Baudžiamoji byla Nr. 1-2171-1072/2022

Proceso Nr. 1-01-1-21707-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2.                 

(S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS        

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,

kaltinamajam E. G., jo gynėjui advokatui Algiui Kojalai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nevedęs, bedarbis, vidurinio išsilavinimo, neteistas, 

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

E. G. 2022 m. birželio 14 d., apie 17.27 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

E. G.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. G. teismo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino pilnai, gailėjosi ir parodė, jognagrinėjamo  įvykio dieną susitikęs seniai matytą draugą išgėrė alaus. Grįžus namo mama papriekaištavo, todėl jis vengdamas konflikto išėjo pavedžioti savo vilkšunį. Kadangi buvo daug žmonių, nusprendė, kad nuvažiuos iki Vingio parko, kur yra įrengtos dresavimo aikštelės. Nesijautė apsvaigęs, neįvertino savo realios būklės, labai dėl to pergyvena. Vairavo mamai R. G. priklausantį automobilį „Toyota“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini), šį automobilį naudoja tarnybai, tuo metu buvo grįžusi iš darbo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pradėjo smarkiai lyti, todėl nusprendė grįžti. Priekyje važiavęs automobilis staigiai sustabdė, todėl jam teko taip pat stabdyti, o kadangi buvo slidu, automobilis „susiskersavo“ ir jis atsitrenkė. Administracinė nuobauda dėl šio įvykio jam skirta ir bauda sumokėta. Draudimo bendrovė į jį kol kas nesikreipė dėl žalos atlygino, bet kai kreipsis, žalą atlygins. Kelis metus buvo išvykęs į Angliją užsidirbti, turi santaupų. Pastaruoju metu dirbo (duomenys neskelbtini), buvo įregistravęs individualią veiklą, šiuo metu išregistravo, nes prarado teisę vairuoti. Registruojasi Užimtumo tarnyboje, nuo rugpjūčio mėn. pradės mokytis (duomenys neskelbtini) specialybės, nes šiuo metu tenka gyventi iš santaupų ir mamos atlyginimo, pašalpos negauna, nes neturi darbo stažo. Priklausomybės alkoholiui neturi, prieš kelis metus buvo baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, labai gailisi, išvadas dėl netinkamo elgesio padarė, pažada ateity elgtis atsakingai.

Kaltinamasis E. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 14 d. susitiko su pažįstamu ir jie parduotuvė „Norfa“, esančią adresu (duomenys neskelbtini) nusipirko po 3 butelius alaus „Kanapinio“, 1 litro talpos, 5,5 % stiprumo. Su pažįstamu nuėjo prie šalia jo namų esančio parkelio ir bendraujant išgėrė nusipirktą alų. Jis išgėrė visus tris alaus butelius. Apie 17.00 val. atsisveikino su pažįstamu ir grįžo namo. Namuose tuo metu buvo jo mama R. G. Jis su ja susipyko, kadangi ji pajautė, kad jis dieną vartojo alkoholį. Nenorėjo su mama tęsti konflikto ir kad prasiblaškytų, pasiėmė savo šunį ir išėjo į lauką jį pavedžioti į tą patį parkelį. Tuo metu tame parkelyje buvo daug žmonių, su savo dideliu vilkšuniu šunimi jis nenorėjo prie tiek daug žmonių vaikščioti, o kaip tik savo kišenėje turėjo raktą nuo „Toyota Corolla Verso“ valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio. Nori paminėti, kad šis automobilis yra užrašytas jo mamos vardu. Šiuo automobilio naudojasi ir jis ir mama, tačiau ji turi dar vieną automobilį. Per savaitę, kelis kartus šiuo minėtu „Toyota“ automobiliu jis kelis kartus pavažinėja. Bet šiaip dažniausiai jis renkasi dviratį arba paspirtuką. Be to dažnai traukiniu arba autobusu važiuoja į (duomenys neskelbtini) pas savo draugę, kuri ten gyvena. Ir kadangi ji turi teises tai jam automobilis kaip ir nereikalingas. Šio automobilio raktus turi keliais egzemplioriais, todėl dažniausiai vieną iš jų jis nešiojasi savo kelnių kišenėje. Taigi, įvykio dieną, jis pagalvojo, kad geriau su savo šuniu nuvažiuos iki vingio parko ir ten su juo pasivaikščios specializuotose aikštelėse, kur vesdavosi šunį ir anksčiau. Jis jautėsi gerai, nesijautė išgėręs, todėl nuėjo prie namų, atsirakino „Toyota“ automobilį, įsodino šunį ir pradėjo važiuoti link Vingio parko. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) g. jis pagalvojo, kad vis tik blogai daro, reikia grįžti atgal namo, tuo labiau pradėjo lyti, todėl (duomenys neskelbtini) g., ties prekybos centru „Rimi“, sankryžoje jis apsisuko važiuoti atgal namo. Pavažiavus maždaug apie kilometrą nuo sankryžos, kurioje apsisuko, jam važiuojant (duomenys neskelbtini)  gatve, pirmoje eismo juostoje, juodos spalvos automobilis „Mercedes-benz“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo antra eismo juosta, staigiai prieš jį persirikiavo į pirmą eismo juostą ir jam užkirto kelią. Tokiu būdu jis sudarė avaringą situaciją. Nori paminėti, kad tuo metu buvo daug, mašinų, lijo lietus ir buvo slidu. Jis pradėjo stabdyti, jo mašina suskersavo šonu ir slysdama šonu, atsitrenkė į „Mercedes-benz“ automobilio galą. Iš automobilio išlipo jaunas vairuotojas, jis su juo pradėjo bendrauti. Pasiūlė jam užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jis kaip ir sutiko, tačiau pasakė, kad paskambins automobilio savininkei, kad ji atvažiuotų. Tačiau po 4-5 minučių atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Pareigūnai alkotesteriu patikrino jo girtumą, pirmu putimu kiek pamena pripūtė 2,53 prom., o antrą kartą 1,97 prom. Pareigūnams pasakė, kad maždaug prieš pusvalandį gėrė alkoholį. Taip pat buvo tikrinama jo būklė, ėjo tiesia linija, rankos pirštu palietė nosį. Viską įvykdė, pareigūnai net nustebo, kad tiek pripūtė. Visą įvykį jis labai gerai atsimena, kadangi kaip ir minėjo nesijautė apgirtęs. Dėl įvykio niekas nenukentėjo, tai buvo tiesiog techninis įvykis. Pareigūnai išrašė administracinį protokolą dėl sukelto eismo įvykio. Baudą jau susimokėjo. Nori paminėti, kad dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė neteisingai (b. l. 48-49).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, gynėjui sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas G. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu.  2022 m. birželio 14 d. apie 17.00 val. važiavo (duomenys neskelbtini) g. savo automobiliu „MB“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę. Važiuodamas išgirdo padangų cypimą ir pažiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė tamsiai mėlynos spalvos automobilį, kuris slydo ir trenkėsi į galinę jo automobilio dalį. Jis išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad į jo automobilį atsitrenkė „Toyota“ automobilis. Šalia „Toyota“ automobilio vairuotojo durelių stovėjo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, apie 180 cm ūgio, vilkėjo pilkos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, melsvos spalvos šortais, mėlynos spalvos šlepetėmis, buvo su akiniais, vyras kalbėjo lietuviškai. Jam apžiūrint savo automobilį, prie jo priėjo „Toyota“ automobilio vairuotojas, kuris pasiūlė susitarti be Policijos įsikišimo, nes po vakar išgertuvių gali pripūsti į alkoholio matuoklį. Jis paskambino savo draugui pasitarti dėl eismo įvykio. Į įvykio vietą atvyko jo draugas kartu su policijos pareigūnais. Girdėjo, kaip „Toyota“ vairuotojas neblaivumo tikrinimo metu į alkoholio lituoklį policijos pareigūnams įpūtė virš dviejų promilių. „Toyota“ automobilio vairuotojo nepažįstą, anksčiau matęs nėra. „Toyota“ vairuotojas automobilyje buvo vienas su šuniu. Jam bendraujant su automobilio vairuotoju, pradžiai jis jam jokio įtarimo nesukėlė, tačiau, kaip pats pasisakė galimai dar yra neblaivus, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, bei jo kalba buvo nerišli (b. l. 30-31).

Liudytojas D. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė kad, 2022 m. birželio 14 d. jam kartu dirbant su kolega R. Ž., iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, t. y. susidūrė du automobiliai. Vienas iš automobilio vairuotojų yra galimai neblaivus. Atvykę nurodytu adresu pamatė, kad yra susidūrę du automobiliai t. y. „Mercede-Benz“ ir „Toyota“, „Mercede-benz“ vairuotojas, kuris prisistatė G. L., paaiškino, kad jam važiuojant pirma eismo juosta, kurioje buvo didelė automobilių spūstis, išgirdo padangų cypimo garsą ir pajautė smūgį į automobilio galą. Jam išlipus iš automobilio, pamatė, kad „Toyota“ automobilį vairavo vyras, kuris elgėsi keistai. Todėl jis nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas, kuris kaip nustatė buvo E. G. Iš karto nuo jo pajuto alkoholio kvapą. Jis buvo pasimetęs, paaiškino, kad susipyko su mama, paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus prieš valandą. Jie patikrino jo bendrą būklę, liepė eiti tiesia linija, jis praėjo. Su rankos pirštu nosį taip pat prilietė. Tuomet jie alkotesteriu patikrino jo neblaivumą. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,53 prom. girtumas, o po maždaug 20 minučių antrą kartą patikrinus jo neblaivumą, alkotesteriu buvo nustatytas 1,97 prom. girtumas. Kadangi automobilio „Toyota“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė buvo E. mama R. G., jie jai paskambino ir ji atvažiavo į įvykio vietą pasiimti „Toyota“ automobilio. E. įteikė šaukimą atvykti į pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 34-35).

Liudytoja R. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Toyota“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Ji yra jo savininkė bei valdytoja. Šis automobilis yra jos darbinis automobilis. Kadangi dirba (duomenys neskelbtini), todėl šiuo automobiliu į darbą veža šunis. Automobilis kaip tik yra didesnis, didelė bagažinė ir ten telpa šunys. Todėl šiuo automobiliu ji važinėja maždaug 2-3 kartus į savaitę. Kai nereikia vežti šunų, ji važinėja su kitu savo automobiliu „VW“. Jos sūnus E. G. savo automobilio neturi. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau jam dabar nėra būtinybės nusipirkti automobilį. Kai jam reikėdavo kažkur pavažiuoti, ji jam duodavo savo darbinį „Toyota“ automobilį. Apskritai E. turi (duomenys neskelbtini) butą, draugę, todėl beveik visada jis būna (duomenys neskelbtini) ir jam automobilis nėra reikalingas. O kai grįždavo namo, pagal poreikį ji jam paskolindavo automobilį „Toyota“. Kai pirko šį automobilį, buvo dveji raktai, todėl vienus ji nešiojasi, o kitus E. Prieš maždaug mėnesį E pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), todėl automobilį ji jam duodavo dažniau, tačiau tik naktimis, nes dieną jai šitas automobilis buvo reikalingas darbui. 2022 m. birželio 14 d. ji buvo namuose kartu su E. Apie maždaug 12.00 val. jis išėjo į lauką. Po maždaug poros valandų namo grįžo E. Ji nuo jo pajuto alkoholio kvapą ir supyko ant jo. Pradėjo jam priekaištauti, kad jis dienos metu vartoja alkoholį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. pasiėmė šunį ir išėjo į lauką. Vakare jai paskambino E. ir pasakė, kad jis „nubraukė“ „Toyota“ automobilio šoną. Kadangi čia buvo netoli jos namų, (duomenys neskelbtini) g., todėl ji pėsčiomis nuėjo į tą vietą. Atėjus pamatė, kad atvažiavę policijos pareigūnai, stovėjo E. ir kito automobilio vairuotojas. Pasirodo E. „Toyota“ automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį. Tada pareigūnai alkotesteriu patikrino E. neblaivumą. Kiek tiksliai promilių parodė alkotesteris ji neprisimena. Tačiau žino, kad tai jau yra baudžiamoji atsakomybė. Kadangi automobilis „Toyota“ priklauso jai, pareigūnai jai davė pasirašyti prašymą grąžinti automobilį, kuriuo jai buvo grąžintas automobilis, tačiau ji įsipareigojo šį automobilį saugoti, jo neparduoti iki teismo sprendimo priėmimo. Nori paminėti, kad šis automobilis jai yra labai reikalingas darbui (b. l. 38-39).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. birželio 14 d. 17.24 val. pranešėjas nurodė, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gatvėje susidūrė automobilis „MB“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 7-8).

Vilniaus AVPK reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 14 d. apie 17.27 val. dirbo kartu su vyriaus. patruliu R. Ž., gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gatvėje susidūrė automobilis „MB“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi minėto „MB“ automobilio vairuotojas G. L. gim. (duomenys neskelbtini)., tel. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini)., važiavo pirma eismo juosta, priekyje buvo susidariusi didelė automobilių spūstis, todėl eismas vyko lėtai, kai staiga išgirdo padangų cypimą ir po akimirkos pajuto didelį smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad iš minėto „Toyota“ automobilio išlipęs vyras keistai elgiasi. „Toyota“ automobilį vairavo E. G. gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), kuris nieko negalėjo paaiškinti dėl eismo aplinkybių. Bendraujant su asmeniu iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pasiteiravus asmens kada vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad vartojo degtinę maždaug prieš 1 valandą. Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0318, sertifikato Nr. 1680188, pagalba buvo nustatytas 2.53 prom. girtumas (pirmas pūtimas 17.44 val.) ir antru pūtimu 1.97 prom. (18.04 val.) (b. l. 9).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. birželio 14 d. 18.06 val. E. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta jog jis gali eiti tiesa linija (b. l. 10).

Alkotesterio kvitų duomenimis, 2022 m. birželio 14 d. 17.43 val. E. G. nustatytas 2,53 prom. girtumas, o 2022 m. birželio 14 d. 18.04 val. nustatytas 1,97 prom. girtumas. Alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1680188, patikra galioja iki 2022 m. spalio 26 d. (b. l. 11-13).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad 2022 m. birželio 14 d. apžiūrint transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“ yra šviesus paros metas, apsiniaukę, lyją. Nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: automobilis apibraižytas iš visų pusių, apgadintas priekinis bamperis, akrinės pusės priekinės ir galinės durys, kairės pusės priekinis ratas, dešinės pusės priekinis ratas, išdaužtas kairės pusės durų stiklas (b. l. 14-17). Fotolentelė (b. l. 18-22).

VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra R. G. (b. l. 23).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“ 2007 m. gamybos metų, vienatūris, varomo dyzeliu, vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 2940 Eur (b. l. 24).

Kelių transporto priemonės 2022 m. liepos 12 d. vertinimo ataskaitos Nr. L220704 duomenimis, automobilio „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 765 Eur (b. l. 99-129).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog E. G. 2022 m. birželio 14 d. apie 17.27 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,53 prom. etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu 1,97 prom. etilo alkoholio koncentracija). Tokiu savo elgesiu E. G. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus.

Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga bei teisme ištirti duomenys, teismo pripažįstami įrodymais: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, liudytojo G. L. ir R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo policijos pareigūno D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jo tarnybinis pranešimas duomenys. Kaltinamojo neblaivumą, be kita ko, įrodo neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2022 m. spalio 26 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi E. G. nustatytas 1,97 prom. neblaivumas, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

E. G. buvo kaltinamas, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811  straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl įrodinėjant, ar veika padaryta, nėra būtina nustatyti apsvaigimo faktą. Kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina, vietoj aplinkybės „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio“ nurodant „būdamas neblaivus“. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

IV.        Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės 

Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. G. atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 84-85).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. E. G. padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytos veikos, tikino, jog jam gėda dėl to, kas nutiko ir stengsis ateity elgtis itin atsakingai. Nors kaltinamasis nuoširdžiai paaiškino, kodėl sėdo prie automobilio vairo, tačiau toks jo poelgis buvo itin neapdairus. Vairavimas transporto priemonę – automobilį tokios būsenos kelia itin didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek aplinkiniams. Kad E. G. girtumas tikrai nebuvo lengvas, liudija ir įvykęs eismo įvykis, už ką E. G. nubaustas administracine tvarka. E. G. nėra teistas (b. l. 58-59), penkių metų laikotarpiu 8 kartus baustas administracine tvarka 2018 m. už tai, kad vairavo neblaivus (b. l. 60-64), baudos sumokėtos. Kaltinamasis jauno amžiaus, išreiškė motyvaciją ateity elgtis brandžiai, vengti lengvabūdiško elgesio, todėl teismas sprendžia, kad ne piniginės baudos ir teistumas, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti asmeniui reikiamą įtaką. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad E. G. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju E. G. laiduotoja sutinka būti jo mama R. G. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Baigė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialybę. 1995 m. iš karto po instituto baigimo pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) filiale. Persikėlus į Vilnių toliau dirbo (duomenys neskelbtini) įstaigose. Visuose darbuose yra teigiamai charakterizuojama darbdavių, yra neteista, administracine tvarka kelis kartus bausta už smulkius KET pažeidimus (b. l. 87-94). Teismo posėdyje ji paaiškino, kad yra E. G. mama, jam yra labiausiai artimas ir jo likimu labiausiai suinteresuotas žmogus. Stengiasi E. skirti kiek galima daugiau savo dėmesio ir mano, kad tuo galės daryti jam teigiamą įtaką. Niekada nepamirš šio įvykio ir sūnui primins, kaip paprasta sugriauti savo gyvenimą ir kaip nelengva ištaisyti padarytas gyvenimo klaidas. Nori ir sieks, kad E. gyventų normalų gyvenimą, sąžiningai dirbtų, sukurtų šeimą ir niekada nedarytų nusikalstamų veikų. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, sprendžia, kad R. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

        Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, E. G., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. G. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas įvertinęs aukščiau minėtas E. G. charakterizuojančias aplinkybes, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, kritiškai įvertino ir savo elgesį nagrinėjamu atveju, vertina, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas. Atsižvelgiant į R. G. pajamas, užstatas neskirtinas.

V.        Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

E. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodama transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes (padarytas nesunkus nusikaltimas, E. G. nustatytas neblaivumas viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, padaryta žala kitoms transporto priemonėms), į tai, kad savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Kaltinamasis prašė skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, nurodė, kad teisė vairuoti jam galimai bus reikalinga darbui ateity, kai įgis (duomenys neskelbtini) specialybę, vis gi teismų praktikoje ši aplinkybė nelaikoma išskirtine, nes kaltinamajam ji buvo žinoma ir iki įvykio, tačiau to nepaisant, jis sėdo už vairo būdamas neblaivus. Vertinant visas išdėstytas aplinkybes, E. G. skirtinas didesnis nei sankcijoje numatytas minimalus uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas, o būtent - du metai ir šeši mėnesiai, atsižvelgiant ir į tai, kad 2018 m. jis baustas administracine tvarka už vairavimą, esant neblaiviam (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. birželio 17 d. 

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Analizuojant LAT praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., LAT 2K-136-699/2018). Dėl atvejų, kai automobilis priklauso kitam asmeniui, LAT pažymi, jog teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (LAT nutartis 2K-315-303/2018). Taigi faktas, kad E. G. vairavo ne savo automobilį, nesudaro pagrindo netaikyti jo vertės konfiskavimo. Jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turto konfiskavimas šioje byloje galėtų būti visai netaikomas, nenustatyta – E. G. nustatytas vidutinis girtumas, jis jaunas, darbingas, dirbantis asmuo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių, arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimas šioje byloje nepažeidžia proporcingumo principo. Tačiau įvertinama tai, kad automobilis, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso jo mamai, kuri nežinojo apie jo daromą nusikalstamą veiką. Konfiskuotino turto vertė 765 Eur (b. l. 99-129), todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas mano, kad turto vertės konfiskavimas atitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principus.

VI.        Kiti klausimai

E. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 51-52). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas (šiuo metu esantis prie bylos viršelio)  nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Toyota Corolla Verso“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 765 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus), valstybės naudai. 

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti E. G., kad:

        1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

        Išaiškinti R. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                Eglė Venckienė