Baudžiamoji byla Nr. 1S-549-813/2016

Proceso Nr. 1-76-1-00530-2009-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.5.14.; 2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dariaus Kantaravičiaus, teisėjų Gyčio Večersko ir Viktoro Preikšo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2016 m. kovo 2 d. priimtą nutarimą Nr. 233 taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

K. B. nuteistas 2010 m. gegužės 18 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2009-08-17; bausmės pabaiga – 2019-08-17.

2016 m. kovo 2 d. Komisijos nutarimu Nr. 233 nutarta taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą, siekdamas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui dėl Komisijos nutarimo taikyti K. B. lygtinio paleidimo institutą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi tenkino prokurorės skundą ir atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. K. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama.

Skunde nuteistasis K. B. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad su apylinkės teismo nutartimi nesutinka, kadangi teismo nurodytos lygtinio paleidimo netaikymo priežastys yra neteisingos. Nuteistasis teigia, kad jo nusikalstamo elgesio balas yra tik 34 balai, o tai yra žema nusikalstamo elgesio rizika. Drausminėmis nuobaudomis nėra baustas, 3 kartus skatintas, mokėsi profesinio rengimo centre, laisvėje turėtų kur gyventi, skolų neturi. Pataisos namuose nedirbo dėl aukšto kraujospūdžio ir senesnio amžiaus, be to, pataisos namų administracija jam nesiūlė jokio darbo. Taigi apylinkės teismas nepakankamai įvertino jo asmenybės pokyčius, norą tapti doru visuomenės nariu.

Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 34 balai. Vis dėlto, nors K. B. nusikalstamo elgesio rizika priskiriama žemai, tačiau ji išlieka artima vidutinei. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Nors skunde apygardos teismui K. B. teigia, kad nori tapti doru visuomenės nariu, yra atlikęs jau beveik du trečdalius jam skirtos bausmės, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, K. B. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.

Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga liudija, kad K. B. darbinės motyvacijos  neturi, jam nebuvo įdomi ir, jo vertinimu, kaip lėšas švaistanti priklausomybės nuo alkoholio atpratinimo programa, nors nusikaltimą, už kurio padarymą atlieka bausmę, padarė būdamas neblaivus. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, lyginant nuo ankstesnio jo pristatymo lygtinio paleidimo komisijai, ženkliai padidėjo per 15 balų. Bausmės atlikimo metu buvo fiksuoti 2 vidaus tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimai, tačiau drausminės nuobaudos jam neskirtos. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, nusveria teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius – dalyvavimą reabilitacijos priemonėse, paskatinimą 3 kartus, ir nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, kad vis dar yra išskiriami K. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: alkoholio vartojimas, silpni savianalizės įgūdžiai, neigimas alkoholio įtakos nusikaltimo padarymui, vidutinė rizika pakartotinai įvykdyti smurtinį nusikaltimą. Nors nuteistasis dalyvavo programoje, susijusioje su alkoholio vartojimo prevencija, tačiau naudos tame neįžvelgė. Todėl kalbėti apie programos efektyvumą negalima.

Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis negeba atskirti visų turimų probleminių sričių ir todėl negali veiksmingai jų spręsti. K. B. turi nedaug pomėgių, linkęs bendrauti tik su tais asmenimis, kurių pažiūros atitinka jo interesus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti ir tai, kad nuteistojo savęs vertinimas yra pakankamai aukštas, siekia sudaryti apie save gerą įspūdį, tačiau nesavikritiškas, savęs vaizdas vienpusiškas, dėl visų nusikaltimų savo kaltę neigia. Taigi akivaizdžios mąstymo korekcijos dar nenustatyta. Šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį ir patvirtina, kad dėl savo smurtinės nusikalstamos veikos jis pernelyg neišgyvena, dėl susidariusios situacijos save linkęs labiau pateisinti nei pasmerkti. Aukštesnės instancijos teismas itin nepalankiai vertina tai, kad K. B. nepritaria elgesio pataisos programoms, ženkliai padidėjo jo nusikalstamo elgesio rizika.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi aplinkybė, kad išėjęs į laisvę nuteistasis turės kur gyventi. Tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog tai jį sulaikys nuo pakartotinio nusikalstamumo jam būnant laisvėje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Smurtinio elgesio rizika nuteistajam nustatyta kaip vidutinė, o nusikalstamumo rizikos minimizavimas neleidžia spręsti apie minėtos rizikos mažėjimą.

Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas              Darius Kantaravičius

Teisėjai              Gytis Večerskas

              Viktoras Preikšas