Civilinė byla Nr. 2-2366/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01711-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. T. B. (buvusi pavardė – Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei A. T. Z. dėl sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovės kaltės ir restitucijos taikymo, taip pat skolos, negautų pajamų, nuostolių ir delspinigių priteisimo.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo.

              Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1. nutraukti 2010 m. gegužės 20 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį dėl atsakovės kaltės;
2. taikyti restituciją – grąžinti ieškovui 569/11490 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir butą su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei grąžinti 9 000 Lt;
3. priteisti ieškovui iš atsakovės 68 400 Lt negautų pajamų, 29 490 Lt nuostolių, 25 470 Lt delspinigių ir 37 000 Lt skolos.

Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčo žemės sklypą ir butą su bendrojo naudojimo patalpomis bei areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą ir lėšas 160 270 Lt sumai. Kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ieškovas nurodė didelę ieškinio sumą, ieškovės vengimą vykdyti prievoles bei grėsmę, kad konkretūs nekilnojamieji daiktai dėl kurių vyksta ginčas, gali būti perleisti tretiesiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi tenkino ieškovo E. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo ginčo žemės sklypą bei butą su bendrojo naudojimo patalpomis bei atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises 160 360 Lt sumai, o jos nepakakus – atsakovės lėšas. Teismas iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei prie ieškinio pridėtų reikalavimų nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Teismas laikė, kad ieškinio suma atsakovės atžvilgiu yra didelė bei sudaranti turto arešto taikymo pagrindą. Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo ir proporcingumo principais nustatė atsakovės turto arešto eiliškumą tam, kad atsakovės veikla ir interesai būtų kuo mažiau varžomi. Teismas įvertinęs kitą ieškinio materialinį teisinį reikalavimą dėl sandorio nutraukimo ir restitucijos taikymo nusprendė, kad turto būti taikomas ir pagal šį sandorį perleistų daiktų areštas siekiant pašalinti šių daiktų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmę, kuri pasunkintų ar padarytų neįmanomą būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

              Atsakovė A. T. B. (buvusi pavardė – Z.) pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir jų netaikyti. Atsakovė atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys apie atsakovės finansinę padėtį, jos įsipareigojimų dydį bei apie tai, kad ji gali tapti nemoki. Priešingai, pateikti duomenys rodo, kad ji turi nekilnojamojo turto, jai nėra teismuose iškelta bylų, ji neturi įsipareigojimų klientams;
2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas pagrindė savo reikalavimus. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė pirma kreipėsi su pareiškimu per notarą, jog ginčo sutartis nutraukiama dėl ieškovo kaltės. Tuo tarpu ieškovas nesiėmė dėl to jokių veiksmų, o iš karto kreipėsi į teismą su ieškiniu. Be to, atsakovė kreipsis į teismą su priešieškiniu, nes ieškovas ik šiol nėra įvykdęs ginčo sutartyje nustatytos prievolės ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d. padengti 91 000,02 Lt įsiskolinimo likutį Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui ir pateikti atsakovei tai patvirtinančius dokumentus;
3. ieškovas klaidina teismą, nes jis nėra pateikęs ginčo sutarties pakeitimų, pagal kuriuos atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 30 000 Lt, o ne 9 000 Lt.

Ieškovas E. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškinio suma jos atžvilgiu nėra laikytina didele. Atsakovės minimas faktas, kad jai priklauso pagal sandorį, dėl kurio nutraukimo vyksta ginčas, perleisti nekilnojamieji daiktai, nėra reikšmingas, vertinant jos turtinę padėtį, nes ieškinys pareikštas būtent dėl šių daiktų. Teismas neturėjo pareigos tirti į bylą kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, nes jų tyrimas bus atliekamas kitoje proceso stadijoje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė.

Nagrinėjamu atveju byloje vyksta ginčai dėl įvairių sumų priteisimo, kurios iš viso sudaro 160 270 Lt. Tuo tarpu atsakovė yra fizinis asmuo, apie kurio turtinę padėtį skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu buvo žinoma tik tai, kad ji turi konkretų nekilnojamąjį turtą, dėl kurio perleidimo teisėtumo taip pat šioje byloje vyksta atskiras ginčas ir  jam taip pat prašoma taikyti areštą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš turimų įrodymų skundžiamos nutarties priėmimo metu nustatė, kad atsakovės atžvilgiu ieškinio reikalavimų dėl įvairių sumų priteisimo, bendra suma (160 270 Lt) buvo laikytina didele atsakovės atžvilgiu bei sudarančia savarankišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d.). Kaip matyti iš atsakovės atskirojo skundo argumentų, nors atsakovė ir teigia, kad ieškovas neįrodė blogos jos finansinės padėties, tačiau atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo apie gaunamas pajamas, turimą turtą ir pan., kuris paneigtų pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytą didelės ieškinio sumos prezumpciją (CPK 12 ir 178 str.). Dėl šios priežasties atmetami kaip neįrodyti atsakovės atskirojo skundo argumentai, jog ieškinio piniginių reikalavimų suma dėl 160 270 Lt priteisimo jos atžvilgiu nėra laikytina didele.

Kaip kitą atskirojo skundo argumentą atsakovė nurodo tai, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, jog teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai mato, jog ieškinys yra netenkintinas ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo. Preliminariai įvertinus šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio materialinio pagrindo argumentų turinį bei kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tuo tarpu atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai apie ieškovo teismui pateiktus melagingus duomenis dėl pagal sutartį sumokėtos dalies kainos dydžio, sutarties pakeitimo ir nutraukimo aplinkybių nagrinėtini ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu (CPK 144 str. 1 d., 183 str., 183 str., 235 str. 1 d.). Dėl šios priežasties atmetamas atsakovės atskirojo skundo argumentas, jog laikinosios apsaugos priemonės naikintinos dėl to, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas (CPK 12 ir 178 str.).

Kadangi atsakovė atskirajame skunde nekėlė klausimo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo, kuria buvo pritaikytas konkretaus nekilnojamojo turto (dėl kurio perleidimo taip pat šioje byloje vyksta ginčas) areštas, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, netikrina minėtos nutarties dalies motyvų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovės A. T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atsakovės atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                         Egidijus Žironas