Administracinė byla Nr. I-7-261/2017
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00002-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 25.8; 53.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Petkuvienei,
dalyvaujant pareiškėjui Lietuvos Respublikos Seimo nariui Stasiui Šedbarui, atsakovo Lietuvos mokslo tarybos atstovams Dainiui Haroldui Paužai, Eugenijui Stumbriui, Mariui Dijokui, Jolantai Kairei, Rūtai Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą, pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Šedbaro pareiškimą ištirti, ar Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbto VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017-2020 m. pirmojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ sąlygų 11 punkto ir antrojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jaunųjų mokslininkų projektai“ sąlygų 11 punkto nuostatos, reikalaujančios skelbti publikacijas periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analytics (buv. Thomson Reuters) Web of Science arba SCOPUS duomenų bazėse, atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės, lituanistikos prioriteto, lygių galimybių bei sąžiningos konkurencijos principus ir konstitucinį teisinės valstybės principą.
Išplėstinė teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbto VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017-2020 m. pirmojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ sąlygų 11 punkto ir antrojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jaunųjų mokslininkų projektai“ sąlygų 11 punkto nuostatos, reikalaujančios skelbti publikacijas periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analytics (buv. Thomson Reuters) Web of Science arba SCOPUS duomenų bazėse, atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės, lituanistikos prioriteto, lygių galimybių bei sąžiningos konkurencijos principus ir konstitucinį teisinės valstybės principą.
2. Pareiškėjas prašyme nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad minėtų pirmojo ir antrojo konkursų reikalavimų projektų vadovams – mokslininkams nustatymas, kai sprendžiant dėl projekto vadovo tinkamumo vadovauti moksliniam tyrimui suabsoliutinamas reikalavimas turėti nurodytą kiekį paskelbtų mokslo straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analytics (buv. Thomson Reuters) Web of Science arba SCOPUS duomenų bazėse, nepateikiant kitų alternatyvių reikalavimų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės; lituanistikos prioriteto; lygių galimybių bei sąžiningos konkurencijos principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. gegužės 5 d. nutarime ir 2008 m. vasario 1 d. sprendime suformuotai konstitucinei doktrinai. Šiose konstitucinės justicijos bylose buvo tiriamas reikalavimo teisėtumas mokslinius straipsnius skelbti leidiniuose, įtrauktuose į konkretaus subjekto, tai yra Thomson Reuters Web of Science pirmtako – Mokslinės informacijos instituto (Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusi privati įstaiga, teikianti mokamas paslaugas) duomenų bazę. Tirtos nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) dėl to, kad sklaidos reikalavimai buvo pernelyg suabsoliutinti, apribotos galimybės mokslininkams, kurie tam tikrą nustatytą kiekį reikšmingų mokslinių straipsnių paskelbė leidiniuose, referuojamuose kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, taip pat kurie paskelbė reikšmingų mokslo darbų mokslo bendruomenės pripažįstamuose autoritetinguose mokslo leidiniuose, kurie nėra referuojami tarptautinėse duomenų bazėse, ar šiuos reikšmingus mokslo darbus paskelbė kitais mokslo bendruomenės pripažįstamais būdais.
3. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad vertinant mokslininkų kvalifikaciją turi būti atsižvelgiama į reikšmingų kriterijų visumą. Apsisprendžiant dėl to, kokios tarptautinės duomenų bazės yra laikomos pripažintomis Lietuvoje, turi būti atsižvelgiama ir į valstybinės lietuvių kalbos statusą bei mokslo sričių bei krypčių, ypač humanitarinių ir socialinių mokslų, specifiką – pastarosioms mokslo sritims dėl jų pobūdžio mažiau būdingas tarptautiškumas, jų rezultatai dažnai nėra taip universalizuoti kaip fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų, nes jie visų pirma yra aktualūs būtent tai tautinei, kultūrinei ir politinei bendruomenei. Didelė dalis šiuose duomenų bazėse įtrauktų socialinių mokslų sričių žurnalų yra leidžiami Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje, kuriose vyrauja kita teisės tradicija, todėl Lietuvos teisės mokslas yra atstovaujamas tarptautiniu mastu panaudojant kitus kanalus, o ne Web of Science ar SCOPUS. Šios duomenų bazės yra administruojamos privačių ūkio subjektų ir jas įtraukdama tarp ginčijamų reikalavimų Lietuvos mokslo taryba nepagrindė, kodėl buvo išrinktos šios, o ne kitų subjektų administruojamos duomenų bazės.
4. Pareiškėjo teigimu, jeigu teisės aktuose yra nustatoma, kad atitinkamas pareigas valstybinėse aukštosiose mokyklose, valstybinių universitetų mokslo institutuose, valstybės mokslo institutuose ir valstybės mokslo įstaigose gali eiti tie mokslininkai, kurie yra paskelbę mokslo darbų tokiuose leidiniuose, kurie yra referuojami tarptautinėse duomenų bazėse, toks reikalavimas negali būti suabsoliutinamas, teisės aktuose kartu turi būti nustatyta ir alternatyva – kiti su mokslo darbų reikšmingumu susiję reikalavimai, kuriuos įvykdę mokslininkai galėtų eiti atitinkamas pareigas. Motyvuodamas savo abejonę tiriamo reguliavimo teisėtumu pareiškėjas nurodė, kad kvietimo nuostatose įtvirtintas reikalavimas, kad mokslininkas, pretenduojantis į tam tikras pareigas valstybinėse mokslo studijų institucijose (t. y. tapti projekto vadovu), turi būti paskelbęs tam tikrą kiekį mokslo darbų periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį tik dviejose privačių subjektų (Thomson Reuters Web of Science ir Elsevier SCOPUS) sudaromose sistemose, yra suabsoliutintas ir tampa lemiančiu, todėl, pavyzdžiui, teisės mokslo atveju apriboja mokslininkų galimybes dalyvauti konkurse, lygiateisiškai konkuruojant dėl mokslinių tyrimų projektų vadovų pareigų.
II.
5. Rengiant nagrinėti norminę administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, gautas atsakovo Lietuvos mokslo tarybos atsiliepimas, kuriame prašoma tiriamas norminio administracinio akto nuostatas pripažinti teisėtomis.
6. Grįsdamas savo poziciją, atsakovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje atsakovo atstovai paaiškino, kad specialieji konkretaus konkurso reikalavimai (inter alia nagrinėjamoje tiriamo mokslininkų grupių projektų programos kvietimo), vadovaujantis Lietuvos mokslo tarybos 2014 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. VIII-26 patvirtintų Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių 15 punktu, yra nustatomi kiekvienam konkrečiam kvietimui.
7. Kvietimo sąlygas ir specialius konkrečiam konkursui taikomus reikalavimus taip pat ir reikalavimus, taikomus projektų vadovams, tvirtina Lietuvos mokslo tarybos ekspertų komitetai – Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas bei Gamtos ir technikos mokslų komitetas. Šie komitetai susideda iš mokslininkų, kurie turi specialios (profesinės) kompetencijos. Specialūs reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į tarptautinių institucijų kiekvienos priemonės ir kvietimo tikslą, pareiškėjų kvalifikaciją, taip pat į lėšų kiekį ir kitus tik atitinkamai programai ir kvietimui svarbius aspektus. Atsiliepime pažymima, kad Europos mokslo fondo 2014 m. atliktame Lietuvos mokslo tarybos išoriniame vertinime finansuojamų programų ir projektų poveikis buvo matuojamas pagal straipsnius, paskelbtus SCOPUS ir Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėse.
8. Reikalavimai projekto vadovo išspausdintų straipsnių skaičiui aukšto mokslinio lygio žurnaluose yra nustatomi ir kituose skelbtuose kvietimuose teikti paraiškas, ir tokie reikalavimai nesutrukdė nei vienos srities mokslininkams teikti paraiškas ir vėliau sėkmingai įgyvendinti projektus. Pagal pirmąjį ir antrąjį konkursą, kurių sąlygas ginčija pareiškėjas, pateiktos 173 projektų paraiškos, iš jų 90 – socialinių mokslų srities. Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai yra reikalingi užtikrinti, kad būtų teikiamos aukšto mokslinio potencialo tyrimų paraiškos. Jų neįtvirtinant, atliekamas gausiai pateiktų paraiškų vertinimas lemia neekonomišką valstybės lėšų naudojimą. Mokslininkams, kurie netenkina reikalavimo turėti atitinkamą kiekį publikacijų leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (lmpact Factor) nurodytose, visame pasaulyje pripažintose dviejose duomenų bazėse, Lietuvos mokslo taryba nustatė alternatyvią galimybę kartu su užsienio partneriu teikti projekto paraišką pagal trečio konkurso reikalavimus, kuriuose nėra nustatytos sąlygos projekto vadovo publikavimosi patirčiai.
9. Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi Lietuvos mokslo tarybai yra suteikta teisė organizuoti ir vykdyti programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą. Vienas iš programinio finansavimo keliamų uždavinių yra paremti (finansuoti) pirmiausia tokius mokslinius projektus, kurie padėtų Lietuvos mokslininkams ir mokslui įsilieti į tarptautinio (globalaus) mokslo erdvę. Nustatomi reikalavimai turi padėti gerinti ir skatinti Lietuvos mokslo kokybę bei didinti jo tarptautinę sklaidą, neleisti jam užsisklęsti šalyje, izoliuotis nuo pasaulinių mokslo tendencijų. Mokslininko mokslo darbų (publikacijų) skaičius tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose, kurių cituojamumo rodiklis aiškiai parodo publikuojamų mokslo darbų kokybę, tarptautinėje praktikoje yra visuotinas ir nepakeičiamas mokslinių tyrimų projektų kokybės vertinimo kriterijus, be kita ko, naudojamas ir Europos mokslo tarybos. Publikacijų skaičius mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį, parodo, kad pagrindinis tyrėjas turi potencialą tapti išskirtiniu lyderiu mokslo srityje ir gali pateikti mokslinės brandos įrodymų. Tiriami reikalavimai nustatyti siekiant atrinkti geriausius aukščiausio mokslinio lygio projektus, kurie galėtų būti konkurencingi tarptautiniu mastu. Siekiant Lietuvos mokslo tarptautinės sklaidos nustatyti reikalavimai yra objektyvūs ir skaidrūs. SCOPUS ir Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėse socialiniai mokslai, lyginant su kitomis mokslo sritimis, yra reprezentuojami proporcingai – jose yra gausu socialinių mokslų žurnalų. Ginčijamose bazėse Lietuvos mokslininkų straipsnių nuo 2010 m. santykinis skaičius yra gerokai (iki 10 kartų) mažesnis negu kitų kontinentinių valstybių.
10. Atsakovas nesutiko su prašyme išdėstytais teiginiais dėl Konstitucinio Teismo jurisprudencijos interpretavimo – minėtose bylose Konstitucinis teismas konstatavo, kad reikalavimai būti paskelbus tam tikrą kiekį mokslo darbų leidiniuose, kurie yra referuojami tarptautinėse duomenų bazėse, negali būti suabsoliutinami, nereiškia, jog tokie reikalavimai yra savaime negatyvūs ir jais esą yra pažeidžiama mokslo ir mokslinių tyrimų laisvė, aukštųjų mokyklų autonomija, lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusas, kitos konstitucinės vertybės – tokie reikalavimai gali būti nustatyti, tačiau jų negalima suabsoliutinti (Konstitucinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas). Taip pat atsakovas pažymėjo, kad iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje žiniasklaidoje buvo atspausdinti bylos aplinkybes aprašantys straipsniai, tikėtina, vertintini kaip bandymas suformuluoti tik vienai bylos šaliai palankią nuomonę, tuo galbūt pažeidžiant draudimą daryti poveikį teisėjams.
11. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovas nesutiko su prašyme išdėstyta pozicija, kad tiriami reikalavimai projektų vadovams prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytiems mokslo ir studijų principams.
III.
12. Rengiant nagrinėti norminę administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, taip pat buvo gauta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nuomonė, kurioje nurodoma, kad prašymas yra nepagrįstas.
13. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija pateiktoje nuomonėje nurodė, kad investuodama viešąsias lėšas valstybė turi teisėtą interesą siekti ekonominio augimo ir mokslo pažangos. Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų rezultatai Europos Sąjungos mastu yra žemi, todėl itin svarbu gerinti mokslinių tyrimų rezultatyvumą ir turi būti siekiama aukštos kokybės publikacijų geriausiai vertinamuose moksliniuose žurnaluose.
14. Tarptautinių ekspertų 2015 metais atliktas Lietuvos mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas atskleidė, kad Lietuvos moksle prasčiausia padėtis yra humanitariniuose ir socialiniuose moksluose. Nepaisant to, kad socialinių mokslų sritis yra antra pagal dydį (17 procentų šalies mokslo darbuotojų skaičiuojant pilnos darbo dienos ekvivalentu), ši sritis yra silpniausia tarptautiniu mastu. Nors dauguma šios srities vertinamųjų vienetų yra žinomi šalyje, daugiausiai jų (lyginant su kitomis mokslo sritimis) yra įvertinti kaip silpni nacionaliniu mastu (16 procentų vertinamųjų vienetų). Beveik pusė visų vertinamųjų vienetų (47 procentų) įvertinti kaip vidutiniai nacionaliniu mastu. Likusieji (38 procentai) yra pelnę ribotą tarptautinį pripažinimą, tačiau, nepaisant to, gali būti pripažįstami tik nacionaliniu mastu (nors ir stiprūs). Ekspertai pabrėžė nepakankamą Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų tarptautiškumą ir nepalankiai įvertino, kad moksliniai tyrimai vykdomi vien tik su Lietuva susijusiomis tematikomis.
15. Taip pat nuomonėje nurodoma, kad prašyme pateiktos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo konstitucinės justicijos bylos, kurią išnagrinėjus buvo priimtas Konstitucinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas – joje buvo nagrinėjami minimalūs kvalifikaciniai mokslo darbuotojų ir dėstytojų reikalavimai, lemiantys galimybes mokslininkui pretenduoti užimti konkrečias pareigybes, taigi lemiantys jų karjerą. Konkursų sąlygose nustatyti reikalavimai mokslininkų karjeros nelemia ir mokslininkų atitiktis šiems reikalavimams neturi įtakos jų užimamai pareigybei ar galimybėms dalyvauti konkurse aukštesnėms pareigoms užimti. Konstitucinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimo išaiškinimai negali būti suabsoliutinami ir taikomi šioje byloje.
16. Per pastarąjį dešimtmetį tarptautinėje mokslo vertinimo praktikoje įsitvirtino šalių, įstaigų ir atskirų mokslininkų veiklos vertinimas naudojant Clarivate Analytics Web of Science ir (ar) SCOPUS duomenų bazes, kurios tokiam vertinimui yra sukūrusios daug įvairių šiose bazėse esančios informacijos apdorojimo instrumentų. Jos labai preciziškai, taikydamos griežtus atrankos kriterijus atrenka į šias bazes įtraukiamus mokslinius žurnalus ir nuolat seka, ar įtrauktųjų žurnalų lygis atitinka duomenų bazių reikalavimus. Pagrindiniai žurnalų atrankos į šias duomenų bazes kriterijai – žurnale spausdinamų straipsnių recenzavimo lygis ir aukštas žurnalo cituojamumas – leidžia pasaulio mokslo bendruomenei tinkamai vertinti į šias bazes įtrauktus žurnalus ir jais pasitikėti. Todėl pats straipsnio atspausdinimo į šias bazes įtrauktame žurnale faktas rodo aukštą šio straipsnio lygį ir garantuoja didelę šiame straipsnyje paskelbtos informacijos sklaidą.
17. Be to, mokslininkų grupių projektų vadovams Lietuvos mokslo tarybos nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra minimalūs ir atitikimas jiems anaiptol nereiškia, kad projektas bus finansuojamas. Siekiant mažinti administracinę naštą, tik atitinkantys reikalavimus projektai yra nagrinėjami iš esmės (neapsiribojant atitikimo reikalavimams fakto konstatavimu), ir paprastai tik mažesnė dalis pateiktų projektų gauna finansavimą.
Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
18. Byloje yra nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Šedbaro pareiškimas ištirti, ar Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbto VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017-2020 m. pirmojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ sąlygų 11 punkto ir antrojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jaunųjų mokslininkų projektai“ sąlygų 11 punkto nuostatos, reikalaujančios skelbti publikacijas periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analytics (buv. Thomson Reuters) Web of Science arba SCOPUS duomenų bazėse, atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės, lituanistikos prioriteto, lygių galimybių bei sąžiningos konkurencijos principus ir konstitucinį teisinės valstybės principą.
19. Prašomame ištirti Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbto VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017-2020 m. pirmojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ sąlygų 11 punkte numatyta, kad teikiamo socialinių mokslų srities (paraiškoje nurodytos kaip pagrindinė projekto mokslo sritis) projekto vadovas turi atitikti bent vieną iš šių reikalavimų: per pastaruosius dešimt metų iki kvietime nustatyto paraiškų pateikimo termino paskutinės dienos yra paskelbęs ne mažiau kaip penkiolika mokslo straipsnių periodiniuose ar tęstiniuose mokslo leidiniuose, iš jų ne mažiau kaip aštuonis – periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analytics (buv. Thomson Reuters) Web of Science arba SCOPUS duomenų bazėse; per pastaruosius dešimt metų iki kvietime nustatyto paraiškų pateikimo termino paskutinės dienos yra paskelbęs ne disertacijos pagrindu parengtą monografiją arba, jei monografija parengta su bendraautoriais, jos dalį (ne mažesnę kaip 4 autoriniai lankai) ir ne mažiau kaip dvylika mokslo straipsnių periodiniuose ar tęstiniuose mokslo leidiniuose, iš jų ne mažiau kaip penkis – periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analytics (buv. Thomson Reuters) Web of Science arba SCOPUS duomenų bazėse.
20. Taip pat pareiškimu prašoma ištirti Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbto VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017-2020 m. antrojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jaunųjų mokslininkų projektai“ sąlygų 11 punkto teisėtumą, kuriame numatyta, jog teikiamo socialinių mokslų srities (paraiškoje nurodytos kaip pagrindinė projekto mokslo sritis) projekto vadovas turi atitikti bent vieną iš šių reikalavimų: nuo daktaro laipsnio įgijimo iki kvietime nustatyto paraiškų pateikimo termino paskutinės dienos yra paskelbęs ne mažiau kaip penkis mokslo straipsnius periodiniuose ar tęstiniuose mokslo leidiniuose, iš jų ne mažiau kaip du – periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analytics (buv. Thomson Reuters) Web of Science arba SCOPUS duomenų bazėse; nuo daktaro laipsnio įgijimo iki kvietime nustatyto paraiškų pateikimo termino paskutinės dienos yra paskelbęs ne disertacijos pagrindu parengtą monografiją arba, jei monografija parengta su bendraautoriais, jos dalį (ne mažesnę kaip 4 autoriniai lankai) ir ne mažiau kaip du mokslo straipsnius periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analytics (buv. Thomson Reuters) Web of Science arba SCOPUS duomenų bazėse.
21. Taigi, minėtomis Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbtame kvietime išdėstytomis nuostatomis yra apibrėžti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai konkursui dėl finansavimo teikiamų projektų vadovams – būti paskelbus ne mažiau kaip kvietime nustatytą skaičių publikacijų periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analytics (buv. Thomson Reuters) Web of Science arba SCOPUS duomenų bazėse.
22. Prieš sprendžiant dėl prašomų ištirti kvietimo reikalavimų teisėtumo iš esmės, turi būti įvertinama, ar tiriamam aktui yra būdingi visi norminio administracinio akto požymiai. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) 112 straipsniu, įtvirtinančiu Lietuvos Respublikos Seimo nario teisę inicijuoti norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimą teismine tvarka. Šia teisena netiriamas individualių administracinių aktų teisėtumas – bylos dėl jų nagrinėjamos pagal bendrąsias Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas proceso taisykles. Todėl nustačius, kad siekdamas pasinaudoti teise pateikti abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu, prašydamas ištirti administracinio akto, kuris nėra norminis, teisėtumą, šį pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p., 116 str. 1 d.) arba, jeigu toks prašymas buvo priimtas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi teisę nutraukti norminę administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I7-04/2007, 2009 m. vasario 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2009, 2013 m. kovo 4 d. sprendimas administracinėje byloje I492-4/2013, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I602-12/2014).
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011); 6) aktas yra visuotinai privalomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010); 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011).
24. Mokslo ir studijų įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami (1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai; (2) pagal nacionalines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas; (3) pagal kitas konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitos konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka. Prašomu ištirti kvietimu Lietuvos mokslo taryba inter alia įgyvendina Mokslo ir studijų įstatymo 84 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus įgaliojimus administruoti programinį konkursinį finansavimą.
25. Prašomas ištirti kvietimas yra paskelbtas mokslininkų grupių projektų įgyvendinimui, kurių finansavimas reglamentuojamas Lietuvos mokslo tarybos 2012 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. VII-114 patvirtintame Mokslininkų grupių projektų finansavimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris nustato Lietuvos mokslo tarybos administruojamų valstybės biudžeto lėšų skyrimo atlikti mokslinius tyrimus pagal mokslininkų pasiūlytas temas ir šių tyrimų finansavimo tvarką (Tvarkos aprašo 1 p.). Kvietimai teikti paraiškas konkursui pagal Tvarkos aprašą paprastai skelbiami kartą per metus (Tvarkos aprašo 15 p.). Kvietime nurodomos paraiškų teikimo bendrosios nuostatos ir specialieji konkretaus konkurso reikalavimai. Taip pat nurodomas paraiškų priėmimo terminas, vieta, už priėmimą atsakingi Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondo (toliau – Mokslo fondas) darbuotojai ir kita informacija (Tvarkos aprašo 16 p.). Kvietimo tekstas svarstomas jungtiniame Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto ir Gamtos ir technikos mokslų komiteto posėdyje (Tvarkos aprašo 17 p.). Kvietimą teikti paraiškas Lietuvos mokslo tarybos svetainėje www.lmt.lt skelbia Mokslo fondas (Tvarkos aprašo 17 p.).
26. Iš atsakovo pateiktos medžiagos matyti, kad ginčijami specialieji reikalavimai buvo patvirtinti 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų bei Gamtos ir technikos mokslų komitetų jungtiniuose posėdžiuose. Kaip buvo minėta, pareiškimu yra ginčijami kvietime išdėstyti specialieji konkrečių konkursų reikalavimai – minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai teikiamų socialinių mokslų srities projektų vadovams. Šie reikalavimai galioja pagal šį kvietimą teikiamoms paraiškoms, kurios pagal Lietuvos mokslo tarybos svetainėje www.lmt.lt paskelbtą kvietimo tekstą yra priimamos iki 2017 m. vasario 13 d. 16 val. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 22 punktu, pasibaigus paraiškų priėmimo terminui, atliekama jų administracinė patikra ir ekspertinis vertinimas. Šio aprašo 23 punkte inter alia nustatyta, kad administracinės patikros metu tikrinama kiekvienos konkursui pateiktos paraiškos atitiktis šiame apraše ir kvietime nurodytiems reikalavimams. Paraiškos, atitikusios administracinės patikros reikalavimus, teikiamos ekspertiniam vertinimui, o likusios paraiškos toliau nevertinamos (Tvarkos aprašo 24 p.), t. y. administracinės patikros metu yra identifikuojamos pateiktos paraiškos, kurių projektų vadovai neatitinka pareiškėjo prašomų ištirti kvietime išdėstytų reikalavimų, ir jos nėra vertinamos – toliau nebedalyvauja konkurse dėl finansavimo.
27. Toks prašomų ištirti nuostatų veikimas negali būti apibūdinamas kaip skirtas taikyti daug kartų ar orientuotas į ateitį. Aptariamais minimaliais kvalifikaciniais reikalavimais nėra sukuriama visuotinai privaloma abstraktaus pobūdžio visuotinai privaloma elgesio taisyklė, o tik apibrėžiami dalyvių specialieji reikalavimai konkrečiomis datomis nustatytame konkurse. Paskelbus kvietimą yra sukeliamas konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimas – nuo jo paskelbimo 2016 m. gruodžio 12 d. iki kvietime nurodyto termino 2017 m. vasario 13 d. kvietime nurodytus reikalavimus atitinkantys subjektai turi teisę pateikti paraiškas, kurios, jeigu atitinka kitus Tvarkos aprašo ir kvietimo reikalavimus, yra vertinamos nustatyta tvarka ir rungiasi dėl konkursinio finansavimo paraiškose nurodytiems mokslinių tyrimų projektams.
28. Taigi prašomas ištirti Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbtas VII kvietimas teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017-2020 m. yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas jame nurodytai asmenų grupei. Kaip buvo minėta, pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsniu. Nustačius, kad pareiškimu prašoma ištirti ne norminio administracinio akto teisėtumą, byla nenagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 112-119 straipsniuose nustatytas norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo teisenos taisykles ir prašomas ištirti aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui pagal bendrąsias Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas proceso taisykles pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą; įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str.) ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
29. Pažymėtina, kad skirstant valstybinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos finansavimą privalo būti vadovaujamasi aukštesnės galios teisės aktuose įtvirtintais pagrindais, inter alia konstituciniu teisinės valstybės principu, iš kurio kyla teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimus). Nagrinėjamos bylos kontekste šie principai suponuoja reikalavimą, kad pagrindiniai konkursui dėl finansavimo teikiamų mokslinių projektų paraiškų atrankos ir vertinimo kriterijai bei tvarka (inter alia pareiškėjams taikomi minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai) būtų a priori apibrėžti laikantis teisėkūros procedūrų priimtame įstatyme ar jo įgyvendinamajame norminiame administraciniame akte, pvz. taisyklėse, tvarkos apraše ir pan. Nesilaikant šio reikalavimo teisės veikimas taptų sunkiai nuspėjamas ir potencialiems finansavimo gavėjams būtų sudėtinga planuoti savo mokslinę veiklą nežinant, kuri veikla ateityje gali apsunkinti arba palengvinti galimybes vėliau pasinaudoti valstybiniu finansavimu. Nustačius, kad iš aukštesnės galios aktų įstatymų leidėjui ar Lietuvos mokslo tarybai kyla pareiga šiuos reikalavimus nustatyti atitinkamame norminiame administraciniame akte, toks aktas gali būti pripažįstamas neteisėtu konstatuojant legislatyvinę omisiją. Tačiau, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra suformuluotas prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (prašomas ištirti Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbtas VII kvietimas nėra norminis administracinis aktas), teismas neturi galimybės priimti vieną iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnyje nurodytų sprendimų (skundžiamą norminį administracinį aktą ar jo dalį pripažinti teisėtu; arba skundžiamą norminį administracinį aktą ar jo dalį pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam teisės aktui). Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje netiria, ar Lietuvos mokslo taryba tinkamai vykdė savo pareigą pagrindinius konkursui dėl finansavimo teikiamų mokslinių projektų paraiškų atrankos ir vertinimo kriterijus apibrėžti norminiame teisės akte.
30. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju siekdamas pasinaudoti teise pateikti abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu, prašydamas ištirti administracinio akto, kuris nėra norminis, teisėtumą, byla nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija
nutaria:
Nutraukti norminę administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Šedbaro pareiškimą ištirti, ar Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbto VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017-2020 m. pirmojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ sąlygų 11 punkto ir antrojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jaunųjų mokslininkų projektai“ sąlygų 11 punkto nuostatos, reikalaujančios skelbti publikacijas periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analytics (buv. Thomson Reuters) Web of Science arba SCOPUS duomenų bazėse, atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės, lituanistikos prioriteto, lygių galimybių bei sąžiningos konkurencijos principus ir konstitucinį teisinės valstybės principą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas