VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. kovo 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė susipažinusi su J. L. skundu,
nustatė:
Pareiškėjas J. L. 2015-03-09 paštu išsiuntė skundą teismui, kuriame prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015-03-01 sprendimą Nr. 1D-2378 ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, priteisti nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013-12-31 neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.
Skundą atsisakytina priimti.
Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, priteisti nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013-12-31 neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2013-01-01 trejų metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų terminą. Darytina išvada, kad 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismą pripažintas tinkamu ir iš esmės pakankamu, kad pareiškėjas galėtų pareikšti reikalavimą dėl valstybinės pensijos nepriemokos. Nuo 2013-01-01 galiojančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies redakciją 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių, o tai rodo įstatymų leidėjo poziciją, kad netgi 6 mėnesių terminas laikytinas pakankamu pažeistoms teisėms apginti.
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Iš J. L. pateiktų duomenų matyti, jog jam atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo nebuvo siųstas, todėl apie pensijos sumažinimą jis galėjo sužinoti tik iš Vidaus reikalų ministerijos veiksmų, o būtent – išmokėtos pensijos dydžio. Vadinasi, apie teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo 2010 metų vasario pabaigoje, o į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo kreipėsi tik su 2015-03-08, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises. J. L. žinojo, kada jam turi būti mokama pensija, o iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo būti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiškia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą, per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo turi pasirūpinti savo teisių apsauga. J. L. atnaujinti praleisto termino neprašo. Kadangi pareiškėjas jokių svarbių ar pateisinamų aplinkybių, kodėl jis daugiau nei 5 metus nesikreipė į teismą, nenurodo, teismas neturi pagrindo šio klausimo spręsti ex officio pareiškėjo naudai, vertindamas jo galimybę laiku kreiptis į teismą. Tokio ilgo termino praleidimą gali pateisinti tik itin išskirtinės aplinkybės, dėl kurių asmuo galėtų nesuvokti savo teisių pažeidimo, ir kurios kartu nesudarytų pagrindo traktuoti asmenį nelygiaverčiai (labiau teigiamai) nei kitus toje pačioje padėtyje atsidūrusius asmenis, kurie pagal galiojančius įstatymus teisminės gynybos turi kreiptis per 6 mėnesių terminą.
Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtos pensijos dalį, kuri susidarė dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio iki 2013 m. gruodžio mėnesio. Šiuo metu Konstituciniame Teisme yra priimti nagrinėti du prašymai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nustatyto pensijų sumažinimo termino pratęsimo iki 2013-12-31 (bylų Nr. 12/2013, 21/2013). Pensijų sumažinimas iki 2011-12-31 buvo pratęstas 2011-12-20 įstatymu Nr. XI-1821, o iki 2013-12-31 – 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92, kuris įsigaliojo nuo 2012-12-31. Pirmąsias pagal šių įstatymų nuostatas sumažintas pensijas pareiškėjas gavo atitinkamai 2012 m. vasario mėnesį ir 2013 metų vasario mėnesį. Nuo 2013-01-01 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis sprendimo apskundimo terminą sutrumpino iki 6 mėnesių (pakeitimas padarytas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-88, t. y. ankstesniu nei 2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). Vadinasi, skundo dėl pensijos sumažinimo iki 2012-01-01 padavimo terminas baigėsi 2015 m. vasario mėnesį, o iki 2013-12-31 – 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Net ir pripažįstant, kad teisių pažeidimas pareiškėjui padarytas dėl 2011-12-20 įstatymo Nr. XI-1821 bei 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-92 taikymo, darytina išvada, kad J. L., kreipdamasis į teismą su 2015-03-08 skundu, buvo praleidęs nustatytus terminus.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą skundą atsisakoma priimti, jei jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba teismas atmeta tokį prašymą. Kadangi teismas neatnaujino J. L. skundo padavimo termino, jo aptartą skundo dalį atsisakoma priimti.
Pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015-03-01 sprendimą Nr. 1D-2378.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Remdamasis šiomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Šiuo išaiškinimu teismas remiasi vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi.
Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos sprendimo nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Todėl reikalavimą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015-03-01 sprendimą Nr. 1D-2378 atsisakytina priimti, kaip nesukeliantį J. L. teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, 37 straipsnio 4 dalimi, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r ė:
Neatnaujinti termino skundui dėl reikalavimo J. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, priteisti nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013-12-31 neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.
Atsisakyti priimti J. L. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė