Administracinė byla Nr. eA-191-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03353-2022-3 

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 6 d. 

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Melsola“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Melsola“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Melsola“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, paramos gavėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. SKP-13; 2) panaikinti NMA 2022 m. gegužės 9 d. raštą Nr. BRK-5888; 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 21R-369(AG-337/07-2022); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad NMA 2018 m. lapkričio 30 d. gavo pareiškėjo paraišką Nr. 19VP-KU-18-1-05611-PR001 „Dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba“ (toliau – ir Paraiška) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities ,,Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – ir Priemonė / Projektas). NMA ir paramos gavėjas – pareiškėjas 2018 m. liepos 26 d. pasirašė Paramos sutartį Nr. 19VP-KU-18-1-05611 (toliau – ir Paramos sutartis).

3.       Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.                      NMA, atsižvelgdama į nustatytą pažeidimą, t. y. tai, kad paramos gavėjas sukūrė galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti, jo mąstą ir sunkumą (parama buvo skirta pasiekti projekte numatytus tikslus ir uždavinius, tačiau paramos gavėjas šį tikslą sąmoningai apėjo ir įsigytą mobilią įrangą, skirtą odontologijos paslaugoms teikti, naudoja UAB „Vilniaus odontologijos centras“), vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 188, 189 punktais ir 243.1 papunkčiu, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, taikomų nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 58 punktu, Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika, Metodika), 1 priedo 20 punktu, taikė sankciją – 40 000 Eur paramos susigrąžinimo sankciją ir papildomą sankciją – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskirti paramos pagal tą pačią priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

3.2.                      Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendime nurodytomis išvadomis, kadangi Komisija iš esmės kopijavo NMA sprendime nurodytas aplinkybes, nevertino Bendrovės nurodytų aplinkybių, Komisijos posėdyje NMA atstovė negalėjo atsakyti nei į vieną klausimą; pvz. buvo teiktas klausimas „kaip įmonių įranga susijusi“, atstovės atstovė atsakė, kad „viskas nurodyta sprendime“, tačiau sprendimuose nenurodyta nei viena aplinkybė, kaip Bendrovės įranga susijusi su kitomis įmonėmis. Be to, tokių aplinkybių net ir negalėtų būti, nes įranga turi pilną paslaugos atlikimo ciklą ir kitų aparatų pagalbos jai nereikia.

3.3.                      Sprendimuose dirbtinai mėginama pritraukti aplinkybes prie pažeidimo, nors nėra nustatytas nei vienas kontroliuojantis asmuo, tačiau nurodoma, kad egzistuoja funkcinis nesavarankiškumas. Vien tai, kad įmonių Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (toliau – ir EVRK, Klasifikatorius), sutampa, nepagrįstai nurodoma, kad įmonės turi ekonominį ryšį, bei tai, kad įmonių registracijos vieta yra šalia, tariamai pagrindžia geografinį ryšį. Šios aplinkybės kelia abejones dėl neteisėtų sąlygų gauti paramą sukūrimo, kadangi NMA savo ruožtu galėtų beveik pusės Lietuvoje išduotų paramų susigrąžinti būtent tokiu būdu.

3.4.                      NMA sprendime nebuvo nustatytas teisinis ar asmeninis ryšis, tačiau Komisija net neužsiminė apie tai. Komisijos sprendime buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi pati Bendrovė turėjo paneigti atsakovo teiginius, nes, nors atsakovas nenurodė kaip įmonių įrangos susijusios, Komisijos sprendime nurodoma, kad Bendrovė šių teiginių nepaneigė, tačiau nėra suprantama ir neaišku, kaip Bendrovė turėjo paneigti tokius teiginius.

3.5.                      NMA ir Komisija neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje Nr. C-110/13 pateiktus išaiškinimus, kad prieš konstatuojant nustatytas neteisėtas sąlygas gauti paramą turi būti papildomai įvertinami: objektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti paramos teikimą reglamentuojančiuose reglamentuose, administravimo ir kontrolės taisyklėse nurodytų tikslų, ir subjektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad buvo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos. Tokiu atveju, prieš konstatuojant asmenų susietumą, turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo, sukuriant galimai neteisėtas sąlygas, reikalingas paramai gauti.

3.6.                      Komisija sprendime nurodė, kad NMA patikrinusi iki paramos sutarties pasirašymo aplinkybes dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų paramai gauti ir nenustačiusi neteisėtumo, galėjo analogiškomis aplinkybėmis priimti skundžiamą NMA sprendimą. Komisijos ir NMA sprendimuose nėra nurodyta, kokius naujus pažeidimus nustatė NMA pakeisdama savo pirminį sprendimą.

3.7.                      Bendrovė 2018 m. lapkričio 30 d. verslo plane nurodė, kad Bendrovė planuoja teikti dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gaminimo-frezavimo paslaugas. Gaminys gali būti dažomas specialiais keramikos dažais dėl visiškai idealaus estetinio vaizdo ir į kitą aparatą – keramikos krosnelę dedamas glazūruoti, kad būtų suteiktas blizgesys. Keramikos krosnelę įmonė taip pat planuoja įsigyti, kad gydytojams, kurie rečiau turės tokių darbų, būtų patogu. Pasirašius sutartį 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo įsigytas frezavimo aparatas MC XL premium, tuo metu pardavėja UAB „BaltMed“ taikė akciją ir Bendrovė gavo dovaną – keramikos krosnį VITA Vacumat 60000M.

3.8.                      Įrangos saugojimo vietoje ir kartu Bendrovės buveinės vietoje (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamos, kad atitiktų odontologijos veiklai keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjas ieškojo, kas galėtų iš būsimų klientų suteikti leidimą nurodyti jų buveinės adresą kaip veiklos vykdymo ir atitiktų higienos reikalavimus. Prie 2020 m. birželio 22 d. Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VU-1215013 yra pridėtas Bendrovės leidimas – higienos pasas, kuriame aiškiai nurodytas ūkinės komercinės veiklos vykdymo adresas – (duomenys neskelbtini), t. y. adresas, kuriuo veiklą vykdo UAB „Vilniaus odontologijos centras“.

3.9.                      Pradėjus veiklą ir pradėjus teikti paslaugas nuo 2020 m. kovo mėnesio odontologinė pagalba buvo teikiama tik skubiais atvejais, o įprastinė pagalba buvo uždrausta dėl įvesto karantino (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207), todėl Bendrovės veikla visiškai nutrūko, kadangi ji negalėjo patekti į skubių atvejų kategoriją. Vienintelis UAB „Vilniaus odontologijos centras“ turėjo užsakymų, kurie buvo priimti dar iki karantino, todėl buvo vykdyti tik šie užsakymai. Karantino laikotarpiu Bendrovė spėjo persiorientuoti veikloje ir siekdama išlaikyti gyvybingumą ir darbuotojus bent minimalias pajamas generavo iš medicininių kaukių, skydų ir akinių prekybos. Bendrovė prie paslaugų teikimo (dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba) grįžo tik 2021 metų antrąjį pusmetį, pasibaigus ribojimams. Nagrinėjamu atveju esminę įtaką 2020 ir 2021 metų veiklai vykdyti padarė įvestas valstybės karantinas, dėl kurio Bendrovės veikla buvo uždrausta, Bendrovė negalėjo teikti paslaugų vien tik kaimo vietovėse.

3.10.                      Bendrovės buveinės adresas nei paraiškos pateikimo metu, nei šiai dienai nesutampa su kitų įmonių adresais, todėl NMA nustatytas elementas (vienas steigimo adresas) nėra susijęs su Metodikoje aiškinamais kriterijais, kadangi nei vertinimo, nei administravimo metu įmonės nebuvo registruotos tuo pačiu adresu.

3.11.                      NMA nedetalizavo, kodėl analizuojant geografinį ryšį buvo cituotos patikros (jose nenustatytas nei vienas neatitikimas), nurodomas ryšys, kad įmonės buvo pirktos iš vieno asmens, kas nepagrindžia rizikos ir neteisėtumo, kadangi ši aplinkybė nenumatyta Metodikoje ir NMA nesugebėjo paaiškinti, kaip ji susijusi su geografiniu ryšiu.

3.12.                      Nei viename iš sprendimų nėra nurodyta, kaip Bendrovės įranga yra priklausoma nuo kitų įmonių turto, kaip gali papildyti viena kitą. Tokie teiginiai yra absurdiški, nes Bendrovės įrangai nereikia pagalbos paslaugas atlikti, t. y. įranga atlieka paslaugos ciklą pati. NMA nenurodo, kaip paramos gavėjus sieja komercinė veikla, vien tai, kad įmonių EVRK sutampa, NMA galėjo pateikti visų Lietuvoje paraiškas pateikusių gavėjų EVRK kodus ir manytina, kad sutapčių rastų bent po 50.

3.13.                      Bendrovė išskirtinai neteikia paslaugų tik vienam klientui, jų turi mažai, tačiau paslaugas teikia ne vienam.

3.14.                      NMA nurodė, kad teisinio ir asmeninio ryšio įmonės neturi. NMA nepakako duomenų pagrįsti Metodikos 1 priedo 1 lentelėje nurodyto rizikos kriterijaus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“. Siekiant, kad Bendrovė ir kitos įmonės atitiktų funkcinio nesavarankiškumo kriterijų, NMA turėjo pareigą nustatyti, kad skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų planuojama arba vykdoma veikla daro įtaką viena kitai, t. y. kad galutiniam rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų veiklos ir (arba) investicijų (pvz., pagal vidinių ir išorės registrų, patikrų duomenis).

3.15.                      Niekur nėra nurodyta, kad viena buhalterė neturi teisės teikti paslaugų daugiau nei vienai įmonei.

3.16.                      Bendrovė nuomos sutartį pasirašė su UAB „Vilniaus odontologijos centras“, kadangi tuo metu buvo būtinas kitas automobilis, taip pat buvo nuomotas automobilis iš K. M., tačiau šią aplinkybę NMA ignoruoja, nors visą informaciją turėjo.

3.17.                      Nesuprantama, kodėl I. N. negalėjo dirbti UAB „Vilniaus odontologijos centras“, nes su ja buvo susipažinta būtent UAB „Vilniaus odontologijos centras“ ir pasiūlytas darbas.

3.18.                      Nėra paaiškinimo, kodėl NMA mano, jog visos įmonės sukurtos specialiai. Ši išvada yra desperatiška, kadangi Bendrovė vykdo mobilią veiklą ir ši veikla atitinka verslo planą, kurį NMA analizavo ir nenustatė trūkumų. Gauta parama buvo investuota į paraiškoje nurodytą įrangą, su kuria Bendrovė teikia paslaugas. Patikrinimo metu, kai Bendrovė neatliko paslaugų, įranga buvo saugoma buveinės adresu, o vykdant paslaugas ji buvo transportuota pas užsakovą, todėl akivaizdu, kad visas keliamas sutarties sąlygas Bendrovė yra įvykdžiusi.

3.19.                      Atsakovas nei asmeninio, nei teisinio ryšio nenustatė, kas atitinkamai lemia, kad asmenų veiksmų derinimo, t. y. subjektyvusis elementas neegzistuoja (byla C-110/13). NMA neįrodė ir net nenurodė, kaip šiuo atveju paaiškinamas subjektyvusis elementas ir kaip nurodytos aplinkybės tą įrodo. NMA nurodo, kad Bendrovė pažeidė Administravimo taisyklių 243.1 papunktį, tačiau konkrečiai nebuvo nurodoma, kokia melaginga informacija buvo pateikta, kokia informacija nebuvo pateikta. NMA nurodo, kad Bendrovė pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2. papunktį, tačiau sprendime pati NMA patikrinimų metu įrodė, kad turtas saugojamas buveinės adresu kai paslauga nėra teikiama, o jos teikimo metu yra transportuojama į kitą Lietuvos miestą.

4.       Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti šiais argumentais:

4.1.                      Vertinant pareiškėjos Paraišką kilo įtarimų dėl sąsajų su kitais projektais (UAB „Stelnera“ ir UAB „Entorsa“), todėl buvo atlikta sisteminė minėtų įmonių paraiškų analizė. Jos metu, išnagrinėjus turimą informaciją bei sąsajas tarp minėtų pareiškėjų, nustatyta, kad juos sieja geografinis, ekonominis, funkcinis ir kiti ryšiai, buvo identifikuoti požymiai ir aplinkybės, jog pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, tačiau tų požymių ir aplinkybių visuma tai dienai nebuvo pakankama, kad būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Metodikos 12 punktu, pareiškėjo paraiška buvo vertinama toliau, tačiau ji buvo pažymėta ir administruojama kaip rizikinga dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą (pagal Metodikos III skyriaus reglamentavimą). Vertinimo metu Projekte numatyta veikla dar nebuvo vykdoma, todėl pritrūko ir faktinių aplinkybių, kad būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą. Taigi NMA, administruodama pareiškėjo Projektą, veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

4.2.                      Atsižvelgiant į atliktą pažeidimo tyrimą dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų paramai gauti, surinktų faktinių aplinkybių (taip pat nustatytų ir patikrų metu) visumą bei nustatytus rizikos požymius, nustatyta, kad pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti. NMA nuosekliai ir aiškiai, nurodydama teisės aktus ir jų normas, kuriuos pareiškėjas pažeidė, pagrindė savo sprendimą ir įrodė padarytą pažeidimą – pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.

4.3.                      Prie paraiškos pareiškėjas pateikė 3 įmonių komercinius pasiūlymus, 2 įmonės (UAB „BaltMed“ ir UAB „VikaDent“) įsigyjant frezavimo aparatus siūlė keramikos krosnį nemokamai. UAB „BaltMed“ komercinis pasiūlymas buvo pateiktas dar 2018 m. lapkričio 22 d., todėl abejojama dėl pareiškėjo teiginio, kad jis planuoja įsigyti krosnį, kai įmonės jau ją siūlė nemokamai. 2018 m. lapkričio 30 d. paraiškoje pareiškėjas planavo įsigyti tik frezavimo aparatą.

4.4.                      Prie 2020 m. birželio 22 d. Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VU-1215013 yra pridėtas pareiškėjo leidimas – higienos pasas, kuriame aiškiai nurodytas ūkinės komercinės veiklos vykdymo adresas – (duomenys neskelbtini), t. y. adresas, kuriuo veiklą vykdo UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Paraiškoje pareiškėjo nurodyta Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini), taigi nesilaikoma Paramos sutarties 3.1.6 papunktyje numatyto įsipareigojimo nuo galutinio paramos išmokėjimo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos nenutraukti ar neperkelti gamybinės veiklos už Programos įgyvendinimo teritorijos ribų, nepakeisti infrastruktūros objekto ar jo dalies nuosavybės teisių, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto, nepakeisti remiamos veiklos pobūdžio, tikslų, projekto įgyvendinimo sąlygų. Pagal Paramos sutarties 3.1.27 papunktį planuojami Projekto pakeitimai turi būti suderinti raštu su NMA.

4.5.                      Nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. birželio 16 d. sveikatos priežiūros įstaigų darbas buvo organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. V-387 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (toliau – ir Sprendimas). Šio Sprendimo 1.4. papunktis nustatė, kad odontologijos paslaugos turi būti sustabdytos karantino paskelbimo laikotarpiu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą. 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimo pakeitimu V-1159 buvo sudaryta galimybė teikti visas odontologijos paslaugas, kas paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas prie paslaugų teikimo galėjo grįžti tik 2021 metų antrąjį pusmetį, pasibaigus ribojimams. Taigi, pareiškėjas, priėmus Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) sprendimą, galėjo vykdyti paraiškoje nurodytą veiklą, be kita ko, ir kaimo vietovėje.

4.6.                      Pareiškėjas taip pat siekia suklaidinti teismą nurodydamas, kad prie paslaugų teikimo (dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba) grįžo tik 2021 m. antrąjį pusmetį, kadangi prie Paraiškos patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VU-1353634 pateiktos sąskaitos – faktūros įrodo, kad veikla buvo vykdoma ne tik nuo 2021 m. antrojo pusmečio, bet ir 2020 metais ir 2021 m. pirmąjį pusmetį, ir vykdoma išimtinai tik su UAB „Vilniaus odontologijos centras“.

4.7.                      Pareiškėjas skunde nurodo, jog pirmuoju klientu buvo UAB „Dental Rehabilitation Clinic“, kurios registracijos vieta taip pat yra Vilniuje (duomenys neskelbtini). Įgyvendinimo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Pareiškėjas įsipareigojo skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdo.

4.8.                      Nesutinka su pareiškėju, kad pareiškėjo buveinės adresas nei paraiškos pateikimo metu, nei šiai dienai nesutampa su kitų įmonių adresais. Pareiškėjo, UAB „Stelnera“ ir UAB „Entorsa“ buveinės adresas, projekto įgyvendinimo vieta ir už paramos lėšas įgyto turto laikymo vieta yra visiškai šalia viena kitos, toje pačioje gyvenvietėje, gatvėje, o pareiškėjas ir UAB „Stelnera“ registruotos net tame pačiame name, gretimuose butuose.

4.9.                      Pareiškėjas panaudos būdu nuomoja pastatą, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), iš L. M. (pagal valstybės įmonės Registrų centro informaciją L. M. minėtą pastatą valdo nuosavybės teise). Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ nuosavybės teise priklauso ir V. M., kuris nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. buvo UAB „Stelnera“ direktorius. Būtent šios keturios įmonės (pareiškėjas, UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“) įsteigtos ir buvo registruotos tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių pagrindinė veikla odontologijos paslaugos, prieš pat paraiškų pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą ir tą pačią dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė paraiškas gauti paramą.

4.10.                      Patikrų metu (visų keturių įmonių už paramos lėšas įgyta įranga rasta (duomenys neskelbtini)) nustatytų bei papildomai surinktų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.

4.11.                      Lygiateisiškumo principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad skirtingas reguliavimas tam tikroms asmenų grupėms yra nediskriminacinis tik tuo atveju, jei tarp tų grupių yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumai, kad toks nevienodas traktavimas yra objektyviai pateisinamas. Kiekvieno pareiškėjo situacija yra individuali, skiriasi faktinės aplinkybės, o priimant atitinkamus sprendimus yra vertinama aplinkybių visuma.

4.12.                      Visų keturių įmonių projektai yra susiję, t. y. įsigytos investicijos papildo viena kitą ir viena be kitos funkcionuoti negalėtų. UAB „Entorsa“ veikla – mobilios dantų skenavimo paslaugos intraoraliniu skeneriu odontologinėse klinikose. Skenuojant intraoraliniu skeneriu informacija iš karto siunčiama Stl failu į dantų technikų laboratoriją, kurioje iš karto galima pradėti gaminti protezą – vainikėlį, tiltą, laminatę, atlikti darbus ant implantų. UAB „Stelnera“ veikla – protezų gamyba, dantų protezų frezavimui reikalingas laboratorinis skeneris (už paramos lėšas jį įsigijo UAB „Denelsa“). Pareiškėjas išfrezuoja vainikėlį, kuris dažomas specialiais keramikos dažais ir dedamas į krosnelę (kurią už paramos lėšas įsigijo UAB „Denelsa“). Taigi paramos gavėjų veiklos, susijusios su odontologija, pagal EVRK sutampa (pareiškėjo, UAB „Denelsa“, UAB „Stelnera“), o rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ visų keturių įmonių atitinka dėl vykdomos veiklos, susijusios su odontologija.

4.13.                      Pareiškėjas pagal paraiškoje numatytą įgyvendinti veiklą – dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba, vykdė tik su dviem įmonėmis, registruotomis Vilniuje, UAB „Dental Rehabilitation Clinic“ (vieną kartą) ir UAB „Vilniaus odontologijos centras“, o su minimomis įmonėmis – IĮ „Diadenta“, UAB „Amtela“, UAB „Gydytojų Purtokų klinika“, UAB „J. M.“, UAB „Nefridos klinika“, UAB „Ortomedas“, UAB „Senamiesčio perlas“, UAB „Šilutės šeimos gydytojų centras“, UAB „Skraidenta“, UAB „Taudenta“, UAB „Trivitas“, UAB „Vaivora ir ko“, UAB „Draugystės sanatorija“ pareiškėjas veiklą vykdė išimtinai karantino laikotarpiu, kaip pats pareiškėjas nurodo, siekdamas išlaikyti gyvybingumą ir darbuotojus bent minimalias pajamas generavo iš medicininių kaukių, skydų ir akinių prekybos. Nustatyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo paslaugos buvo teikiamos ne (duomenys neskelbtini) rajone ar kaimo vietovėse, kaip numatyta pagal Įgyvendinimo taisyklių 6 punktą ir paraiškos 5.1 papunktį, taip pat negalima laikyti, kaip teigia pareiškėjas, kad paslaugos teikiamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes matyti, jog paslaugos buvo teikiamos išskirtinai Vilniuje.

4.14.                      Paramos gavėjų projektuose kartojasi galbūt susiję asmenys, o tai įrodo teisinio ar asmeninio ryšio buvimą tarp įmonių, kas patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 patvirtintos „Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos (toliau ir Neteisėtų sąlygų nustatymo metodika, Metodika 1) 1 priedo 1 lentelėje nurodytą rizikos kriterijų „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“.

4.15.                      Neteisėtų sąlygų nustatymo metodikoje įtvirtinta sąvoka „Funkcinis nesavarankiškumas – požymis, kai funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai sąmoningai išskiriami į skirtingus projektus arba kai nustatoma, kad naudojamasi bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą“. Pareiškėjo ir UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa, UAB „Entorsa“ projektuose yra požymių dėl galimo projektų nesavarankiškumo. D. R. ne tik tvarkė visų minėtų įmonių buhalteriją, tačiau ji taip pat buvo ir UAB „Stelnera“ direktorė (nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. kovo 22 d.). Pareiškėjas su Paraiška pateikė 2018 m. lapkričio 29 d. sutartį dėl beprocentės paskolos sutarties, kuria J. B. sutiko suteikti paskolą pareiškėjo Projektui įgyvendinti, o tai, kad prieš pat paramos sutarties pasirašymą 2019 m. liepos 15 d. gauta informacija, kad paskola nebus imama, nes pareiškėjas turi savų lėšų, nekeičia situacijos vertinimo. Visuose projektuose įsigytos investicijos yra susijusios su odontologija ir papildo viena kitą. Pareiškėjas su UAB „Vilniaus odontologijos centras“ 2019 m. gruodžio 21 d. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 1 (kuri galiojo iki 2022 m. gruodžio 21 d.) dėl automobilio Mercedes Benz CLA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos, kuria pareiškėjas įsipareigojo jį naudoti tik dėl įrangos transportavimo (sutartį pasirašė UAB „Vilniaus odontologijos centras“ direktorė K. B. ir pareiškėjo atstovė Š. K.). Skunde teigiama, kad „Pareiškėjas nuomos sutartį pasirašė su UAB „Vilniaus odontologijos centras“, kadangi tuo metu buvo būtinas kitas automobilis, taip pat buvo nuomotas automobilis iš K. M., tačiau šią aplinkybę NMA ignoruoja, nors visą informaciją turėjo“. NMA šios aplinkybės neignoruoja, priešingai, kyla pagrįstų dvejonių, kam pareiškėjui tapo reikalingas dar vienas automobilis ir išimtinai tik įrangai transportuoti, nors, kaip nurodo ir pareiškėjas, jis negalėjo vykdyti veiklos dėl karantino, o po karantino pagrindinė klientė buvo tik Vilniuje įsikūrusi UAB „Vilniaus odontologijos centras“, o ne kaimo vietose esančios įmonės, nors pagal pareiškėjo prisiimtus įsipareigojimus Projektas, už kurį gautos lėšos investicijoms įsigyti, turi būti įgyvendinamas išimtinai kaimo vietovėse.

4.16.                      Pareiškėjas už paramos lėšas įsigijusi įrangą ją naudojo išimtinai UAB „Vilniaus odontologijos centras“, esančioje Vilniuje (su pareiškėjo įranga dirba I. N., įdarbinta tiek pareiškėjo, tiek UAB „Vilniaus Odontologijos centras“), kaip ir kitos susijusios įmonės, t. y. visa įranga įsigyta keturių įmonių naudojama ne kaimo vietovėje, o Vilniaus mieste. Darbo sutartyse galbūt sąmoningai nenurodyti darbo vietos adresai. Įgyvendinimo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse (6 p.). Pareiškėjas įsipareigojo skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse. Paminėti faktai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas nesiekė Projekto tikslo – veiklą įgyvendinti kaimo vietovėse, o veiklą vykdo išimtinai vienoje vietoje – Vilniuje įsikūrusiame UAB „Vilniaus Odontologijos centras“.

4.17.                      Kaip atitiktį Įgyvendinimo taisyklių 6, 7 punktuose įtvirtintiems prioritetams ir tikslinei sričiai, Paraiškos 5.1 papunktyje pareiškėjas nurodė, kad įgyvendinant verslo planą bus gaunamos pajamos, kuriamos darbo vietos ir taip prisidedama prie skurdo mažinimo ir ekonominės plėtros (duomenys neskelbtini) rajone, o Paraiškos 5.2 papunktyje nurodė, kad tai naujai įkurtas verslas, kuris pasitelkiant naujausią įrangą gamins inovatyvius gaminius, įvardydamas rajone vykdomas ekonomines veiklas. Paramos lėšomis, įsigijus reikiamą įrangą ir pradėjus įgyvendinti verslo planą, bus sudaryta galimybė sukurti mažiausiai dvi darbo vietas. Paraiškos 5.3 papunktyje pareiškėjas nurodė, kad bus sudaryta galimybė kokybiškoms ir inovatyviomis paslaugomis naudotis ir mažų miestų, miestelių bei kaimų gyventojams. Prie Paraiškos pridėto Verslo plano 1 dalyje pareiškėjas nurodė, kad sprendimas vystyti tokio modelio verslą buvo priimtas išsiaiškinus, kad rajonuose, mažuose miestuose, miesteliuose, kur yra mažesnės klinikos ar odontologijos kabinetai, yra visiškai neteikiama šiuolaikinių skaitmeninės odontologijos paslaugų ir kt. Įgyvendinimo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog Priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, o pareiškėjas įsipareigojo skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse, tačiau šiuo atveju nei darbuotojai buvo įdarbinti kaimo vietovėje, nei veikla vykdoma kaimo vietovėje, nei skatinama socialinė įtrauktis.

4.18.                      Visos keturios įmonės (pareiškėjas, UAB „Stelnera“, UAB „Entorsa“, UAB „Denelsa“) įsigijo investicijas, kurios naudojamos išimtinai UAB „Vilniaus odontologijos centras“ (NMA atlikus patikras vietoje visa už paramos lėšas keturių įmonių įsigyta įranga rasta UAB „Vilniaus odontologijos centras“). Atliekant patikras vietoje, t. y. 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. spalio 22 d. nuvykus į įmonių projektų įgyvendinimo vietas, durys rastos užrakintos, o susiekus telefonu su pareiškėju, UAB „Stelnera“, UAB „Entorsa“ buvo gauta informacija, kad jų įsigyta įranga yra adresu: (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną (2022 m. spalio 22 d.) buvo tikrinama pareiškėjo bei įmonių UAB „Stelnera“, UAB „Entorsa“ įsigyta įranga, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Tikrinant šių įmonių įrangą (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir UAB „Denelsa“ 3D skaneris, todėl NMA pagrįstai darė išvadą, kad su įsigytomis investicijomis nėra teikiamos mobilios paslaugos, t. y. nevažiuojama pas skirtingus klientus, o patys klientai atvažiuoja į vieną ir tą pačią vietą – UAB „Vilniaus odontologijos centras“, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjo Projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse keliamų prioritetų (skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse), nes nėra įgyvendintas kaimo vietovėse. Pareiškėjas investicijas saugo kaimo vietovėje, kai jos yra nenaudojamos, kas taip pat neatitinka priemonės tikslo – investicijos turi būti ne tik saugomos, bet ir pats projektas turi būti įgyvendintas kaimo vietovėje. Pareiškėjui (kaip ir kitoms minėtoms įmonėms) yra išduota licencija, kurioje taip pat nurodyta stacionari vieta – UAB „Vilniaus odontologijos centras“ buveinės adresas. Akivaizdu, kad su įsigytomis investicijomis nėra važiuojama pas klientus, todėl investicijos laikytinos ne mobiliomis, o stacionariomis. Daroma išvada, kad objektyvusis elementas atitinka, kadangi sukurta schema, kuria siekiama gauti didesnę paramos sumą nei vienas paramos gavėjas gali gauti pagal Įgyvendinimo taisykles, ir taip apeinamas tikslas, kuriam yra skirta parama.

4.19.                      Aktualių bylos C-434/12 sprendimo išaiškinimų kontekste, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nustatytus rizikos požymius bei sąsajas tarp paramos gavėjų, darytina išvada, kad pareiškėjas sukūrė galbūt neteisėtas sąlygas gauti paramą. Buvo pažeistos Administravimo taisyklių 243.1, Įgyvendinimo taisyklių 4.6 papunkčių nuostatos.

4.20.                      Pareiškėjo projektas neatitinka Priemonės Įgyvendinimo taisyklėse keliamų prioritetų, nes nėra įgyvendinamas kaimo vietovėse. Tai, kad pareiškėjas investicijas saugo kaimo vietovėje, kai jos yra nenaudojamos, taip pat neatitinka priemonės tikslo – investicijos turi būti ne tik saugomos, bet ir pats projektas turi būti įgyvendintas kaimo vietovėje.

4.21.                      Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste NMA turi užtikrinti tinkamą ir teisėtą Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, o Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (2012/C 326/01) 325 straipsnis įpareigoja valstybes nares kovoti su neteisėta veikla, kuri kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, atgrasančiomis bei veiksmingomis priemonėmis ir jas įpareigoja imtis priemonių kovojant su sukčiavimu.

 

II.

 

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6.       Teismas iš bylos duomenų nustatė:

6.1.                      NMA 2018 m. lapkričio 30 d. gavo pareiškėjo paraišką Nr. 19VP-KU-18-1-05611-PR001 „Dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba“ paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities ,,Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.

6.2.                       NMA 2019 m. balandžio 15 d. raštu Nr. S-KP-0289833 informavo pareiškėją, kad atliekamas jo Paraiškos vertinimas, vertinimo metu nustatyti nurodyti neatitikimai. Pareiškėjas pateikė NMA patikslinimus dėl nurodytų neatitikimų.

6.3.                      NMA ir paramos gavėjas – pareiškėjas 2018 m. liepos 26 d. pasirašė Paramos sutartį Nr. 19VP-KU-18-1-05611. Sutartyje nurodytas projektas – „Dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba“, projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini) (Pagrindinės paramos sutarties sąlygos, 2.3.1, 2.4 papunkčiai). Pagal Paramos sutartį paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti verslo planą, nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su verslo plano įgyvendinimu, reikalavimų (Paramos sutarties 1 dalis „Sutarties dalykas“, 1.1 papunktis). Projektas įgyvendintas. Projekto įgyvendinimo vieta, nurodyta Paraiškoje – (duomenys neskelbtini). Projekte numatytas tikslas – pradėti teikti dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gaminimo-frezavimo paslaugas. Paslaugos bus mobilios, teikiamos klientų patalpose, todėl bus galima aptarnauti nemažai mažų miestelių ir kaimų.

6.4.                      Bendra išmokėta paramos suma – 40 000 Eur. Pagal 1-ąjį mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KU-18-1-05611-MP001 pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 6 d. išmokėta 20 000 Eur. Pagal 2-ąjį mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KU-18-1-05611-MP002 pareiškėjui 2020 m. birželio 2 d. išmokėta 20 000 Eur.

6.5.                      NMA, įtarusi Paramos gavėjo įgyvendinto Projekto pažeidimus, vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), 4 punktu, atliko pažeidimo tyrimą. Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei dokumentus, nustatė pažeidimą – sukurtos galbūt neteisėtos sąlygos paramai gauti.

6.6.                      NMA, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą, t. y. paramos gavėjas UAB „Melsola“ sukūrė galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti, į jo mąstą ir sunkumą (parama buvo skirta pasiekti Projekte numatytus tikslus ir uždavinius, tačiau paramos gavėja šį tikslą sąmoningai apėjo ir įsigytą mobilią įrangą, skirtą odontologijos paslaugoms teikti, naudoja UAB „Vilniaus odontologijos centras“), vadovaudamasi Administravimo taisyklių 188, 189 punktais ir 243.1 papunkčiu, Įgyvendinimo taisyklių 58 punktu, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punktu, taikė sankcija – 40 000 Eur paramos susigrąžinimo sankciją bei papildomą sankciją – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskirti paramos pagal tą pačią priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

6.7.                      Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2022 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 21R-369(AG-337/07-2022) pareiškėjo skundą atmetė.

7.       Teismas akcentavo Metodikos 1 12 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nustatė, kad NMA, vertinant pareiškėjo Paraišką, kilo įtarimų dėl sąsajų su kitais projektais (UAB „Stelnera“ ir UAB „Entorsa“), todėl buvo atlikta sisteminė šių įmonių paraiškų analizė, kurios metu buvo nustatyta, kad yra požymių ir aplinkybių, jog pareiškėjai galbūt neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, tačiau tų požymių ir aplinkybių visuma nebuvo pakankama, kad būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėjai galbūt neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. NMA, atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Metodikos 1 12 punktu, pareiškėjo Paraišką vertino toliau, Paraiška buvo pažymėta ir administruojama kaip rizikinga dėl galbūt neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą. Vertinimo metu Projekte numatyta veikla dar nebuvo vykdoma, todėl pritrūko faktinių duomenų, kad būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėjas sukūrė galbūt neteisėtas sąlygas gauti paramą.

8.       Teismas vertino, kad NMA, administruodama pareiškėjo Projektą, veikė teisės aktų numatyta tvarka. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Metodikos 1 nuostatomis, pritrūkus įrodymų dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą, paraiška įvertinama kaip atitinkanti reikalavimus, bet pažymima ir administruojama kaip rizikinga. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 11.8 ir 11.13 papunkčiais, net priėmus sprendimą finansuoti projektą, NMA turi teisę patikrinti jau finansuotos paraiškos vykdymą bei priimti sprendimą dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo dėl naujai nustatytų pažeidimų.

9.       Teismas apžvelgė Administravimo taisyklių 188, 189 punktuose, 4.18, 243.1 papunkčiuose, Įgyvendinimo taisyklių 4.6, 20.16.2, 21.2 papunkčiuose, 6, 7, 58, 60 punktuose, Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei akcentavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 pateiktus išaiškinimus, kad siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti.

10.       Teismas dėl pareigos laikyti iš Projekto lėšų įsigytą įrangą nurodytu veiklos vykdymo adresu atkreipė dėmesį į Paramos sutarties 3.1.6 papunktyje numatytą įsipareigojimą neperkelti gamybinės veiklos už Programos įgyvendinimo teritorijos ribų, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto, nepakeisti remiamos veiklos pobūdžio, tikslų, projekto įgyvendinimo sąlygų. Teismas iš leidimo-higienos paso nustatė, kad jame nurodytas ūkinės komercinės veiklos vykdymo adresas – (duomenys neskelbtini), t. y. adresas, kuriuo veiklą vykdo UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Paraiškoje pareiškėjo nurodyta Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini).

11.       Teismas, įvertinęs Paramos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, leidime-higienos pase ir Paraiškoje nurodytus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Paramos sutarties 3.1.6 papunktyje numatytų įsipareigojimų. Tai atitinka rizikos kriterijus „Projekto (projektu) Įgyvendinimo vieta (geografinis ryšis)“.

12.       Teismas pažymėjo, kad patikrų metu surinkti įrodymai leidžia teigti, jog pareiškėjo, UAB „Stelnera“ ir UAB „Entorsa“ buveinės adresas, projekto įgyvendinimo vieta ir už paramos lėšas įgyto turto laikymo vieta yra visiškai šalia viena kitos, toje pačioje gyvenvietėje, gatvėje, o pareiškėjas ir UAB „Stelnera“ registruotos net tame pačiame name, gretimuose butuose. Paraiškoje nurodyta projekto įgyvendinimo vieta: UAB „Entorsa“ – (duomenys neskelbtini), UAB „Stelnera“ – (duomenys neskelbtini), UAB „Melsola“ – (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas, UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“ įsteigti ir įregistruoti tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), buvęs direktorius V. Š., jų pagrindinė veikla – odontologijos paslaugos, prieš paraiškų pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą ir tą pačią dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė paraiškas gauti paramą.

13.       Teismas vertino, kad patikrų metu surinkti įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas iki paraiškos pateikimo, kaip ir UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“, buvo registruotas adresu: (duomenys neskelbtini), ir nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. buveinės direktorius buvo V. Š.. Surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad visos įmonės prieš paraiškos pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą. UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“, UAB „Melsola“ pakeitė įmonių registracijos vietą į (duomenys neskelbtini), kas NMA pagrįstai vertinta kaip sąmoningas veiksmų derinimas. Patikrų metu nustatytų bei surinktų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.

14.        Teismas nustatė, kad pareiškėjas, UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“ ir UAB „Denelsa“ buvo įsteigti ir registruoti tuo pačiu adresu– (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė veikla odontologijos paslaugos, prieš pat paraiškų pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą ir pateikė paraiškas gauti paramą. Patikrų metu nustatyta, kad visų keturių įmonių projektai yra susiję, t. y. įsigytos investicijos papildo viena kitą ir viena be kitos funkcionuoti negalėtų. UAB „Entorsa“ veikla – mobilios dantų skenavimo paslaugos intraoraliniu skeneriu odontologinėse klinikose. Skenuojant intraoraliniu skeneriu informacija iš karto siunčiama Stl failu į dantų technikų laboratoriją, kurioje iš karto galima pradėti gaminti protezą – vainikėlį, tiltą, laminatę, atlikti darbus ant implantų. UAB „Stelnera“ veikla – protezų gamyba, dantų protezų frezavimui reikalingas laboratorinis skeneris (už paramos lėšas jį įsigijo UAB „Denelsa“). Pareiškėjas išfrezuoja vainikėlį, kuris dažomas specialiais keramikos dažais ir dedamas į krosnelę (kurią už paramos lėšas įsigijo UAB „Denelsa“). Šios aplinkybės teismui leido teigti, kad tarp minėtų įmonių yra ekonominis ryšis. Paramos gavėjų veiklos, susijusios su odontologija, pagal EVRK sutampa (pareiškėjo, UAB „Denelsa“, UAB „Stelnera“), o rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ visų keturių įmonių atitinka dėl vykdomos veiklos.

15.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas Paraiškoje numatytą įgyvendinti veiklą – dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamybą, vykdė tik su dviem įmonėmis, registruotomis Vilniuje – UAB „Dental Rehabilitation Clinic“ ir UAB „Vilniaus odontologijos centras“, su kitomis nurodytomis įmonėmis pareiškėjas veiklą vykdė išimtinai karantino laikotarpiu, kaip pats nurodo, medicininių kaukių, skydų ir akinių prekyba.

16.       Teismas pažymėjo, kad patikrų metu nustatyta, kad pareiškėjo, UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa ir UAB „Entorsa“ projektų finansines atskaitomybes tvarko ta pati buhalterė D. R., kuri buvo ir UAB „Stelnera“ direktorė (nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. kovo 22 d.); paskolas projektams įgyvendinti sutiko teikti fizinis asmuo J. B. (pareiškėjui ir UAB „Entorsa“) ir fizinis asmuo K. B. (UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“), kuri yra UAB „Vilniaus odontologijos centras“ direktorė bei dirba UAB „Vilniaus odontologijos centras“ kaip protezuojanti gydytoja odontologė. Teismas vertino, kad NMA, nustačiusi šias aplinkybes, pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo, UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“ ir UAB „Entorsa“ projektuose yra požymių dėl galimo projektų nesavarankiškumo.

17.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas su Paraiška pateikė 2018 m. lapkričio 29 d. sutartį, kuria J. B. sutiko suteikti paskolą Projektui įgyvendinti, o tai, kad prieš pat Paramos sutarties pasirašymą 2019 m. liepos 15 d. gauta informacija, kad paskola nebus imama, nekeičia situacijos vertinimo; visuose projektuose įsigytos investicijos yra susijusios su odontologija ir papildo viena kitą.

18.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas su UAB „Vilniaus odontologijos centras“ 2019 m. gruodžio 21 d. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 1 dėl automobilio nuomos, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo automobilį naudoti tik dėl įrangos transportavimo. Tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, jis negalėjo vykdyti veiklos dėl karantino, o po karantino pagrindinė klientė buvo tik Vilniuje įsikūrusi UAB „Vilniaus odontologijos centras“, o ne kaimo vietose esančios įmonės. Todėl atsakovui pagrįstai kilo dvejonių, kam pareiškėjui reikalingas dar vienas automobilis ir išimtinai tik įrangai transportuoti.

19.       Teismas nustatė, kad prie 2021 m. lapkričio 4 d. patikros pateiktos darbo sutartys, tarp jų ir su I. N., kuri, kaip nustatė atsakovas, remiantis (duomenys neskelbtini), dirba UAB „Vilniaus odontologijos centras“ protezuojančios gydytojos odontologės pareigose. Patikrų metu surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už paramos lėšas įsigijęs įrangą, ją naudojo išimtinai UAB „Vilniaus odontologijos centras“, esančioje Vilniuje (su pareiškėjo įranga dirba I. N.), kaip ir kitos susijusios įmonės, t. y. visa įranga įsigyta keturių įmonių naudojama ne kaimo vietovėje, o Vilniaus mieste. Teismas sutiko su atsakovo prielaida, kad darbo sutartyse galimai sąmoningai nenurodyti darbo vietos adresai. Pažymėjo, kad šios aplinkybės tvirtina, kad minėtų paramos gavėjų projektuose kartojasi galimai susiję asmenys (D. R.; K. B.; J. B.), kas gali būti vertinama kaip rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“.

20.       Teismas akcentavo, kad pagal Įgyvendinimo taisykles programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesiekė Projekto tikslo veiklą įgyvendinti kaimo vietovėse, veiklą vykdė vienoje vietoje – UAB „Vilniaus Odontologijos centras“. Taigi, nors pareiškėjas įsipareigojo skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse, tačiau veikla nebuvo vykdoma kaimo vietovėje, nebuvo skatinama socialinė įtrauktis.

21.       Teismas konstatavo, kad visos keturios įmonės (pareiškėjas, UAB „Stelnera“, UAB „Entorsa“, UAB „Denelsa“) įsigijo investicijas, kurios naudojamos išimtinai UAB „Vilniaus odontologijos centras“ (NMA atlikus patikras vietoje visa už paramos lėšas keturių įmonių įsigyta įranga rasta UAB „Vilniaus odontologijos centras“), todėl su įsigytomis investicijomis nėra teikiamos mobilios paslaugos, patys klientai atvažiuoja į UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Pareiškėjo projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse keliamų prioritetų, nes nėra įgyvendintas kaimo vietovėse. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad tai, jog pareiškėjas investicijas saugo kaimo vietovėje, kai jos yra nenaudojamos, neatitinka priemonės tikslo – investicijos turi būti ne tik saugomos, bet ir pats projektas turi būti įgyvendintas kaimo vietovėje. Pažymėjo, kad pareiškėjui ir kitoms minėtoms įmonėms yra išduota licencija, kurioje nurodyta stacionari vieta – UAB „Vilniaus odontologijos centras“ buveinės adresas. Atsakovas pagrįstai darė išvadą, kad objektyvusis elementas atitinka, kadangi sukurta schema, kuria siekiama gauti didesnę paramos sumą nei vienas paramos gavėjas gali gauti pagal Įgyvendinimo taisykles, ir taip apeinamas tikslas, kuriam yra skirta parama.

22.       Teismas pripažino, kad pareiškėjo funkcinis ryšys su kitais asmenimis, pateikusiais paraiškas gauti paramą pagal Priemonę, objektyviai riboja socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse.

23.       Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad karantino metu jis negalėjo vykdyti veiklos, pažymėjo, kad nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. birželio 16 d. sveikatos priežiūros įstaigų darbas buvo organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. V-387 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“, kurio 1.4 papunktis nustatė, kad odontologijos paslaugos turi būti sustabdytos karantino paskelbimo laikotarpiu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą. SAM 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. V-1159 buvo sudaryta galimybė teikti visas odontologijos paslaugas, kas paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis prie paslaugų teikimo galėjo grįžti tik 2021 m. antrąjį pusmetį, pasibaigus ribojimams. Taip pat aktualu tai, kad prie Paraiškos patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VU-1353634 pateikta sąskaita faktūra įrodo, kad pareiškėjas veiklą vykdė ir veikla išimtinai buvo vykdoma su UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis prie paslaugų teikimo (dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba) grįžo tik 2021 m. antrąjį pusmetį ir paskelbtas karantinas trukdė vykdyti veiklą kaimo vietovėse.

24.       Teismas sprendė, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog tiek pareiškėjo, tiek minėtų bendrovių projektai yra tapatūs, juos sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis ir teisinis ryšiai. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, NMA išsamiai įvertino visas reikšmingas objektyvias aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo Projektui sukurtas neteisėtas sąlygas gauti paramą ir pagrindė, kodėl tai neleis pasiekti parama siekiamo tikslo. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad jo įgyvendinamas Projektas funkciniu požiūriu savarankiškas, nesusietas su kitomis bendrovėmis ekonominiais ryšiais ir įgyvendinimo vieta (geografinis ryšis), tačiau tokie teiginiai paneigiami įrodymais.

25.       Teismas nurodė, kad skundžiamame NMA sprendime išsamiai atskleistas ir subjektyvusis elementas (siekis gauti paramą, prieštaraujančią jos teikimo tikslams, dirbtinai sukuriant sąlygas paramai gauti), nes skundžiamame sprendime aiškiai nurodyti teisiniai, ekonominiai, asmeniniai su projektais susijusių įmonių ir jose dirbančių asmenų ryšiai, bei požymiai, neabejotinai liudijantys, kad būta sąmoningo veiksmų derinimo. Be nustatyto geografinio projektų ryšio, projektų tapatumo, funkcinio nesavarankiškumo ir kt. aplinkybių, buvo nustatyti projektus įgyvendinančių asmenų ekonominiai-finansiniai ryšiai (bendrovių įsigytos investicijos papildo viena kitą ir viena be kitos funkcionuoti negalėtų).

26.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, sukūręs dirbtines sąlygas paramai gauti ir įgijęs paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, pažeidė šiai sričiai taikomas teisės normas. Šis pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl tokiam pažeidimui konstatuoti pakanka vien tik veikimo – dirbtinų sąlygų sukūrimo fakto. NMA surinko visus reikšmingus duomenis, juos teisingai įvertino ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kad pareiškėjas sukūrė galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti, todėl neatitinka Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų Projekto įgyvendinimo sąlygų.

27.       Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų dėl NMA priskirtinos kompetencijos paramos skyrimo bei administravimo procese kontekste įvertinęs NMA sprendimą, sprendė, kad NMA nuosekliai ir aiškiai nurodydama teisės aktus ir jų normas, kuriuos pareiškėjas pažeidė, pagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas susigrąžinti visą pareiškėjui išmokėtos paramos sumą, ginčijamas sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus. 

28.       Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas dėl NMA sprendimo panaikinimo atmestas, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl galbūt nepakankamai motyvuoto Komisijos sprendimo, netinkamo, pareiškėjo nuomone, įrodymų vertinimo, nėra teisiškai reikšmingi.

29.       Teismas, įvertinęs NMA 2022 m. gegužės 9 d. rašto Nr. BRK-5888 turinį, sprendė, kad raštas yra akivaizdžiai informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių padarinių, todėl atmetė reikalavimą panaikinti šį raštą.

 

 

III.

 

30.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir skundo reikalavimus tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      Teismas neįsigilino į bylos esmę, iš esmės selektyviai vadovavosi atsakovo teiginiais, nevertino teisinių prielaidų, pasisakė tik dėl kelių pareiškėjo argumentų. Nei NMA, nei teismo sprendime nenurodyta nei viena aplinkybė, kaip pareiškėjo įranga susijusi su kitomis įmonėmis. Šiuo atveju neteisėtos sąlygos buvo nustatytos vien dėl to, kad pareiškėjas vykdo veiklą ir pažįsta kitų įmonių savininkus. Byloje nebuvo nustatytas asmeninis ryšis, kuris yra esminis, t. y. nebuvo gauta jokių duomenų, kad nors vienas asmuo kontroliuoja kitas įmones.

31.2.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi pareiškėjas turėjo paneigti atsakovo teiginius, o būtent, nors atsakovas nenurodė, kaip įmonių įrangos susijusios, tačiau sprendime nurodoma, kad pareiškėjas išfrezuoja vainikėlį, kuris dažomas specialiais keramikos dažais ir dedamas į UAB „Denelsa“ krosnelę. Tokios aplinkybės yra visiškai nepagrįstos, nes pareiškėjas turi krosnelę. Nors pareiškėjas pateikė įrodymus, kad pareiškėjo klientai (nei viena iš jų nėra nei UAB Denelsa, nei UAB Stelnera, nei UAB Entorsa) patys turi intraoralinį skenerį, teismas šiuos įrodymus ignoravo.

31.3.                      Teismas neatsakė: ar remiantis Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2 papunkčiu teikiant mobilias paslaugas ir reguliavime aiškiai apibrėžiant, kad paslaugos gali būti teikiamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareiškėjas laikomas pažeidusiu nurodytą punktą, jei paslaugas teikia kituose miestuose nei jo registracijos vieta?; ar NMA sprendime institucija nustatė Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2 papunkčio pažeidimą, kad galbūt sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą?; ar NMA atlikus patikrinimą prieš pasirašant paramos sutartį ir nustačius, kad nepakanka įrodymų daryti išvadas dėl paraiškos neteisėtumo, NMA kilo pareiga įrodyti, kokius naujus pažeidimus ji nustatė?

31.4.                      Teismas neatsižvelgė į Europos Teisingumo Teismo sprendime byloje Nr. C-110/13 pateiktas nuostatas, kad prieš konstatuojant nustatytas neteisėtas sąlygas gauti paramą, turi būti papildomai įvertinami objektyvūs ir subjektyvūs elementai, nesiekė peržiūrėti sprendimo ir neveikė įrodymų tyrime, byloje nėra jokių patikrinimų ataskaitų, nors teismas jomis vadovaujasi. Teismas vadovavosi ne įrodymais, o NMA teiginiais. 

31.5.                      Nebuvo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo veiklos pagal Galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, nustatymo metodiką, nes taikytina tik Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoms vertinti, gi pareiškėjas pasinaudojo parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse.

31.6.                      Nei teismas, nei NMA nenurodė, kokie papildomi įrodymai buvo surinkti, siekiant paneigti jau buvusį NMA sprendimą dėl neteisėtų sąlygų paramai gauti nebuvimo. Jei NMA įtaria sukurtas neteisėtas sąlygas, iškart turėtų atsisakyti skirti paramą, o ne vėliau tomis pačiomis aplinkybėmis vėl priimti sprendimą, kuris prieštarauja ankstesniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju būtina išreikalauti iš NMA visą pareiškėjo bylą, siekiant priimti pagrįstą sprendimą.

31.7.                      Administravimo taisyklių 11.8 ir 11.13 papunkčiuose nėra jokių aplinkybių, kurios leistų keisti jau priimtus sprendimus ir atliktus tyrimus, taip pat šiame reguliavime apskritai nėra kalbama apie naujus pažeidimus. Šiuo atveju NMA priėmė motyvais analogišką sprendimą lyginant su patikrinimu, atliktu iki Paramos sutarties sudarymo, tačiau išvados buvo priešingos, todėl NMA turėjo neabejotiną pareigą nurodyti, kokie nauji pažeidimai buvo atlikti. Rizikos kriterijų naujų neatsirado, tokių nenurodė ir NMA. Teismas nenurodė, kokie nauji pažeidimai buvo nustatyti. Nenustačius ir nekonstatavus naujų pažeidimų, buvo pažeisti teisėtumo, teisinio tikrumo, draudimo keisti į blogąją pusę, viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai.

31.8.                      Teismas nepasisakė dėl esminių faktinių aplinkybių: tiek verslo plane, tiek paraiškoje, tiek Įgyvendinimo taisyklėse leidžiama teikti mobilias paslaugas; pareiškėjas turėjo savo keramikos krosnį; nėra nei vieno įrodymo ar patikrinimo, kuriame būtų konstatuota ar nustatyta, kad pareiškėjas derina savo veiksmus su kitomis įmonėmis, ar naudojasi kitų įmonių įranga.

31.9.                      Sutarties 3.1.18 papunktyje nurodoma, kad pareiškėjas turi užtikrinti, kad Projektas bus vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl teiginiai, kad veikla turėjo būti teikiama tik kaimo vietovėje, nėra suderinti su Paramos sutartimi.

31.10.                      Įrangos saugojimo vietoje ir kartu pareiškėjo buveinės vietoje nebuvo tinkamos atitikti odontologijos veiklai keliamų reikalavimų, todėl UAB „Vilniaus odontologijos centras“ buveinės adresas buvo nurodytas higienos pase.

31.11.                      Aktualu tai, kad: pareiškėjas veikia įstatų nustatyta tvarka; nėra sudaręs ilgalaikio bendradarbiavimo ar sutarčių, įpareigojančių teikti paslaugas tik vienam klientui; pareiškėjo veikla yra mobili (Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2 p.); Bendrovė veiklą vykdo pagal verslo planą; Bendrovė turi kitų klientų, neturi sudariusi nuomos sutarčių, kitų sutarčių, kurių pagrindu būtų perimta įmonės ar įrangos kontrolė; įrangos nuolatinė ir saugojimo vieta yra buveinės adresu; jokios lemiamos įtakos nei vienas klientas nedaro, kadangi Bendrovė nuolat ieško klientų.

31.12.                      Esminę įtaką 2020 ir 2021 metų veiklos vykdymui padarė įvestas valstybės karantinas dėl kurio pareiškėjo veikla buvo visiškai uždrausta ir negalėjo teikti paslaugas vien tik kaimuose.

31.13.                      NMA byloje yra tik vienintelė patikrinimo ataskaita, kurioje nurodoma, kad 2021 m. lapkričio 9 d. – 22 d. – 2021 m. lapkričio 4 d. patikros metu atsakant į klausimą, ar patikros metu nustatyta neatitikimų, atsakymas buvo – ne. Šis dokumentas, kurio nėra šioje byloje, yra vienintelis ir jis pagrindžia, kad jokių neatitikimų nustatyta nebuvo.

31.14.                      Nei teismo, nei NMA sprendimuose nėra nei vieno teiginio apie sąmoningą asmenų veiksmų derinimą. Iš esmės NMA siekė nustatyti, kad yra pažeista sutartis, kalbant apie vykdymo vietą, tačiau pritrūkus argumentų, buvo dirbtinai sukeltos abejonės dėl galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti. Teismas nesivadovavo teismų praktika. Aktualūs išaiškinimai yra pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje Nr. C-110/13. Taip pat, siekiant tinkamai išspręsti ginčą, reikšmingas teismų pateiktas vertinimas ir išvados Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eI-169-1063/2020 ir Nr. eI-1487-244/2018, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eA-2483-1062/2019, Nr. eA-698-261/2020, Nr. eA-1321-520/2021.

31.15.                      NMA sprendime nurodoma, kad kriterijų „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ pareiškėjas atitinka, nes iki paraiškos padavimo pareiškėjas buvo registruotas (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo steigimo metu vadovas buvo V. Š.. Aktualu tai, kad pareiškėjo buveinės adresas nei paraiškos pateikimo metu, nei šiai dienai nesutampa su kitų įmonių adresais, todėl NMA nustatytas elementas (vienas steigimo adresas) nėra susijęs su Metodikoje aiškinamais kriterijais, kadangi nei vertinimo, nei administravimo metu įmonės nebuvo registruotos tuo pačiu adresu. V. Š. užsiima įmonių steigimu ir jų pardavimu, todėl parekomendavus šį asmenį, iš jo ir buvo įsigyta įmonė. Siekiant aiškumo, NMA turėjo pareigą tuo pačiu ištraukti iš viešojo registro visas (duomenys neskelbtini), registruotas įmones, kurių yra daugiau nei 50.

31.16.                      Nors teismas nedetalizavo, kodėl analizuojant geografinį ryšį buvo cituotos patikros (jose nenustatytas nei vienas neatitikimas), nurodomas ryšys, t. y. įmonės buvo pirktos iš vieno asmens, visiškai nepagrindžia rizikos ir jokio neteisėtumo, kadangi ši aplinkybė nenumatyta Metodikoje ir NMA nesugebėjo paaiškinti, kaip ji susijusi geografiniu ryšiu.

31.17.                      Nesutinkant su nustatytų ekonominiu ryšiu tarp įmonių reikšminga tai, kad niekur nėra nurodyta, kaip pareiškėjo įranga yra priklausoma nuo kitų įmonių turto. Pareiškėjo įrangai nereikia pagalbos paslaugai atlikti. Pareiškėjas paslaugas teikia ne vienam klientui. Vien tai, kad įmonės vykdo tą pačią veiklą pagal EVRK, neįrodo ekonominių ryšių, t. y. pareiškėjas nepriklauso nuo vieno kliento ir nepriklauso nuo kitų sprendime nurodytų įmonių.

31.18.                      Teismas darė prielaidą, kad tarp NMA sprendime nurodytų įmonių egzistuoja teisinis ir asmeninis ryšys. Ši aplinkybė vertintina kritiškai, nes nei NMA, nei Komisija tokio ryšio nenustatė.

31.19.                      Teismas ir NMA nukrypo nuo Metodikoje 1 aiškinančio funkcinio nesavarankiškumo kriterijaus ir nepateikė pagrindimo, kokiu būdu pareiškėjui daro įtaką kitos įmonės, kad rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau asmenų veiklos. Teismas atkartojo NMA sprendimą aptariamu aspektu be jokių pagrindžiančių įrodymų, kadangi nei vienoje iš patikrų nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo įrangai reikėtų pagalbos ar ji būtų priklausoma nuo kitų įmonių. Šiuo atveju paskolą suteikus akcininkei, įrangai veikiant savarankiškai ir pilnai galint atlikti savo darbą pačiai, taip pat tai, kad įmonė turi savo automobilį, negalimas joks pritraukimas funkcinio nesavarankiškumo, kadangi ji veikia kaip vienas vienetas be pašalinio finansavimo ar pagalbos.

31.20.                      Nėra jokio paaiškinimo, kodėl NMA vertina, kad visos įmonės sukurtos tyčia. Pareiškėjas vykdo mobilią veiklą ir ši veikla atitinka verslo planą, kuri NMA analizavo ir nenustatė jokių trūkumų. Gauta parama buvo investuota į paraiškoje nurodytą įrangą, su kuria pareiškėjas teikia paslaugas. Patikrinimo metu, kai pareiškėjas neatliko paslaugų, ji buvo saugoma buveinės adresu, o vykdant paslaugas ji buvo transportuota pas užsakovą. Iš esmės objektyvusis kriterijus buvo grindžiamas dviem aplinkybėmis: pareiškėjas nevažiavo pas klientus, o klientai važiavo į vieną ir tą pačią vietą; Projektas nėra įgyvendinimas kaimo vietovėje. Tokios aplinkybės negrindžia objektyvaus elemento. Nagrinėjamu atveju turėjo būti įrodytos neformalios aplinkybės.

31.21.                      NMA ir teismas supainiojo objektyvųjį elementą ir rizikos kriterijus, kadangi tomis pačiomis aplinkybėmis grindžia tiek funkcinį nepriklausomumą, tiek objektyvųjį kriterijų. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad siekiant pagrįsti objektyvųjį kriterijų būtina nustatyti, ar nėra pasiekiami paramos tikslai, tačiau tokios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos. Šiuo atveju sutartis ir paramos tikslai leido pareiškėjui vykdyti mobilią veiklą ir ją vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo įkurtos darbo vietos, pareigą saugoti įrangą registracijos buveinėje pareiškėjas vykdė (patikrų metu įranga rasta registracijos vietoje ir tik kartą Vilniuje).

31.22.                      Pagal Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2 papunktį paslaugos nevykdymo metu įranga turi būti saugoma registracijoje vietoje (ką įrodo atliktos NMA patikros), o paslauga gali būti suteikiama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nėra suprantama, kodėl paslaugos negali būti teikiamos Vilniuje. Nei NMA, nei teismas nenurodė, kad objektyvusis elementas egzistuoja vien todėl, kad teikiamos mobilios paslaugos. Pareiškėjas gali rinktis klientus tiek rajone, tiek Vilniuje, kadangi tokią teisę suteikia Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2 papunktis.

31.23.                      Subjektyvusis elementas neegzistuoja vien dėl to, kad NMA nenustatė jokio asmeninio ar teisinio ryšio. Tai, kad įmonės pardavėjas buvo registravęs įmones tuo pačiu adresu, įmonės turi tą pačią finansininkę, transporto priemonė buvo išsinuomota iš UAB „Vilniaus odontologijos centras“, nesudaro pagrindo abejoti subjektyviuoju elementu. Nenustatyti jokie susitarimai, joks pranašumas ar konkretūs susiję asmenys, kurie sąmoningai derintų veiksmus.

31.24.                      Teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų dėl konkrečių NMA nurodytų nuostatų pažeidimo. Neatsižvelgė į tai, kad NMA nenustatė nei vieno realaus pažeidimo, nei vieno Įgyvendinimo taisyklių pažeidimo, tik deklaratyviai ir subjektyviai vertino aplinkybes, kurios ne tik kad paneigia sprendimo motyvus, bet ir leidžia suprasti, kad NMA piktnaudžiauja savo teisėmis. Teismas tik atkartojo NMA sprendimo motyvus.

32.       Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą šiais pagrindiniais argumentais:

32.1.                      Pareiškėjo argumentas, kad nėra pagrindo vertinti jo atitiktį Metodikai, yra naujas argumentas, kuris nebuvo nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui, todėl neturi būti vertinamas apeliacinės instancijos teisme.

32.2.                      Dėl atlikto patikrinimo iki paraiškų vertinimo aktualu tai, kad vertinimo metu Projekte numatyta veikla dar nebuvo vykdoma, todėl pritrūko ir faktinių aplinkybių, kad būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą. Pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, todėl nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad nebuvo nustatyta naujų pažeidimų. NMA nuosekliai ir aiškiai, nurodydama teisės aktus ir jų normas, kuriuos pareiškėjas pažeidė, pagrindė savo sprendimą.

32.3.                      Įvertinus Paramos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, leidime-higienos pase ir paraiškoje nurodytus duomenis dėl Projekto įgyvendinimo vietos, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė Paramos sutarties 3.1.6 papunktyje numatytų įsipareigojimų, be kita ko, neperkelti gamybinės veiklos už Programos įgyvendinimo teritorijos ribų, nepakeisti Projekto įgyvendinimo sąlygų. Aktualu tai, kad pagal Paramos sutarties 3.1.27 papunktį planuojami Projekto pakeitimai turi būti suderinti raštu su NMA.

32.4.                      Pareiškėjas taip pat siekia suklaidinti teismą, nurodydamas, kad prie paslaugų teikimo (dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba) grįžo tik 2021 metų antrąjį pusmetį, kadangi prie Paraiškos patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VU-1353634 pateiktos sąskaitos–faktūros įrodo, kad veikla buvo vykdoma ne tik nuo 2021 m. antrojo pusmečio, bet ir 2020 metais ir 2021 m. pirmą pusmetį, ir vykdoma išimtinai tik su UAB „Vilniaus odontologijos centras“.

32.5.                      Tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo klientų ir jų registracijos vietų patvirtina NMA nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas įsipareigojo skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdo.

32.6.                      Dėl nustatyto rizikos kriterijaus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys) aktualu tai, kad pareiškėjo, UAB „Stelnera“ ir UAB „Entorsa“ buveinės adresas, projekto įgyvendinimo vieta ir už paramos lėšas įgyto turto laikymo vieta yra šalia viena kitos, toje pačioje gyvenvietėje, gatvėje, o pareiškėjas ir UAB „Stelnera“ registruotos tame pačiame name, gretimuose butuose. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad pareiškėjas panaudos būdu nuomoja pastatą iš L. M., taip pat pastatą, kuris ¼ nuosavybės teise priklauso ir V. M., kuris nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. buvo UAB „Stelnera“ direktorius.

32.7.                      Pareiškėjas, UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“ įsteigtos ir buvo registruotos tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė veikla odontologijos paslaugos, prieš pat paraiškų pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą ir tą pačią dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 30 d., pateikė paraiškas gauti paramą.

32.8.                      Aplinkybės, kad visų keturių įmonių, kurių veikla yra susijusi su odontologija, už paramos lėšas įgyta įranga buvo rasta (duomenys neskelbtini), šių įmonių projektai yra susiję, t. y. įsigytos investicijos papildo viena kitą ir viena be kitos funkcionuoti negalėtų, bei papildomai NMA surinktų faktinių aplinkybių visuma sudarė pagrindą teigti, kad pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.

32.9.                      Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, paraiškoje numatytą veiklą jis vykdė tik su dviem įmonėmis, registruotomis Vilniuje, t. y. UAB „Dental Rehabilitation Clinic“ (vieną kartą) ir UAB „Vilniaus odontologijos centras“, o su kitomis įmonėmis pareiškėjas veiklą vykdė išimtinai karantino laikotarpiu, siekdamas išlaikyti gyvybingumą ir darbuotojus, generuojant minimalias pajamas iš medicininių kaukių, skydų ir akinių prekybos.

32.10.                      NMA nepakako duomenų pagrįsti rizikos kriterijų „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“, tačiau buvo nustatyti faktai, jog paramos gavėjų projektuose kartojasi galimai susiję asmenys.

32.11.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėjo, UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“, UAB „Entorsa“ projektuose yra požymių dėl galimo projektų nesavarankiškumo, t. y., be kita ko, visų projektų finansines atskaitomybes tvarko ta pati buhalterė D. R., kuri buvo ir UAB „Stelnera“ direktorė; paskolas projektams įgyvendinti sutiko teikti ir K. B., kuri yra UAB „Vilniaus odontologijos centras“ direktorė bei dirba UAB „Vilniaus odontologijos centras“ kaip protezuojanti gydytoja odontologė; visuose projektuose įsigytos investicijos yra susijusios su odontologija ir papildo viena kitą; pareiškėjas su UAB „Vilniaus odontologijos centras“ 2019 m. gruodžio 21 d. sudarė automobilio nuomos sutartį; su pareiškėjo įranga dirba I. N., įdarbinta tiek pareiškėjo, tiek UAB „Vilniaus odontologijos centras“; keturių įmonių įsigyta įranga naudojama ne kaimo vietovėje, o Vilniaus mieste.

32.12.                      Tikrinant pareiškėjo bei įmonių UAB „Stelnera“, UAB „Entorsa“ įsigytą įranga, esančią (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir UAB „Denelsa“ 3D skaneris, todėl vertinta, kad su įsigytomis investicijomis nėra teikiamos mobilios paslaugos, t. y. nevažiuojama pas skirtingus klientus, o patys klientai atvažiuoja į vieną ir tą pačią vietą – UAB „Vilniaus odontologijos centras“, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pareiškėjo Projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse keliamų prioritetų, nes nėra įgyvendinas kaimo vietovėse. Pareiškėjui ir kitoms minėtoms įmonėms yra išduota licenzija, kurioje taip pat nurodyta stacionari vieta – UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Todėl konstatuotas objektyvusis elementas.

32.13.                      Konkrečiu atveju taip pat nustatytas subjektyvusis elementas, kuris pasireiškė per galimą sąmoningą veiksmų derinimą geografiniu (prieš paraiškų pateikimą pakeitus registracijos (buveinės) vietą)), ekonominiu (projektuose įsigytos investicijos yra UAB „Vilniaus odontologijos centras“ buveinėje, keturių įmonių projektai yra tarpusavyje susiję), asmeniniu (paramos gavėjų projektuose kartojasi galimai susiję asmenys) bei kitais (kuriuos atskleidžia automobilio nuomos sutartis, darbo sutartys, pareiškėjui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išduotos licenzijos turinys) ryšiais.

32.14.                      Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, atsakovas nurodė pažeistas teisės aktų nuostatas bei pateikė faktinių aplinkybių vertinimą, kuris įrodo, kaip ir kokiu būdu buvo pažeista atitinkama nuostata.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

33.       Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl NMA 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. SKP-13, kuriuo pareiškėjui yra taikyta 40 000 Eur paramos susigrąžinimo sankcija bei papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskirti paramos pagal tą pačią priemonę arba už atliekamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus, bei NMA 2022 m. gegužės 9 d. rašto Nr. BRK-5888 dėl susidariusius skolos grąžinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

34.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o NMA raštas yra dokumentas, kuris negali būti ginčo administracinėje byloje objektu, pareiškėjo skundą atmetė.

35.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skundo reikalavimus tenkinti.

36.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu, atitinkamai pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojami nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nevertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

38.       Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

39.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 7 d.). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi pagrįsti savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

40.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais proceso teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė pakankamai išsamiai ir visapusiškai, išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų kitaip jų įvertinti, nėra pagrindas pripažinti, kad nebuvo paisoma pareiškėjo argumentų, o taip pat konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjo argumentai, kad teismas bylą išsprendė formaliai, nesigilindamas į susiklosčiusių santykių specifiką, tiesiog vadovavosi NMA argumentais, nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi administracinės bylos medžiaga bei jos priedu, t. y. Komisijos surinkta medžiaga, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl pareiškėjo skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų esminių argumentų ir juos įvertino, o tai, kad teismas pritarė atsakovo pozicijai, savaime nereiškia, kad tokie teismo motyvai yra atmestini. Pirmosios instancijos teismas tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus, Komisijos sprendimo motyvus įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 7 d.).

41.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui pagal 2018 m. lapkričio 30 d. NMA pateiktą paraišką Nr. 19VP-KU-18-1-05611-PR001 „Dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba“ paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ bei 2019 m. liepos 26 d. pasirašytos paramos sutarties pagrindu buvo išmokėta 40 000 Eur paramos suma. Projektas yra įgyvendintas ir administruojamas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklėmis, taikomomis nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721, bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507.

42.       Skundžiamu NMA sprendimu išmokėtą paramą buvo pareikalauta susigrąžinti atlikus įtariamo įgyvendinant Projektą pažeidimo tyrimą bei pripažinus, kad sukurtos galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti, konstatuojant Administravimo taisyklių 243.1 papunkčio (pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti); Įgyvendinimo taisyklių 4.6 papunkčio (Verslo planas – dokumentas, kuriame techniniu, finansiniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos atžvilgiu pagrindžiami investavimo tikslai, nurodomi projekte numatytoms investicijoms atlikti reikalingi ištekliai ir terminai), 20.16.2 papunkčio (tinkama projekto įgyvendinimo vieta: jeigu paramos lėšomis finansuojama mobili paslaugų teikimo ekonominė veikla, ji gali būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu iš paramos lėšų įgytas turtas turi būti saugomas nekilnojamajame turte, kurio registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje. Projekto įgyvendinimo vieta laikoma pareiškėjo – fizinio asmens – gyvenamosios vietos deklaravimo vieta arba pareiškėjo – juridinio asmens – buveinės registravimo vieta, kuri turi būti kaimo vietovėje); 21.2 papunkčio (parama neteikiama: pareiškėjui, jei remiantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ nustatoma, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą) pažeidimą.

43.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka tiek su NMA sprendimu, tiek su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo NMA sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu; nesutikimą grindžia tuo, kad Paraiškos pateikimo metu jau buvo atliktas paramos suteikimo pagrįstumo patikrinimas ir pažeidimų nebuvo nustatyta, buvo priimtas sprendimas finansuoti projektą, todėl nebuvo pagrindo priimti NMA sprendimą dėl sankcijos skyrimo.

44.       Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80, 4 punktas nustato, kad NMA gali atlikti tyrimą įtarus pažeidimą, susijusį su agentūros administruojamomis lėšomis, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

45.       Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929, 1 priedo 20 punktas apibrėžia pažeidimą – paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą. Šiuo atveju taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą, todėl, remiantis reglamento Nr. 640/2014 35 str. 5 d., gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

46.       Administravimo taisyklių 243.1 papunktyje numatyta, kad pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (toliau — Programa) paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: „teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti.“ Administravimo taisyklių 188 punkte numatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo (analogiška nuostata įtvirtinta Įgyvendinimo taisyklių 58 punkte).

47.       Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apibrėžiančiu NMA kompetenciją, NMA, net priėmusi sprendimą finansuoti projektą, turi teisę inicijuoti tyrimą, įtarusi pažeidimą, patikrinti jau finansuotos paraiškos vykdymą, t. y. vertinti, ar įgyvendinant projektą yra laikomasi paramos gavimo sąlygų, ir priimti sprendimą dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo dėl nustatytų pažeidimų.

48.       NMA vertinimą atlieka vadovaudamasi Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889, bei joje įtvirtintais kriterijais, kuriais remiantis būtų nustatomi pareiškėjai arba paramos gavėjai, galimai neteisėtai sukūrę sąlygas paramai gauti. Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą, kad minėta metodika negalėjo būti taikoma, vertina kaip nepagrįstą, nes jos taikymas yra numatytas Įgyvendinimo taisyklių 21.2 punktu, o apeliaciniame skunde nurodyta Galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, nustatymo metodika, nagrinėjamu atveju nėra aktuali.

49.       Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, ką patvirtina administracinės bylos bei bylos priedo – Komisijos surinktos bylos – medžiaga, kad pareiškėjo Paraiška jau jos vertinimo metu buvo pažymėta ir administruojama kaip rizikinga dėl sąsajų su kitais paramos gavėjų projektais ir dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą. Tokia galimybė yra nustatyta Sankcijų taikymo metodikos 12 punkte, kuris nustato, kad tais atvejais, kai paraiška atitinka Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus 2 pagrindinius rizikos kriterijus arba kai paraiška atitinka 3 ir daugiau pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuojant, kad pareiškėjas arba pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė sąlygas gauti paramą, paraiška įvertinama kaip atitinkanti priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus; NMA informacinėse sistemose tokia paraiška pažymima ir administruojama kaip rizikinga dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą.

50.       Pareiškėjo teigimu, NMA priimdama ginčijamą Sprendimą naujų aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos Paraiškos vertinimo metu, nenurodė, papildomų įrodymų nesurinko, siekdama paneigti buvusį NMA vertinimą dėl neteisėtų sąlygų paramai gauti nebuvimo, todėl neturėjo pagrindo priimti skundžiamą sprendimą ir konstatuoti, kad pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.

51.       Su tokia pareiškėjo pozicija nesutinkama. Iš NMA sprendimo matyti, kad skundžiamas NMA sprendimas priimtas 2020 m. bei 2021 metais atlikus patikras ir administracinius vizitus vietoje, buvo tikrintas pareiškėjo įgyvendinamas projektas turimų bei papildomai surinktų / pateiktų duomenų (transporto priemonės nuomos sutartis, pareiškėjo su darbuotojais sudarytos darbo sutartis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimas-higienos pasas, kt.) visumoje. Į šias aplinkybes atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą.

52.       Pareiškėjo situacijos kontekste buvo nagrinėti 4 pagrindiniai rizikos kriterijai, t. y. projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys), projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys), susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys), projektų funkcinis nesavarankiškumas (Metodikos 9.1–9.4 p.). Taip pat nagrinėti objektyvieji ir subjektyvieji elementai, kaip numatyta Metodikos 6.1 ir 6.2 papunkčiuose.

53.       Pareiškėjas iš esmės nesutinka su NMA bei teismo atliktu rizikos kriterijų bei objektyvaus ir subjektyvaus kriterijų taikymu ir aiškinimu.

54.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi NMA skundžiamo sprendimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį byloje esančios medžiagos kontekste, sutinka su NMA ir pirmosios instancijos teismo atliktų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

55.       NMA nustatytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad už skirtas paramos lėšas pareiškėjo įsigytą mobilią įrangą – frezavimo aparatą – naudoja UAB „Vilniaus odontologijos centras“, nors pagal Paraiškos pagrindu 2019 m. liepos 26 d. pasirašytą paramos sutartį projekto „Dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba“ įgyvendinimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

56.       Pagal Įgyvendinimo taisyklių 6 punktą programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2 papunktyje numatyta, kad jeigu paramos lėšomis finansuojama mobili paslaugų teikimo ekonominė veikla, ji gali būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu iš paramos lėšų įgytas turtas turi būti saugomas nekilnojamajame turte, kurio registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje. Projekto įgyvendinimo vieta laikoma pareiškėjo – fizinio asmens – gyvenamosios vietos deklaravimo vieta arba pareiškėjo – juridinio asmens – buveinės registravimo vieta, kuri turi būti kaimo vietovėje. Pagal Paraiškos 5.1 papunktį įgyvendinant verslo planą, bus kuriamos darbo vietos ir taip prisidedama prie skurdo mažinimo ir ekonominės plėtros (duomenys neskelbtini) rajone. Paraiškos IV dalies „Informacija apie projektą, kuriam prašoma paramos“ 6 punkte pateikiami duomenys apie projekto įgyvendinimo vietą: (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu nurodyta ir paramos lėšomis įsigyto turto buvimo ir saugojimo vieta (Paraiškos IV dalies 7 punktas). Paramos sutartyje nustatytos šalių teisės ir pareigos, pagal 3.1.6 papunktį paramos gavėjas privalo „nuo galutinio paramos išmokėjimo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos nenutraukti ar neperkelti gamybinės veiklos už programos įgyvendinimo teritorijos ribų, nepakeisti infrastruktūros objekto ar jo dalies nuosavybės teisių, neparduoti ar kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto, nepakeisti remiamos veiklos pobūdžio, tikslų projekto įgyvendinimo sąlygų. <...>“.

57.       NMA atliktų patikrinimų rezultatai, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro pareiškėjui išduotas leidimas-higienos pasas patvirtina NMA ir teismo nustatytą aplinkybę, kad iš paramos įsigyta įranga buvo laikoma UAB „Vilniaus odontologijos centras“, adresu (duomenys neskelbtini), kur, kaip nurodyta minėtame leidime-higienos pase, buvo vykdoma pareiškėjo ūkinė komercinė veikla. Todėl pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas nesilaikė minėtuose nuostatuose įtvirtintų reikalavimų bei Paraiška ir Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

58.       Pagal Metodikos 1 lentelės 1 punktą projektų įgyvendinimo vietą (geografinį ryšį) detalizuoja šie požymiai: tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu: 1. Keli (2 ir daugiau) juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys planuoja įgyvendinti ir (arba) įgyvendina projektus tuose pačiuose pastatuose ir (arba) tuose pačiuose žemės sklypuose (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus kai jie priklauso Lietuvos Respublikai) (pvz., pagal kadastro unikalius numerius). 2. Kelių juridinių ir (arba) fizinių asmenų projekto (-ų) registracijos vieta ta pati. Administravimo ar priežiūros metu: 3. Keli projektai įgyvendinami gretimuose (t. y. šalia esančiuose, kaimyniniuose) žemės sklypuose arba žemės sklypai ribojasi vienas su kitu, arba žemės sklypai priklauso tiems patiems subjektams (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus kai jie priklauso Lietuvos Respublikai) (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais) (pvz., pagal VĮ Registrų centro duomenis). Nurodyta, kad projekto įvertinimui dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą pradėti reikia nustatyti ne mažiau kaip 3 pagrindinius rizikos kriterijus, kaip numatyta Metodikos 10 ir 14 punktuose, tačiau kad būtų nustatytas pagrindinis rizikos kriterijus, pakanka bent vieno jį detalizuojančio požymio. 

59.       Vertinant galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą reikia taip pat remtis pagrindinį rizikos kriterijų papildančiais elementais dėl geografinio ryšio, nurodytais Metodikos 1 priedo 2 lentelėje, ir įvertinti visus objektyvius ir subjektyvius elementus (rizikos kriterijų papildantys elementai). Metodikos 2 lentelėje „Pagrindinius rizikos kriterijus papildantys elementai“ nurodyti šie rizikos kriterijai, susiję geografiniu ryšiu: 1. Keli juridinių ir (arba) fizinių asmenų projektai planuojami įgyvendinti arba įgyvendinami šalia esančiuose (3 km. atstumu) žemės sklypuose arba žemės sklypai ribojasi vienas su kitu, arba žemės sklypai priklauso tiems patiems subjektams (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus, kai priklauso Lietuvos Respublikai) (pvz., pagal VĮ Registrų centro duomenis). 2. Šalia esantys registracijos adresai (tas pats pastatas, tačiau skirtingi butai, kabinetai). 3. Sutampa kontaktiniai duomenys (telefonas, el. paštas, faksas, pašto dėžutė, ūkininko registracijos vieta, kita) (bent vienas iš jų). 4. Ta pati investicijų saugojimo vieta, pvz., patikros vietoje metu nustatyta. 5. Dalijamasi komunikacijomis (vanduo, šildymas, elektra) (pvz., patikros vietoje metu nustatyta).

60.       NMA sprendime pateiktų duomenų analizė patvirtina, kad planuojančių įgyvendinti projektus UAB „Stelnera“, UAB „Melsola“ ir UAB „Entorsa“ buveinės ir projektų įgyvendinimo vietos adresai yra šalia vienas kito, o UAB „Stelnera“ – netgi tame pačiame name, kas aptartų Metodikos nuostatų kontekste pagrindžia nustatytą pareiškėjo ir UAB „Stelnera“ bei UAB „Entorsa“ geografinį ryšį.

61.       Pagal Metodikos 1 lentelės 2 punktą ekonominio ryšio rizikos kriterijų detalizuojantys požymiai: Tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu: 1. Skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat veikla (pvz., pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), veiklos pavadinimą, išskyrus atvejus, kai projektus vykdo tas pats pareiškėjas arba paramos gavėjas). Administravimo ar priežiūros metu: 2. Skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose.

62.        Vertinant galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą reikia taip pat remtis pagrindinį rizikos kriterijų papildančiais elementais dėl ekonominio ryšio, nurodytais Metodikos 1 priedo 2 lentelėje, ir įvertinti visus objektyvius ir subjektyvius elementus (rizikos kriterijų papildantys elementai). Metodikos 2 lentelėje 2 punkte nurodyti šie rizikos kriterijai, susiję su ekonominiais ryšiais: pareiškėjus ir (arba) paramos gavėjus sieja komercinė veikla, išskirtinai vykdo veiklą kitam asmeniui ar kitam paramos gavėjui ir (arba) pareiškėjui, paslaugos, prekės, darbai teikiami tam pačiam subjektui (pirkimo–pardavimo, žaliavos tiekimo sutartys sudaromos su susijusiomis įmonėmis ir (arba) įmonėmis, kurios gavo paramą. Sudarytų sutarčių ir (arba) išrašytų PVM sąskaitų–faktūrų su susijusiomis įmonėmis pagalba imituojama veikla) (pvz., patikros vietoje metu nustatyta).

63.       NMA sprendime apžvelgė paramos gavėjų UAB „Entorsa“, UAB „Denelsa“, UAB „Melsola“, UAB „Stelnera“ veiklas ir EVRK kodus, įsigytas investicijas bei nustatė, kad paramos gavėjų veiklos yra susijusios su odontologija, pagal EVRK sutampa (UAB „Denelsa“, UAB „Melsola“, UAB „Stelnera“), kas atitinka ekonominio ryšio rizikos kriterijų pagal Metodiką.

64.       Pareiškėjo teigimu, teismas ir NMA nukrypo nuo Metodikoje įtvirtinto funkcinio nesavarankiškumo kriterijaus ir nepateikė pagrindimo, kokiu būdu pareiškėjui daro įtaką kitos įmonės, kad rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau asmenų veiklos.

65.       Funkcinis nesavarankiškumas Metodikos 5.1 punkte apibrėžiamas kaip požymis, kai funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai sąmoningai išskiriami į skirtingus projektus arba kai nustatoma, kad naudojamasi bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

66.       Metodikos 1 lentelės 4 punkte nurodyti šį funkcinio nesavarankiškumo rizikos kriterijų detalizuojantys požymiai: skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų planuojama arba vykdoma veikla daro įtaką viena kitai, t. y. galutiniam rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų veiklos ir (arba) investicijų (pvz., pagal vidinių ir išorės registrų, patikrų duomenis).

67.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su NMA padaryta ir pirmosios instancijos teismo patvirtinta išvada, kad nagrinėjamu atveju yra požymių dėl galimo UAB „Entorsa“, UAB „Denelsa“, UAB „Melsola“, UAB „Stelnera“ projektų nesavarankiškumo. Tai patvirtina NMA nustatytų aplinkybių visuma: projektų finansines atskaitomybes tvarko ta pati buhalterė, kuri taip pat buvo UAB „Stelnera“ direktorė; paskolas projektams suteikė J. B. ir K. B., kuri yra UAB „Vilniaus odontologijos centras“ direktorė ir dirba UAB „Vilniaus odontologijos centras“ kaip protezuojanti gydytoja odontologė; visuose projektuose investicijos yra susijusios su odontologija ir papildo viena kitą; pareiškėjas su UAB „Vilniaus odontologijos centras“ 2021 m. gruodžio 21 d. sudarė automobilio nuomos sutartį, galiojančią iki 2022 m. gruodžio 21 d., įrangai transportuoti; pateiktos darbo sutartys, pagal kurias, be kita ko, į darbą Bendrovėje buvo priimti I. N., kuri taip pat dirba UAB „Vilniaus odontologijos centras“ protezuojančia gydytoja odontologe; J. B. bei L. M., iš kurios pareiškėjas panaudos būdu nuomoja pastatą; pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos vykdymo adresas pagal 2019 m. gruodžio 16 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimą-higienos pasą – (duomenys neskelbtini), t. y. UAB „Vilniaus odontologijos centras“ adresu.

68.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Projektas atitiko 3 rizikos kriterijus (projekto įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys), projekte numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys), projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)), todėl pažeidimas pagrįstai buvo įregistruotas, buvo vykdomas tyrimas, įvertinant tiek objektyvius, tiek subjektyvius elementus, įtvirtintus Metodikos 6.1 (kuo remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, KPP Programoje nurodytų tikslų) ir 6.2 papunkčiuose (kuo remiantis daroma išvada, kad sukūręs galimai neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal KPP paramos schemą gauti, o pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą).

69.       Metodikos 7 punkte nurodyta, jog NMA, nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, neteisėtai sukuriant pagal tam tikrą KPP Priemonę paramai gauti būtinas sąlygas).

70.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 pažymėta, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 p.).

71.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, ką patvirtina pareiškėjo Paraiškos duomenys bei Paramos sutartimi pareiškėjo prisiimti įsipareigojimai, kad pareiškėjas įsipareigojo naudoti jam skirtą paramą ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse. Įgyvendinimo taisyklės, kurios šiuo atveju yra aktualios ir taikomos, nurodo, kad parama teikiama projektams, įgyvendinamiems kaimo vietovėse. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad mobili paslauga gali būti teikiama visoje Lietuvoje, tačiau pagal Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2 papunktį, be kita ko, projekto įgyvendinimo vieta – juridinio asmens buveinės registravimo vieta, kuri turi būti kaimo vietovėje. Ši aplinkybė nenustatyta, todėl NMA priėjo pagrįstos išvados, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo Projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų prioritetų – skatinti socialinę įtraukti, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, atitinkamai konstatuojant objektyvaus elemento buvimą (Metodikos 6.1 p.).

72.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad subjektyvusis elementas neegzistuoja vien dėl to, kad NMA nenustatė jokio asmeninio ar teisinio ryšio.

73.       Iš NMA sprendimo turinio matyti, kad galimas sąmoningas UAB „Melsola“, UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“ veiksmų derinimas atsakovo buvo įvertintas geografinio (prieš paraiškos pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą į (duomenys neskelbtini)), ekonominio (įmonių projektuose įsigytos investicijos, susijusios su odontologijos paslaugų teikimu, pagal sutartis yra (duomenys neskelbtini), t. y. UAB „Vilniaus odontologijos centras“ buveinėje, įmonių projektai yra susiję), asmeninio (paramos gavėjų projektuose kartojasi galimai susiję asmenys) bei kitų (įvertinus pareiškėjo su UAB „Vilniaus odontologijos centras“ sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį, pareiškėjo pateiktas darbo sutartis, pareiškėjui išduotą licenziją bei leidimą-higienos pasą) ryšių kontekste. Su atliktu subjektyvaus elemento įvertinimu bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad NMA nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būta sąmoningo veiksmų derinimo tikslu dirbtinai sukurti sąlygas paramai gauti, nėra pagrindo nesutikti. Byloje nustatytų aplinkybių vertinimas atitinka ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje eA-14-662/2023 atliktą vertinimą.

74.       Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamo teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog toks pažeidimas nekonstatuotinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra paremtas aktualiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais. Papildomai akcentuotina, kad NMA sprendimas buvo priimtas įvertinus tiek turimą, tiek naujai gautą informaciją, kuri nebuvo žinoma priimant sprendimą tenkinti Paraišką bei išmokėti paramą. Byloje nėra paneigta, jog ginčijamo NMA sprendimo priėmimui turėjo įtakos po Paramos sutarties pasirašymo ir paramos išmokėjimo naujai gauta informacija, atliktų patikrinimų duomenys.

75.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo remtis juose pateiktu vertinimu ir išvadomis. Be to, akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytose Vilniaus apygardos administracinio teismo bylose pateiktu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesiremia.

76.       Dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

77.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. 

78.       Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje galutinis procesinis sprendimas priimamas ne Pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „Melsola“ skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

 

 

        Dalia Višinskienė

 

 

        Virginija Volskienė