Administracinė byla Nr. N – 062 – 1726 – 09
Procesinio sprendimo kategorija – 39.2.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. nutarimo D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimu D. A. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 124 straipsnio 6 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytųjų pažeidimų padarymą nubaustas galutine subendrintąja nuobauda - 1080 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, kadangi jis, D. A., 2008 m. birželio 13 d. apie 15 val. 27min., Šiaulių rajone, kelio A-12 Ryga - Šiauliai - Kaliningradas 39-ame kilometre, ne gyvenvietėje esant nustatytam 90 km/h greičiui, vairavo lengvąjį automobilį Ford Probe, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, prie jam leistino važiavimo greičio 70 km/h, važiavo 123 km/ h greičiu, leistiną greitį viršijo 53 km/h., automobilis neapdraustas nustatyta tvarka.
II.
D. A. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu, kuriame prašė pakeisti miesto apylinkės teismo nutarimą ir sušvelninti jam paskirtąją nuobaudą, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde tvirtino, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku ir visapusiškai , pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes( ATPK 248 straipsnis). Teismas šių aplinkybių , kurios buvo nurodytos teismo posėdžio metu, visiškai nevertino. Pateiktoje teismui charakteristikoje yra apibūdinamas kaip pareigingas, darbštus ir drausmingas vairuotojas. Jo darbas susijęs su autotransporto priemonių vairavimu, nes į statybos objektus visoje Lietuvoje veža UAB „Lavastė" darbuotojus. Tai yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis ir teismas šio fakto neįvertino. Jo tėvai kartu negyvena, jiems apribotos tėvystės teisės. Nuo 2003 m. balandžio 4 d. gyveno Telšių vaikų globos namuose, jam buvo nustatyta laikinoji rūpyba. Po to gyveno pas savo rūpintoją, tėvo motiną, J. T.. Jo visa ankstesnė aplinka neigiamai veikė jo pasirinkimą gyvenime ko nors pasiekti. Todėl kai įsidarbino, pradėjo naują gyvenimą. Dabar,neturint vairuotojo pažymėjimo, vėl neteks darbo. Rūpinasi taip pat ir savo buvusia rūpintoja J. T., kuri yra neįgali ir jos spec. poreikių lygis didelis. Ją būtina nuvežti pas gydytojus, atvežti vaistus, būtiniausius pragyvenimo reikmenis. Šiaulių rajono apylinkės teismas netaikė ATPK 301 str. nuostatos, kad neatimti teisės vairuoti transporto priemones, teismas nepagrįstai skyrė šią sankcijoje numatytą nuobaudą. Teismas sunkinančia aplinkybe pripažino 2008 m. birželio 2 d. paskirtą 40 litų baudą pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, bet neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes - kad nuoširdžiai gailisi, jokios materialinės žalos nepadarė, vairuotojo teisės reikalingos pagal jo darbo pobūdį bei aprūpinant neįgalią senelę.
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus atsiliepime į D. A. apeliacinį skundą nesutinkama su apelianto argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
D. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamuoju nutarimu D. A. nubaustas už dviejų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytųjų pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad apeliantas ginčijo tik vieną nuobaudą, nors jis nubaustas subendrintąja nuobauda už dviejų pažeidimų padarymą. Matomai, dėl tos priežasties, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda skirta už tik už vieną iš padarytųjų pažeidimų. Jo argumentai nepriimtini. Nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens D. A. kaltės padarius paminėtuosius pažeidimus. Kadangi paskirtoji subendrintoji nuobauda atitinka įstatyme įtvirtintąsias nuobaudų skyrimo taisykles, todėl apeliantas, kreipdamasis į apeliacinės instancijos teismą ir prašydamas švelninti paskirtąją nuobaudą, neišvengiamai turi prašyti taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, ne kartą konstatavo, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekia užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.
D. A. padarytasis pažeidimas, kada jis, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, ryškiai viršijo jam leistiną greitį, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, kuri būtų priežastimi švelninti paskirtąją nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Tad teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui D. A. skirta subendrintoji nuobauda nėra per griežta, atitinka jo padarytųjų administracinio teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių rajono apylinkės kaip pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
D. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. nutarimą palikti nepakeistą,.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Stasys Gagys
Ričardas Piličiauskas