Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-05][nuasmeninta nutartis byloje][TS-137-571-2020].docx
Bylos nr.: TS-137-571/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Marijampolës apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)

?

Teikimas (Skundas) Nr. TS-137-571/2020

             Proceso Nr. 1-01-1-12053-2019-2

  Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.                                                                                                               

 

img1 

 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2020 m. spalio 5 d.

Marijampolė

 

Marijampolės  apylinkės teismo  Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė, 

išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo S. M. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-941,

 susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimu,

 

nustatė:

 

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo S. M. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 3 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nuteistasis nurodo, kad faktiškai yra atlikęs 1/3 bausmės dalį. Per bausmės atlikimo laikotarpį, nuteistasis teigia, jog pasikeitė jo požiūris į gyvenimą ir jo vertybes, užteko laiko pagalvoti apie gyvenime padarytas klaidas, dėl kurių jis pažeidinėjo įstatymus dėl neapgalvoto elgesio ir nusikalsdavo, ko vėliau gailėdavosi. Nuteistasis nurodo, jog atrado norą savyje siekti savo tikslų. Teigia,  jog šiuo metu jo draugė laukiasi jo kūdikio. Nuteistasis nori rūpintis savo gimsiančiu vaiku. Teigia, jog nori būti pilnaverte visuomenės dalimi. Paleistas į laisvę ketina gyventi su drauge, nuosavame bute. Pataisos namuose yra įgijęs suvirtintojo specialybę, šiais metais pradėjo mokytis Marijampolės profesinio rengimo centre, bei vidurinėje mokykloje. Nurodo, jog narkotinių yra atsisakęs, alkoholio taip pat. Priteistus ieškinius moka ir jaučia atsakomybę.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo netenkinti nuteistojo skundo. Prokurorė nurodo, kad susipažinus su nuteistojo skundu, Komisijos nutarimu ir kita medžiaga konstatuotina, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra teisėtas ir pagrįstas. Prokurorė nurodo, jog asmuo teistas jau 10 kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą. Anksčiau nuteistajam ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto. Asmuo 2019-03-20 buvo paleistas lygtinai vadovaujantis LR BVK 157 str. Neatlikus 10 mėnesių 11 dienų bausmės. Naują nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, padarė praėjus vos keturioms dienoms po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Pastebėta, kad nuteistasis turi manipuliacinio elgesio patyrimą. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad nuteistasis linkęs neapsvarstyti visų galimų elgesio pasekmių, pervertinti savo sėkmės tikimybę, kartoja tas pačias klaidas neįvertindamas ankstesnio patyrimo. Nurodo, kad praeityje pats vartojo narkotikus. Bijo, kad bendraudamas su netinkama kompanija gali pradėti ir pats vėl vartoti narkotikus. Stebima, kad linkęs pasiduoti netinkamai draugų įtakai. Savęs vertinimo anketoje pažymėjo, jog suprasti kitų žmonių jausmus, siekti savo planų, sutarti su vadovais, savitvardos praradimas, tų pačių klaidų kartojimas, kvalifikacijos įgijimas, darbo susiradimas ir išlaikymas, pinigų valdymas, sugyvenimas su partneriu, nerimavimas, gerų sprendimų priėmimas ir partnerio neturėjimas yra problemos, tačiau šių sričių nesieja su nusikalstamumu, todėl galima teigti, kad nuteistajam trūksta nuovokos objektyviai vertinant priežasties - pasekmės ryšį.

Nuteistojo skundas atmestinas.

Nustatyta, kad S. M., teistas 2019-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 641 str. 4 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1,2 d.- galutinė bausmė 1 metai 2 mėnesiai 11 dienų laisvės atėmimo. 2020-03-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2019-11-22 nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d. subendrinti su 2018-07-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu - galutinė bausmė 1 metai 2 mėnesiai 11 dienų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 8 mėnesiai ir 26 dienos.

2020 m. rugsėjo 3 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-941 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis paskatintas niekada nebuvo. Pataisos namuose nedirba. Asmuo teistas jau 10 kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą. Anksčiau nuteistąjam ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto. Asmuo 2019-03-20 buvo paleistas lygtinai vadovaujantis BVK 157 str. Neatlikus 10 mėnesių 11 dienų bausmės. Naują nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę , padarė praėjus vos keturioms dienoms po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Pastebėta, kad nuteistasis turi manipuliacinio elgesio patyrimą. Nuteistojo teigimu, ankstesnius jo nusikaltimus įtakojo bloga draugų kompaniją, nes jis pasiduodavo jų įtakai. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad nuteistasis linkęs neapsvarstyti visų galimų elgesio pasekmių, pervertinti savo sėkmės tikimybę, kartoja tas pačias klaidas , neįvertindamas ankstesnio patyrimo. Nurodo, kad praeityje pats vartojo narkotikus. Bijo, kad bendraudamas su netinkama kompanija gali pradėti ir pats vėl vartoti narkotikus. Stebima, kad linkęs pasiduoti netinkamai draugų įtakai. Savęs vertinimo anketoje pažymėjo, jog suprasti kitų žmonių jausmus, siekti savo planų, sutarti su vadovais, savitvardos praradimas, tų pačių klaidų kartojimas, kvalifikacijos įgijimas, darbo susiradimas ir išlaikymas, pinigų valdymas, sugyvenimas su partneriu, nerimavimas, gerų sprendimų priėmimas ir partnerio neturėjimas yra problemos, tačiau šių sričių nesieja su nusikalstamumu, todėl galima teigti, kad nuteistajam trūksta nuovokos objektyviai vertinant priežasties - pasekmės ryšį. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką 80 balų. Nuteistojo S. M. pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką atliktas tik vieną kartą, todėl pokyčius įžvelgti sunku ir objektyviai įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką nėra galimybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. ankščiau teistas 9 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 5 kartą. 4 kartus buvo paleistas lygtinai. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis – vagystės, kišenvagystės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo ankstesnio elgesio, nes net paleistas lygtinai, padarė naują nusikalstamą veiką.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 1 metų 2 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Be to, kaip ankščiau minėta teismas net 4 kartus parodė pasitikėjimą nuteistuoju ir paleido lygtinai, tačiau asmuo teigiamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, net ir lygtinio paleidimo metu.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Minėta aplinkybė rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. 

Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-900 nurodyta, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad nuteistasis linkęs neapsvarstyti visų galimų elgesio pasekmių, pervertinti savo sėkmės tikimybę, kartoja tas pačias klaidas neįvertindamas ankstesnio patyrimo. Nuteistasis svarstydamas dėl ko įvykdė nusikaltimą, teigia, kad: „išėjo netikėtai, kaip gavosi, taip gavosi. Žmona sakė paimti piniginę, nes niekas nemato, susijaudinau ir paėmiau“. Nurodo, kad praeityje pats vartojo narkotikus. Teigia, kad šiuo metu atsisakęs priklausomybės. Stebima, kad linkęs pasiduoti netinkamai draugų įtakai. Dėl dabartinio nusikaltimo kaltę linkęs perkelti buvusiai žmonai. Teismas spendžia jog nuteistasis nėra pakankamai teigiamai pasitaisęs jog galėtų būti paleistas į laisvę ankščiau laiko. Kaip jau minėta, būtina atsižvelgti į įvairias aplinkybes ir šiuo atveju nuteistojo padaryti nusikaltimai nesunkėja, tačiau atitinka vis tą patį nusikaltimų modelį, todėl teismas sprendžia jog atlikta per maža bausmės dalis, jog asmuo galėtų būti laikomas pasitaisiusiu, atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie vidutinės rizikos grupės - 80 balų, iš kurių net 45 balai yra dinaminiai, t. y. kintantys, kuriuos asmuo tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. 

Pažymėtina, jog nuteistojo šeimyninė padėtis, neturi įtakos svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Svarstant šį klausimą yra svarbiausia nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bei paties nuteistojo kriminalinė istorija, jo požiūris į visuomenės vertybes bei moralės normas.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

 

nutaria:

 

Nuteistojo S. M. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 3 d.  nutarimo Nr. 81/04-941 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

 

 

 

 

 

Teisėja                                Vilma Gadiškienė


Paminėta tekste:
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos
  • BK 178 str. Vagystė
  • BK
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika