Baudžiamoji byla Nr.1- 22 -336/2015

Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00991-2013-9

         Procesinio sprendimo kategorija:

       1.1.7.2.7; 1.2.4.4; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5;

(S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 20 d.

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė,

sekretoriaujant Violetai Lazauskienei,

dalyvaujant prokurorui Stasei Svetickienei

gynėjui advokatui Antanui Jarašiui

nukentėjusiai R. J., jos atstovui adv. Raimundui Gargasui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R. a. k. (duomenys neskelbtini); gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 kasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2010-09-02 pagal LR BK 178 str.2d. BK 178 str.2d. BK 178 str. 2d. BK 178 str.2d. ir BK 187 str. 3d. – sutinkamai su BK 63 str. - 1m. 6 mėn. laisvės apribojimu su įpareigojimais; 2) 2011-06-03 pagal BK 178 str. 2d. BK 178 str. 2d. BK 178 str. 2d. BK 22str. 1d. ir BK 178 str. 2d. BK 187 str. 1d. BK 178 str. 2d. , sutinkamai su – l/a 1m. 6 mėn. 3).2012-01-11 pagal BK 178 str. 2d.sutinkamai su LR BK 64 str. –l/a 1m. 6 mėn. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;  

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis M. R. 2013 m. rugsėjo 21 d., apie 2.30 val. , Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini)  k., konflikto metu  elgdamasis rizikingai, metaliniu raktu  vieną kartą sudavė smūgį ir  išdaužė automobilio Honda Civic valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio K. J., lango stiklą, bei juo pataikė priekyje  dešinėje keleivio pusėje  sėdinčiai  nukentėjusiajai  R. J. į galvą,  padarė  jai muštinę galvos žaizdą, atvirą įspaustinį dešinio momenkaulio lūžimą ir kaukolės pamato lūžimą dešinėje vidurinėje dauboje, galvos smegenų sukrėtimą   ir taip  šiais veiksmais dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė  jai sveikatą .

              Kaltinamasis M. R. kaltu padaręs nusikaltimą  prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-09-21, apie 02,00 val.  su draugais V. Č., V. N., Š. L. ir D. B., jam priklausančiu automobiliu „Ford Mondeo“, kurį vairavo jis,  nuvažiavo prie fermų, esančių (duomenys neskelbtini) k.  Sustojo šalikelėje. Automobilyje gėrė alų, jis išgėrė stiklinę alaus. Bestovint pamatė nuo (duomenys neskelbtini) k. atvažiuojantį automobilį. Tuo metu jis užvedė savo a/m ir norėjo išvažiuoti, bet jam priešais užstatė automobilį.  A/m „Honda Civic“ atvažiavęs  sustojo priešais juos 3-4 m, iki 5 m atstumu. Iš minėtos mašinos išlipo 2 ar 3 vaikinai jie priėję prie jo mašinos, iš mašinos pradėjo traukti D. B.. Kažkuris iš tų vaikinų traukė jį suėmęs už striukės. Jie tuo metu visi sėdėjo automobilyje, iš jo nebuvo išlipę. D. B. kalbėjosi su kažkuriuo iš vaikinų prie mašinos, tuomet iš automobilio ir jie visi išlipo, ir merginos taip pat. Visi stovėjo šalia mašinos, šnekėjosi. Atvykę vaikinai pradėjo aiškintis iš kur jie, kodėl čia atvažiavę, kas tokie esą. Bekalbant susipyko, apsižodžiavo keiksmažodžiais. Kažkuris iš atvykusių vaikinų sudavė Š. L. vieną smūgį į nosį. Tuo metu jis pasiėmė iš bagažinės kryžminį raktą, skirtą raktams atsukti ir juo sudavė tam vaikinui, t.y. J., tokiu būdu gynė draugą,  nes J. labai aršiai elgėsi. Tuomet vienas iš vaikinų, atvykusių „Honda Civic“ automobiliu, atsisėdo į savo automobilį ir pradėjo jį automobiliu po kelią vaikytis. Jis rėkė jam, kad jeigu jis sudaužys jo mašiną, tuomet ir jis sudaužys jo mašiną. Ar vairuotojas tai girdėjo nežino, tačiau tuos jo pasakytus žodžius, jo nuomone, girdėjo beveik visi ten buvę. Nurodė, kad a/m „Honda Civic“ du kartus atsitrenkė į jo automobilį, bandė pertrenkti jį, tačiau jis spėjo užšokti ant savo automobilio variklio dangčio. Pirmą kartą „Honda Civic“ atsitrenkė į jo automobilio priekį, o antrą kartą- į dešinės pusės galinį ratą. Nurodė, kad a/m „Honda Civic“  galėjo išvažiuoti atbuline eiga, kelias buvo platus, tačiau gazuodamas važiavo tiesiai link jo per kelis kartus. A/m važinėjo pirmyn – atgal link jo apie 10 m atstumu. Tuomet jis vijosi bei su minėtu raktu  daužė a/m „Honda Civic“ kapotą, stiklus, kol a/m įvažiavo į griovį. Jo paties automobilis nuo smūgio iš šono į galinį ratą, taip pat atsidūrė griovyje. Kai „Honda Civic“ įvažiavo į griovį, jis ėjo aplink automobilį ir daužė langus, net nežinojo, kad dauždamas langą pataikė merginai. Dauždamas langą, buvo tik vienas smūgis, tuo pačiu momentu kai daužė langą, netyčia kliuvo merginai į galvą. Jis merginos  nematė, buvo tamsu. Nurodė, kad tyčia merginai į galvą nesudavė. Jis daužė visus automobilio langus iš eilės. Sudaužė visus automobilio langus, žibintus, variklio dangtį. Nurodė, kad taip pasielgė, nes jį išprovokavo atvažiavę vaikinai vaikydamiesi po kelią. Nurodė, kad jiems su a/m stovint šalikelėje jo a/m šviesos nebuvo įjungtos. Tik a/m „Honda Civic“ buvo įjungtos trumpos šviesos, automobilio salone šviesa nedegė. Nurodė, kad jis matė, kad po to, kaip jis sudavė kryžminiu raktu vaikinui, kitas iš atvykusių automobiliu „Honda Civic“ vaikinų, bet ne tas kuriam sudavė, sugrįžo į automobilį ir atsisėdo vairuotojo vietoje. Kiti vaikinai tuo metu stovėjo už jo mašinos,  jie patys atsitraukė nuo kelio. Nurodė, kad daužant automobilį, žinojo, kad jame sėdi vairuotojas. Trenkdamas per veidrodėlį, pataikė į stiklą ir jį išmušė. Nurodė, kad toje a/m  pusėje jis ir trenkė per veidrodėlį, nes žinojo, kad automobilyje sėdi vairuotojas, trenkė taip, kad nepataikytų vairuotojui. Kad šalia vairuotojo sėdėtų mergina, nepastebėjo. Nepastebėjo, kad be vairuotojo dar kas nors būtų mašinoje. Nurodė, kad kai pradėjo daužyti automobilį, jame matė tik vairuotoją, daugiau jokių keleivių automobilyje nepastebėjo. Suprato, kad stiklo šukės gali sužaloti žmogų, tačiau a/m stiklai neiškrito, jie tik suskilinėjo ir subyrėjo, todėl vairuotojo negalėjo sužeisti. Nurodė, kad nukentėjusios sužaloti nenorėjo, nes mergina nieko blogo jam nebuvo padariusi. Nurodė, kad civ. ieškinius pripažįsta visiškai, nurodė, kad nukentėjusios pareikštas civ. ieškinys yra per didelis.

           Be kaltinamojo pilno prisipažinimo jo kaltė padarius nusikaltimą pilnai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.

       Nukentėjusi R. J., parodė, kad 2013-09-21, apie 02,00 val. nakties, T. M. vairuojamu a/m buvo nuvažiavę prie fermų, esančių (duomenys neskelbtini) k. Šalia vairuotojo sėdėjo ji, galia sėdėjo K. J., A. D. ir M..  Nuvažiavę atsistojo priešais buvusią ten mašiną apie 5 m. atstumu. Nurodė, kad į minėtą vietą važiavo, kadangi J. susiskambino su V. N., jie šnekėjosi tarpusavyje telefonu ir norėjo susitikti. Tačiau dar a/m suprato, kad kažkuris buvęs vaikinas atėmė iš V. N. telefoną ir grasino J., tarp jų įvyko kažkoks konfliktas. J. su D. buvo išgėrę. Nurodė, kad įvykio vietoje nei ji, nei vairuotojas iš automobilio nebuvo išlipę. Iš automobilio išlipo tik J. ir D. ir nuėjo prie kaltinamojo a/m, ar jie jau buvo tuo metu išlipę iš savo automobilio nepastebėjo. Matė, kad tarp vaikinų vyksta kažkoks konfliktas. Matė, kaip vienas vaikinas nubėgo iki automobilio bagažinės, iš kurios išsitraukė kryžminį raktą ratams atsukti ir juo trenkė J. per kaktą. Nurodė, kad jų automobilio žibintai degė, kaltinamojo automobilis buvo apšviestas, todėl viską gerai matė. Ar degė  kaltinamojo automobilio žibintai, nepamena. Nurodė, kad netrukus J. atbėgo kruvinu veidu į automobilį, prašė jos duoti servetėlių. Iš paskos atbėgo ir D., abu atsisėdo į automobilio galą. Tuo metu a/m jie bandė bėgti, norėjo važiuoti į keliuką apsisukti. Važiuodami atsitrenkė į kaltinamojo automobilio galinę dalį, šoną ar ratą.  Nurodė, kad  a/m  kaltinamojo niekas nesivaikė, jie bandė išvažiuoti, norėjo apvažiuoti prie kaltinamojo automobilio  stovinčius vaikinus ir trenkėsi į kaltinamojo automobilio galinį šoną ar ratą. Tada vaikinas, kaltinamojo atpažinti negalėtų, pradėjo daužyti automobilio langus. Pirmiausiai jis pradėjo automobilį daužyti nuo automobilio kapoto, daužė žibintus, priekinį stiklą keleivio pusėje, t. y. jos pusėje. Kuomet kaltinamasis daužė automobilio stiklus, ji nešaukė, nerėkė, signalo nespaudė. Ji nesitikėjo, kad kaltinamasis  daužys visus langus. Jis trenkė per priekinį langą, stiklas suaižėjo, tačiau dėl esančios plėvelės šukės neiškrito, tačiau nieko jau nesimatė. Ji  sėdėjo užsirakinusi dureles, užsisegusi saugos diržą, a/m grojo muzika. Nurodė, kad ji saugojosi, bandė lenktis, bet nespėjo. Smūgį gavo iš šono, per keleivio šoninį stiklą, kur sėdėjo. Nurodė, kad iš išgąsčio gal tinkamai nesureagavo, buvo pasimetusi, nežinojo ką daryti. Nurodė, kad kai J. įsėdo į automobilį, paprašė servetėlių. Jam padavė servetėlę, jis pridėjo prie kaktos ir iš karto išgirdo daužant stiklus, atsisukinėjo į priekį dešine puse, nes buvo nusisukusi į galą, kur sėdėjo J., ir tuomet gavo smūgį. Po suduoto smūgio ji prarado sąmonę ir atsipeikėjo tuomet, kai automobilis jau buvo griovyje. Nurodė, kad ką kaltinamasis rėkė ar kalbėjo daužydamas a/m ji negirdėjo, nes automobilyje grojo muzika. Nurodė, kad jai buvo pataikyta į galvos sritį. Kaip buvo sudaužytas priekinis stiklas vairuotojo pusėje, ji nematė. Nurodė, kad jos nuomone automobilio langai buvo daužomi tyčia ir tuo pačiu dauždamas langą, pataikė jai. Ar kaltinamasis ją matė nežino, tačiau yra įsitikinusi, kad kaltinamasis tikrai matė, turėjo matyti automobilyje sėdinčio žmogaus siluetą. Nurodė, kad jai buvo padarytas galvos sužalojimas. Buvo atliktos dvi operacijos. Beveik dvi savaites gulėjo klinikose. Po mėnesio buvo daroma antra operacija, nes pirmos operacijos metu buvo išimta kaukolės dalis, kuri buvo sutrupėjusi, buvo išsiliejęs kraujas į smegenis. Antros operacijos metu vietoj išimto kaulo dalies, buvo dėtas plastikas. Nurodė, kad ji pareiškė civ. ieškinį 30 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi jai buvo nuskusti plaukai, patyrė didelį fizinį skausmą. Gydėsi nuo rugsėjo iki sausio mėnesio. Negalėjo laikyti norimo valstybinio, pasirinkto geografijos egzamino, jai leido laikyti tik lengviausius egzaminus – lietuvių ir dailės, nes nuo rugsėjo iki sausio mėnesio nelankė mokyklos, praleido daug pamokų. Nurodė, kad šiuo metu sveikata kol kas gera. Nurodė, kad kaltinamasis 1000 Lt neturtinės žalos atlygino, todėl civ. ieškinį mažina, prašo priteisti 29000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja V. N., parodė, kad minėtą dieną penkiese nuvažiavo prie fermų, esančių kaimo gale, kur sėdėjo automobilyje, kalbėjosi, klausėsi muzikos. Automobilį, kuriuo atvažiavo, vairavo kaltinamasis M.. Automobilyje gėrė alkoholį, tačiau girti nebuvo. Po to jai paskambino K. J., klausė kur randasi. Jam nesakė, nes iš jo balso suprato, kad jis yra išgėręs.  Po to iš jos telefoną paėmęs Š. pasakė J. jų buvimo vietą. Po kiek laiko jie atvažiavo, sustojo priešais jų automobilį, atstumo nepamena. Nurodė, kad abiejų a/m šviesos buvo įjungtos, degė, todėl kas sėdėjo jų automobilio salone nesimatė. Ji matė, kaip iš nukentėjusios automobilio išlipo A. D. ir K. J.. Jie priėjo prie kaltinamojo mašinos ir K. J. iš automobilio išsitraukė D.. Girdėjo kaip K. J. ir D. konfliktavo. Po to iš jų, t.y. kaltinamojo automobilio išlipo Š., konfliktas vyko toliau. Matė, kaip K. J. trenkė Š. per veidą. Tuomet iš automobilio išlipo kaltinamasis M., atsidarė bagažinę, išsitraukė raktą ir juo trenkė K. į kaktą. Po to jie dar mušėsi, po ko M. pribėgęs prie K. mašinos, trenkė raktu per keleivio pusės stiklą ir tada ji su drauge pabėgo už šalia esančių sandėlių ir nieko nebematė. Tik girdėjo riksmus. Situacija buvo baisi, išsigando. Nurodė, kaip  automobilis „Honda Civic“  trenkėsi į jų, t.y. kaltinamojo, automobilio galinę dalį, ji tuo metu jau buvo išlipusi iš automobilio, jos draugė tuo metu buvo dar a/m.  Po to draugė išlipo ir jos pabėgo. Nurodė, kad tuo momentu jai atrodė, kad atvažiavęs automobilis tyčia trenkėsi į jų automobilį. Jos pabėgo, tuo metu kaltinamasis pradėjo daužyti a/m „Honda Civic“  stiklus. Nurodė, kad atvažiavus automobiliui „Honda Civic“, nesimatė kiek žmonių jame sėdi. Buvo tamsus paros metas, mažai buvo galima ką matyti. Minėtas a/m į kaltinamojo a/m  trenkėsi du kartus. Kur automobilis trenkėsi pirmą kartą nežino, nes ji jau buvo iš jo išlipusi. O po to kai abi su drauge ėjo link sandėlių, matė kai automobilis trenkėsi antrą kartą. Į kurią vietą trenkėsi nepamena. Mano, šio konflikto kaltininkai tie, kas atvažiavo automobiliu „Honda Civic“, kas išlipo iš mašinos, tai K. su A.  

        Liudytoja V. Č., parodė, kad 2013-09-21 kaltinamojo M., vairuojamu automobiliu,  su D. ir Š. bei V. nuvažiavo prie fermų. Automobilyje  išgėrė alaus, sėdėjo,  kalbėjosi. Telefonu V. kažkas skambinėjo, klausinėjo kur ji randasi. Iš pradžių ji nesakė, po to pasakė. Netrukus prie jų atvažiavo kita mašina, atsistojo nedideliu atstumu priešais jų automobilį. Abiejų automobilių žibintai degė. Kas atvažiavo automobiliu iš jų automobilio nesimatė. Matė, kaip iš atvažiavusio automobilio išlipo K. J., kurį pažinojo. Jis priėjo prie jų automobilio keleivio pusės durelių, jas atsidarė ir ištraukė suėmęs už drabužių D.. Lauke jie koliojosi.  Po to  iš jų automobilio išlipo Š. ir M.. Matė, kaip tuomet iš atvažiavusio a/m išlipo A., kurį pažino tik iš matymo. Matė, kaip K. trenkė Š. į veido sritį. Kaip kaltinamasis M. išsitraukė raktą iš bagažinės, nematė. Po to matė kaip atvažiavęs  automobilis važiavo link jų automobilio ir trenkėsi į automobilį. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus,  kad ji matė, kad atvažiavusio a/m priekyje sėdėjo mergina, kas už vairo- nematė. Nurodė, kad atvažiavęs a/m vieną kartą trenkė į jų a/m į priekį, o kitą kartą į šoną. Tuo metu atrodė, kad jis trenkėsi tyčia. Tuo metu visi buvo išlipę, tik ji sėdėjo automobilyje. Po pirmo atsitrenkimo į automobilį, ji irgi išlipo iš automobilio. Kaip kaltinamasis pradėjo daužyti automobilio langus ji nematė, su V. bėgo slėptis už fermų. Nurodė, kad nei jų automobilio, nei atvažiavusio automobilio salone šviesos nedegė, buvo įjungti tik abiejų automobilių žibintai. Nurodė, kad girdėjo kaip šaukė mergina. Nurodė, kad matė, kaip M. sudavė raktu J., matė kaip po to į automobilį „Honda Civic“ susėdo K. J. ir A. Tvirtina, kad į automobilį, kuriuo atvažiavo, kitas automobilis atsitrenkė du kartus, tuomet M. ar D., tiksliai nematė kuris, trenkė raktu į keleivio pusės priekinį stiklą. Nurodė, kad ji negali pasakyti kokiu metu, matė kitame automobilyje sėdinčią keleivę.

         Liudytojas K. J., parodė, kad 2013-09-21 buvo kartu su nukentėjusiąja R. J., T. M., M. M. ir A. D., T. M. vairuojamu automobiliu „Honda Civic“ atvažiavo prie fermų, esančių (duomenys neskelbtini) k. Automobilį vairavo T., šalia jo sėdėjo R., o jie trise sėdėjo automobilio gale. Nuvažiavus sustojo dešiniame kelkraštyje, priešais kitą automobilį, atstumo nepamena. Nepamena ar degė abiejų automobilių žibintai. Kiek pamena, iš kaltinamojo a/m buvo išlipę visi, tuomet ir jis su D. ir M. išlipo iš automobilio. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad tarp jų kilo konfliktas, kažkuris vaikinas jam sudavė metaliniu kryžminiu raktu į kaktą, ir jis grįžo į a/m. Kai buvo daužomi stiklai, jis sėdėjo užsidengęs veidą, nes iš kaktos  bėgo kraujas, buvo aptemę akyse. Nejuto, kaip buvo atsitrenkta į kitą a/m. Nurodė, kad kai buvo daužomi automobilio stiklai, jis sėdėjo automobilyje, kurioje vietoje tiksliai neatsimena, tačiau automobilio gale. Vairuotojo vietoje sėdėjo T., nukentėjusi sėdėjo šalia vairuotojo. Kuris pirmas automobilio stiklas buvo sudaužytas neatsimena, sekos nežino, tik girdėjo kaip dužo automobilio stiklai. Visų įvykio aplinkybių neatsimena. Kai išlipo iš automobilio, R. pasakė, kad jai pataikė į galvą ir svaigsta galva.

              Liudytojas Š. M., parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad 2013-09-21, apie 03,00 val. jam būnant namuose, paskambino K. J. ir paprašė nuvažiuoti pas A. D., paimti iš jo džipą, juo atvažiuoti ir ištraukti jo automobilį iš griovio. Atvažiavęs į įvykio vietą apie 03,00 val. nakties ištraukė iš griovio a/m „Honda Civic“. Nurodė, kad įvykio vietoje matė, kad automobilio „Honda Civic“ buvo išdaužyti stiklai. Automobilį nutempė į K. J. namų kiemą. Grįžęs namo rado R., ją atsivedė brolis. Ji tikriausiai grįžo iš įvykio vietos pėsčiomis, nes įvykio vieta nuo namų netoli. Nukentėjusiajai buvo sužalota galva, iš ausų bėgo kraujas. Ją nuvežė į ligoninę. Kada ir kaip ji buvo sužalota  nematė.

          Liudytojas M. M., parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusios nepažinojo. Įvykio vakarą, dar prieš įvykį su J. gėrė alkoholį. Po to važiavo į įvykio vietą J. automobiliu „Honda Civic“. Jis sėdėjo automobilio gale dešinėje pusėje. Nukentėjusi sėdėjo šalia vairuotojo. Paties konflikto nematė, sėdėjo automobilyje. Po to išlipęs iš automobilio bandė visus nuraminti, tačiau nieko neišėjo. Po to stovėjo nuo įvykio vietos apie 50 m atstumu, paskambinęs draugui paprašė atvažiuoti jo paimti. Kaip ir kuriuo metu buvo sužalota nukentėjusi nematė. Kiek suprato nukentėjusi buvo sužalota tuo metu, kai buvo daužomi automobilio stiklai. Girdėjo stiklo dužimo garsus. Po to kai priėjo prie automobilio, J. pasakė, jog sužalota mergina. Nurodė, kad kaip kontaktavo automobiliai, nematė, tik girdėjo garsus. Kaip automobiliai atsidūrė griovyje irgi nematė, tik matė automobilių šviesas. Nurodė, kad a/m , kuris stovėjo priešais, buvo be šviesų, o automobilis, kuriuo atvažiavo jis, buvo su įjungtais žibintais. Automobilio „Honda Civic“ salone šviesa degė. Ar ji degė visą laiką, tiksliai negali pasakyti. Nurodė, kad stovėdamas apie 30m. atstumu, matė, kaip automobilis „Honda Civic“ pajudėjo į priekį, išgirdo smūgį. Po to matė kaip tas automobilis važiavo atbuline eiga ir nuslydo į griovį. Kas jį vairavo nematė. Kaip buvo sužalota nukentėjusi  nematė.

Liudytojas Š. L., parodė, kad minėtą įvykio dieną prie fermų atvažiavo automobiliu „Ford Mondeo“, kurį vairavo M. R.. Automobiliu atvažiavo penkiese: jis, M., D. ir dvi panelės. Sėdėjo automobilyje. Netrukus atvažiavo automobilis „Honda Civic“, juo atvažiavo gal 4-5 asmenys. Kas sėdėjo automobilio salone nematė, iš toli nesimatė. Jis, M. ir panelės išlipo iš automobilio. Kas išlipo iš kito automobilio  nepažino. M. raktu kažkam sudavė. Iš kur jis pasiėmė raktą nematė. Nurodė, kad jis matė, kaip kaltinamasis daužė automobilio stiklus. Daužė dėl to, kad į jo automobilį atsitrenkė. Girdėjo M. sakant, kai pradėjo gazuoti kitas automobilis „ jei atsitrenksi į mano automobilį, sudaužysiu tavo“. Matė, kaip į M. automobilį vieną kartą atsitrenkė atvažiavusi mašina. Po to atsitrenkimo M. pradėjo daužyti minėtą automobilį. Kaip buvo sužalota nukentėjusi, nematė. Nurodė, kad pirmas smūgis buvo suduotas per variklio dangtį- kapotą, jam taip atrodo. Kur buvo suduoti kiti smūgiai, jų sekos, nepamena.  Nurodė, kad jis stovėjo nuo a/m gal 20 m atstumu, tiksliai negali pasakyti. Nesimatė kas sėdi automobilio viduje. M. daužė automobilį eidamas aplink jį, pradėjo nuo automobilio priekio ir ėjo link vairuotojo pusės. Nurodė, kad būnant lauke nematė, kad automobilyje „Honda Civic“ sėdėjo mergina, nes nesimatė, buvo naktis. Kad automobilio salone degtų šviesa  nematė. Ar automobilių degė žibintai, nepamena.  Nurodė, kad jis pats nukentėjo konflikto metu, gavo smūgį, tačiau niekam pretenzijų neturi. Nurodė, kad jis matė, kaip automobilis „Honda Civic“ judėjo link automobilio „Ford Mondeo“.  „Honda Civic“ pavažiavo pirmyn ir atgal, tokiu būdu gąsdindama M.. Suprato, kad tokiu būdu gąsdina M., nes automobilis važiavo priekiu į M. automobilį. O M. tuo metu stovėjo prie pat savo automobilio buferio. M. niekaip nereagavo kai automobilis važiavo į jį, jis liko stovėti ten pat. „Honda Civic“ atsitrenkė į automobilio „Ford Mondeo“ galinį ratą, atrodo dešinės pusės. Nemano, kad buvo atsitrenkta netyčia, nes automobilis pačiuožė į kairę pusę link griovio. Mašina pačiuožė link griovio apie  0,5 m- 1 m. Smūgis jo nuomone buvo   stiprus.              Po įvykio su „Ford Mondeo“ grįžo į Kėdainius. Nurodė, kad jis negirdėjo, kad automobilyje „Honda Civic“ būtų kas šaukęs, negirdėjo jokio merginos balso.

          Liudytojas T. M. parodė, kad 2013-09-21 penkiese nuvažiavo jo vairuojamu automobiliu „Honda Civic“ prie fermų. Ten važiavo K. J. prašymu. Nežinojo, kad jis jau buvo sukonfliktavęs su ten buvusiais vaikinais. Nuvažiavus sustojo apie 5 m atstumu nuo ten buvusios mašinos. Iš jo automobilio išlipo K. J., D.. Atrodo išlipo ir M.. Iš kaltinamojo automobilio buvo išlipę trys vaikinai, kurių nepažįsta. Tuomet jie sukonfliktavo, pradėjo stumdyti vienas kitą. Pamatė kaip K. J. atbėgo į automobilį kruvina galva ir atsisėdo į automobilio galą. Po to atbėgo A. D., kuris irgi atsisėdo į automobilio galą. Po to jie pradėjo važiuoti automobiliu, nes pamatė lakstantį jaunuolį su raktu, važiavo tiesiai, norėjo apsisukti. Tačiau apsisukinėjant, atstumas buvo mažas, netyčia kliudė kaltinamojo automobilio priekinį buferį. Nurodė, kad jis negirdėjo, jog vaikinas būtų šaukęs, kad jeigu sudaužysiu jo automobilį, jis sudaužys manąjį. Jaunuolis su raktu trenkė per automobilio stiklą. Nurodė, kad kaltinamojo a/m kliudė du kartus. Pirmą kartą kliudė automobilio priekį, antrą kartą – automobilio galą. Abu kartus automobilį kliudė netyčia, pravažiuodamas šonu. Norėjo apsisukti. Nurodė, kad vaikinas daužė jo automobilį su kryžminiu raktu, skirtu ratams atsukti. Pirmiausiai trenkė į variklio dangtį, kai pradėjo važiuoti. Jis važiavo, nubrozdino jo automobilio dešinį kampą ir po to atsitrenkė į jo automobilio galą, norėdamas apsisukti. Nebuvo, kad jis važiuotų automobiliu pirmyn – atgal. Kaltinamasis pradėjo daužyti jo automobilį, tik jam pradėjus važiuoti. Pirmiausiai raktu trenkė per variklio dangtį, o atsitrenkus į jo automobilio galinę dalį, jis pradėjo daužyti automobilio stiklus. Tuomet jis važiavo atgal ir nuslydo nuo kelio į griovį. Tada kaltinamasis išdaužė visus automobilio stiklus. Kuriuo momentu buvo sužalota nukentėjusi nematė. Ar jo automobilio viduje degė šviesos neatsimena, automobilio žibintai, degė. Nežino ar kaltinamasis tyčia norėjo sužaloti nukentėjusiąją.

                      Iš byloje esančio 2014-09-25 kaltinamojo  parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis M. R. parodė vietas (duomenys neskelbtini) k. prie fermų, kur palei kelio kraštą stovėjo  jo vairuojamas automobilis „Ford Mondeo“ ir kur 3 m atstumu prieš jį sustojo  automobilis  „Honda Civic“ , vietą ant kelio, kur jis stovėjo  su draugais D. B. ir Š. L. bei merginos V. N. ir V. Č. ir  kur pasiėmęs iš savo a/m bagažinės kryžminį raktą sudavė vienam iš nepažįstamų asmenų. Taip pat parodė, kad  po to , kai a/m „Honda Civic“ atsitrenkė į  jo automobilio galinį ratą, tuomet raktu išdaužė automobilio žibintus  ir, kai  šis važiuodamas atbuline eiga įvažiavo į griovį , pribėgęs išdaužė  vairuotojo pusės, galinį  ir  dešinės pusės stiklus, priekinį stiklą  ir nubėgę į automobilį , visi išvažiavo  ( b. l. 32-37, t.2).   

                     Iš byloje esančio 2013-09-21 Kauno a. VPK Kėdainių r. PK KPS tyrėjos J. V. tarnybinio  pranešimo matyti, kad ji informavo viršininką, jog 2013-09-21 , 5,08 val. iš VšĮ „Kėdainių ligoninė“ priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kurį  tiriant  nustatyta, kad 2013-09-21  apie 2.30 val. Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., netoli autobusų stotelės, 2-3 nepažįstami jaunuoliai privažiavę nenustatytu automobiliu  dėl chuliganiškų paskatų  užpuolė ir suduodami du smūgius  kietu, galimai metaliniu daiktu į kaktą ir kairės pusės petį, sumušė K. J. ,bei suduodami vieną smūgį į galvą , sumušė kartu buvusią R. J., kuriems buvo teikiamos  medicininės priežiūros paslaugos  ( b. l. 13, t.1).

                     Iš byloje esančio 2013-09-21 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų  matyti, kad apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini)  k. (duomenys neskelbtini) sen., dešinėje kelio  link fermų   pusėje  prie žolės   ant žvyro rasta smulkių stiklo šukių  bei lašelinės 1cm skersmens raudonos spalvos   dėmių, panašių į kraują. Už minėtų dėmių , ant kelio rasta smulkios stiklo šukės. Nuo stiklo šukių  į dešinę - griovyje auga beržas,  nuo kurio 3, 7 cm atstumu  yra stambių  skaidrių plastikinių šukių, panašių į automobilio žibintų šukes. Ant kelio ir pagriovio žolės yra  netvarkingai išsidėsčiusiosios įvairios automobilio padangų  protektorių žymės  ( b. l. 14-19, t.1).

                      Iš byloje esančio 2013-09-21 automobilio apžiūros protokolo matyti, kad Parko g. 30  (duomenys neskelbtini) k. Kėdainių r. ,ūkiniame pastate yra automobilis „Honda Civic“  valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekis aplankstytas, išdaužti priekiniai žibintai ir priekinis lango stiklas. Taip pat išdaužti  dešinės pusės priekinių ir galinių durelių stiklai ,taip pat išdaužtas ir kairės pusės vairuotojo durelių  stiklas, bei galinis automobilio stiklas. Automobilio viduje, t.y. salone esančios  priekinės ir galinės sėdynės yra su raudonomis  į kraują panašiomis dėmėmis ir smulkiomis stiklo šukėmis ant jų, kad stiklo šukių yra ir  ant grindų   ir ant jų pakylos ( t.1 , b. l. 25-30).

                   Iš papildomos šio automobilio 2014-09-23 atliktos apžiūros protokolo matyti, kad a/m kairės pusės priekinis ratas yra nuimtas, apgadinimų yra ir  ant kairės pusės variklio dangčio , dešinės pusės sparnas įlenktas ,tačiau pats automobilio priekis   nepažeistas ,priekinėje bamperio dalyje pažeidimų taip pat nėra, priekiniame stikle užsifiksavę 4 smūgiai išsidėstę lanku, jie visi yra keleivio pusėje: viena skylė yra viršutiniame kampe 5 cm atstumu nuo kairio krašto ir 10 cm atstumu nuo viršaus, kitas smūgis užsifiksavo  37 cm žemiau pirmojo, trečiasis skilimas yra 16 cm atstumu nuo antrojo ir  ketvirtasis 17 cm atstumu  nuo trečiojo. Dešinėje pusėje priekinis keleivio  pusės stiklas yra išdužęs, automobilio viduje yra stiklų (b. l. 31-40, t.1).  

              Iš byloje esančio 2013-09-21 transporto priemonės aprašo matyti, kad apžiūrint a/m „Honda Civic“, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), techninė būklė nustatyta: išdaužyti langai, sulamdytas priekis, išdaužti priekiniai žibintai (b. l. 45, t.1);a/m pakvitavimu grąžintas  savininkui (b. l. 48, 49 t.1);

                    Iš byloje esančio 2014-09-23 nukentėjusiosios R. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti , kad  ji   patvirtino  savo duotus parodymus (b. l.101-106, t.1).

                   Iš byloje esančio 2014-09-29 akistatos tarp nukentėjusios R. J. ir liudytojos V. N. protokolo matyti, kad kiekviena jų  patvirtino savo duotus parodymus  (b. l. 107-110, t.1).  

                   Iš 2013-10-03 - 2013-10-14 VTMT prie LR TM Kėdainių  poskyrio specialisto išvados Nr. G306/13(12) matyti, kad R. J. padaryta: muštinė galvos žaizda, atviras įspaustinis dešinio momenkaulio lūžimas ir kaukolės pamato lūžimas dešinėje vidurinėje dauboje, galvos smegenų sukrėtimas . Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, galėjo gautis suduodant smūgį į galvą metaliniu kryžminiu raktu. Objektyviai užsifiksavę vieno smūgio požymiai. Ir, kad dėl atviro įspaustinio dešinio momenkaulio ir kaukolės pamato lūžimo R. J. padarytas   sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 91-93, t.1).      

                    Iš byloje esančio 2014-09-23 parodymų patikrinimo vietoje  protokolo matyti, kad liudytojas K. J. parodė,  kad automobilis „Ford Mondeo“ buvo pastatytas kiek skersiau   priekiu į  pagrindinį kelią, parodė 5-6 m. atstumu nuo jo  priekiu  pastatyto  automobilio „Honda Civic“ vietą , susistumdymo su   vaikinais vietą, bei vietą , kurioje  vienas vaikinas jam sudavė  kryžminiu raktu  (b. l. 67-72, t.1).

                     Iš byloje esančio liudytojos V. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji patvirtino savo duotus parodymus (b. l. 119-123, t.1).

                    Iš 2014-09-29 akistatos tarp liudytojų,  K. J. ir V. N. protokolo matyti, kad jie patvirtino savo duotus parodymus, V. N. patvirtino , kad konflikto metu  K. J. pirmas sudavė smūgį  kumščiu Š.  į veidą ir tuomet M., paėmęs iš bagažinės kryžminį raktą ratams atsukti juo 1 kartą  sudavė K. į veidą.  Taip pat nurodė , kad K. J. automobilis  į jų automobilį trenkėsi du kartus, ar jų automobilį daužė specialiai, nežino ,bet vietos pravažiuoti buvo pakankamai  (b. l. 73-75, t.1).  

                Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja V. Č. patvirtino savo duotus parodymus, bei parodė  vietas kelio dešinėje pusėje, kur vienas priešais kitą apie  4 m  atstumu stovėjo  automobiliai „Ford Mondeo“ ir „Honda Civic“,   vietą , kur  apie 1 m atstumu nuo jų automobilio ginčijosi D., M. ir Š.  su K. J. ir A. D. ir kurioje K. J. sudavė ranka viena kartą Š. , o M. - K. J. kryžminiu raktu .Taip pat ji nurodė  vietą  už pastato, kur ji  ir V. N. nubėgo pasislėpti, kai „Honda Civic“  atsitrenkė į jų  automobilį  ir M. sudavė kelis smūgius kryžminiu raktu į a/m priekinį  stiklą (b. l. 127-131, t.1).

                    Iš byloje esančių   2014-09-29 akistatų tarp liudytojų V. Č. su K. J. ir V. Č. su T. M. protokolų matyti, kad jie patvirtino savo duotus parodymus ( b. l.76-78 ,132-135, t.1).             

                   Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas M. M. patvirtino  savo duotus parodymus (b. l. 142-147, t.1).

                  Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas T. M. patvirtino  savo duotus parodymus  (b. l. 159-163, t.1).

Iš byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas dalyje dėl viešos tvarkos pažeidimo – pagal BK 284 str. 1d.  M. R. atžvilgiu nutrauktas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Nutarime konstatuota, kad  įtariamojo elgesį lėmė ne chuliganiškos paskatos, ne siekis demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, ar sutrikdyti viešąją tvarką, o siekis atkeršyti tuo pačiu už jo sugadintą automobilį (b. l. 2-6, t. 1); iš teismų LITEKO sistemos matyti, kad už minėtu metu padarytą viešos tvarkos pažeidimą, 2014-11-18 teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas K. J. b. l. 143-145, t.2).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, t.y. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusią. Kaltinamasis kaltu padaręs neatsargų sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiai prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta byloje teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu, t.y. nukentėjusios, liudytojų parodymais ir išanalizuotais  kitais rašytiniais įrodymais.

Pagal LR BK 135 str. 1d. atsako tas, kas tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą . BK 137 str. 1d. numatyta atsakomybė už dėl neatsargumo padarytą sunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą. Iš esmės vienintelis šių dviejų nusikalstamų veikų atribojimo požymis- skirtinga kaltės forma, kuria jos padaromos, t.y. tyčia ir neatsargumas. Nusikalstama veika laikoma padaryta esant neatsargiai kaltės formai tada, kai kaltininkas nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti, arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį, bet lengvabūdiškai tikisi išvengti  galinčių kilti padarinių (BK 16 str.). Kaltės forma turi esminę reikšmę sveikatos sutrikdymo nusikaltimo kvalifikavimui.

           Teismas, vertinant surinktus įrodymus turi nustatyti juridiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių. Teismas, apie kaltinamojo kaltės formą ir jos turinį sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltinamojo parodymus, bei ir padaryto nusikaltimo objektyviąsias aplinkybes- t.y. nusikaltimo padarymo įrankį,  būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltinamojo ir nukentėjusios tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltinamojo elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo. 

          Byloje nenustatyta jokios priežastys ar aplinkybės, dėl kurių kaltinamasis būtų siekęs sutrikdyti nukentėjusios sveikatą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis konfliktavo ne su nukentėjusia, jos nepažinojo ir nematė sėdinčios a/m, jis konfliktavo su atvykusiais vaikinais.  Kaltinamasis nurodė, kad konfliktą pradėjo atvykę vaikinai, ( nustatyta, kad konfliktas kilo dėl atvykusio į įvykio vietą K. J. veiksmų, K. J. nuteistas pagal BK 284 str., teismų LITEKO duomenys b. l. 143-145, t.2 ), kaltinamasis nurodė, kad  jis daužė a/m „Honda Civic“, po to, kaip perspėjo, kad jeigu a/m „Honda Civic“ vairuotojas sudaužys jo mašiną, tuomet ir jis sudaužys jo mašiną. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis daužė a/m „Honda Civic“ stiklus po to, kaip buvo apgadintas jo a/m. Tai, kad buvo perspėjimas kaltinamojo, kad jeigu jo a/m sugadins, tai jis sudaužys jų a/m, teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojas Š. L.. Teismas daro išvadą, ištyręs įrodymų visumą, kad įvykio metu buvo tamsu, bei, kad kaltinamasis nematė, jog priekyje, keleivio pusėje a/m „Honda Civic“ sėdi mergina ( tai buvo nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu, 2014-09-08 Kauno apygardos prokuratūros nutarime, nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, b. l. 2-6, t.1). Ištyrus įrodymų visumą nustatyta, kad į kaltinamojo a/m „Ford Mondeo“, a/m „Honda Civic“ atsitrenkė du kartus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis a/m „Honda Civic“ daužė iš visų pusių, bei kaltinamasis vienu smūgiu suduodamas kryžminiu metaliniu raktu į lango stiklą pataikė priekyje dešinėje keleivio pusėje  sėdinčiai  nukentėjusiajai  R. J.ir ją sužalojo.

Teismas daro išvadą, kad išanalizavus įrodymų visumą , akivaizdu, jog kaltinamasis  turėjo tyčią apgadinti a/m „Honda Civic“ kurios vairuotojas atsitrenkė 2 kartus į jo automobilį. Visgi kaltinamasis tokioje situacijoje, tamsiu paros metu, t.y. naktį, nežinodamas tikslaus  a/m „Honda Civic“ atvykusių keleivių skaičiaus, daužė metaliniu kryžminiu raktu a/m „Honda Civic“ langų stiklus, kapotą, žibintus, todėl tokiomis aplinkybėmis jis rizikavo ir turėjo numatyti pavojų, jog gali sužeisti a/m buvusius asmenis.

           Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali kilti pavojingi, BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes ( pilnametis, pakaltinamas, 8kl. išsilavinimo) turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismas daro išvadą, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė dėl neatsargumo, pasireiškusiu nusikalstamu nerūpestingumu (Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla 2K-473/2014; 2K-74/2014). Teismas išanalizavęs įrodymų visumą nustatė, kad nukentėjusi sėdėjo a/m priekyje prie vairuotojo, keleivio pusėje, t. y. dešinėje keleivio pusėje. Ikiteisminio tyrimo metu inkriminuota, t.y. klaidingai nurodyta, kad priekyje, kairėje  keleivio pusėje. Teismas tikslina minėtą aplinkybę, kad nukentėjusi sėdėjo priekyje - dešinėje keleivio pusėje, nes teismas įvertinęs įrodymus turi teisę patikslinti minėtą aplinkybę - LR BPK 305str. ( kasacinė byla Nr. 2K-74, 1998-05-15, teismų praktika Nr.9), nes patikslinus minėtą aplinkybę įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo teisės nesuvaržomos.

              Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, kaltinamojo nusikalstama veika iš LR BK 135 str. 1d. perkvalifikuotina į LR BK 137 str. 1d.    

                 Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas daro išvadą, kad pripažinti kaltinamajam lengvinančias aplinkybes, jog kaltinamasis nukentėjusiai atlygino dalį žalos ir veikos padarymui turėjo provokuojantis bei  rizikingas nukentėjusios elgesys ( gynėjas adv. Jarašius teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti) nėra teisinio pagrindo. Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (Lietuvos ATB bylų skyriaus 2007-06-28 Teismų praktikos skiriant bausmes ( BK 54-64str.) apžvalga, išvadų 14p.). Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas remdamasis BK 59 str. 1 d. 3 p. nustato atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo. Tačiau LR BK 59 str. 2 d. nuostatos nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių  ar pašalina tik dalį žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. ( LAT kasacinė byla Nr. 2K-420/2007, 2K-77/2009); Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nukentėjusiai sumokėta 1 000 litų neturtinės žalos, nėra pakankamai didelė palyginus su nukentėjusios pareikštu civ. ieškiniu -29000 Lt; taip pat teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusi elgėsi provokuojančiai ar rizikingai ( BK 59 str. 3 p. 6 p.).

                  Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padarytas nusikaltimas neatsargus (LR BK 11str.), tačiau pasekmės sunkios. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis praeityje yra teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs, išvadų iš ankstesnio teistumo nedaro,  nesistengia keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą kelią, baustas administracine tvarka (b. l. 72, t.2) ; iš pateiktų SODROS duomenų matyti, kad nedirba (b. l. 76, t.2); darbo biržoje neregistruotas (b. l. 76, t.2 antra pusė);  nukentėjusiai žala atlyginta tik iš dalies -1000 Lt (b. l. 147, t.2); nukentėjusi teisiamojo posėdžio metu pareiškė civ. ieškinį 29000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis nuo 2009 m. iki 2012 m. buvo registruotas VšĮ Kėdainių r. PSPC psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, diagnozė - socializuotas elgesio sutrikimas; nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu priklausomybės ir psichikos ligų kabineto priežiūros grupėje nėra registruotas  (b. l. 89, t.2). Kaltinamasis  kaltu prisipažino ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusios, atlygino dalį žalos. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir bausmę kaltinamajam skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą – realią laisvės atėmimo bausmę, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą  veiką  padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, bei siekiant įgyvendinti teisingumo principą,  kaltinamajam už šios nusikalstamos veikos padarymą netikslinga skirti maksimalią  laisvės atėmimo bausmę,  tačiau  bausmė skirtina didesnė už įstatyme numatytos bausmės vidurkį (BK 61 str. 2d. 3d.).  Kaltinamajam bausmė skiriama atlikti PN (BVK 71str.).

Civ. ieškinys pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie SAM –6212,51 Lt (1799,27 Eur) sumai (b. l. 96, t.1) už nukentėjusios gydymą yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l.98, t.1), jį pilnai pripažįsta kaltinamasis, todėl civ. ieškinys  tenkintinas, priteistinas  iš kaltinamojo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civ ieškinys pareikštas nukentėjusios dėl 29000 Lt ( 30000-1000Lt) neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 84-85, t. 1), tenkintinas iš dalies.  Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiai padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į:  pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. LR AT kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008 pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė tuo stipriau ji ginama.  Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiai padaryta -  muštinė  galvos žaizda, atviras įspaustinis dešinio momenkaulio lūžimas ir kaukolės pamato lūžimas dešinėje vidurinėje dauboje, galvos smegenų sukrėtimas    ir, kad dėl atviro įspaustinio dešinio momenkaulio  ir kaukolės pamato lūžimų jai padarytas   sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 91-93, t.1). T.y. nukentėjusi patyrė  fizinį skausmą, jai nusikaltimu  kaltinamojo  veiksmais  padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, nukentėjusi patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sumažėję buvo bendravimo galimybės. Jai buvo atlikta 2 galvos operacijos, nuo 2013 m. rugsėjo iki 2014 m. sausio negalėjo mokytis, buvo nuskusti plaukai, negalėjo laikyti visų norimų valstybinių brandos egzaminų. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusi šiuo metu, kaip nurodė ji pati – kol kas sveika. Nustatyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 76, t.2) jis savo turto, pajamų neturi (b. l. 77, 90, t.2), tačiau teismo nuomone, kaltinamojo turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jo paties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad  žalą  padariusio asmens  turtinė  padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005,Nr. 3K-3-511/2004). Nukentėjusi nepareiškė civ. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju , įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Žmogaus gyvybė, sveikata, yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Todėl teismas, įvertinęs ne vien jau įvykusio fakto, bet ir neigiamas pasekmes ateities požiūriu ( tolimesnė nukentėjusios sveikata, pasveikimo galimybė, įtaka tolimesniam gyvenimui , galimybių praradimas) pripažįsta, kad be šių išgyvenimų dėl sužalojimo fakto prie neturtinės žalos priskiriami išgyvenimai kaip realus ir suprantamas susirūpinimas būsimomis neigiamomis pasekmėmis. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas  teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsižvelgęs į veikos padarymo aplinkybes, jos padarinius, nukentėjusios patirtus išgyvenimus, kaltinamojo kaltės rūšį ir formą, bei kitas byloje nustatytas ir paminėtas aplinkybes, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, be to Lietuvos Aukščiausiasis  Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju ( kasacinė byla Nr. 2K-470/2006), neturtinės žalos dydį  nukentėjusiai nustato – 24 000 litų ( 1000 litų yra atlyginta), todėl priteistina iš kaltinamojo  likusi dalis neatlyginta -23000 Lt (6661,26 Eur) ( šis neturinės žalos dydis  atitinka teismų praktiką bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo baudž. bylose Nr. 2K-410/2013; 2K-181/2012;   2K-74/2014; 2K-545/2010), nuo 15000 Lt iki 60 000 Lt( nukentėjusiam netekus 80 proc. darbingumo), likusioje dalyje civ. ieškinys atmestinas.

                     Vadovaujantis LR BPK 103 str. 105 str. 106 str.   iš kaltinamojo  priteistina proceso išlaidos: 38,98 Lt (11,29 Eur) (pašto) išlaidos, valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas  5660); bei už nukentėjusiai suteiktą advokato pagalbą ( atstovavo adv. R.Gargasas, pagal pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų b. l. 110, t.2 -  380 Lt / 110,06 Eur;  iš kaltinamojo priteistina 110,06 Eur  valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas  5630);

       Vykdant kaltinamojo M. R. paiešką (2013-10-18 jis buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (b. l.  6, 9 t. 2); 2014-08-15 M. R. pagal išduotą Europos arešto orderį buvo parvežtas iš Jungtinės Karalystės, pateikta sąskaitos -faktūros (b. l. 11-13, 15, 16, 17, 18, 19, 20, t.2), tai reiškia, kad turėtas ekstradicijos išlaidas –2160,28 Eur (ekvivalentas litais 7459,00 Lt)– dėl jo pargabenimo Policijos Departamentas prie LR VRM patyrė , nuteistasis pats sąlygojo savo elgesiu, nes po nusikaltimo padarymo pasislėpė, todėl sutinkamai su LR BPK 103 str. 1 d. 6 p. 105 str. 1 d. teismas minėtas ekstradicijos išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo Policijos Departamento prie LR VRM naudai ( tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2K-210/2011, 2K-366/2010).

          Remdamasis tuo, kas išdėstyta,  ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str. 302-303str. 

n u s p r e n d ė :

       M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str.1d. ir nubausti jį laisvės  atėmimu vieniems (1) metams ir dešimt (10) mėnesių. Bausmę paskirti atlikti PN ( BVK 71 str.). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-01-20. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo  laiką  nuo 2014-08-14 iki 2015-01-20.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis.

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusios R. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš nuteistojo M. R. – 6661,26 Eur (ekvivalentas litais 23000 Lt), nukentėjusios R. J. naudai, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

       Civ. ieškinį pareikštą Valstybinės  ligonių kasos prie SAM tenkinti pilnai, priteisti iš  nuteistojo M. R. - 1799,27 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusios gydymą, Valstybinei ligonių  kasai prie SAM.

          Priteisti iš nuteistojo M. R. 2160,28 Eur ekstradicijos išlaidų, Policijos  Departamento prie LR VRM, naudai.

          Priteisti iš nuteistojo M. R. proceso išlaidas (už suteiktas advokato paslaugas nukentėjusiai ) -110,06 Eur, valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas  5630);

            Priteisti iš nuteistojo M. R. proceso išlaidas  (pašto), -11,29 Eur, valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas  5660).     

          Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

                  Teisėja                                                                             Audra Kriščiūnienė