Civilinė byla Nr. e2-854-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00365-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

                                          (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo    2018 m. kovo 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 72 001,90 Eur žalos atlyginimą už neteisėtą elektros energijos vartojimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.   
2. Ieškovė reikalavimus grindė aplinkybėmis, jog jos darbuotojai 2017-08-02, tikrindami ieškovei priklausančioje siurblinėje, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtą elektros apskaitą, nustatė, jog atsakovė neteisėtai vartoja elektros energiją (sukuriant išorinį magnetinį lauką). Nustačius Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) pažeidimus, buvo perskaičiuota sunaudota elektros energija pagal Taisyklėse įtvirtintą metodiką. Esant nustatytam neteisėtam elektros energijos vartojimui, buvo paskaičiuota 72 001,90 Eur patirta žala už laikotarpį nuo 2014-08-03 iki 2017-08-02.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-07 nutartimi ieškovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ prašymą patenkino: 1) areštavo atsakovei UAB ,,Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ priklausantį 72 001,90 Eur nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti; 2) nesant ar esant nepakankamai atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis; 3) iš areštuotų lėšų leido atsakovei vykdyti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, valstybinį socialinį draudimą ir atlikti su darbo santykiais susijusius mokėjimus; 3) nurodė, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijos atlikti.
4. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
5. Turto arešto poreikį teismas grindė viešais Creditinfo bei Rekvizitai.lt duomenimis, kad atsakovės vėlavimo atsiskaityti rizika įvardinama kaip labai aukšta (9 rizikos klasė), o bankroto rizika – kaip vidutinė (5 rizikos klasė). Atsakovė nekilnojamojo turto neturi, o žuvininkystės veiklą vykdo žemės sklypuose, kuriais naudojasi nuomos ir panaudos sutarčių pagrindu. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 10 transporto priemonių. Teismas darė prielaidą, kad atsakovė gali neturėti neįkeisto turto. Taip pat nurodė, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma atsakovei yra didelė, lyginant ją su atsakovės metinėmis pajamomis (atsakovės pajamos 2016 m. buvo 826 601 Eur), darbuotojų skaičiaus kitimu bei aplinkybe, kad nuo 2017-09-18 ji turėjo 4 018,35 Eur socialinio draudimo skolą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė UAB ,,Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-03-07 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:     
1. Skundžiama teismo nutartis paremta klaidingais ieškovės pateiktais duomenimis. Būtent ieškovė, viešuose registruose įregistravusi tariamą skolą, įtakojo Creditinfo bei Rekvizitai.lt duomenis.
2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nėra būtinos ir reikalingos būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. 
3. Atsakovei pareikštų reikalavimų suma nėra didelė ir nėra sprendimo neįvykdymo rizikos. Teismas nenurodė, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdamas paslėpti savo turtą.
4. Atsakovė turi pakankamai turto (44 nekilnojamojo turto objektus), kurio visiškai pakaktų kreditoriaus reikalavimų patenkinimui. Remiantis ieškovės reikalavimų suma bei atsakovės valdomo turto dydžiu, nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė gali netekti viso turimo turto, dėl ko, teismui išsprendus šalių ginčą ir priėmus teismo sprendimą, jo būtų negalima įvykdyti ar jo vykdymas būtų iš esmės apsunkintas. Darbuotojų skaičiaus ir pajamų mažėjimas nulemtas  veiklos sezoniškumo.
7. Ieškovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:        
1. Nors atsakovei priklausančio turto vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu sudaro 2 847 243 Eur, tačiau ji neatspindi realios konkretaus turto būklės ir vertės. Didesniąją šio turto dalį sudaro tik keletas specifinės paskirties nekilnojamojo turto objektų. Didžioji dalis šio turto yra naudojama vykdant specializuotą žuvininkystės veiklą, todėl toks turtas nėra paklausus, kadangi gali būti naudojamas tik ribotai veiklai ir todėl sunkiai realizuojamas. Be to, atsakovės pateikti duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą nepaneigia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
2. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jos pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.
3. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas dėl žalos, patirtos neteisėtai vartojant elektros energiją, neatspindi geros atsakovės finansinės padėties ir / ar jos sąžiningų veiksmų.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

8. Apeliantė UAB ,,Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie apeliantei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, Rekvizitai.lt duomenis apie apeliantės darbuotojų skaičių bei įsiskolinimą, 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitą. Nors apeliantė prijungti šių naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 str.), tačiau nurodytais dokumentais siekia paneigti vieną iš privalomų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygų – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tokiu atveju spręstina, kad apeliantės tikslas yra tokių duomenų prijungimas prie bylos medžiagos ir jų įvertinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir naujų įrodymų priėmimo klausimą.        
9. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami,  jeigu  galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
10. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Ieškovė, kuri yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotoja, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusi.     

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo 

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą.
12. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, kad galėtų įsitikinti, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Apeliantė savo atskirajame skunde nekvestionuoja nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo ir šios pirmosios instancijos teismo sąlygos neginčija. Todėl šiuo aspektu pasisakytina tik tiek, kad tokioje bylos proceso stadijoje atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima padaryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad akivaizdžių duomenų, jog nagrinėjamoje byloje nebūtų galima priimti ieškovei palankaus teismo sprendimo, nėra, todėl ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą teismas išsprendė teisingai.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui     

14. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis išimtinai ieškovės pateiktais viešai prieinamais duomenimis ir ieškovės prielaidomis dėl apeliantės finansinės būklės, sprendė, kad apeliantės finansinė padėtis yra prasta, todėl ieškinio suma jai laikytina didele, t. y. padarė neparemtą jokiais kitais objektyviais duomenimis, išskyrus ieškovės teiginius, išvadą dėl ieškinio reikalavimo sumos jai žymumo. Taip pat vien dėl šios aplinkybės taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje analogiškose bylose jau suformuluotos taisyklės, kad tokia aplinkybė (reikalavimo dydis atsakovui) pati savaime nėra nei svarbi, nei aktuali, nei patvirtinanti sprendimo neįvykdymo riziką ar turto arešto taikymo atsakovui poreikį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo pastaraisiais metais priimtose nutartyse yra pažymėjęs ir kitų aplinkybių privalomo įrodinėjimo svarbą, kai šalis tvirtina apie sprendimo neįvykdymo rizikos buvimą.
15. Dar kartą paminėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau suformavo praktiką, kad didelei reikalavimo sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo reikalavimus pareiškusios šalies, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja. Šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie priešingos šalies nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti kitos šalies naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).   
16. Ieškinio pateikimo momentu nebuvo žinoma tikroji apeliantės finansinė padėtis. Duomenys apie atsiskaitymų vėlavimo ir bankroto rizikas iš viešų registrų nėra pagrįsti, nes nenurodomi nei tokių rizikų nustatymo /  įvertinimo kriterijai, nei naudoti duomenys, jas nustatant, ir pan. Taip pat nepagrįstos prielaidos apie apeliantės turto galimus apsunkinimus ar kad ji iš viso neturi nekilnojamojo turto, kai byloje apeliantės yra pateikti priešingi įrodymai. Šios kvestionuotinos aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad tikrai yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viena iš sąlygų. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių patikimų duomenų ar aplinkybių, išskyrus jau aptartas ir susijusias išimtinai su pareikšto reikalavimo suma, taip pat liudijančių apie apeliantės galimą nesąžiningumą, apie jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti atsakovės naudai priimtą teismo sprendimą, ieškovė nepateikė. Dar daugiau, apeliantė pateikė duomenis apie turimą didelės vertės turtą, todėl mažai tikėtina, kad ji turėtų galimybę perleisti jį visą kitiems asmenims vien dėl to, kad išvengti atsiskaitymo su ieškove pagal teismo sprendimą, jeigu pastarosios naudai būtų išspręstas ginčas. Be to, apeliantė taip pat pateikė ir 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, jog ji veikia pelningai.
17. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikštų, kad apeliantė, aiškiai nežinodama, ką ieškovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negali net atsikirsti, o tai nėra suderinama su šalių lygybės principu (CPK 17 str.). Ieškovė, kaip matyti iš jos prašymo motyvų, laikinųjų pasaugos priemonių taikymo poreikio net ir nesiejo su apeliantės galimai nesąžiningų veiksmų atlikimu, arešto būtinybę grįsdama nepatikimais ir klaidingais duomenimis apie apeliantės finansinę būklę. Šiuo aspektu tokie ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginiai, kad ieškovės patirta žala dėl neteisėtai suvartotos elektros energijos jau savaime leidžia daryti išvadas dėl atsakovės sąžiningumo, yra tik prielaida kreiptis į teismą, siekiant apginti galimai pažeistas teises, tačiau ne sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėti ieškovės argumentai nepatvirtina turto ar lėšų apeliantės valia perleidimo kitiems asmenims galimybės ar kokios nors grėsmės atsakovės interesams buvimo, juolab kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi, sukaupimas.   
18. Pažymėtina, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Dėl taikytų ribojimų proporcingumo

19. Atskirasis skundas grindžiamas ir proporcingumo principo pažeidimo argumentais. Taikant tokias itin asmens interesus varžančias ir jo, kaip savininko, teises apribojančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros, jų derinimo taisyklės ir proporcingumo principo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių automatiškai galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas.
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariant šalių interesų derinimo taisykles, yra išaiškinta, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Vadinasi, įvertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą dar ir šiuo aspektu, apeliantės teisių suvaržymas, lyginant su ieškovės interesais, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą. Juolab kad apeliantė nesutinka su ieškinio reikalavimais ir jų nepripažįsta.
21. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai ir paviršutiniškai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ (j. a. k. 174901124) atžvilgiu.

              Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                                                                                     Dalia Kačinskienė