareiškėjas leidimo išviešinti informaciją apie asmens duomenis žiniasklaidoje nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais nebuvo išreiškęs.
37.14. Teismas nevertino Publikacijos ir komentarų visumos, jog Publikacija buvo padarytas nusižengimas, reiškiant neapykantą asmeniui bei jį diskriminuojant dėl socialinės padėties (buvęs Seimo narys). Teismas taip pat nevertino ir nemotyvavo teiginių, kad tai tenkina visuomenės interesą žinoti, M. Z. gyvenimo vietą sutapatino su buvimo vieta, netyrė skelbiamų duomenų kiekio mažinimo principo laikymosi, kad skelbiami duomenys turi būti tinkami ir tik tokie, kurių reikia, siekiant tikslų, netyrė, nenurodė ir neargumentavo, kokių tikslų trečiasis suinteresuotas asmuo siekė. Iš teismo sprendimo visiškai nėra aišku, koks, teismo nuomone, yra teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas skelbiamą informaciją žinoti.
37.15. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė pateikė neteisingas ir šališkas žinias, nekritiškai vertino savo informacijos šaltinius, neatidžiai ir nerūpestingai tikrino ar iš viso netikrino skelbiamų faktų, netinkamai ir šališkai rėmėsi keliais šaltiniais, informaciją rinko ir skelbė neetiškais bei neteisėtais būdais, prašydama informacijos, nepristatė savo pavarde, nenurodė pareigų, M. Z. neįspėjo, kad jo žodžiai įrašomi ir gali būti viešai paskleisti visuomenės informavimo priemonėse, naudojo garso įrašymo priemones, straipsnyje pateikė suklastotą interviu. Nors trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė pakomentuoti nuotraukoje esančią situaciją, tačiau ją parodyti atsisakė. Teismas šių pagrindinių byloje nenuginčytų įrodymų netyrė ir nevertino.
38. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tarnybos atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
38.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas bylos aplinkybes ir įrodymus įvertino objektyviai bei visapusiškai, todėl priėmė teisingą sprendimą. Teismas tinkamai įvertino tiek atsakovui trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, tiek Tarnybai atliekant skundo tyrimą M. Z. teiktus skundo patikslinimus, papildomus paaiškinimus bei atsakovo surinktus įrodymus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pagrįstai pritarė Sprendimui, kad trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai atitiko sąžiningo elgesio kriterijus, kai stengiamasi suteikti visuomenei informacijos apie įvykį, kuriame dalyvauja viešasis asmuo, išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus, neturint tikslo pažeminti pareiškėjo garbės ir orumo ar pažeisti kitų jo neturtinių teisių.
38.2. Tarnyba, kaip viešojo administravimo institucija, skundo tyrimą atliko Visuomenės informavimo įstatyme nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl priimtas sprendimas, pirmiausia, yra objektyvus ir pagrįstas šalių lygiateisiškumo principu, o ne kolegiškumu su priežiūros subjektais. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, buvo atsižvelgta į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, jos kontekstą, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose.
38.3. Atlikęs M. Z. skundo tyrimą, atsakovas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo viešai paskleistą informaciją apie tam tikrų asmenų pasipiktinimą jo elgesiu pripažinti išgalvotu. Atlikus objektyvų ir išsamų M. Z. skundo tyrimą bei atidžiai įvertinus nagrinėjamos situacijos kontekstą, teiginių paskelbimo aplinkybes ir pareiškėjo elgesį, buvo nustatyta, kad Publikacija buvo parengta atsižvelgus į gyventojų nusiskundimus dėl netvarkingai kieme statomo automobilio, t. y. dėl įsisenėjusios ir visą miestą kamuojančios problemos – automobilio statymo daugiabučių kiemuose. Trečiasis suinteresuotas asmuo, įvertinęs surinktą informaciją dėl galbūt padaryto teisės pažeidimo, kreipėsi komentaro į policijos pareigūnus bei paskelbė Publikaciją.
38.4. Tarnyba vertina tik viešai paskelbtą informaciją. Nagrinėjant skundą, M. Z. teikė nuotrauką, kurioje yra užfiksuotas netinkamai pastatytas jo automobilis, papildomai pateikė nuotraukoje užfiksuoto vaizdo paaiškinimus, tačiau šios aplinkybės pagrįstai buvo pripažintos nereikšmingomis. Skundo tyrimo metu automobilio statymo problemos uždarame kieme pareiškėjas neginčijo, pripažino apie šią problemą ne kartą kalbėjęs su kitų automobilių naudotojais, kvietęs policijos pareigūnus, taigi, yra akivaizdu, jog M. Z. Publikacijoje aptariama situacija buvo žinoma, todėl apeliaciniame skunde ginčo situacijos įvardijimas kaip sukurtos ir neegzistavusios yra neteisingas, nesąžiningas ir laikomas sąmoningu teismo klaidinimu, siekiant palankaus sprendimo.
38.5. Teismas pagrįstai atmetė M. Z. argumentą dėl jo statuso, o primygtinis pareiškėjo teigimas, jog jis nėra viešasis asmuo, yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai pritarė atsakovo pozicijai, jog asmens viešumas savaime kartu su pareigų pasibaigimu nepasibaigia; asmuo, kuris ėjo svarbias pareigas ir prieš kelerius metus nustojo jas eiti, vis dar kelia susidomėjimą dėl vykdytos ankstesnės veiklos, pareigų, atliktų darbų, tačiau jau gali būti praradęs galimybę reaguoti ar atsikirsti į nepagrįstai skleidžiamą apie jį nuomonę ar žinias, todėl tokie asmenys ginami labiau. Atsakovas, atlikęs išsamų pareiškėjo veiklos vertinimą ir atsižvelgęs į teismų praktiką, pagrįstai nustatė, o teismas patvirtino, jog M. Z. turi būti laikomas viešuoju asmeniu, kurio kritikos ribos dėl prieš kurį laiką įvykusio jo pasitraukimo iš aktyvaus politinio gyvenimo yra siauresnės nei viešojo asmens, aktyviai vykdančio politinę veiklą. Atsakovo Sprendime pareiškėjo statuso klausimas yra išsamiai aptartas, be kita ko, jis yra pagrįstas nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika. Pareiškėjas nepagrįstai absoliutina savo neturtines teises.
38.6. Teismas pagrįstai sutiko su Tarnybos padaryta išvada, jog pareiškėjui esant viešuoju asmeniu ir Publikacijoje vertinant galimo viešosios tvarkos pažeidimo (statant automobilius) situaciją, kuris aiškiai tenkina visuomenės interesą žinoti, teisės skleisti informaciją ribos nebuvo peržengtos. Publikacijoje buvo atskleista tik su ja susijusi ir būtina informacija: buvo nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė, taip pat informacija apie jo eitas pareigas (buvęs Seimo narys). Nei M. Z. gyvenamoji vieta, nei valstybiniai automobilio numeriai nebuvo atskleisti. Taip pat buvo pateikta informacija apie bendro naudojimo kiemo vietą (nurodytas kiemo adresas); ši informacija buvo paskelbta, kadangi to reikalavo aprašomos situacijos apibūdinimas (automobilių statymo galimybės kieme). Atsakovas pagrįstai nustatė, kad paskelbta informacija atitiko reikalavimą, jog duomenys buvo tvarkomi siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų.
38.7. Nėra suprantamas pareiškėjo argumentas dėl jo procesiniuose dokumentuose nurodytos neva konkrečios situacijos faktinių aplinkybių neatitinkančios teismų praktikos, tuo labiau, kad M. Z. nepateikia tokią poziciją pagrindžiančių atsakovo nurodytų sprendimų. Tarnyba, remdamasi nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika, laikosi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoto apdairumo reikalavimo ir remiasi teismų sprendimais, kuriuose buvo nagrinėtos į nagrinėjamas šioje byloje labai panašios arba tapačios aplinkybės.
38.8. Nagrinėjant asmenų skundus, vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymu, Visuomenės informavimo įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Reglamentu (ES) 2016/679 bei žurnalistų etikos inspektoriaus įsakymu patvirtintu Asmenų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašu. Visais atvejais atsakovas įgyvendina bendruosius lygiateisiškumo bei audiatur et altera pars (tebūnie išklausyta ir antroji pusė) principus. Sprendimas yra visiškai nešališkas ir buvo priimtas nepažeidžiant jokių objektyvumą ir sprendimo pagrįstumą užtikrinančių procedūrų. Tarnyba neįžvelgia poreikio savo veikloje turėti dokumentą, reguliuojantį pagal asmenų statusą pateiktų skundų nagrinėjimą.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Diena Media News“ prašo M. Z. apeliacinį skundą atmesti. Jis su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia papildomus įrodymus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Komisijos ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti 2019 m. vasario 25 d. posėdžio protokolą Nr. LV-54 ir informaciją iš Lietuvos eksparlamentarų klubo interneto tinklalapio www.lepk.lt. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
39.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
39.2. M. Z. nepagrįstai siekia susiaurinti viešųjų asmenų apibrėžimą iki politikoje dalyvaujančių asmenų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog viešaisiais asmenimis laikomi ne tik politikai, valstybės tarnautojai, bet ir visuomenininkai ar verslininkai, dalyvaujantys visuomeninėje veikloje, taip pat kad asmuo, pasitraukęs iš politikos, automatiškai nepraranda viešojo asmens statuso. M. Z., kaip buvęs Seimo narys ir visuomenės veikėjas, nepraranda šio statuso dar keletą metų, tik jam taikoma didesnė apsauga. Atsakovas Publikaciją vertino atsižvelgdamas ir įvertindama aplinkybę, jog pareiškėjas naudojasi didesne privataus gyvenimo apsauga nei kiti vieši asmenys. M. Z. yra politikas, buvęs Seimo narys, Darbo partijos narys. Jo pavardė, užimtos pareigos ir atvaizdas yra vieša informacija: buvusių Seimo narių sąrašai su nuotraukomis yra vieši ir nuolat skelbiami Seimo interneto svetainėje. Pareiškėjo, net ir nustojusio būti Seimo nariu, veikla pagrįstai toliau kurį laiką domina visuomenę, kadangi jam, kaip piliečių išrinktam atstovui, yra keliami aukšti su reputacija siejami reikalavimai, visuomenė pagrįstai tikisi, kad asmuo šių reikalavimų laikosi nuolat, M. Z. sprendimai, priimti jam einant Seimo nario pareigas, daro įtaką visuomenės gyvenimui ir pareiškėjui pasitraukus iš politikos.
39.3. M. Z. galbūt klaidina teismą ir kitus bylos dalyvius, apeliaciniame skunde teigdamas, jog jis nėra jokios partijos, komiteto, savivaldos ar kito darinio (pvz., medžiotojų, meškeriotojų, automobilistų būrelio ir panašiai) narys, nedalyvauja ir daug metų nedalyvavo jokiuose rinkimuose ir taip toliau – viešoje erdvėje galima rasti informaciją, jog pareiškėjas priklauso Lietuvos eksparlamentarų klubui, yra šio klubo kolegialių valdymo institucijų – prezidiumo ir tarybos – narys. Be to, M. Z. dalyvauja Vyriausybės kanceliarijos komisijos ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti veikloje, o šį faktą patvirtina viešai skelbiamas minėtos komisijos 2019 m. vasario 25 d. posėdžio protokolas Nr. LV-54. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tai rodo aktyvų pareiškėjo dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir pabaigus politiko karjerą.
39.4. M. Z. kelia nepagrįstą reikalavimą, kad teismo sprendime turėjo būti nurodyta, kiek laiko jis dar bus laikomas viešuoju asmeniu – tai yra fakto klausimas, termino nei atsakovas, nei teismas iš anksto negali apibrėžti, kadangi jis priklauso tiek nuo paties pareiškėjo veiklos, tiek nuo visuomenės lūkesčių buvusių Seimo narių atžvilgiu.
39.5. Publikacija buvo parengta gavus gyventojų skundus, iliustruotus nuotrauka, žurnalistė pakalbino kiemo gyventojus ir M. Z.. Tiek skundų turinys, tiek nuotrauka, tiek pokalbiai su gyventojais ir pareiškėju liudijo, jog automobilio statymo problema kieme buvo, todėl teigdamas priešingai, M. Z. pats sau prieštarauja, kadangi skunduose komentuoja nuotraukos vaizdą ir neneigia, kad nuotraukoje buvo užfiksuotas jo automobilis, tik nesutinka, jog automobilis buvo statomas netvarkingai. Aplinkybė, jog pareiškėjas situaciją aiškina kitaip ir nesutinka su gyventojų nuomone, nereiškia, kad įvykio nebuvo. Priešingai, kylantis ginčas ir skirtingas situacijos interpretavimas tik patvirtina įvykio egzistavimą. Frazė: „(duomenys neskelbtini)“ yra gyventojų skundus apibendrinantis teiginys, aplinkybė, kad automobilis statomas netinkamai, yra vertinamojo pobūdžio, o kad nuomonė turi faktinį pagrindą, patvirtina policijos atstovų komentaras, jog šiuo atveju gali tikrai pasirodyti, kad automobilis „Audi“ trukdo kitai transporto priemonei išvažiuoti.
39.6. Analizuojant pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, pavyzdžiui, norą kviesti liudytojus ir panašiai, darytina išvada, jog nors ir teigdamas, kad įvykio nebuvo apskritai, jis siekia, jog būtų paneigta gyventojų nuomonė dėl netinkamo automobilio statymo bei įrodyti, kad automobilį stato tinkamai, tačiau toks M. Z. reikalavimas negali būti tenkinamas nei skundą nagrinėjant atsakovui, nei teisme, kadangi nagrinėjant ginčus dėl viešosios informacijos rengimo ar skelbimo, nėra ir neturi būti sprendžiamas pats Publikacijoje aprašytų konflikto dalyvių ginčas.
39.7. Teigdamas nesant visuomeninio intereso viešinti tokio pobūdžio problemą, kokia pateikiama Publikacijoje, pareiškėjas siekia nepagrįstai sumenkinti dalies žmonių problemas ir nevienodai traktuoja žmonių teisę skleisti ir gauti informaciją. Miesto gyventojai, kurie susiduria su privačiais konfliktais, turi teises juos spręsti, pasitelkdami viešumą. Tokią teisę jiems garantuoja Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvė, o taip pat visų asmenų lygiateisiškumo principas, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad privataus pobūdžio konfliktai negali būti viešinami, nes neprilygsta viešam interesui.
39.8. M. Z. nepaneigė, kad Publikacijoje buvo pateikta tikrovę atitinkanti informacija, o tikrovę atitinkanti, nors ir nepalanki, kritiška ar neigiama informacija negali pažeminti garbės ir orumo, nes būtina garbės ir orumo pažeidimo prielaida yra informacijos neatitiktis tikrovei. Publikacijoje yra pristatoma ginčo situacija, tačiau neteigiama, kad pareiškėjas padarė pažeidimą.
39.9. Tarnyba procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstė nesutikimo su M. Z. teiginiais motyvus, o apeliaciniame skunde jis nepateikia jokių argumentuotų ar atsikirtimų, paneigiančių atsakovo argumentus, tik deklaratyviai akcentuoja neva padarytus žurnalisto darbo pažeidimus, pavyzdžiui, teigia, kad interviu neva yra suklastotas, tačiau nenurodo ir niekada nenurodė jokių netikslumų ar iškraipymų publikuotuose jo atsakymuose į klausimus. M. Z. taip pat pažymi, kad jam skambindama, žurnalistė neprisistatė, tačiau pareiškėjas po interviu pats skambino į redakciją, o tai rodo, jog jam buvo žinoma, su kuo bendrauja.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
40. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (SK-233)SPR-29 „Dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos buvo pripažintas nepagrįstu, pagrįstumo ir teisėtumo.
41. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo M. Z. skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus į skundą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Tarnyba Sprendime nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkami vertino ir išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes bei taikė teisinį reguliavimą; Sprendime yra nuosekliai ir išsamiai išdėstytos nustatytos aplinkybės bei padarytos teisės aktų nuostatas atitinkančios išvados, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą. Pareiškėjas su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei motyvais, dėl kurių nebuvo tenkintas jo skundas, nesutinka. Teigia, kad teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai pritaikius materialiosios teisės normas, sprendime nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, sprendimas yra šališkas, pagrįstas tik trečiojo suinteresuoto asmens interesais, jo pateikta informacija, interpretacijomis ir atsakovo nekritiškais paaiškinimais, ignoruojant faktines aplinkybes bei pareiškėjo argumentus. M. Z. nuomone, teismas nustatė ne visas bylai svarbias faktines aplinkybes ir jų tinkamai neįvertino.
42. Apeliacinį skundą pareiškėjas pirmiausia grindžia tuo, kad jis neatitinka viešojo asmens kriterijų, o teismas nenurodė, kiek laiko turi praeiti, kad M. Z. nebūtų taikomas viešojo asmens statusas.
43. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 77 dalį, viešasis asmuo – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Šioje įstatymo nuostatoje yra aiškiai įvardytas asmenų priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymis – asmens nuolatinė veikla turi turėti reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu. Iš Sprendimo turinio yra akivaizdu, kad atsakovas, įvertinęs viešai prieinamą informaciją apie M. Z., padarė išvadą, jog dėl vykdytos aktyvios politinės veiklos bei eitų pareigų jis laikomas viešuoju asmeniu. Tarnyba taip pat įvertino aplinkybę, kad Publikacijos pasirodymo dieną pareiškėjas nebeatitiko viešojo asmens kriterijų. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintinas viešuoju asmeniu, ir pažymi, kad jo, netgi kaip viešojo asmens, bendriausia prasme leistinos kritikos ribos turėtų būti siauresnės dėl prieš kurį laiką įvykusio jo pasitraukimo iš aktyvaus politinio gyvenimo nei viešojo asmens, aktyviai vykdančio politinę veiklą. Viešojo asmens žinomumas ir domėjimasis juo labiau leidžia tokiam asmeniui realiai pasinaudoti atsikirtimais, paneigimu ir panašiai, nei asmeniui, kuris nustojo vykdyti aktyvią veiklą prieš kelerius metus, tačiau vis tiek kelia visuomenės susidomėjimą savo asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015 nurodė, kad asmuo, kuris ėjo svarbias pareigas ir prieš kelerius metus nustojo jas eiti, nedidelėje bendruomenėje vis tiek dar kelia susidomėjimą dėl vykdytos ankstesnės veiklos, pareigų, atliktų darbų, tačiau jau gali būti praradęs galimybę reaguoti ar atsikirsti į nepagrįstai skleidžiamą apie jį nuomonę ar žinias, todėl tokie asmenys turi būti ginami labiau. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad M. Z. viešumas kartu su jo eitų pareigų pasibaigimu nesibaigia. Pareiškėjas ilgą laikotarpį vykdė aktyvią politinę veiklą, buvo Tautos išrinktas atstovas ir siekė visuomenės dėmesio, todėl visuomenė turi interesą žinoti apie jo profesinę veiklą, asmenines savybes ir panašiai, net jeigu asmuo tam tikrą laiką nebėra Seimo nariu. Publikacijos paskelbimo metu M. Z. tik porą metų nebebuvo Seimo nariu, o tai yra santykinai trumpas laiko tarpas, lyginant su jo buvimo Seimo nariu dvi kadencijas laikotarpiu. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, priešingai nei nurodė, ir pabaigęs Seimo nario karjerą toliau dalyvavo visuomeninėje veikloje (priklausė Lietuvos eksparlamentarų klubui, dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos komisijos ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti veikloje).
44. Atkreiptinas dėmesys, kad laikotarpio, kurį asmuo, pabaigęs vykdyti aktyvią visuomeninę veiklą, nebegali būti laikomas viešuoju, teisės aktai nenustato, todėl kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į asmens vykdomą veiklą, visuomenės lūkesčius buvusių Seimo narių atžvilgiu ir panašiai, o konkrečiu laikotarpiu to iš anksto apibrėžti nėra įmanoma. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į aplinkybes, kad pareiškėjas ėjo svarbias pareigas – Seimo nariu buvo dvi kadencijas, dalyvavo įstatymų leidybos procesuose, o ir pabaigęs politiko karjerą, atlieka tam tikras viešas funkcijas, dalyvauja visuomeninėje veikloje, tiek atsakovas, tiek teismas pagrįstai sprendė, jog visuomenės susidomėjimas M. Z. veikla dar nėra išnykęs. Taip pat pagrįstai buvo įvertinta aplinkybė, kad nuo pareiškėjo aktyvios ilgą laiką vykdytos politinės veiklos iki Publikacijos paskelbimo praėjo nedidelis laiko tarpas (keleri metai). Nurodytai išvadai padaryti atsakovo surinktos informacijos pakako ir jokių specialių tyrimų atlikti nereikėjo. Kriterijai, kuriais remiantis ši aplinkybė buvo nustatyta, priešingai nei teigia M. Z., buvo aptarti.
45. Pažymėtina, kad pareiškėjui, atsižvelgiant į jo teisinį statusą, yra keliami aukštesni elgesio standartai ir jis privalo taikytis su tuo, jog tam tikroje visuomenės dalyje vis dar yra ir gali būti labiau pastebimas, jo elgesys, veikla, jos pasekmės ir panašiai gali būti interpretuojamos ir analizuojamos aplinkinių. Pirmosios instancijos teismui abejonių dėl Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalies nuostatos atitikties Konstitucijai nekilo, todėl teismas neturėjo pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
46. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Publikacijos antraštėje M. Z. įvardijimas politiku nėra tikslus, tačiau Publikacijos antraštė negali būti vertinama atskirai nuo jos turinio, kurioje pareiškėjas aiškiai įvardijamas kaip buvęs Seimo narys.
47. Nustatyta, kad Publikacija buvo parengta atsižvelgus į gyventojų skundus dėl netvarkingai kieme statomo automobilio, t. y. dėl aktualios problemos – automobilio parkavimo daugiabučių namų kiemuose. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), įvertinęs gautą informaciją dėl galbūt padaryto teisės pažeidimo, kreipėsi komentaro į policijos pareigūnus, išklausė pareiškėją ir parengė Publikaciją apie konfliktinę situaciją dėl netinkamai statomų automobilių. Tokią teisę viešosios informacijos rengėjas neabejotinai turėjo.
48. Teisėjų kolegijos nuomone, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) tinkamai atskyrė faktus ir nuomonę. Publikacijoje skelbiama vertinamojo pobūdžio informacija pareiškėjo garbės ir orumo negalėjo pažeisti, kadangi asmuo nebuvo apibūdinamas užgauliai, nepadoriai, iš jo nebuvo tyčiojamasi, informacija nebuvo reiškiama nesąžiningai, neturint jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad tikrovę atitinkanti, nors ir nepalanki kritiška informacija negali pažeminti asmens garbės ir orumo. Sprendime buvo išsamiai aptarti visi M. Z. ginčijami Publikacijos teiginiai, pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat buvo pateiktas pareiškėjo ginčijamų Publikacijos teiginių faktinis ir teisinis įvertinimas. Teisėjų kolegija tiek su atsakovo, tiek su teismo vertinimu sutinka.
49. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), hiperbolizuotai paskleidęs subjektyvią besiskundusių asmenų patirtį, iškraipė Publikacijoje minimus faktus ar duomenis. Publikacijoje buvo vaizdžiai atspindėta jos problematika, atskleistos abiejų konfliktuojančių pusių pozicijos dėl konflikto priežasties, buvo nurodyta konflikto vieta bei konfliktinės situacijos viešumo iniciatoriai, o M. Z. ginčijama vertinamojo pobūdžio informacija turi faktinį pagrindą ir negali būti laikoma neatitinkančia tikrovės. Nors Publikacijoje pareiškėjas kritikuojamas dėl elgesio, kuris galbūt neatitinka įstatymų, moralės, paprotinių normų, bendražmogiško elgesio standartų, tačiau joje nėra įžeidaus, žeminančio ar smerkiamojo pobūdžio formuluočių. Atsižvelgus į aptartą elgesį, negalima tikėtis, kad kiti asmenys toleruos ar tik teigiamai jį vertins.
50. Teisėjų kolegijos nuomone, informacijos rengėjas (skleidėjas) atliko savo pareigą ir pateikė informaciją iš skirtingų šaltinių, taip suteikdamas teisę informacijos gavėjams susidaryti savo nuomonę apie Publikacijoje nurodytą situaciją. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus informacijos skleidėjo tikslas ir jo elgesys, t. y. jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai ir pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslas, aplinkybės, jog jis, Publikacijoje paskleisdamas informacijos šaltinio jam suteiktą informaciją, naudojo citavimo priemones, savarankiško vertinimo nepateikė, tačiau gautą informaciją tikrino, kreipdamasis į pareigūną, suteikė galimybę pareiškėjui atsakyti į išreikštą kritiką, nesuteikia pagrindo abejoti informacijos skleidėjo sąžiningumu. Tai, kad M. Z. tokią informaciją vertino kaip žeidžiančią jo dalykinę reputaciją, savaime nereiškia, kad būtent tokia informacija apie jį ir buvo paskleista. Pareiškėjo teiginiai, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) Publikaciją parengė taip, jog ji kurstytų nesantaiką atskirai žmonių grupei priklausančiam asmeniui, nėra niekuo pagrįsti, jokio ketinimo atlikti konkrečius veiksmus viešojo asmens atžvilgiu nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo negali būti atsakingas už portalo lankytojų Publikacijos komentarų turinį. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad M. Z. žurnalistų etikos inspektoriui konkrečių portalo lankytojų komentarų, žeminančių jo garbę ir orumą, nenurodė, todėl pastarasis neturėjo pareigos peržengti jo neturtinių teisių gynimo ribas ir spręsti, kad vienas ar kitas komentaras galbūt žemina pareiškėjo garbę bei orumą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas Publikaciją, teise skleisti informaciją nepiktnaudžiavo, Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintų principų nepažeidė ir visuomenės informavimo priemonėje saviraiškos laisvės ribų neperžengė.
51. Publikacijos turinys patvirtina, kad joje buvo paviešintas M. Z. vardas ir pavardė, buvusios pareigos, uždaro kiemo, kuriame galbūt buvo padarytas teisės pažeidimas, adresas, pareiškėjo turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei nuotrauka, kurioje buvo užfiksuotas galbūt netinkamai pastatytas M. Z. automobilis, kitos transporto priemonės, statiniai, pareiškėjo nuotrauka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Publikacijoje buvo atskleista tik būtina situacijai aptarti informacija. M. Z. gyvenamoji vieta nebuvo atskleista, Publikacijoje yra nurodyta, jog jis yra uždaro namo kiemo, kuriame galbūt buvo padarytas teisės pažeidimas, naudotojas, tačiau tai savaime nereiškia, kad pareiškėjas tame kieme gyvena, o adreso, kuriame vyko Publikacijoje aprašytas įvykis, nurodymas buvo būtinas, kad būtų aišku, apie kurią konkrečią vietą, kurioje kilo automobilių parkavimo problema, kalbama. Publikacijoje informacija apie M. Z. nėra pakankamai atskleista, jog būtų galima teigti, kad jo interesas užtikrinti asmens duomenų apsaugą yra svarbesnis už visuomenės interesą žinoti. Nėra jokio pagrindo nesutikti su atsakovo padaryta išvada, kad Publikacijoje paskelbta informacija atitiko reikalavimą, jog duomenys buvo tvarkomi siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų.
52. Teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad Publikacijoje nagrinėjamas viešosios tvarkos pažeidimo atvejis tenkina aiškų visuomenės interesą žinoti informaciją. Be to, viešumas yra prevencinė priemonė. Kaip jau minėta, pareiškėjo galbūt netinkamas automobilio statymas uždarame kieme buvo komentuojamas abiejų šalių bei policijos pareigūno, o suteiktoje informacijoje nėra sprendžiamas M. Z. kaltumo ar nekaltumo klausimas – Publikacijoje viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) savarankiškų išvadų apie įvykio aplinkybes neformulavo, o jos tikslas buvo nukreiptas į visuomeninę reikšmę turinčias pareiškėjo gyvenimo aplinkybes. Kadangi paskelbta informacija atskleidė visuomeninę reikšmę turinčias privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą galėjo būti skelbiama be jo sutikimo. Nagrinėjamu atveju privataus pobūdžio informacijos paskelbimas yra pateisinamas viešuoju interesu, todėl egzistavo realus tam tikros visuomenės dalies interesas gauti informaciją, iliustruotą oficialia M. Z. nuotrauka, siekiant užkirsti kelią tolesniems veiksmams, galbūt pažeidžiantiems visuotinai pripažįstamas gero elgesio taisykles. Pareiškėjo nuotraukos pateikimo kompozicija laikytina vaizdine Publikacijos turinio išraiška, Publikacijos autorės ir viešosios informacijos rengėjo skirta taip pritraukti skaitytojų dėmesį į Publikacijoje nurodytą temą, t. y. šios kompozicijos pateikimas laikytinas žurnalistų saviraiškos būdu.
53. Nors pareiškėjas teigė, kad Publikacijoje aprašomo įvykio iš viso nebuvo, o problema buvo dirbtinai sukurta, tačiau šie jo teiginiai negali būti laikomi pagrįstais. Tiek skundų turinys, tiek nuotrauka, tiek pokalbiai su gyventojais ir pareiškėju liudija, jog automobilio statymo problema kieme buvo, todėl teigdamas priešingai, M. Z. pats sau prieštarauja, kadangi skunduose komentuoja nuotraukos vaizdą ir neneigia, jog nuotraukoje buvo užfiksuotas jo automobilis, tik nesutinka, kad automobilis buvo statomas netvarkingai. Iš pareiškėjo išdėstytos pozicijos yra akivaizdu, kad jam Publikacijoje aptariama situacija buvo žinoma, todėl apeliaciniame skunde ginčo situacijos įvardijimas kaip sukurtos ir neegzistavusios yra neteisingas ir nesąžiningas. Aplinkybė, jog M. Z. situaciją aiškina kitaip ir nesutinka su gyventojų nuomone, nereiškia, jog įvykio nebuvo, o skirtingas situacijos interpretavimas tik patvirtina įvykio egzistavimą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog automobilis buvo statomas netinkamai, yra vertinamojo pobūdžio, o kad nuomonė turi faktinį pagrindą, patvirtina ir policijos atstovų komentaras, jog šiuo atveju gali tikrai pasirodyti, kad automobilis „Audi“ trukdo kitai transporto priemonei išvažiuoti. M. Z., teigdamas, kad įvykio apskritai nebuvo, siekia, jog būtų paneigta gyventojų nuomonė dėl netinkamo automobilio statymo bei įrodyti, kad automobilį stato tinkamai, tačiau toks M. Z. reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, kad Publikacija neturėjo faktinio pagrindimo.
54. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip teisingai akcentavo trečiasis suinteresuotas asmuo, nagrinėjant ginčus dėl viešosios informacijos rengimo ar skelbimo nėra ir neturi būti sprendžiamas pats Publikacijoje aprašytų konflikto dalyvių ginčas. Pažymėtina, kad žurnalistų etikos inspektorius, išklausęs ginčo šalis, vertina tik viešai paskelbtą informaciją ir jokių faktinių aplinkybių netiria. Jų neturėjo tirti ir teismas, todėl pareiškėjo nurodyti liudytojai jokių teisinę reikšmę šio ginčo nagrinėjimui turinčių aplinkybių negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti, o jų apklausa jokios įtakos vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neturėtų. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino M. Z. prašymo apklausti jo nurodytus liudytojus.
55. Pareiškėjo argumentas dėl atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ir teismo nurodytos neva konkrečios situacijos faktinių aplinkybių neatitinkančios teismų praktikos nėra detalizuotas, tokio fakto teisėjų kolegija taip pat nenustatė. M. Z. nepateikė tokią poziciją pagrindžiančių atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar teismo aptartų sprendimų.
56. Nepagrįsti yra ir pareiškėjo argumentai dėl netinkamų žurnalistės pareigų laikymosi. Tarnyba procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstė nesutikimo su M. Z. teiginiais motyvus, o apeliaciniame skunde jis tik deklaratyviai akcentuoja neva padarytus žurnalisto darbo pažeidimus, tačiau jų su savo galbūt pažeistomis konkrečiomis teisėmis nesieja. Atkreiptinas dėmesys, kad kurios nors iš Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintos aplinkybės nebuvimas savaime nereiškia, jog informacijos rinkimas buvo neetiškas ar neteisėtas arba informacijos rinkimo procedūra buvo pažeista.
57. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad jame buvo pateiktas pareiškėjo ginčijamų Publikacijos teiginių faktinis ir teisinis įvertinimas, nurodytos teisės aktų normos, kuriomis grindžiamos išvados dėl ginčo esmės, o aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo patenkintas jo skundas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino M. Z. pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis prieštaraujančią išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.
58. Ginčijamą žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą pripažinus teisėtu bei pagrįstu, nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinį M. Z. skundo reikalavimą bei žurnalistų etikos inspektorių įpareigoti priimti naują sprendimą ir pripažinti, jog Publikacijoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės, žemina M. Z. garbę ir orumą, kelia neapykantą atskirai socialinei grupei bei pažeidžia pareiškėjo asmens duomenų apsaugos reikalavimus.
59. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino M. Z. reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Virginija Volskienė