Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-1402-195-2012].doc
Bylos nr.: ATP-1402-195/2012
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba 191688326 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Teisės pažeidimas
Administracinių nuobaudų skyrimas
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str.)

Adm

Nuorašas  

Administracinė byla Nr. ATP-1402-195/2012

                                                        Teisminio proceso Nr. 4-02-3-03443-2012-8

                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5

(S)


 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo Ž. P., a/k (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubausta 80 Lt (aštuoniasdešimt) litų dydžio bauda, už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubausta 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis jai paskirta subendrinta nuobauda – 2000 (dviejų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoto transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams

   n u s t a t ė :

Ž. P. pripažinta kalta už tai, kad ji 2012 m. birželio 6 d., apie 13.36 val., Gynėjų g. 2, Vilniuje, vairuodama automobilį „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu apgadino abu automobilius ir pasišalino iš įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) reikalavimus. Šiais savo veiksmais Ž. P. pažeidė KET 9 p., 132 p., 232 p., t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Ž. P. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimų numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. jos atžvilgiu nutraukti. Apeliantė savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas jos tyčios buvimą dėl pasitraukimo iš įvykio vietos motyvavo tik liudytojų parodymais. Ž. P. teigimu, pirmosios instancijos teismas remdamasis liudytojų N. L., D. R., V. Š. parodymais konstatavo, kad eismo įvykio metu tarp automobilių buvo du susidūrimai, todėl ji negalėjo jų nepajusti. Nubaustoji pažymi, kad apylinkės teismas nevertino reikšmingos aplinkybės, jog nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas labai nežymiai. Apeliantės teigimu, tai, kad automobilis buvo tik nestipriai nubrauktas, o ne sulenktas, įrodo, jog kontaktas tarp automobilių buvo labai silpnas. Atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismas aplinkybę, jog ji kontakto negalėjo nepajusti, nustatė netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus. Nubaustoji nurodo, kad teismas nevertino liudytojo A. P. parodymų.

Apeliantės nuomone, apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir vadovavosi būtent D. R. parodymais.

Apeliantės teigimu, apylinkės teismas nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, t.y. to, kad eismo įvykis įvyko pietų metu prie pat kavinės, įvykio vietoje buvo daug žmonių ir automobilių, triukšmas, byloje nėra duomenų, kad būtų suveikusi nukentėjusiojo automobilio signalizacija, kad ji automobilyje važiavo kartu su profesoriumi, liudytoju A. P. ir jeigu jie būtų supratę įvykus eismo įvykį, ji nebūtu pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad ji apsidraudusi Kasko draudimu, todėl neturėjo tikslo sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Apeliantės teigimu, teismas nevertino byloje pateiktos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos jos kaip katedros mokslų daktarės charakteristikos ir

 

pan. Nurodo, kad netekusi teisės vairuoti transporto priemones ji netektų galimybės vykdyti savo mokslinę veiklą. Ž. P. savo skunde atkreipia teismo dėmesį, kad ligi šiol nėra padariusi nei vieno administracinio teisės pažeidimo. Nurodo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog ji iš eismo įvykio pasišalino tikslingai, norėdama išvengti atsakomybės, todėl nėra subjektyviosios ATPK 130 str. 1 d. numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės. Apeliantės teigimu, byloje taip pat nėra įrodymų, kad būtent ji apgadino nukentėjusiojo automobilį, nurodo, kad teismas vadovavosi tik liudytojų nuomone bei prielaidomis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau-VPK) Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo Ž. P. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, o apelianto skunde išdėstyti argumentai yra jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Asmuo baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už transporto priemonių apgadinimą bei pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 208 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 234 punkte įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantė sukėlė eismo įvykį. Pažeidėja savo kaltę neigia, teigdama, kad susidūrimo nepajuto ir kito automobilio ji neapgadino.

Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad Ž. P. nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių  apgadino automobilius. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent:

  1. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulio

A. S. 2012 m. birželio 6 d. tarnybinis parnešimas, kuriame nurodyta, kad pareigūnas gavo pranešimą apie eismo įvykį iš kurio pasišalino vienas iš dalyvių, t.y. automobilio „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja. Atvykęs į įvykio vietą kartu su pareigūnu V. S. rado apgadintą automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja Š. Č. nurodė liudytojų, mačiusių įvykį, telefonus (b.l.4);

         2) eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta, „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta automobilių stovėjimo aikštelėje, taip pat nurodyti ankščiau minėto automobilio apgadinimai, t.y. tai, kad įbrėžtas automobilio užpakalinis bamperis (b.l.5-6);

          3) nukentėjusiosios Š. Č. paaiškinimas, kad ji palikusi automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Gynėjų g. 2, rado jį apgadintą. Nurodė įvykį mačiusių liudininkų telefono numerius (b.l.7);

         4) Fotolentelės, kuriose užfiksuoti, automobilio „O. A.“ apgadinimai ant priekinio bamperio kairėje pusėje ir priekinio sparno ties rato arka bei automobilio „VW Golf“ apgadinimai ant galinio dešinės pusės sparno, galinio bamperio ir priekinių dešinės pusės durelių. Taip pat nurodyta, kad transporto priemonių sugretinimo metu, nustatyta, kad „VW Golf“ galinės dešinės pusės sugadinimai sutampa su priekinės kairės pusės „O. A.“ sugadinimais, automobilių sugadinimų aukštis, pobūdis, išdėstymo mechanizmas atitinka (b.l.20-23);

         5) transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant automobilio  „O. A.“ rasti techninei defektai, t.y. braukimo žymės ant priekinio kairio šono (bamperio, kairio priekinio sparno aplink rato arką), įbraukimas ant užpakalinės kairės pusės galinių durų ir apdailos juostos (b.l.28);

          6) liudytojo D. R. paaiškinimas bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad jis stovėdamas netoli automobilio „VW Golf“ pamatė, kad jis pradėjo keistai kilti į viršų,  nurodė, kad automobilis „O. A.“ išvažiuodamas atbuline eiga rėmėsi priekiniu bamperiu į automobilio „VW Golf“ keleivio pusės galines dureles. Parodė, jog už vairo sėdėjusi jauna mergina tikrai matė, kad kliudė kitą automobilį, kadangi iš pirmo karto jai išsisukti nepavyko. Nurodė, kad išsisukusi vairuotoja pasižiūrėjo į automobilį ir pamačiusi, kad liudytojas matė eismo įvykį išvažiavo. Nurodė, kad automobilyje galinėje bei priekinėje sėdynėje sėdintys keleiviai turėjo matyti automobilių kontaktą, to nebuvo galima nepastebėti (b.l.18, 62-64);

          7) liudytojos N. L. paaiškinimas bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad mergina važiuodama sidabro spalvos automobiliu atbuline eiga, priekiniu vairuotojo pusės sparnu kliudė šalia stovėjusio automobilio keleivio pusės užpakalinį sparną, išgirdo nestiprų garsą, vėliau automobilis stabtelėjo. Nurodė, kad vairuotoja galėjo pajusti kliudžiusi automobilį. Parodė, kad mojavo vairuotojai, tačiau ar ji tai matė pasakyti negali, kadangi iš įvykio vietos greitai pasišalino (b.l.19,62-63);

          8) liudytojas V. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad matė kaip merginos vairuojamas automobilis važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą automobilį, o nukentėjusiojo automobiliui buvo apgadinta dešinė pusė. Nurodė, kad mergina vairavusi automobilį tikrai pastebėjo kliudžiusi kitą automobilį, kadangi vairuotoja kelias sekundes pasimetė, matėsi, kad pajuto, todėl ir sureagavo (b.l.68-70).

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Ž. P., inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodama automobilį „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos pažeidžiant KET.

Liudytojai D. R., N. L., V. Š. betarpiškai matė, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent minėtos transporto priemonės, jie viso proceso metu nuosekliai nurodė tokį patį eismo įvykio mechanizmą. Nenustatyta jokių pagrindų, dėl kurių jie būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti Ž. P., jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais.

   Pažymėtina, kad A. P. parodymai duoti bylos nagrinėjimo teisme metu vertintini kritiškai kaip galimas siekis padėti Ž. P. išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jis yra pažeidėjos vyras, todėl gali būti suinteresuotas bylos baigtimi.

Nors apeliantė tvirtina, kad tarp liudytojų parodymų yra prieštaravimų, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vien liudytojo D. R. parodymais, tačiau šie jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Liudytoja N. L. nekeitė duotų parodymų, ji neabejoja mačiusi įvykus kontaktą tarp automobilių, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu suabejojo ar pažeidėja pajuto ankščiau minėtą kontaktą tarp automobilių, pažymėtina, kad liudytojos N. L. išreikštos abejonės, šiuo konkrečiu atveju, pažeidimo kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi ir tas faktas, jog liudytojo V. Š. mojavimo nubaustoji nepastebėjo. Pažymėtina, kad liudytojo D. R. parodymais apylinkės teismas rėmėsi pagrįstai, kadangi jis buvo arčiausiai įvykio vietos (šalia nukentėjusiosios automobilio) (b.l.18).

Apylinkės teismo išvadų nepaneigia nubaustosios Ž. P. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jos veiksmuose nėra ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties.

Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog Ž. P. suprato, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, tačiau nesilaikydama KET reikalavimų išvažiavo iš įvykio vietos. Akivaizdu, kad Ž. P. iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Taigi Vilniaus m. 2 apylinkės teismas pagrįstai nubaudė pažeidėję pagal ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.

Apeliacinio skundo argumentai, kad eismo įvykis įvyko pietų metu prie kavinės, kai aplinkui buvo daug žmonių ir automobilių, todėl buvo triukšmas, paneigti byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad esant toms pačioms sąlygoms liudytojai D. R., N. L., V. Š. matė eismo įvykį, nepaisant triukšmo, žmonių bei automobilių gausos, jie išgirdo automobilių susidūrimo garsą bei pamatę eismo įvykį bandė apie tai perspėti Ž. P..

 

 

Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nubaustoji neturėjo sąmoningo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi jos automobilis apdraustas Kasko draudimu, ši aplinkybė nepaneigia byloje esančių įrodymų apie tai, kad pažeidėja nepaisant draudimo garantijų iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Nors apeliaciniame skunde Ž. P. nurodo, kad apylinkės teismas nevertino jos byloje pateiktos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos jos kaip katedros mokslų daktarės charakteristikos, jos mokslinių publikacijų sąrašo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mokslo centro pažymos įteiktos jai, kaip metų doktorantei, taip pat to, jog teisė vairuoti transporto priemones jai būtinai reikalinga vykdyti mokslinę veiklą, tačiau įvertinus nubaustosios apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog visos šios nurodytos aplinkybės veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Į tai buvo atsižvelgta skiriant Ž. P. nuobaudą.

Nubaustajai buvo taikytas (duomenys neskelbtini) str. už jos padarytus pažeidimus paskirta 2 tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Kita vertus pažymėtina, kad nors pagrindinė ir papildoma nuobaudos nubaustajai paskirtos mažesnės nei numato inkriminuotų pažeidėjai ATPK straipsnių sankcijų minimalios ribos, tačiau atsižvelgiant į padarytus pažeidimus pažeidėjai paskirta papildoma nuobauda, t.y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežtas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kontaktas tarp automobilių įvyko išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, nubaustoji savo automobiliu palietė stovintį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nežymiai, padarytos tik dažų nubraukimo žymės (b.l.20-23), kurioms panaikinti automobilio remontas iš esmės nereikalingas, t.y. padaryta žala visiškai nedidelė.

Byloje nėra duomenų, kad nubaustoji būtų pasišalinusi iš įvykio vietos turėdama tikslą išvengti atsakomybės už kokius nors kitus pažeidimus (byloje nėra duomenų, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi, sukėlė avarinę situaciją pavojingą kitiems asmenims ar jų turtui ir pan.). Iš įvykio vietos buvo pasišalinta padarius mažareikšmius kito automobilio apgadinimus manevruojant automobilių stovėjimo aikštelėje.

Atsižvelgiant į pažeidimo ir padarytos veikos mažareikšmiškumą (kliudant stovintį automobilį išvažiuojant iš stovėjimo vietos metu), laikantis protingumo kriterijų, už pasitraukimą iš įvykio vietos po šio mažareikšmio įvykio, skyrimas netgi mažesnės negu ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobaudos, t.y. 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai neteisingas, todėl laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju padaryto pažeidimo po kurio buvo iš įvykio vietos pasišalinta, mažareikšmiškumas yra aplinkybė, kuriai esant ATPK 130 str. 1 d. numatyta papildoma nuobauda skirtina mažesnė, nei paskirta apylinkės teismo nutarimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,

  n u t a r ė :

 

Ž. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį, kuria Ž. P. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviem) metams.

Ž. P. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirti papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                    Artūras Šumskas

 

Nuorašas tikras:                                                                       Artūras Šumskas

Teisėjas                                                                                                 


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATPK 130 str. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos
  • ATPK 33 str. Administracinių nuobaudų skyrimas, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus
  • ATPK 127 str. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą