Civilinė byla Nr. 2S-1134-440/2016
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07149-2016-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.4.11.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje 2YT-8567-949/2016 pagal pareiškėjos N. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei V. Š., akcinei bendrovei SEB bankui, dėl antstolio veiksmų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
- Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytinių eiliškumo bei įkeisto turto vertės nustatymo.
- Pareiškėja N. R. skundu dėl antstolio veiksmų prašo paskelbti neįvykusiomis 2016 m. birželio 23 d. paskelbtas pirmąsias varžytynes Nr. 123885, kuriose siekiama parduoti pareiškėjos turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,05 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Suteikti pareiškėjai galimybę nustatyti jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo eilę, skirti kiekvieno objekto atskirai rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir turtą pardavinėti po ekspertizės atlikimo pareiškėjos nurodyta tvarka, pirmiausia parduodant žemės sklypą ir šulinį, tik po to, negavus pakankamai lėšų, pardavinėti gyvenamąjį namą. Mano, kad antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.194 straipsnyje įtvirtintą skolos išieškojimo tvarką parduodant varžytynėse jungtine hipoteka įkeistą daiktą. Antstolė, nesudariusi galimybės nustatyti parduodamo turto eiliškumą ir pardavinėdama turtą kaip kompleksą, iš esmės pažeidė nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, todėl antstolės veiksmai turėtų būti pripažinti kaip viršijantys jos įgaliojimus. Antstolė tinkamai nenustatė pareiškėjos turto atskirų sudedamųjų dalių rinkos vertės. Pareiškėja nurodė, kad nėra gavusi antstolės patvarkymo dėl turto vertės nustatymo. Parduodamo turto kaina rinkoje yra ženkliai didesnė negu nustatyta antstolės, panašūs nekilnojamojo turto objektai rinkoje parduodami už ženkliai aukštesnę kainą. Pardavus turtą pernelyg žema kaina, pareiškėjai ir jos sutuoktiniui lieka daug didesnė skolos našta nei ji būtų buvusi tinkamai nustačius parduodamo turto kainą, todėl tikslinga paskirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (b. l. 27–31).
- Antstolė V. Š. 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos N. R. skundą dėl antstolio veiksmų ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui (b. l. 41–44).
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjos N. R. skundo netenkino (b. l. 53–56).
- Teismas nustatė, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomas skolos išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomuosius įrašus Nr. MK-1 ir Nr. MK-2 dėl 181 328,98 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir notaro išlaidų išieškojimo iš skolininkų R. R. ir N. R. parduodant AB SEB bankui įkeistą ir skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja tvirtina, kad ji nėra gavusi antstolės patvarkymo dėl turto vertės nustatymo, tačiau vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, kad N. R. per jos darbovietę kartu su kitais dokumentais buvo įteiktas 2016 m. kovo 25 d. patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti. Taigi pareiškėja turėjo realią galimybę susipažinti su antstolės patvarkymais ir nesutikdama su jais, skųsti juos įstatymo nustatyta tvarka arba prieštarauti dėl nustatytos turto vertės, tačiau šiomis įstatymo suteiktomis teisėmis nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo skolininkas R. R. nepasinaudojo.
- Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnį antstolis turi pareigą įkainoti areštuojamą turtą. Nagrinėjamu atveju ekspertizė buvo paskirta 2016 m. kovo 25 d. patvarkymu ir ją atlikus surašytas ekspertizės aktas Nr. 16/04/046S, kuriuo visas įkeistas turtas įvertintas 126 000 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja žinojo apie paskirtą turto vertės ekspertizę, jos atlikimo rezultatus ir nustatytą turto vertę, tačiau vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų, kad prieštaravo dėl nustatytos turto vertės, teismas sprendžia, kad antstolė teisėtai, vadovaudamasi CPK 681 straipsnio 4 dalimi areštuojamo turto vertę nustatė pagal ekspertizės metu nustatytą vertę. Teismas sutiko su antstolės padaryta išvada, kad pareiškėjos pateikti duomenys iš nekilnojamojo turto skelbimų portalo neatspindi nagrinėjamu atveju parduodamo turto vertės ir negali būti vertinami kaip pagrindžiantys atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės išvadų nepagrįstumą. Teismas nusprendė, kad nustatyta parduodamo turto vertė nėra paneigta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad turto vertė buvo nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
- Teismas pažymėjo, kad iš skolininkų išieškoma 181 328,98 Eur skola, visas įkeistas turtas įvertintas 126 000 Eur, todėl įkeisto turto vertė neviršija išieškomos skolos dydžio. Teismas pastebėjo, kad visas turtas, iš kurio išieškoma yra toje pačioje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), visas turtas įkeistas pagal hipotekos lakštą. Teismas nurodė, kad iš viso hipoteka įkeisto turto galima išieškoti pirmąja eile, nepaisant to, kad šis turtas yra skolininkų šeimos gyvenamoji patalpa (CPK 664 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pareiškėjos siūloma turto pardavimo eilės nustatymo tvarka būtų aktuali tuo atveju, jei jungtine hipoteka būtų įkeisti tiek šeimos gyvenamasis būstas, tiek kitas turtas, pavyzdžiui, žemės sklypas, nesusietas su gyvenamuoju būstu, kurį realizavus, gautų lėšų pakaktų atsiskaityti su kreditoriais ir nebūtų būtinybės išieškojimą nukreipti į skolininkų gyvenamąjį būstą. Atsižvelgdamas į CK 4.40 straipsnio 1 dalies nuostatas, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad įkeisti pastatai pastatyti įkeistame žemės sklype, todėl antstolė padarė pagrįstą išvadą, kad gyvenamasis namas ir šulinys yra žemės sklypo priklausiniai, neatsiejamai susiję su žemės sklypu, todėl antstolė pagrįstai pardavinėjo visą įkeistą turtą kaip vieningą turtinį kompleksą, o vertinti parduodamus objektus atskirai ir po to juos atskirai parduoti nebuvo jokio teisinio pagrindo.
- Teismas pažymėjo, kad varžytynių paskelbimą neįvykusiomis reglamentuoja CPK 717 straipsnis, kuriame numatytas baigtinis sąrašas, kada varžytynės gali būti skelbiamos neįvykusiomis. Pareiškėja šiuo atveju nenurodo nei vieno įstatyme nurodyto pagrindo, dėl kurio varžytynės turėtų būti paskelbtos neįvykusiomis. Teismas, nagrinėdamas skundą, taip pat nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad yra pagrindas skelbti varžytynes neįvykusiomis.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
- Atskiruoju skundu pareiškėja N. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (b. l. 65–68). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas itin formaliai nurodė, kad gyvenamasis namas ir šulinys yra žemės sklypo priklausiniai, todėl pagrįstai antstolė visą turtą pardavinėja kaip vieningą turtinį kompleksą. CK 4.194 straipsnio 1 dalies nuostatą aiškinant sistemiškai kartu su CPK 664 straipsnio 5 dalimi darytina išvada, kad pirmiau turi būti parduodamas negyvenamasis turtas ir tik tada, kai juos pardavus neužtenka lėšų skoloms padengti, tuomet gali būti parduodamas įkeistas gyvenamasis būstas. Turto pardavimo iš varžytinių eilės nesilaikymas yra esminis pažeidimas, todėl antstolės veiksmai – viso pareiškėjai priklausančio turto varžytinių paskelbimas – laikytini neteisėtais.
- Nėra aišku, kuo vadovaujantis padarė išvadą, kad pareiškėja informuota apie turto vertės ekspertizę, kadangi ji nėra gavusi ekspertizės akto.
- Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti skundo dalį dėl turto vertės nustatymo, kadangi tokio pobūdžio bylose teismas turi būti aktyvus, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos aplinkybės, nepagrįstai atmetė pareiškėjos įrodymus, patvirtinančius, kad realiai turto vertė yra didesnė nei antstolės nustatytoji. Teismas iš esmės tik atkartojo antstolės atsisakyme tenkinti pareiškėjos skundą nurodytus motyvus.
- Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį (b. l. 71–74). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
- Pareiškėja buvo informuota apie ekspertizę, apie nustatytą turto vertę, tačiau nepareiškė neprieštaravimų, taigi dabar reikšdama skundus siekia vilkinti procesą. Be to, pareiškėja nepateikė duomenų, kad turto vertė kitokia nei nustatytoji ekspertizės aktu.
- Nagrinėjamu atveju įkeisto turto skaidymas dalimi sumažintų turto pardavimo kainą, be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad neprotinga parduoti atskirai turtą, sudarantį vieningą kompleksą.
- Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį (b. l. 75–76). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
- Pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių jos teiginį, kad ekspertizės matu nebuvo nustatyta reali turto vertė, todėl šie argumentai nepagrįsti.
- Pabrėžė, kad teismų praktikoje pripažįsta, kad jungtine hipoteka įkeistas turtas parduodamas pagal šalių sutartą pardavimo iš varžytinių tvarką, o jo nesant, visas įkeistas turtas privalo būti parduotas kartu kaip nedaloma visuma.
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
- Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
- Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 594 straipsnį ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia konstatuoti, jog vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (lot. be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013). Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai antstolis nustato areštuoto turto rinkos vertę.
Faktinės aplinkybės.
- Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkai R. R. ir N. R. ir akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas sudarė hipotekos sutartis, kuria prievolės įvykdymo užtikrinimui skolininkai įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. 0,05 ha ploto žemės sklypą kartu su gyvenamuoju namu bei šuliniu, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal hipotekos sutartis 2016 m. sausio 4 d. išduoti vykdomieji įrašai Nr. MK-1 ir Nr. MK-2, kurių pagrindu antstolės V. Š. kontoroje užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 181 328,98 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo prašymo išduoti vykdomąjį įrašą pateikimo notarui dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos išieškojimo iš skolininkų R. R. ir N. R. išieškotojai AB SEB bankui.
- Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkės N. R.. Vykdomo procese taikytas nekilnojamojo turto areštas (vykdomoji byla, b. l. 40–42). Antstolės 2016 m. kovo 25 d. patvarkymu paskirta nekilnojamojo turtui ekspertizė turto vertei nustatyti (vykdomoji byla, b. l. 43). Atlikus nekilnojamojo turto vertinimą surašytas ekspertizės aktas Nr. 16/04/046S, kuriame nurodoma, kad viso nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 120 000 Eur (vykdomoji byla, b. l. 61). Antstolės 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka – pardavimas iš varžytinių (vykdomoji byla, b. l. 52). 2016 m. birželio 23 d. patvarkymu paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytinės (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 71, 72–73).
- Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos sutuoktinis, suinteresuotas asmuo R. R., skundė antstolės veiksmus, susijusius su varžytinių paskelbimu bei turto vertės nustatymu (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 81–82), tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8321-1031/2016 skundą atmetė, o apeliacinės instancijos teismas paliko pirmos intencijos teismo nutartį nepakeistą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 83–87, 118–120, 195–198). Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2S-952-357/2016 pripažino, kad pareiškėjui priklausančio turto ekspertizė buvo paskirta 2016 m. kovo 25 d. patvarkymu ir ją atlikus surašytas ekspertizės aktas Nr. 16/04/046S, pareiškėjas skundų dėl eksperto ar turto vertės nustatymo per įstatymų (CPK 682 straipsnio 1 dalis) nustatytus terminus nepateikė, taip pat nesiūlė savo pirkėjo (CPK 704 straipsnis), be to, teikdamas skundą pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų, dėl ko eksperto nustatyta rinkos vertė yra netinkama. Skolininkai N. R. ir R. R. nebuvo atvykę į antstolės kontorą, neteikė jokių prašymų, gavę procesinius dokumentus pasyviai vykdė savo bendradarbiavimo pareigą ir tik paskelbus varžytynes, pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kas įrodo, jog skolininkai netinkamai vykdė savo pareigas būti aktyviems vykdymo procese.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjai.
- Nors pareiškėja tvirtina, kad ji nėra gavusi antstolės patvarkymo dėl turto vertės nustatymo, tačiau vykdomoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. R. jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu bei į jos darbovietę buvo išsiųsti įvairūs antstolės priimti procesiniai dokumentai, įskaitant 2016 m. kovo 25 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti (vykdomoji byla, b. l. 38, 39). Darbdavys patvirtino, kad vokas su procesiniais dokumentais įteikti N. R. 2016 m. kovo 29 d. bei atsiuntė raštą, kuriame ranka parašyta „Įteikta N. R.“ bei parašas (vykdomoji byla, b. l. 44, 45). Išvada dėl nekilnojamojo turto vertės bei patvarkymas skelbti įkeisto turto varžytines įteiktas asmeniškai skolininkei N. R. 2016 m. birželio 6 d., dokumentus siunčiant per skolininkės darbovietę (vykdomoji byla, b. l. 53, 54, 61). Taigi pagrįstai pirmos instancijos teismas pripažino, kad pareiškėja buvo informuota apie ekspertizę turto vertei nustatyti bei jos rezultatus.
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja antstolės pateikti vykdymo proceso dalyviams visus duomenis, kuriais remiantis nustatoma įkeisto turto rinkos vertė. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies prasmę antstolis tam, kad būtų užtikrintos vykdymo proceso šalių teisės bei teisėti interesai, privalo skolininką ir kreditorių informuoti, kad jie arešto metu turi teisę pareikšti nuomonę dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo. Nagrinėjamu atveju antstolė informavo vykdomojoje byloje dalyvaujančius asmenis apie priimtą patvarkymą, kuriuo įkainotas įkeistas turtas, tačiau niekas, įskaitant ir apeliantę, nepasinaudojo teise reikšti prieštaravimus dėl nustatytos kainos vertės.
Dėl išieškojimo nukreipimo į hipoteka įkeisto turtą eiliškumo.
- CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Remiantis minėta teisės norma, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, ketvirtąja eile – iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile – iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tai atvejais, kai išieškoma iš įkeisto turto, esant keliems įkeistiems objektams, CPK 664 straipsnis taikomas sistemiškai su įkeitimo rūšis nustatančiomis normomis, kurios nustato išieškojimo eiliškumą iš tokių įkeistų objektų. Jei kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko įkeisti daiktai, tai išieškojimo iš šių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 straipsnio 1 dalimi ir materialinės teisės norma, kuri nenustato išieškojimo iš įkeisto turto tvarkos ir sąlygų priklausomai nuo įkeitimo rūšies (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2006).
- Sutartinė hipoteka pagal jos šalių teisių ir pareigų turinį gali būti kvalifikuojama kaip paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji, sąlyginė (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, o tam tikrais atvejais – ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2012).
- Jungtine hipoteka apibrėžiama kaip kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju hipotekos lakšte nenurodyta hipotekos rūšis, tačiau iš byloje pateiktų duomenų galima spręsti, kad buvo sudaryta jungtinės hipotekos sutartis: vienam reikalavimui pagal kredito sutartį – kredito grąžinimui – užtikrinti hipotekos lakštais įkeisti pareiškėjai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai: žemės sklypas, gyvenamasis namas ir šulinys, esantys (duomenys neskelbtini). Taigi atliekant išieškojimą iš įkeisto turto, turi būti taikomos jungtinės hipotekos taisyklės.
- CK 4.194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ši norma nėra imperatyvi, todėl tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl objektų pardavimo eiliškumo, preziumuojama, kad objektai turi būti parduodami kartu arba hipotekos davėjai turi teisę savo valią dėl jų pardavimo išreikšti skolos išieškojimo procese (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-121/2005).
- Nagrinėjamu atveju hipotekos sutartyje nėra numatyta įkeisto turto pardavimo iš varžytinių eilė. Vykdymo procese nei išieškotoja AB SEB bankas nei skolininkai jokių pasiūlymų šiuo klausimu nepateikė, taigi antstolė, atsižvelgdama į skolininkų ir kreditoriaus maksimalų interesų užtikrinimą, turėjo teisę turtą parduoti kartu, nes tik tokiu būdu įkeistas turtas galėjo būti parduotas geriausiomis sąlygomis.
- Aplinkybę, kad tik visų nekilnojamojo turto objektų pardavimas kartu padės užtikrinti maksimalų skolininkų ir kreditoriaus interesų patenkinimą patvirtina ir tai, kad šulinys bei gyvenamasis namas nėra savarankiški nekilnojamojo turto objektai, jie yra žemės sklypo, ant kurio stovi, priklausiniai (vykdomoji byla, b. l. 21–23).
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindinio daikto priklausinys yra antraeilis daiktas, kuris pagal savo savybes yra susijęs su pagrindiniu daiktu ir yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui (CK 4.13 straipsnis ir 4.19 straipsnis). Taigi priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir yra susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015).
- Atsižvelgiant į tai, kad savarankišku civilinės teisės objektu gali būti pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), todėl antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą (CK 4.14 straipsnis). Priklausinys, kaip ir bet kuris daiktas, galintis būti nuosavybės teisės objektu, gali priklausyti keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai, o pastatų teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo funkciją; (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2016).
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju hipotekos objektą sudaro pagrindinis turtas, t. y. žemės sklypas su dviem priklausiniais, kurie neatsiejamai susiję su pagrindiniu daiktu.
- Atsižvelgiant į tai, kad nei hipotekos sutartyje, nei vykdymo procese turto savininkai iki sprendimo dėl pirminių varžytinių paskelbimo nenurodė įkeisto turto pardavimo eiliškumo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad antstolė vykdydama skolos išieškojimą pagrįstai laikė, kad tik visų jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimas kartu padės užtikrinti skolininkų ir kreditoriaus maksimalų interesų tenkinimą, nes tokiu būdu įkeistas turtas gali būti realizuotas už didesnę kainą, taip būtų padengta didesnė skolos dalis.
Dėl turto vertės nustatymo.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina. Taigi areštuoto turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Taigi vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.
- Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
- Nagrinėjamu atveju įkeisto turto vertė nustatyta paskyrus ekspertizę, nei išieškotojas, nei skolininkai nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės. Taigi ekspertizė galėjo būti skiriama antstolės iniciatyva, jeigu būtų kilę abejonių dėl turto vertės teisingumo, tačiau nagrinėjamu atveju antstolei abejonių dėl turto rinkos kainos nekilo.
- Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl (pvz., dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros) abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28). Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė kelis gyvenamųjų namų skelbimus iš nekilnojamojo turto pardavimų portalo www.aruodas.lt, kuriuose parduodami gyvenamieji namai (b. l. 13–15).
- Nors atskirajame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į jos pateiktus duomenis, tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateikti duomenys negali būti pripažinti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu neteisingą turto vertės nustatymą, kadangi skiriasi pareiškėjai priklausančio bei skelbimuose nurodytų gyvenamųjų namų techniniai duomenys: plotas, statybos metai, name įrengta šildymo sistema, geografinė namo būvimo vieta ir t. t., tuo tarpu visi šie duomenys turi įtakos namo rinkos kainai. Todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas pripažino, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių neteisingą įkeisto turto kainos nustatymą.
- Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama teisinga konkuruojančių interesų pusiausvyra: jurisprudencijoje pripažįstama ne tik tai, kad skolininkui turi būti sudaryta galimybė parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę, taip garantuojant skolininko teisių apsaugą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Kanala prieš Slovakiją, bylos Nr. 57239/00), bet ir tai, kad sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme ir todėl pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Burdov prieš Rusiją, bylos Nr. 59498/00; 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje Jasiūnienė prieš Lietuvą, bylos Nr. 41510/98). Nagrinėjamu atveju ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas suinteresuotas, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotojas turi ir kitą interesą – galimą operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams. Vertinant antstolės veiksmus (patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo bei patvarkymą dėl pirminių varžytinių pastelbimo) šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad veiksmai buvo neteisėti, nes buvo siekiama tiek teisingo turto įvertinimo, tiek kuo greitesnio turto realizavimo.
- Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje antstolis Nr. 3K-7-1/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Taigi antstolės veiksmų, dėl kurių per įstatymo nustatytą terminą skolininkė nepareiškė prieštaravimų, pripažinimas neteisėtais būtų formalus bei neproporcingas ir reikštų nepagrįstą vykdymo proceso užvilkinimą.
- Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolė, paskelbdama įkeisto turto varžytines procesinių teisės normų nepažeidė. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Teisėja Vilija Valantienė